- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-536-212/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00044-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Zina Mickevičiūtė (pran.), Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- A. J., M. R.
- Ieškovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- L. K., P. S., VĮ Registrų centrui
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams A. J., M. R. dėl panaudos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir pagal A. J. priešieškinį A. B., tretiesiems asmenims L. K., P. S., VĮ Registrų centrui dėl panaudos sutarčių pripažinimo galiojančiomis, įpareigojimo VĮ Registrų centrą atlikti veiksmus, piniginių lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. B. prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento: 2016-04-18 žemės sklypo panaudos sutartį, sudarytą tarp A. B., P. S. ir A. J., dėl 14,8600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir dėl 16,0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2016-04-21 žemės sklypo panaudos sutartį, sudarytą tarp A. B. ir A. J. dėl 8,3012 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2016-04-20 žemės sklypo panaudos sutartį Nr. 2016-04-20, sudarytą tarp A. J. ir M. R., dėl 14,8600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir dėl 16,0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog ginčijamos žemės sklypų panaudos sutartys buvo sudarytos dėl apgaulės ir jos suklydimo. Atsakovas sąmoningai ją suklaidino, nes jie tarėsi dėl nuomos sutarties sudarymo, o ne dėl panaudos sutarties. Atsakovas, sudarydamas ginčijamas sutartis, pasinaudojo ieškovės senyvu amžiumi, išsilavinimo ir lietuvių kalbos žinių stoka. Panaudos sutartis ieškovė pasirašė dėl to, kad atsakovas ją apgavo, t. y. suteikė jai melagingą informaciją ir pasinaudojęs jos teisiniu neišprusimu, tuo, kad ieškovė blogai supranta lietuvių kalbą ir turi klausos problemų (ieškovė naudoja klausos aparatą, kadangi blogai girdi), davė ieškovei pasirašyti dokumentus, kurių turinio ji iš esmės nesuprato. Tai, kad ji supranta buitinę lietuvių kalbą, dar neįrodo, kad ji yra teisiškai išprususi ir kompetentinga įvertinti duotas pasirašyti panaudos sutartis ir suprasti, kad šios sutartys iš esmės skiriasi nuo nuomos sutarčių, kurias ieškovė ketino pasirašyti. Sumokėdamas pusę sutartos nuomos sumos, atsakovas sudarė pagrindą patikėti, kad ir toliau už žemės sklypų naudojimąsi bus mokama. Teigia, kad atsakovas atliko tyčinius veiksmus, dėl kurių ieškovė buvo suklaidinta.
3. Atsakovas apgavo ne tik ją, bet ir kartu su ja buvusią P. S., kuri yra ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Nei ji, nei P. S. nesitarė su atsakovu dėl panaudos sutarties sudarymo, todėl dokumentai, kuriuos atsakovas davė pasirašyti, buvo pasirašyti apgaulės būdu. Apie tai, kad buvo apgauta, sužinojo tik parodžiusi dokumentus savo dukrai, kuri paaiškino, jog čia yra panaudos sutartys, o ne nuomos sutartys, kad sutartyse nėra nieko apie tai, jog atsakovas turi ieškovei mokėti už nuomą. Ieškovė kreipėsi į atsakovą ir pasiūlė jam abipusiu susitarimu nutraukti panaudos sutartis, kadangi ji neketino jų pasirašyti, bei grąžinti atsakovui iš jo gautus avansus (160 Eur ir 300 Eur). Atsakovas kategoriškai atsisakė sutartis nutraukti ir ką nors keisti, bei pareiškė, kad mes nieko neįrodysim, kad jis mus apgavo, kadangi jis taip elgiasi jau 16 metų ir jokių problemų neturi. Teigia, kad sudarydama panaudos sutartis su atsakovu, neišreiškė savo tikrosios valios ir dėl to, kad suklydo.
4. Be to, sudarytos panaudos sutartys prieštarauja Žemės įstatymo 30 straipsnio 1,2 dalims, nes prie jų nebuvo pridėti žemės sklypo planai, todėl tokios sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis. Ginčijamos sutartys negalėjo būti sudarytos, nes jų sudarymo metu ji neturėjo teisės disponuoti žemės sklypais. Nuosavybės teisė į žemės sklypus jai perėjo 2016-07-22, kai buvo išduotas paveldėjimo liudijimas. 14,8600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 16,0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkėmis, mirus G. B., tapo A. B. (5/8 dalys) ir L. K. (3/8 dalys). Tačiau ginčijamų sutarčių šalimi yra tik A. B. – tuo tarpu L. K. nėra sutarties šalis. Tokiu būdu, sudarydama sandorius, ji negalėjo disponuoti ne jai (o jos dukrai L. K.) priklausančiomis žemės sklypų dalimis.
5. Atsakovas ir trečiasis asmuo M. R. 2016-04-20 sudarė privačios žemės panaudos sutartį Nr. 2016-04-20, pagal kurią atsakovas perdavė M. R. neatlygintinai naudotis 14,8600 ha ės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 16,0000 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas neturėjo žemės sklypo savininko įgaliojimo sudaryti panaudos sutartį, ši privačios žemės panaudos sutartis Nr. 2016-04-20 turėtų būti pripažinta negaliojančia.
Šalies argumentai
6. Priešieškiniu atsakovas A. J. prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Pripažinti panaudos sutartis Nr. 2016-04-18 ir Nr. 2016-04-21 teisėtomis ir galiojančiomis pilna apimtimi; įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti panaudos sutartį Nr. 2016-04-18, apimant panauda ne tik į P. S. dalį, bet ir visas likusias sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, kurioms šiuo metu panauda Registrų centro duomenų bazėje nėra priskirta; įpareigoti ieškovę grąžinti 300 Eur A. J., kurie buvo duoti kaip rankpinigiai už būsimai perkamus žemės sklypus, atsižvelgiant į tai, jog sandoris buvo nutrauktas ieškovės iniciatyva. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Teigia, kad iniciatyvą dėl panaudos sutarties sudarymo rodė pati ieškovė, nes šiame žemės sklype yra jos namas, kuriame vasaros metu gyvena. Motyvavo tuo, kad aplink namą daug žemės ir reikia ją sutvarkyti. Panaudos sutartis buvo sudaryta su Lietuvos Respublikos piliete A. B., kuri puikiai supranta lietuvių kalbą, pakankamai gerai kalba, skaito ir rašo. Sutarties sudarymo metu ji buvo vienintelė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Mano, kad ieškovė, pasirašant sutartį, savo veiksmus suprato, džiaugėsi, jog žemės sklypas bus prižiūrėtas ir buvo sutarta apie visas sutarties sąlygas.
8. Analogiškus motyvus nurodo ir dėl 2016-04-18 sudarytos panaudos sutarties dėl žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Panaudos davėjos iniciatyva sutartis buvo sudaryta 5 metams. Po to, kai pasirašė panaudos sutartį, jam pasiūlė tuos sklypus pirkti. Aptarę pirkimo sąlygas jis ieškovei paliko 300 Eur rankpinigių ir susitarė, kad pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta, kuomet ieškovė paveldės po vyro mirties jo turtą. Tačiau sutvarkius paveldėjimo dokumentus, pirkimo-pardavimo sandoris buvo nutrauktas ieškovės iniciatyva. Jo žiniomis atsirado kitas pirkėjas, kuris pasiūlė didesnę kainą.
9. Kadangi panaudos sutartį ketino sudaryti po ieškovės vyro mirties, kreipėsi į notarą R. K. konsultacijos ir jis patvirtino, kad šių sklypų paveldėjimo teisės tvarkomos išskirtinai ieškovės vardu. Kadangi ieškovė iki sutarties pasirašymo buvo priėmusi palikimą, pateikusi notaru pareiškimą, todėl ji yra įpėdinė pagal CK 5.20 straipsnio 2 dalį. Ieškovės dukra tuo metu į žemės sklypus nepretendavo ir neatliko jokių valdymo veiksmų su šiais žemės sklypais. Mano, kad pagal CK 5.51 str. 1 dalį ir CK 5.59 str. 5 dalį ieškovė žemės sklypų priežiūros prievolę teisėtai perleido jam. Teigia, kad sutarties pasirašymo metu iš savininkų gavo visus dokumentus, reikalingus panaudos sutarties sudarymui, tame tarpe ir žemės sklypų ribų planus ir registrų cento išrašus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2018 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento: 2016-04-18 žemės panaudos sutartį, sudarytą tarp A. B., P. S. ir A. J. dėl 14,8600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 16,0000 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 2016-04-21 žemės panaudos sutartį, sudarytą tarp A. B. ir A. J. dėl 8,3012 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2016-04-20 žemės panaudos sutartį, sudarytą tarp A. J. ir M. R. dėl 14,8600 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 16,0000 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Kitą ieškinio dalį atmetė. Priešieškinio dalį dėl įpareigojimo VĮ Registrų centras įregistruoti 2016-04-18 žemės panaudos sutartį pilna apimti, atmetė, o dalį dėl 300 Eur priteisimo paliko nenagrinėtu. Priteisė iš A. J., 1‘698 Eur bylinėjimosi išlaidų A. B. 118,38 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
11. Nustatė, kad ieškovė siekė sudaryti su atsakovu A. J., žemės nuomos sutartis. Tai teisme patvirtino ir P. S.. Ieškovė ir P. S., teismo posėdžiuose naudojosi vertėjo pagalba. Abi nurodė, kad mokėsi rusų kalba mokomojoje mokykloje. Tai rodo, kad jos lietuvių kalbos gerai nemoka. Ieškovė nurodė, kad ji yra baigusi vidurinę mokyklą, 29 metus dirbo sąskaitininke. Tretysis asmuo P. S. turi 8 klasių išsilavinimą, dirbo siuvėja, gyvena Latvijos Respublikoje. Ieškovė ir P. S. yra senyvo amžiaus. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad 2016-04-18 ir 2016-04-21 tarp ieškovės, P. S. ir A. J. sudarytų žemės sklypų panaudos sutarčių turinys buvo išverstas į ieškovei ir P. S. suprantamą rusų kalbą. Sudarytos žemės sklypų panaudos sutartys yra nemažos apimties, jose naudojama specifinė teisinė terminologija. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad ieškovei ir P. S., joms suprantama rusų kalba, buvo tinkamai išaiškinta sudaromų sandorių esmė ir teisinės pasekmės. Po 2016-04-21 žemės sklypo panaudos sutarties sudarymo, ieškovei buvo perduoti 160 Eur. Šioje sutartyje yra ranka padarytas prierašas, kad už nuomojamą žemės sklypą nustatytas 320 Eur mokestis. Kitame sutarties egzemplioriuje, padarytas įrašas, kad ieškovė ketina parduoti žemės sklypą, už kurį gavo 300 Eur avansą. Teismo posėdžio metu, ieškovė nurodė, kad įrašus sutartyse ji padarė diktuojant A. J.. Teismas sprendė, kad ieškovė siekė sudaryti atlygintinus žemės naudojimo ir perleidimo sandorius. A. J. teisme patvirtino, kad sutarčių projektus pasirašymui pateikė jis, bei ranka padarė jose įrašus ir ieškovei perdavė pinigus. A. J. nurodė, kad 160 Eur, ieškovei perdavė paramos tikslu.
12. Šalių sudarytose sutartyse, nėra numatyta, kad panaudos gavėjas, kokia nors forma įsipareigoja teikti panaudos davėjui paramą. Nustatė, kad atsakovas A. J. yra keturiasdešimties metų amžiaus, verslininkas – ūkininkas, turi kelis aukštuosius išsilavinimus. Sprendė, jog A. J. turi pakankamą išsilavinimą, kad galėtų suprasti žemės panaudos ir nuomos turinio esminius skirtumus. Gavusi iš A. J. pinigus, ir padariusi jam diktuojant įrašus sutartyse, ieškovė, atsižvelgiant į jos amžių, išsilavinimą, teisinį neišprusimą, turėjo pakankamą pagrindą suprasti, kad ji su A. J. sudarė atlygintinus žemės nuomos sandorius. Teismas padarė išvadą, kad esant nustatytoms aplinkybėms, pateikdamas ieškovei ir P. S. pasirašyti žemės sklypų panaudos sutartis, A. J. klaidino ieškovę bei P. S., ir taip elgėsi nesąžiningai.
13. Nustatė, kad G. B. mirė 2016-04-08, o žemės panaudos sutartys tarp ieškovės, atsakovo A. J. ir P. S. buvo sudarytos 2016-04-18 ir 2016-04-21, nepasibaigus trijų mėnesių terminui G. B. palikimui priimti, bei neišdavus ieškovei paveldėjimo teisės liudijimo. Iki nurodytų sutarčių sudarymo, nebuvo konkrečiai žinoma, kas yra G. B. palikimo perėmėjai. Ieškovei ir trečiajam asmeniui L. K. paveldėjimo teisės liudijimai į G. B. palikimą buvo išduoti 2016-07-22.
14. A. J. inicijavo G. B. priklausiusio žemės sklypo ir dalies žemės sklypo, esančio dalinėje nuosavybėje su P. S., panaudos sutarčių sudarymą su A. B., kuri sutarčių sudarymo metu, nebuvo G. B. priklausiusio turto savininkė. Šiais veiksmais A. J. pažeidė CK 5.59 str. 1 d. nustatytą imperatyvą ir sudarė su A. B. negaliojančius žemės panaudos sandorius. Liudytojas notaras R. K. paaiškino, kad 2016 m. balandžio mėn. A. J. išaiškino, kad kol nėra pasibaigęs trijų mėnesių terminas G. B. palikimui priimti ir neišduoti paveldėjimo teisės liudijimai, jokie sandoriai su jam priklausiusiu turtu, taip pat ir žeme, yra negalimi. Žemės panaudos sandoriai tarp A. J. ir ieškovės, buvo sudaryti žymiai anksčiau, nei L. K. įgijo nuosavybės teisę į G. B. palikimą. Tokie veiksmai pažeidė L. K. teisę, vadyti naudoti ir disponuoti jai tekusia G. B. palikimo dalimi.
15. Teismas pripažino, kad A. J., ieškovės ir P. S. sudaryti žemės sklypų panaudos sandoriai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir yra negaliojantys. Todėl A. J. neturėjo teisės šių žemės sklypų perduoti naudotis kitiems asmenims. Sudarydamas su M. R. žemės panaudos sutartį, A. J. neteisėtai disponavo ieškovei, P. S. ir L. K. priklausančiu turtu. Be to, A. J., sutartį su M. R. sudarė praėjus vos dviems dienoms, po žemės panaudos sutarties sudarymo su ieškove ir P. S.. Tokius A. J. veiksmus teismas vertino kaip siekimą apsunkinti galimą žemės sklypų išreikalavimą iš trečiojo asmens naudojimo.
16. Pasisakydamas dėl atsakovo priešieškinio teismas nustatė, kad trečiasis asmuo L. K. sumokėjo A. J. 300 Eur, t. y. grąžino sumokėtus 300 Eur rankpinigius. Todėl priešieškinio reikalavimą dėl 300 Eur grąžinimo teismas paliko nenagrinėtą, nes reikalavimas jau įvykdytas.
17. Ieškinį patenkinęs iš dalies, bei atsižvelgęs į tai, kad atmesta nežymi ieškinio reikalavimų dalis, taip pat į tai, kad negaliojantys žemės panaudos sandoriai buvo sudaryti A. J. iniciatyva ir apgaulingais veiksmais, priteisė iš atsakovo ieškovės bylinėjimosi išlaidas, bei bylinėjimosi išlaidas valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. kovo 28 d. sprendimą šiose dalyse: pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento: 2016-04-18 žemės panaudos sutartis, sudarytas tarp A. B., P. S. ir A. J. dėl 14,8600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 16,0000 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 2016-04-21 žemės panaudos sutartį, sudarytą tarp A. B. ir A. J. dėl 8,3012 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2016-04-20 žemės panaudos sutartį, sudarytą tarp A. J. ir M. R. dėl 14,8600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 16,0000 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Panaikinti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dėl atmesto priešieškinio dalyje dėl įpareigojimo VĮ Registrų centras 2016-04-18 žemės panaudos sutartį įregistruoti pilna apimtimi.
19. Apeliantas prašo patenkinti jo priešieškinį ir pripažinti teisėtomis ir galiojančiomis 2016-04-18 ir 2016-04-21 sudarytas panaudos sutartis, įpareigoti VĮ Registrų centras įregistruoti panaudos sutartį Nr. 2016-04-18 apimant panauda ne tik į P. S. dalį, bet ir visas likusias sklypų dalis, kurioms šiuo metu panauda Registrų centro duomenų bazėje nėra priskirta, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog atsakovas ėmėsi kokių nors tyčinių veiksmų, kurių pasekoje ieškovė ir trečiasis asmuo P. S. būtų suklaidintos dėl esminių sandorio sąlygų. Tai yra tik ieškovės teiginiai. Priešingai nei nurodo ieškovė, byloje esantys įrodymai bei liudytojų parodymai patvirtina, jog panaudos sutartys Nr. 2016-04-18 ir Nr. 2016-04-21 buvo sudaromos ieškovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų iniciatyva. Būtent ieškovė skambindavo atsakovui ir derindavo sutarčių gaires, visus organizacinius veiksmus su P. S. vykdė ieškovė. Be to, trečiasis asmuo L. K. taip pat žinojo apie pasirašomas panaudos sutartis, nes ji su ieškove susiskambindavo 2 kartus per dieną. Teismo posėdyje ji patvirtino, jog norėjo parduoti žemės sklypus, o pardavimo procesą teisine prasme palengvino sudarytos ginčijamos panaudos sutartys.
21. Mano, jog ieškovė puikiai supranta lietuvių kalbą, pakankamai gerai kalba, rašo ir skaito lietuviškai. Ji pati patvirtino teismo posėdyje, jog supranta ką yra parašiusi savo ranka ant sutarties. Teismo posėdyje priesaiką ji pradėjo skaityti rusų kalba, bet toliau intuityviai perėjo į lietuvių kalbą. Be to, ieškovė dirbo prekybos bazėje sąskaitininke, visi dokumentai buvo lietuvių kalba, taip pat turėjo susidurti ir su sutartimis, nors tai neigė. Ieškovės elgesys yra melagingas ir ja tikėti negalima.
22. Pažymi, jog jis nedarė jokių ydingų veiksmų, kurie trukdytų ieškovei su kuo nors pasitarti prieš priimant teisingą sprendimą. Priešingai, jis vykdė veiksmus, kurie suteiktų jam ir ieškovei papildomos informacijos. Tai įrodo 2018-03-12 teismo posėdžio garso įrašas, duodant paaiškinimus ieškovei ir notarui R. K.. Atliekant ieškovės apklausą, aiškiai matyti, jog ji bando meluoti daugelyje vietų, nes jos parodymai prieštarauja liudytojo notaro R. K. parodymams, o taip pat jos pačios parodymams užduodant tą patį klausimą kitu kampu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei jos paaiškinimai teismo posėdyje aiškiai patvirtina, jog ieškovė suprato ką daro.
23. Ieškovė ir suinteresuoti asmenys P. S. ir L. K. ketino jam parduoti žemės ūkio paskirties sklypus – unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens P. S. ranka padaryti įrašai bei teismo posėdžio metu duoti parodymai trečiųjų asmenų.
24. Nesutinka su teismo sprendimo išvadomis, jog liudytojas R. K. atsakovui ir ieškovei buvo išaiškinęs, kad kol nesueis 3 mėnesiai palikimui priimti, negalima sudaryti jokių sandorių su palikėjo turtu. Apeliantas su ieškove vyko pas notarą išsiaiškinti tik dėl galimybės pirkti/parduoti žemės sklypus. Apie panaudos ar nuomos sutarčių sudarymą nebuvo jokios kalbos. Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog susitikimo metu, tiek apeliantui, tiek ieškovei nuodugniai išaiškino, kad jokie nuosavybės teisės būtent pardavimo sandoriai tarp galimų paveldėtojų ir galimų pirkėjų nėra galimi tol, kol nėra pilnai sutvarkyti paveldėjimo dokumentai. Notaras taip pat išaiškino, jog sutvarkymas visų paveldėjimo dokumentų žemės ūkio paskirties sklypams unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dar nesuteiks teisės parduoti juos pasirinktam pirkėjui, t. y. apeliantui pagal tuo metu galiojusį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą.
25. Teigia, kad ieškovė ir suinteresuoti asmenys P. S. ir L. K. norėjo kuo greičiau parduoti žemės sklypus, kad kuo mažiau būtų teisinių kliuvinių, ieškovė jam pasiūlė sudaryti minėtų žemės sklypų panaudos sutartis, kad būtų lengviau ir greičiau gauti reikiamą leidimą parduoti žemės ūkio paskirties žemę pirkėjui. Tuo tikslu jis antrą kartą vyko pas notarą išsiaiškinti kiek yra paveldėtojų ir suprato, jog paveldėjimą tvarkosi tik A. B.. Taip pat pažymi, jog sutartys buvo sudarinėjamos ne tą pačią dieną, buvo ir liudytojų pasirašant sutartis, todėl nebuvo jokios apgaulės. Nebuvo jokios prasmės ir tikslo sudaryti nuomos sutartį, nes sklypų nuosavybė artimiausiu metu turėjo pereiti jam.
26. Nurodo, kad 2016-04-21 sutarties pasirašymo metu jokių pinigų ieškovei nėra mokėjęs. Jis yra davęs pinigų ieškovei kaip paramą, kokią sumą net nepamena. Bet tai buvo praėjus gal mėnesį laiko po sutarčių sudarymo. Todėl teismas nepagrįstai paramos davimą ieškovei siejo su sutarčių sudarymu. Įrašą: „Sutarta žemės sklypo nuomos kaina yra 320 Eur už visą plotą. Gavau avansų mokėjimą už 2016 m. 160 Eur. A. B., parašas“ ieškovė padarė savavališkai, jam nežinant, nes jo turimoje sutartyje papildomų įrašų nėra.
27. Pažymi, jog žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį nutraukė ieškovė ir tretieji asmenys, nors šis pasiūlymas buvo teikiamas ieškovei ir teismo posėdyje. Be to, iš karto po sutarčių sudarymo jis AB SEB bankui pateikė visus reikiamus dokumentus gauti paskolą šių sklypų pirkimui ir banko atsakymas dėl finansavimo buvo teigiamas. Šios aplinkybės rodo, jog nebuvo jokios apgaulės, jis ketino pirkti žemės sklypus.
28. Nurodo, jog žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-04-21 sutarties pasirašymo dieną priklausė ieškovei ir buvo nedalomas. Todėl paveldėjimo teisių reikšmingumas šiam sandoriui nesudaro jokios esmės ir negali būti nagrinėtinas. Taip pat paveldėjimo teisių reikšmingumo neturi ir 2016-04-18 sudaryta sutartis dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes šis sklypas priklauso P. S..
29. CK 5.59 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato paveldėtojo teisę apsaugoti ir tvarkyti paveldimą turtą. Panaudos sutartis, sudaryta 2016-04-18, būtent tai ir numato, o sutarties 8 punktas numato, kad sklypų savininkai gali bet kada parduoti žemės sklypą. Trečiasis asmuo L. K. nepateikė jokio ieškinio, kad jos teisės yra pažeistos, o sudarant 2016-04-18 sutartį, ji net nebuvo jokio prašymo pateikusi notarui dėl paveldėjimo. Be to, ji pritarė panaudos sutarties sudarymui su tikslu, kad būtų lengvesnis pardavimo procesas. Pripažinus, kad panaudos sutartis Nr. 2016-04-18 buvo sudaryta teisėtai, nėra jokio pagrindo naikinti žemės sklypų panaudos sutartį, sudarytą 2016-04-20 tarp A. J. ir M. R..
Atsiliepimas
30. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas išsamiai ištyrė ir nustatinėjo ieškovės tikruosius ketinimus, ištyrė įrodymus dėl sandorio turinio nesuvokimo. Ieškovė siekė sudaryti su apeliantu žemės nuomos, o ne panaudos sutartis. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė yra senyvo amžiaus, blogai supranta lietuvių kalbą, kad sandoriai sudaryti praėjus tik 10 dienų po staigios ieškovės vyro mirties, kad apeliantas pateikė netikslią, klaidingą informaciją apie sudaromus sandorius, nepateikė ginčijamų sutarčių iš anksto, taip nesudarydamas galimybės ieškovei jas apsvarstyti, išsamiai įvertino ieškovės, trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojo parodymus, kurie patvirtino, kad ieškovė gerai nemokėdama lietuvių kalbos ir neišvertus sudaromų sutarčių į jai suprantamą rusų kalbą, neišaiškinus jai sudaromų sandorių esmės ir teisinių pasekmių ir dėl tos aplinkybės, kad apeliantas jai perdavė 160 Eur, manė, kad sudaro žemės nuomos, o ne panaudos sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismas išsamiai išsiaiškino ir įvertino aplinkybes, turėjusias esminę reikšmę ginčo sandoriams sudaryti, t. y., kad ieškovė sprendimus dėl sandorių sudarymo priėmė veikiama apelianto apgaulės, kuri pasireiškė tuo, kad apeliantas perdavė ieškovei 160 Eur, neišvertė sutarčių, kuriose naudojama specifinė teisinė terminija, į ieškovei suprantamą rusų kalbą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad esant šioms nustatytoms aplinkybėms, pateikdamas ieškovei ir trečiajam asmeniui P. S. pasirašyti žemės sklypų panaudos sutartis, apeliantas klaidino jas ir taip elgėsi nesąžiningai, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento sutartį Nr. 1 ir sutartį Nr.2.
32. Ieškovės vyras mirė 2016-04-08, sutartis Nr. l tarp ieškovės ir apelianto sudaryta 2016-04-18, t. y. nepasibaigus trijų mėnesių terminui G. B. palikimui priimti bei neišdavus paveldėjimo teisės liudijimo. Kaip teisingai konstatavo teismas, iki nurodytos sutarties sudarymo nebuvo konkrečiai žinoma, kas yra G. B. įpėdiniai. Ieškovei ir trečiajam asmeniui L. K. tik 2016-07-22 buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į G. B. palikimą ir tik nuo šios datos ieškovė ir trečiasis asmuo L. K. įgijo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypus. Tai reiškia, kad ieškovė 2016-04-18 negalėjo sudaryti sutarties Nr. l, nes neturėjo teisės disponuoti žemės sklypu vadovaujantis CK 5.59 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Be to, CK 6.632 straipsnyje nustatyta, kad perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys. Kaip buvo minėta, sutartimi Nr. 1 panaudai perduoti žemės sklypai priklausė mirusiajam G. B.. Žemės sklypų savininkėmis ieškovė ir trečiasis asmuo L. K. tapo 2016-07-22, tačiau Sutarties Nr. l šalimi yra tik ieškovė - trečiasis asmuo L. K. nėra sutarties šalis. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė sudarydama Sutartį Nr. 1 negalėjo disponuoti ne jai, o trečiajam asmeniui L. K. priklausančiomis žemės sklypų dalimis. Taigi, teismas pagrįstai konstatavo, kad žemės panaudos sutartis tarp ieškovės ir apelianto sudaryta pažeidžiant trečiojo asmens L. K. teisę valdyti, naudoti ir disponuoti jai tekusią G. B. palikimo dalimi.
33. Mano, jog teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad sutartis Nr. l prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir yra negaliojanti nuo sudarymo momento. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neturėjo žemės sklypų savininkų įgaliojimų sudaryti panaudos sutartį, į tai, kad apeliantas neturėjo rašytinių sutikimų perduoti trečiajam asmeniui žemės sklypus, į tai, kad sutartis Nr. l sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas, teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neteisėtai disponavo ieškovei, tretiesiems asmenims P. S. ir L. K. priklausančiu turtu ir neturėjo teisės perduoti šių sklypų naudotis kitiems asmenims, t.y. M. R..
34. Atsiliepimu į atsakovo A. J. apeliacinį skundą tretieji asmenys L. K. ir P. S. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, jog teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą. Taip pat pažymi, jog palaiko ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
35. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
36. Byloje ginčijamos privačios žemės panaudos sutartys, sudarytos fizinio asmens A. B. su ūkininku A. J. ir šio ūkininko sudaryta panaudos sutartis su ūkininku M. R.. Ieškovė reikalavimus dėl šių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis reiškia CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais, teigdama, kad sudarydama ginčijamas sutartis A. J. ją apgavo, todėl sudarydama sutartis ji suklydo, nes ketino žemės sklypus nuomoti ir suprato, kad sudaro nuomos sutartis, bet ne panaudos. Sudarytos panaudos sutartys pripažintinos negaliojančiomis ir todėl, kad prieštarauja Žemės įstatymui, nes sudarant šias sutartis nebuvo žemės sklypų planų.
37. Apelianto nuomonė, teismas nepagrįstai pripažino žemės sklypų panaudos sutartis negaliojančiomis, nes jis neatliko jokių tyčinių veiksmų, sutartis sudarė ieškovės iniciatyva ir pageidavimu, o tai, kad ieškovė neturėjo paveldėjimo teisės liudijimo, nedraudžia sudaryti panaudos sutartį. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais, išdėstytus apeliaciniame skunde, nesutinka.
38. Byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 8 d. mirė ieškovės A. B. sutuoktinis G. B., kuris nuosavybės teise valdė 14,8600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį 16,0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimas po G. B. mirties išduotas 2016 m. liepos 22 d. sutuoktinei A. B. ir dukrai L. K. (1 t., b. l. 13, 39-53). A. B. asmeninės nuosavybės teise valdo 8,3012 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23-25).
39. A. B. ir P. S. 2016 m. balandžio 18 d. sudarė privačios žemės panaudos sutartį su ūkininku A. J., kurios pagrindu perdavė A. J. neatlygintinai 5 metams naudotis žemės sklypus: 14,8600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 16,0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Sutartyje padarytas prierašas (taip tekste): „Aš, A. B. šio susitarimu patvirtinu savo apsisprendima laisva valia parduoti nuosavybės teise savo priklausančius šio sutartyje įvardintus žemės ūkio sklypus. Sutarta kaina yra 18277,5 € (aštoniolika tūkstančių du šimtai septynias dešimt septyni € ir 50 ct avansu gavau 300 € (trys šimtus €)“.
40. A. B. 2016 m. balandžio 21 d. sudarė privačios žemės panaudos sutartį su ūkininku A. J., kurios pagrindu perdavė A. J. neatlygintinai 10 metų naudotis 8,3012 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje padarytas prierašas: „Sutarta žemės sklypo nuomos kaina yra 320 € už visą žemės plotą. Gavau avansu mokėjimą už 2016 m. 160 €. A. B. (parašas)“ (1 t., b. l. 12, 19-20, 99-101).
41. Atsakovas ūkininkas A. J. 2016 m. balandžio 20 d. sudarė privačios žemės panaudos sutartį su ūkininku M. R., kurios pagrindu perdavė M. R. neatlygintinai 5 metams naudotis žemės sklypus: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 16,0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 23-24).
42. Ieškovė teigia, kad atsakovas ją apgavo, nes ji ketino sudaryti žemės nuomos sutartis ir su atsakovu tarėsi dėl žemės nuomos, bet ne dėl panaudos sutarčių. Atsakovas, sumokėdamas dalį sumos už žemės sklypų nuomą, suklaidino ją, kadangi ji dėl amžiaus, sveikatos būklės ir prastos lietuvių kalbos žinojimo, nesuvokė sudarytų sutarčių prasmės.
43. Įstatymas reglamentuoja, kad pagal panaudos sutartį panaudos davėjas perduoda kitai šaliai – panaudos gavėjui nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti šį daiktą. Perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys (CK 6.629 straipsnio 1 dalis, 6.632 straipsnis). Tuo tarpu pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6. 477 straipsnio 1 dalis).
44. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.
45. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, t. y. siekiama teisinio rezultato (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis. Vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų yra valios išreiškimas. CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus ar dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu atitinkamai pagal klydusios šalies ar nukentėjusiojo ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką yra išaiškinęs, kad suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio negaliojimo teisiniai pagrindai nėra suderinami. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018).
46. Sandorio sudarymas suklydus yra vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Pagal CK1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2015 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015, kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Taip pat atsižvelgiant į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014, kt.).
47. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar ieškovė, sudarydama žemės sklypų panaudos sutartis, tikrai norėjo ir siekė perduoti savo (ir ne tik savo) turtą atsakovui naudotis neatlygintinai, ar siekė turtą išnuomoti ir gauti už tai atlygį. Ieškovė nurodė, kad suklydo dėl sandorio esmės, nes manė, jog sudaro žemės nuomos sutartis, o ne panaudos, juo labiau, kad atsakovas sumokėjo avansą už nuomą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei ginčijamų sutarčių sudarymo metu buvo 73 metai, maždaug prieš savaitę buvo palaidojusi sutuoktinį, iš garso įrašo, daryto teismo posėdyje, matyti, kad ieškovė iš esmės blogai supranta lietuvių kalbą, turi klausos problemų, baigusi tik vidurinė mokyklą, nesupranta teisinių sąvokų, neskiria panaudos nuo nuomos. Ieškovė, sudarydama jos asmeninės nuosavybės teise valdomo 8,3012 ha žemės sklypo panaudos sutartį ir gavusi iš atsakovo 160 Eur avanso, suvokė, kad žemės sklypą išnuomoja, kad jai nereikės rūpintis sklypo priežiūra ir dar turės pajamų pragyvenimui.
48. Atsakovas teigia, kad 160 Eur nebuvo nuomos mokesčio dalis, o buvo parama ieškovei, nes jos finansinė situacija buvo nelengva, kad prierašą sutartyje ji padarė savavališkai. Šiuos apelianto argumentus paneigia bylos duomenys. Pažymėtina, kad byloje yra keli 8,3012 ha žemės sklypo panaudos sutarties variantai, tačiau iš ieškovės pateikto sutarties originalo (1 t., b. l. 12) akivaizdžiai matyti, kad įrašai sutartyje padaryti vienu metu ir tos pačios spalvos rašymo priemone. Ta aplinkybė, kad atsakovas savo sutarties egzemplioriuje nereikalavo padaryti tokį pat įrašą, tik patvirtina atsakovo nesąžiningumą ir siekį suklaidinti ieškovę. Argumentas, kad ieškovei suteikė paramą dėl sunkios finansinės padėties prieštarauja logikai. Sutiktina, kad ieškovės finansinė padėtis sunki, nes ji yra vieniša, pensininkė, todėl galimai jos pajamos nėra didelės. Šios aplinkybės leidžia daryti logišką išvadą, kad ieškovė tikrai neketino 10 metų leisti nemokamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu 8,3012 ha žemės sklypu visiškai pašaliniam žmogui. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų, šalių išdėstytų argumentų ir nurodyto teisinio reglamentavimo teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad 8,3012 ha žemės sklypo panaudos sutartį A. B. sudarė dėl suklydimo, kuris yra esminis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sutartį pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento. Tai, kad reikalavimo pagrindu pripažinti panaudos sutartis negaliojančiomis ieškovė nurodė ir sutarčių prieštaravimą Žemės įstatymui, nėra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, kaip klaidingai nurodė pirmosios instancijos teismas.
49. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad ieškovė, P. S. ir L. K. norėjo 14,8600 ha ir 16,0000 ha žemės sklypus kaip galima greičiau jam parduoti, todėl nebuvo prasmės ir tikslo sudaryti nuomos sutartį, nes artimiausiu metu šie sklypai turėjo tapti jo nuosavybe, kad sudarydami panaudos sutartį siekė lengviau ir greičiau gauti leidimą parduoti žemės ūkio paskirties žemę pasirinktam pirkėjui. Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį šių aplinkybių apeliantas nenurodė, teigdamas, kad žemės panaudos sutartis buvo sudaryta tik pačių panaudos davėjų iniciatyva, kad su jais aptarė panaudos sutarties sąlygas ir sąlygos jiems tiko, kad panaudos sutartį ieškovė ir P. S. sudarė tik todėl, kad sklypai būtų prižiūrimi ir mokėti už tai nenorėjo (1 t., b. l. 78-86, 3 t., b. l. 40-55).
50. Kaip minėta, CK 6.632 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys. CK 5.59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą.
51. Ginčijama 2016 m. balandžio 18 d. privačios žemės panaudos sutartimi ieškovė A. B. ir P. S. ūkininkui A. J. perdavė neatlygintinai 5 metams naudotis 14,8600 ha ir 16,0000 ha žemės sklypus. Žemės sklypų, t. y. viso 14,8600 ha ir 1/2 dalies 16,0000 ha, savininku buvo ieškovės sutuoktinis G. B., miręs 2016 m. balandžio 8 d. Sudarydama panaudos sutartį A. B. žemės savininko G. B. ar įstatymų įgaliojimo neturėjo, duomenų, kad tik ji yra šių žemės sklypų savininkė, taip pat nebuvo pateikta. Atsakovui buvo žinoma, kad turtas priklausė ieškovės mirusiajam sutuoktiniui, kad paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas tik po 3 mėnesių, kad visi paveldėtojai dar nežinomi, tačiau šias aplinkybes atsakovas ignoravo, sudarydamas panaudos sutartį, kurios tekstą pats ir paruošė, su ieškove A. B. ir trečiuoju asmeniu P. S.. Negana to, 2016 m. balandžio 20 d., t. y. po dviejų dienų nuo ginčijamos sutarties sudarymo, A. J. sudarė privačios žemės panaudos sutartį su ūkininku M. R. (2 t., b. l. 23-24).
52. Apelianto argumentai apie tai, kad ieškovė puikiai supranta lietuvių kalbą, moka skaityti, skaitė sutartis ir jas turėjo suprasti, vertintini kritiškai. Iš teismo posėdžio garso įrašo galima spręsti, kad ieškovė galimai supranta buitine lietuvių kalbą, tačiau jokie duomenys nepatvirtina, kad ji turi įgūdžių, sudarant nuomos, panaudos ir pan. sutartis. Sutartyje padarytas prierašas apie jos „laisvą valią“ parduoti žemės sklypus yra su elementariomis klaidomis ir nors ieškovė teismo posėdyje prierašo tekstą perskaitė, akivaizdu, kad esmės nesuprato. Nors apeliantas ir teigia, kad neklaidino ieškovės dėl sutarčių esmės, kad jas tinkamai išaiškino, tačiau įvertinus jo nenuoseklius ir besikeičiančius paaiškinimus dėl sutarčių sudarymo aplinkybių, ieškovės A. B., trečiųjų asmenų P. S. ir L. K. paaiškinimus, labiau tikėtina, kad atsakovas siekė suklaidinti ieškovę ir jos sąskaita pasipelnyti. Teisėjų kolegija, vertindama pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).
53. Kaip minėta, suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, nes tokiu atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. kai suklysta dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebūtų sudaręs. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovė, būdama garbaus amžiaus, turinti sveikatos problemų, nesiekė leisti atsakovui naudotis žemės sklypais nemokamai, o ketino išnuomoti juos ir gauti papildomų pajamų, kaip pripažino pats atsakovas, dėl sunkios finansinės padėties.
54. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingam bylos išsprendimui ištyrė visas svarbias aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, konstatuojant, kad ieškinys tenkinamas visiškai.
Priteisti iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1‘210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.