Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-03-19 · Administracinė byla Nr. eI3-995-809/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-19
Bylos Nr.
eI3-995-809/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03213-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. R.
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-995-809/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03213-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.4; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui M. R. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NMA, Agentūra) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 21R-579 (AG-518/07-2019) (toliau – ir Komisijos Sprendimas), kuriuo Komisija panaikino NMA skolos sprendimą; 2) priimti naują sprendimą, pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (el. b. l. 1–10).

Nurodo, kad pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. balandžio 20 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2016 m. Paraiška), kurios vertinimo metu iki 2017 m. balandžio 26 d. pareiškėjui buvo išmokėta 3 478,44 Eur išmokų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ remiamą veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ (toliau – AGRO priemonė). Apie 2016 m. Paraiškos vertinimo rezultatus pareiškėjas buvo informuotas NMA 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 2018065 „Dėl skirtos išmokų sumos“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1). Pareiškėjas 2017 m. birželio 2 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, kurios reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2017 m. Paraiška), kurios vertinimo metu iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjui buvo paskaičiuota išmokėti 6 402,36 Eur tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos, 5 019,50 Eur žalinimo išmokų, 4 123,80 Eur jaunojo ūkininko išmokų, 4 263,33 Eur išmokų pagal AGRO priemonę ir 7 162,80 Eur išmokų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (toliau –MPŪV priemonė). Apie 2017 m. Paraiškos vertinimo rezultatus pareiškėjas buvo informuotas NMA 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. BR6-2964933 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2). Nustačius, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė paramos suma, negu priklauso, buvo priimtas NMA 2019 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. SP1-808 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir NMA Sprendimas).

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškina, jog NMA nustatė, kad pareiškėjo 2017 m. Paraiškoje yra neteisingo deklaravimo atvejis, t. y., kai laukai, įbraižyti išmokoms skirtame KŽS bl1, apima ir paramai netinkamus bl3, bl6, bl9 plotus, kurie nebuvo dirbami / prižiūrimi. NMA, įvertinusi 2016 m. spalio 21 d. pateiktus žemės valdymo teisės dokumentus (2016 m. balandžio 20 d. privačios žemės panaudos sutartis sudaryta su A. J.) nustatė jog KŽS (duomenys neskelbtini) laukams Nr. (duomenys neskelbtini) (10,65 ha) , Nr. (duomenys neskelbtini) (0,69 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (11,72 ha) (toliau – ir Laukai) liko nepagrįsta žemės valdymo teisė, viso į 23,06 ha plotą, kadangi dėl šių laukų pareiškėjas yra sudaręs panaudos sutartį su A. J., o 2018 m. kovo 30 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-36-477/2018, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-536-212/2018 (toliau – ir Teismo nutartis) savininkų panaudos sutartys, sudarytos su A. J., pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo momento, todėl negalioja ir pareiškėjo dėl Laukų sudaryta panaudos sutartis. Pažymi, jog bendras neteisingai deklaruotas plotas yra 24,10 ha (23,06 ha + 1,04 ha). Kadangi KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas faktinis plotas yra 0,03 ha ir KŽS (duomenys neskelbtini) lauko Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 0,09 ha, t. y. mažiau negu 0,10 ha todėl laikoma, kad šie laukai neatitinka reikalavimo dėl minimalaus ploto laukui ir parama už juos negali būti skiriama. Pažymi, jog bendras plotas dėl minimalaus ploto reikalavimų neatitikimo – 0,12 ha.

Kadangi 2017 m. birželio 28 d. pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo keitė 2017 m. Paraiškos duomenis, deklaravo naują lauką, vadovaujantis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, 16 proc. (16 darbo dienų x 1 proc.) vėlavimo sankcija pritaikyta KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) (Nr. (duomenys neskelbtini); 1,03 ha). Taip pat 2017 m. birželio 29 d. pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo keitė 2017 m. Paraiškos duomenis, deklaravo naujus laukus, vadovaujantis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, 17 proc. (17 darbo dienų x 1 proc.) vėlavimo sankcija pritaikyta KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini); 0,10 ha), KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini); 0,61 ha). 2017 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka buvo 103,74 ha, o dėl nustatytų pažeidimų faktinis tinkamas paramai plotas yra 79,64 ha, todėl 2017 m. Paraiškoje deklaruotas plotas dėl neteisingo deklaravimo viršijo faktinį plotą 24,10 ha, t. y. daugiau nei 20 proc., todėl pagrindinė tiesioginė išmoka apskaičiuota už paramos skyrimo kriterijus atitinkantį 79,64 ha plotą sumažinama 1,5 nustatyto skirtumo dalimi, t. y. už 36,15 ha.

Nurodo, kad 2017 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama kompensacinė parama pagal AGRO priemonę, buvo 44,78 ha, o, įvertinus aprašytus pažeidimus, nustatytas faktinis 21,26 ha tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas. Kadangi 2017 m. Paraiškoje paramai pagal AGRO priemonę gauti deklaruotas plotas dėl neteisingo deklaravimo viršijo faktinį plotą 23,52 ha, t. y. daugiau nei 50 proc. (110,63 proc.), todėl parama pagal AGRO priemonę einamaisiais 2017 m. neskiriama ir papildomai prie paramos neskyrimo sankcijos taikoma ilgalaikė sankcija, už 23,52 ha (44,78 ha-21,26 ha). Kadangi vertinant 2017 m. Paraišką nustatyta, kad pagal Teismo nutartį plotas pagal AGRO priemonę sumažėjo 23,06 ha, o vertinant 2018 m. Paraišką, buvo nustatyta, kad dėl sumažinto deklaruojamo ploto sumažėjo KŽS (duomenys neskelbtini) laukų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) plotas 0,34 ha (daugiau negu 5 proc.), todėl už 2016 m. Paraiškoje 23,40 ha (23,06 + 0,34) ha plotą nepagrįstai išmokėta parama pagal AGRO priemonę susigrąžinama, ir susidarė grąžintinos 2 363,4 Eur pagal 2016 m. Paraišką paramos sumos. 2017 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama išmoka pagal MPŪV priemonę buvo 99,01 ha, o dėl nustatyto pažeidimo laikoma, kad faktinis plotas yra 74,91 ha, todėl 2017 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 24,10 ha, t. y. daugiau nei 3 proc., todėl pareiškėjui parama pagal MPŪV priemonę mokama už apskaičiuotą 74,91 ha plotą ir sumažinama 1.5 nustatyto skirtumo dalimi, t. y. už 36,15 ha. 2017 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama išmoka jauniesiems ūkininkams buvo 90 ha, o dėl nustatytų pažeidimų faktinis tinkamas paramai plotas yra 79,64 ha, todėl 2017 m. Paraiškoje deklaruotas plotas dėl neteisingo deklaravimo viršijo faktinį plotą daugiau nei 3 proc., todėl išmoka jauniesiems ūkininkams apskaičiuota už faktinį tinkamą paramai 79,64 ha plotą sumažinama 1,5 nustatyto skirtumo dalimi, t. y. už 15,54 ha. 2017 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka, buvo 103,74 ha, o dėl nustatytų pažeidimų faktinis paramos skyrimo kriterijus atitinkantis plotas yra 79,52 ha, todėl žalinimo išmoka apskaičiuota už paramos skyrimo kriterijus atitinkantį 79,52 ha plotą.

Kadangi pareiškėjui pagal 2017 m. Paraišką ir 2016 m. Paraišką parama jau buvo išmokėta, o, įvertinus pakartotinai 2017 m. Paraišką ir 2016 m. Paraišką, nustatyta, kad dalis išmokėtos paramos nepriklauso, susidarė grąžintinos išmokų sumos. Teikdamas 2017 m. ir 2016 m. Paraišką, pareiškėjas įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti NMA. Apie priimtą NMA skolos sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2019 m. liepos 9 d. raštu Nr. BR6-4482 „Dėl skolos susidarymo ir dalies išskaičiavimo“ (toliau – ir Raštas).

Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA Sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri Komisijos Sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino NMA Sprendimą. Komisija sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas įrodė valdymo teisę į KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukus Nr. (duomenys neskelbtini) (10,65 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) (0,69 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (11,72 ha) bei nurodė, kad pareiškėjas teisminiame procese, kuriuo pareiškėjo pateikta Panaudos sutartis buvo pripažinta negaliojančia, buvo tik trečia šalis, kuri nukentėjo nuo kitų asmenų neteisėtų ir apgaulingų veiksmų, o Teismo nutartyje nebuvo konstatuota jokios pareiškėjo kaltės ar neteisėto veikimo. Nurodo, kad Teismo nutartyje pareiškėjas yra nurodytas ne kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, o kaip atsakovas. Be to, Teismo nutartyje nėra konstatuota, kad pareiškėjas būtų pripažintas nukentėjusiu nuo kitų asmenų neteisėtų ir apgaulingų veiksmų. Pažymi, kad jei pareiškėjas mano, kad nukentėjo dėl kito asmens veiksmų, NMA už tai atsakyti negali. Jei pareiškėjas laiko, kad susigrąžinama suma yra žala, kurią patyrė dėl kitų kaltės, NMA manymu, pareiškėjas gali kreiptis atskira tvarka. NMA nesutinka su Komisijos Sprendime padaryta išvada, kad nors pareiškėjas neturėjo žemės valdymo teisę pagrindžiančių dokumentų (nes Teismo nutartimi jos pripažintos, kaip negaliojančios nuo sudarymo dienos), bet NMA vis tiek turi daryti prielaidą, kad visos paramos skyrimo sąlygos yra tenkintos ir nesusigrąžinti paramos lėšų. NMA negali skirti paramos lėšų tuomet, kai nėra žemės valdymo dokumentų (arba sutartys panaikinamos), arba nesusigrąžinti paramos lėšų, dėl pareiškėjo įsitikinimo, kad ne dėl jo veiksmų buvo nepagrįstai nutrauktos sutartys. Jeigu būtų laikomasi pareiškėjo skunde pateiktų teiginių, susidarytų situacija, kad pareiškėjai galėtų sąmoningai sudarinėti sutartis (nors ir žinotų, kad sutartis sudaroma pagal ankščiau neteisėtai nutrauktą sutartį), o teismams jas panaikinus reikalauti, kad NMA vis tiek išmokėtų išmokas. Tokiu atveju NMA turėtų išmokėti paramos lėšas (išmokas) ir tam pareiškėjui, su kuriuo buvo neteisėtai nutraukta sutartis, ir tam pareiškėjui, kuris turėjo valdymo dokumentus, tačiau jie teismo buvo panaikinti (sutartis pripažinta negaliojančia). Atkreiptinas dėmesys, kad negali susidaryti tokia situacija, kad yra išmokamos paramos lėšos aiškiai žinant faktą, kad pareiškėjas neturi žemės valdymo dokumentų. Europos Sąjungos fondai gali prisidėti prie šalies ekonominio augimo ir išsivystymo skirtumų sumažėjimo nebent tada, kai jų panaudojimas papildo protingą, į augimą orientuotą ekonominę politiką. Europos Sąjungos lėšų panaudojimo nauda šaliai labai priklauso nuo to, kaip tikslingai ir efektyviai šalis sugeba panaudoti ES lėšas, o atsižvelgiant į tai, NMA turi pagrįsti tikslingą paramos lėšų naudojimą. Laikantis pareiškėjo logikos, NMA turėtų atsakyti už trečiųjų asmenų veiksmus ir esant galimai neteisėtiems veiksmams, mokėti išmokas, nors ir būtų žinoma, kad konkrečiu laikotarpiu pareiškėjas neturėjo žemės valdymo dokumentų. Panaudos sutartis su A. J. buvo sudaryta kitos panaudos sutarties, sudarytos 2016 m. balandžio 18 d. tarp A. J. ir žemės sklypų savininkų A. B. ir P. S., pagrindu, kuri Teismo nutartimi taip pat buvo pripažinta negaliojanti nuo sudarymo momento, t. y. nuo 2016 m. balandžio 20 d., kadangi Teismas nutartimi pripažino Panaudos sutartį nebegaliojančia nuo jos sudarymo momento (nuo 2016 m. balandžio 20 d.). NMA, gavusi informacijos, jog pareiškėjas yra sudaręs Panaudos sutartį su A. J., kuri Teismo nutartimi pripažinta negaliojančia, NMA laikosi pozicijos, sankcija (skola) už neteisingą plotų deklaravimą pritaikyta teisingai, laikantis teisės aktų reikalavimų.

Komisija Sprendime nurodė, kad ši situacija atsirado dėl ne nuo pareiškėjo valios priklausančių (force majore) aplinkybių. Pažymi, jog nesutinka su Komisijos Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės atsirado dėl ne nuo jo valios priklausančių (force majore) aplinkybių, kadangi jis norėdamas gauti paramą už visus 2016 m. ir 2017 m. Paraiškose deklaruotus plotus, turėjo laikytis nustatytų reikalavimų ir įsitikinti, kad esant reikalui jis pateiks NMA visus reikiamus dokumentus. Šiuo atveju, NMA nustačiusi, kad pareiškėjas neturėjo valdymo teisės į 2016 m. ir 2017 m. Paraiškose deklaruotus sklypus teisėtai ir pagrįstai priėmė skolos sprendimą.

Nurodo, jog Komisija Sprendime konstatavo ir tai, kad NMA Sprendime nurodė, kad pagal 2017 m. Paraišką grąžintinas išmokų sumas skaičiavo nuo išmokėtų sumą, tačiau pagal mokėjimų / atsiskaitymų informaciją, šie duomenys nesutampa. Priešingai nei konstatuota Komisijos Sprendime, NMA Sprendime aiškiai nurodyta, kad 2017 m. Paraiškos vertinimo metu iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjui buvo apskaičiuota išmokėti nurodytos sumos pagal atitinkamas priemones, o ne tai, kad buvo išmokėtos nurodytos sumos pagal atitinkamas priemones. Šiuo atveju, Komisija Sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad NMA skolos sprendime neatitinka nurodytos ir realiai pareiškėjui išmokėtos (pervestos į sąskaitą) sumos pagal atitinkamas priemones. NMA Sprendime buvo nurodytos pareiškėjui apskaičiuotos išmokėti sumos pagal atitinkamas priemones, o ne realiai pareiškėjui išmokėtos (pervestos į sąskaitą) sumos. Pareiškėjui NMA Sprendime ir buvo nurodyta, ne išmokėta paramos suma, o apskaičiuotos mokėti sumos. NMA Rašte buvo paaiškinta, kodėl skolos suma, nurodyta NMA Sprendime, skiriasi nuo tos, kurią pareiškėjas turi apmokėti, nes NMA Sprendimu apskaičiuotai skolos sumai (16 982,43 Eur) buvo pritaikytas tiesioginių išmokų sumažinimas (finansinė drausmė), t. y. bendros priskaičiuotos sumos dalis, kuri viršija 2 000 eurų ribą, mažinama 1,388149 proc. Taigi, NMA Rašte informavo pareiškėją, kodėl jis turi grąžinti ne NMA Sprendimu nurodytą (apskaičiuotą mokėti) 16 982,43 Eur skolą, o Rašte nurodytą išmokėtą (realiai į pareiškėjo sąskaitą pervestą) skolą – 16 898,84 Eur, t. y. paaiškino, kad skiriasi NMA Sprendimu apskaičiuota mokėti ir realiai išmokėta (į sąskaitą pervesta) paramos suma dėl pritaikyto išmokų sumažinimo. Komisija Sprendime neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad NMA Sprendime nurodė, kad pagal 2017 m. Paraišką grąžintinas išmokų sumas skaičiavo nuo išmokėtų sumą, tačiau pagal mokėjimų / atsiskaitymų informaciją, šie duomenys nesutampa.

Komisija Sprendime nurodė, kad NMA Sprendime pateiktoje lentelėje yra neaiškios vertintų KŽS ribų atnaujinimo datos. NMA Sprendime pateiktoje lentelėje yra aiškiai nurodyta, kuriuose pareiškėjo deklaruotuose laukuose buvo nustatyti paramai skirti netinkami (bl3, bl6,bl9) plotai. Be to NMA Sprendime paaiškinta kokie plotai yra laikomi netinkamais paramai gauti bei nurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis ŽŪIKVC perdavė NMA atnaujintus KŽS duomenis. Pareiškėjas, Komisijai pateiktame skunde, net neginčijo NMA Sprendimo dalies dėl ŽŪIKVC nustatytų ir NMA perduotų paramai skirti netinkamų plotų bei nei NMA, nei Komisijai nepateikė dokumentų, kurie paneigtų ŽŪIKVC pateiktus duomenis, todėl Komisija Sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai NMA Sprendimo dalį dėl paramai skirti netinkamų plotų, pripažino neatitinkančia teisės aktų reikalavimų.

Atsiliepimas

Pareiškėjas M. R. atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo Komisijos Sprendimą palikti nepakeistą ir NMA skundą atmesti kaip nepagrįstą bei iš atsakovės NMA priteisti pareiškėjo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 35–41).

Nurodo, kad NMA Sprendime neteisėtai nurodyta, kad deklaruotas paramai netinkamas plotas 1.36 ha. Pažymi, kad 2016 m. NMA atliko visų pareiškėjo turimų žemės sklypų ir laukų patikrą ir nenustatė jokių neatitikimų ar pažeidimų. Šiuo metu, 2019 metais, NMA atlikdama pareiškėjo laukų patikrą naudojosi 2016 metų duomenimis ir dėl to pritaikė sankcijas. 2016 metų paraiškos neatitikimus nustatė tik 2019 metais pagal pasikeitusius duomenimis. Tokie NMA veiksmai yra neteisėti ir neatitinka faktinės situacijos, nes laukų patikra turi būti vykdoma pagal tuo metu esamus duomenis. Tai reiškia, kad NMA sprendimas dalyje dėl deklaruoto paramai netinkamo ploto, kuris yra 1.36 ha, yra neteisėtas.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija tinkamai nustatė, kad pareiškėjas sąžiningai valdė žemės sklypus, kurie jam buvo perleisti Panaudos sutartimi. Turėdamas Panaudos sutartį pareiškėjas pateikė NMA 2016 ir 2017 m. paraiškas išmokoms gauti. Pareiškėjas turėdamas teisėtą žemės sklypų valdymo pagrindą (Panaudos sutartį), buvo įsitikinęs, kad sklypus deklaruoja tinkamai ir teisėtai. Jokios aplinkybės dėl Panaudos sutarties teisėtumo / neteisėtumo pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Teismo nutartimi sudaryta Panaudos sutartis bei panaudos sutartis sudaryta tarp A. J. ir A. B. bei P. S., pripažintos negaliojančiomis. Pažymi, kad panaudos sutarčių panaikinimo priežastis yra A. J. neteisėtas disponavimas žemės sklypais, kuris paaiškėjo tik po teismo sprendimo ir iki tol pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomas. NMA neįvertino tos aplinkybės, kad pareiškėjas 2016 m. ir 2017 m. paraiškomis deklaravo sklypus turėdamas tam teisėtą pagrindą (Panaudos sutartis), kai dar nebuvo įsiteisėjusi Teismo nutartis. NMA, priimdama ginčijamą Sprendimą, nevertino, kad pareiškėjas paraiškų pateikimo metu turėjo teisėtą žemės sklypų valdymo pagrindą. NMA taip pat nenustatė ir neįvertino tos aplinkybės, kad teismas priimdamas sprendimą dėl panaudos sutarties pripažinimo neteisėta, nenustatė jokios pareiškėjos kaltės ar neteisėto veikimo. Teismas konstatavo, kad panaudos sutarties neteisėtumą lėmė kito asmens A. J. neteisėti veiksmai. Visa tai parodo, kad pareiškėjas deklaruotus žemės sklypus 2016 m., 2017 m. valdė teisėtai, t. y. buvo teisėtas sklypų valdymo pagrindas - Panaudos sutartis. Paraiškų teikimo metu, t. y. 2016 m., 2017 m., pareiškėjas turėjo panaudos sutartį, ji nebuvo nuginčyta, todėl nėra jokio pagrindo NMA ginčijamam Sprendimui priimti ir pareiškėjui taikyti sankcijas. NMA peradministruodama 2016 m., 2017 m. paraiškas nepagrindė, kodėl institucija (NMA) laiko, kad pareiškėjas neturi sklypų valdymo teisės (nors turėjo sudarytą panaudos sutartį), taip pat nevertino to, kad sklypų panauda buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. NMA nepagrindė dėl kokių priežasčių, esant minėtai situacijai, kai panaudos sutartis panaikinta tik 2018 m. spalio mėn., ne dėl pareiškėjo kaltės, pareiškėjo atžvilgiu netaikomos nenugalimos jėgos nuostatos, nes paraiškų teikimo metu nebuvo įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl panaudos sutarties panaikinimo. NMA nevertino tų aplinkybių, kad pareiškėjas buvo apgautas nesąžiningo asmens A. J. sudarant Panaudos sutartį. Nenustačiusi ir neteisingai vertinanti faktines aplinkybes, NMA nepagrįstai laikė, kad pareiškėjas neteisingai deklaravo žemės sklypus. Šiuo atveju, nėra tokių faktinių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad pareiškėjas neteisingai deklaravo žemės sklypų naudmenų plotus. Faktinės aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėjas turėjo žemės sklypų teisėtą valdymo pagrindą (panaudos sutartį), o sankcijos gali būti taikomos esant neteisingam deklaravimui, t. y. už tuos plotus, kuriuos deklaravo neturėdamas žemės valdymo teisės, todėl šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo taikyti sankcijas.

NMA nepagrindžia ir nepaneigia, kad pareiškėjas paraiškų teikimo metu turėjo žemės sklypų valdymo teisę pagrindžiantį dokumentą - Panaudos sutartį. Ši sutartis panaikinta ne dėl jo kaltės, jis neturėjo jokių interesų apgaudinėti NMA ir gauti skiriamas išmokas. NMA kalba apie skirtingus dalykus, kai neva pareiškėjai gali piktnaudžiauti, sudarinėti panaudos sutartis ir gauti paramą. Jeigu tos panaudos sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis dėl pareiškėjų kaltės, būtų teisinis pagrindas svarstyti dėl NMA suklaidinimo ir t. t. Šiuo atveju yra visiškai skirtingi dalykai: pareiškėjas turėjo Panaudos sutartį, kuri ne dėl jo kaltės buvo pripažinta negaliojančia, o NMA kalba apie galimas situacijas, kad patys pareiškėjai gali piktnaudžiauti teisėmis ir, sudarydami neteisėtas panaudos sutartis, gali gauti paramą. NMA niekuo nepagrindžia pareiškėjo kaltės ir neįrodo, kad būtent pareiškėjas neturėjo teisės gauti išmokų už Panaudos sutarties pagrindu deklaruotus žemės sklypus, kuriuose vykdė žemės ūkio veiklą. Komisija tinkamai nustatė, kad pareiškėjas paraiškų teikimo metu turėjo žemės valdymą pagrindžiančius dokumentus - Panaudos sutartį, sąžiningai valdė žemės sklypus, kurie jam buvo perleisti Panaudos sutartimi, ir vykdė juose žemės ūkio veiklą, todėl teisėtai ir pagrįstai panaikino NMA Sprendimą dalyje dėl sankcijos taikymo už neteisingą deklaravimą.

Paaiškina, jog NMA nepagrįstai teigia, kad nebuvo force majore aplinkybių, kadangi pareiškėjas negalėjo numatyti, jog ateityje Panaudos sutartis bus panaikinta dėl A. J. kaltės ir jo neteisėtų veiksmų. NMA nurodo, kad pareiškėjas turėjo įsitikinti, jog esant reikalui, jis pateiks visus reikiamus dokumentus. Minėtina, kad jis ir pateikė Panaudos sutartį. Paraiškų teikimo metu ši sutartis buvo galiojanti, įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas negalėjo netgi įtarti, kad ji bus panaikinta. Šiuo atveju NMA turėtų vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais skirdama sankcijas.

Komisija teisingai nustatė, kad pagal 2017 m. paraišką, nesutampa išmokėtos sumos ir sumos nuo kurių skaičiuojamos grąžintinos išmokų sumos: išmokėta 6 326,88 Eur tiesioginės išmokos už pasėlius, o NMA skaičiavo nuo 6 402,36 Eur išmokėtos sumos; išmokėta 5 062,87 Eur žalinimo išmoka, o NMA skaičiavo nuo 5 019,50 Eur sumos; išmokėta 4 105,29 Eur išmoka jauniesiems ūkininkams, o NMA skaičiavo nuo išmokėtos 4 123,80 Eur sumos; išmokėta 7 520,59 Eur išmokos pagal MPŪV priemonę, o NMA skaičiavo nuo 7 162,80 Eur sumos. Pažymi, kad NMA Sprendime nurodyta, kokios sumos yra išmokėtos pagal 2017 m. Paraišką, kokia galutinė mokėjimo suma pritaikius sankciją. Skirtingai nei teigia NMA skunde, nenurodyta apskaičiuota išmokėti suma. Pažymi, kad NMA, neteisingai ir neteisėtai pritaikiusi sankcijas pareiškėjui dėl neva neteisingo deklaravimo, taiko ilgalaikes sankcijas ir tokiu būdu sumažina jam išmokėtinas sumas. Taip pat NMA Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų ir yra naikintinas.

Pareiškėjui skirtos išmokos už Panaudos sutartimi valdomus žemės sklypus nepadarė jokios žalos nei Europos Sąjungos nei nacionaliniam biudžetui. Žemės sklypai buvo tinkamai apdirbti, jokių pretenzijų dėl to NMA nepareiškusi, pažeidimų nenustačiusi. Kita vertus, niekas daugiau tų sklypų nedeklaravo ir už tai negavo jokių išmokų ir paramos. Akcentuoja, kad NMA, teigdama, kad pareiškėjas padarė pažeidimą ir priimdama sprendimą susigrąžinti išmokėtas lėšas už Panaudos sutartimi valdytus ir deklaruotus sklypus, privalėjo ištirti visas faktines aplinkybes, įvertinti force majore aplinkybes, taip pat nustatyti, ar dėl tokių veiksmų atsirado ar galėjo atsirasti nacionalinio ir/arba Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. Šiuo atveju, visų pirma, nėra neteisėto pareiškėjo veikimo arba neveikimo. Taip pat nepadaryti jokie nuostoliai nacionaliniam ar Europos Sąjungos biudžetui. Komisija išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai ištyrė ir vertino visus pateiktus įrodymus ir priėmė pagrįstą, teisingą bei teisėtą Sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 20 d. NMA pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (Komisijos byla b. l. 51–57).

NMA Sprendimu Nr. 1 informavo pareiškėją, kad pagal 2016 m. Paraišką, skiriama 21 617,66 Eur dydžio paramos suma (el. b. l. 42–44).

Pareiškėjas 2017 m. birželio 2 d. NMA pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (Komisijos byla b. l. 58–69).

NMA Sprendimu Nr. 2 informavo pareiškėją, kad pagal 2017 m. Paraišką, skiriama 29 615,39 Eur dydžio galutinė paramos suma (el. b. l. 45–48).

NMA Sprendimu nustatė, kad pareiškėjui pagal 2016 m. ir 2017 m. Paraiškas buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl pareiškėjui susidarė 16 982,43 Eur grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA (Komisijos byla b. l. 14–18).

NMA Raštu pareiškėjas buvo informuotas apie NMA Sprendimą. Atkreipė dėmesį, kad skolos suma, nurodyta NMA Sprendime skiriasi nuo tos, kurią pareiškėjas turi apmokėti (16 898,84 Eur). Taip pat informavo, kad pagal NMA Sprendimą apskaičiuota dalis skolos (6 296,36 Eur) buvo išskaičiuota (Komisijos byla b. l. 13).

Komisija Sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino NMA Sprendimą bei įpareigojo NMA iš naujo vertinti pareiškėjo 2016 m. ir 2017 m. Paraiškas, atsižvelgiant į Komisijos Sprendime nustatytas aplinkybes ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą (Komisijos byla b. l. 105–111).

Ginčui aktualiu laikotarpiu tiesioginių išmokų skyrimo, administravimo bei kontrolės tvarką ir reikalavimus aktyviems subjektams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus, reguliuoja Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 83 punkte nustatyta, kad gavusi informacijos (skundą, pranešimą ar kt.) apie pareiškėją iš sklypo (-ų) savininko (su nurodytu kadastriniu arba unikaliu numeriu) arba iš anoniminio asmens apie valstybinės žemės plotą dėl netiksliai ir (arba) neteisėtai einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotų plotų (t. y. plotų, kuriuos pareiškėjas deklaravo neturėdamas šių plotų teisėto valdymo teisės ir (arba) šiuose plotuose nevykdo žemės ūkio veiklos), Agentūra ją įvertina ir priima sprendimą dėl sankcijų taikymo (pagal reglamento (ES) Nr. 640/2014 II antraštinę dalį). Parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu Agentūra taisyklių 4.13.3 papunktyje nustatyta tvarka patikrina žemės ūkio veiklos vykdymo faktą nurodytuose plotuose, ir pareiškėjas pateikia šių plotų žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentus. Jeigu deklaruoti plotai valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, kartu su žemės dirbimo ir valdymo dokumentais pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kuriuose būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Agentūra, remdamasi žemės sklypo planu ir valdymo teisės pagrindimo dokumentais, rašytiniais bendraturčių sutikimais, nustato, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla ir (arba) kuriuos deklaravo neturėdamas žemės valdymo teisės, taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo.

Pagal Taisyklių 3.21 papunktį, pagrindinė tiesioginė išmoka (toliau – pagrindinė išmoka) – išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais. Taisyklių 3.19 papunktyje nustatyta, kad neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame vykdo žemės ir (arba) miškų ūkio veiklą, deklaravimas.

Su paraiškų administravimu susijusios Agentūros funkcijos nurodytos Taisyklių 75 punkte. Šių Taisyklių 75.4 papunktyje nustatyta, kad Agentūra, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą. Pagal Taisyklių 75.6 papunktį, Agentūra administruoja paraiškas, informuoja pareiškėjus jų pasirinktu būdu apie paraiškos ar kitų dokumentų atmetimą, nurodydama tokio sprendimo priėmimo priežastis. Taisyklių 75.11 papunktyje nustatyta, kad Agentūra, baigusi administruoti paraišką, informaciją apie pareiškėjui apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas skelbia Portale, o jei pareiškėjas pateikė pageidavimą būti informuotas kitu būdu, Agentūra apie jam pritaikytas sankcijas jį taip pat informuoja vienu iš būdų, numatytų taisyklių 75.1 papunktyje. Informaciniame pranešime pareiškėjams administravimo metu nustatytos neatitiktys nedetalizuojamos, pateikiama tik rezultatų visuma.

Taigi, pareiškėjui parama gali būti mokama tik už teisėtai valdomą plotą, kuriame vykdoma remiama žemės ūkio veikla. Pareiškėjui Taisyklės nenustato imperatyvios pareigos kartu su paraiška Agentūrai (ar seniūnijos specialistui) pateikti deklaruojamų laukų žemės valdymo teises pagrindžiančių dokumentų, jei pareiškėjas teikė paramos paraišką ankstesniais metais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Pripažįstama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2012 m. balandžio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012, 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vienas pagrindinių gero administravimo principo elementų įgyvendinant administracinę procedūrą – asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, teisės būti išklausytam prieš priimant administracinės procedūros sprendimą, užtikrinimas. Ši teisė turi būti reali, o jos įgyvendinimas siejamas inter alia (lot. k. be kita ko) su protingo termino paaiškinimams pateikti nustatymu. Protingu terminu paaiškinimams pateikti laikytinas įmanomai trumpiausias terminas, per kurį atidus ir rūpestingas asmuo turi realią galimybę tinkamai įgyvendinti savo teisę paaiškinti.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota LVAT praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad A. B., P. S. ir A. J. 2016 m. balandžio 18 d. sudarė Privačios žemės panaudos sutartį Nr. 2016-04-18 (toliau – ir Privačios žemės panaudos sutartis), pagal kurią A. B. ir P. S. perdavė A. J. neatlygintinai naudotis žemės sklypais, t. y. 14,8600 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. ir vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenų plotas 11,9025 ha bei 16,0000 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. ir vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenų plotas 12,7500 ha (toliau kartu – Žemės sklypai) (Komisijos byla b. l. 20–21). Pareiškėjas ir A. J. 2016 m. balandžio 20 d. sudarė privačios žemės panaudos sutartį Nr. 2016-04-20 (toliau – ir Panaudos sutartis). Remiantis sutartimi Nr. 2016-04-18, kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 18 d. tarp A. J. ir žemės slypų savininkų, t. y. A. B., P. S., o taip pat vadovaujantis minėtos sutarties punktu Nr. 5, A. J. perdavė pareiškėjui teisę neatlygintinai naudotis Žemės sklypais (Komisijos byla b. l. 19). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-36-477/2018 be kita ko pripažina, jog Privačios žemės panaudos sutartis ir Panaudos sutartis yra negaliojančios nuo sudarymo momento. Teismas konstatavo, kad A. J. neturėjo teisės Žemės sklypų perduoti naudotis kitiems asmenims (Komisijos byla b. l. 117–119). Panevėžio apygardos teismas 2018 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-536-212/2018 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą (Komisijos byla b. l. 73–78).

Įvertinus aukščiau nurodytas teismo nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas, teikdamas 2016 m. ir 2017 m. Paraiškas bei gaudamas išmokas už Žemės sklypus, valdomus Panaudos sutarties pagrindu, veikė teisėtai. Pažymėtina, jog Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų sprendimas priimtas 2018 m. kovo 30 d., t. y. po to, kai pareiškėjas pateikė NMA minėtas paraiškas bei gavo išmokas. Šiuo atveju pareiškėjas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, priešingai, jis vykdė žemės ūkio veiklą Žemės sklypuose pagal Panaudos sutartį, neturėdamas duomenų apie tai, jog A. J. neturėjo teisės perduoti pareiškėjui teisės naudotis Žemės sklypais. Nors NMA nurodo, kad Teismo nutartyje nėra konstatuota, kad pareiškėjas būtų pripažintas nukentėjusiuoju nuo kitų asmenų neteisėtų ir apgaulingų veiksmų, tačiau pati NMA Sprendime nenurodė pareiškėjo neteisėtų veiksmų. Taip pat teismas nesutinka su NMA skunde nurodomomis aplinkybėmis, jog pareiškėjas neturėjo žemės valdymo teisę pagrindžiančių dokumentų, tačiau NMA turi daryti prielaidą, kad visos paramos skyrimo sąlygos yra tenkintos ir nesusigrąžinti paramos lėšų. Kaip minėta, pareiškėjui teikiant 2016 m. ir 2017 m. Paraiškas, nebuvo duomenų apie tai, jog Panaudos sutartis yra negaliojanti, be to, sudarydamas Panaudos sutartį neteisėtai veikė A. J., todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas neturėjo teisės gauti išmokas pagal 2016 m. ir 2017 m. pateiktas Paraiškas.

Pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 2 straipsnio 2 dalį, force majeure ir išimtinės aplinkybės gali visų pirma būti pripažįstamos tokiais atvejais kaip: a) paramos gavėjo mirtis; b) ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; c) didelė gaivalinė nelaimė, turinti didelį poveikį valdai; d) gyvuliams skirtų pastatų valdoje sugriuvimas dėl nelaimingo atsitikimo; e) epizootinė arba augalų liga, kuria atitinkamai serga dalis paramos gavėjo gyvulių ar pasėlių arba visi jo gyvuliai ar pasėliai; f) visos valdos arba didelės jos dalies ekspropriacija, jei ta ekspropriacija negalėjo būti numatyta paraiškos pateikimo dieną.

Force majeure institutas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) šeštosios knygos XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“, nustato pagrindą atleisti sutarties neįvykdžiusią šalį nuo atsakomybės esant aplinkybėms, kurios pripažįstamos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis. Šios aplinkybės yra nustatytos CK 6.212 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sudarydama sutartį ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti. Šioje dalyje taip pat nustatyta, jog nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus NMA argumentus dėl to, jog nagrinėjamu atveju nebuvo force majeure aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas teikdamas 2016 m. ir 2017 m. Paraiškas turėjo tuo metu galiojančią Panaudos sutartį. Nors minėta Panaudos sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, tačiau paraiškų teikimo metu pareiškėjas neturėjo duomenų apie tai, jog minėta sutartis yra neteisėta, kas sudarytų pagrindą paramos jam neskirti. Tačiau, nagrinėjamoje byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjas žinojo, ar, kad galėjo žinoti apie tai, jog Panaudos sutartis yra neteisėta, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, jog šiuo atveju yra pagrindas pripažinti force majeure aplinkybes pareiškėjo atžvilgiu.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, spręsdama klausimus dėl sankcijų pareiškėjams taikymo ar netaikymo, Agentūra, kaip atitinkamas išmokas administruojanti ir už sankcijų taikymą atsakinga institucija, turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas. Tikslus pažeidimų identifikavimas ir nustatymas neatsiejamas nuo galimai taikytinų poveikio priemonių rūšių (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012).

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (1–2 dalys).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pažymėtina, jog Komisija Sprendime nustatė, kad pareiškėjui pagal 2017 m. Paraišką išmokėtos sumos ir pagal mokėjimų / atsiskaitymų informaciją šie duomenys nesutampa. NMA teigimu, NMA Sprendime buvo nurodytos pareiškėjui apskaičiuotos išmokėti sumos pagal atitinkamas priemones, o ne realiai pareiškėjui išmokėtos (pervestos į sąskaitą) sumos. Be to, NMA teigimu, pareiškėjui Raštu buvo paaiškinta, kodėl NMA Sprendime nurodyta skolos suma skiriasi nuo tos, kurią pareiškėjas turi apmokėti. Akcentuotina, jog NMA, veikdama kaip viešojo administravimo institucija, turi laikytis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, priimdama atitinkamą sprendimą. Šiuo atveju NMA Sprendime nenurodė, kokia buvo apskaičiuota mokėti pareiškėjui suma. Nors NMA nurodo, jog Raštu buvo suteikta informacija pareiškėjui, tačiau teismo nuomone, tokie veiksmai negali būti laikomi viešojo administravimo subjekto elgesiu, atitinkančiu gero administravimo ir atsakingo valdymo imperatyvus. Dėl atsakovės skundo teiginių, jog NMA Sprendime pateiktoje lentelėje yra aiškiai nurodyta, kuriuose pareiškėjo deklaruotuose laukuose buvo nustatyti paramai skirti netinkami plotai, pažymėtina, kad NMA Sprendimo priėmimas turi būti aiškus ne tik NMA, tačiau ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis sukelia teisines pasekmes. Iš NMA Sprendimo matyti, jog jame nenurodytos vertintų kontrolinių žemės sklypų ribų atnaujinimo datos, nors ir nurodyta, jog NMA vadovaujasi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktais duomenimis. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes aptarto teisinio reguliavimo ir suformuotos teismų praktikos kontekste, konstatuoja, kad atsakovė, priimdama NMA Sprendimą, nesilaikė konstitucinio gero administravimo principo.

Atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti atsakovės skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės NMA patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia

Atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė