- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- 2S-325-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05890-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- R. G., Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“
- Kreditorius
- uždarajai akcinei bendrovei „Žvalguva“
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų (apeliantų) R. G. ir Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-763-812/2020 pagal pareiškėjų R. G. ir Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Karužiškiai“ skundą suinteresuotiems asmenims išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Žvalguva“, antstoliui M. A. dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai R. G. ir Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovė (toliau – ir ŽŪB) „Karužiškiai“ pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašė panaikinti 2019 m. lapkričio 20 d. patvarkymą dėl varžytynių skelbimo Nr. S-1163 ir įpareigoti atlikti kiekvieno turtą sudarančio turtinio vieneto, nurodyto skundžiamame patvarkyme perkainojimą, kad jo vertė atitiktų realią vertę.
2. Pareiškėjai nurodė, kad antstolis M. A. skundžiamu patvarkymu, priimtu vykdant antstolio žinioje esančias Panevėžio apylinkės teismo nutartis Nr. 20-19/11, Nr. 20-446/10, Nr. 20-447/10, dėl išieškojimo iš įkeisto turto paskelbė pirmąsias varžytynes ŽŪB „Karužiškiai“ ir R. G. turtui (varžytynių Nr. 182348; 182349; 182350; 182347; 182342; 121198). Pareiškėjų nuomone, turto pardavimo kaina yra nustatyta netinkamai, kadangi realiai rinkoje turto kaina yra daug didesnė, nei nurodoma minėtame patvarkyme. Turto vertės nustatymas buvo atliktas pakankamai seniai, todėl šiuo metu situacija rinkoje pasikeitusi, turto vienetų vertės yra padidėjusios, todėl prieš paskelbiant varžytynes turėjo būti atlikta nauja turto vertės nustatymo ekspertizė, po kurios paaiškėtų tikroji kiekvieno turto vieneto kaina būtent šiuo metu, o ne tada, kai turtas buvo areštuojamas ir įkainojamas, nes nuo šio veiksmo atlikimo praėjo daug laiko. Antstolis laikė, jog turto vertė nustatyta, nepasikeitusi ir, nesurinkęs naujų duomenų, paskelbė varžytynes, tokiu būdu pažeisdamas reikalavimus perkainoti turtą pasikeitus jo vertei.
3. Taip pat nurodė, kad prieš skelbiant varžytynes pareiškėjai nebuvo informuoti apie tai, kokiomis vertėmis šiuo metu antstolis vertina turtą, kokios bus pradinės turto vienetų pardavimo kainos.
4. Antstolis M. A. 2019 m. gruodžio 19 patvarkymu Nr. S-1234 atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą, laikė, kad jis yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad pareiškėjai, skųsdami antstolio veiksmus, galbūt sąmoningai siekia vilkinti vykdymo procesą.
5. Antstolis rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 681 straipsnio 4 dalimi ir nurodė, kad 2018 m. gegužės 3 d. patvarkymu buvo paskirta ekspertizė dėl turto vertės nustatymo, 2018 m. liepos 31 d. buvo parengtas ir vykdymo proceso šalims išsiųstas patvarkymas dėl turto įkainojimo Nr. S-652. Taigi pareiškėjai žinojo apie jų atžvilgiu pradėtus vykdymo veiksmus ir jų eigą, privalėjo laiku domėtis vykdymo eiga ir naudotis savo teisėmis. Nei viena vykdymo proceso šalis prieštaravimų dėl ekspertizės išvados ir eksperto nustatytos turto vertės nepateikė.
6. Akcentavo, kad nors varžytynės paskelbtos 2019 m. lapkričio 20 d., t. y. praėjus daugiau negu vienerių metų laikotarpiui, tačiau pagal CPK 681 straipsnio 2 dalį poreikis perkainoti turtą yra siejamas ne su tam tikru laikotarpiu, o su turto vertės pasikeitimu. Iš varžytynių parduodamą turtą sudaro žemės sklypai ir gamybinės, sandėliavimo, fermų paskirties statiniai. Tokio turto rinkoje 2018-2019 metais neįvyko jokių ženklių pokyčių, taip pat nėra duomenų apie turto pagerinimą, investicijas į turtą. Pateiktame skunde nurodytas pagrindinis ir vienintelis motyvas, dėl ko turi būti perkainotas turtas, yra tai, kad vykdymo proceso metu pasikeitė turto vertė, tačiau pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių pasikeitusią areštuoto turto rinkos vertę. Pareiškėjai galėjo savo iniciatyva atlikti turto vertinimą ir pateikti objektyvius įrodymus apie pasikeitusią turto rinkos vertę, tačiau to neatliko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjų R. G. ir ŽŪB „Karužiškiai“ skundą dėl antstolio M. A. veiksmų atmetė. Nutarčiai įsiteisėjus panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-11755-400/2019 – išieškojimo sustabdymą vykdymo procese/procesuose pagal Panevėžio apylinkės teismo nutartis Nr. 20-19/11, Nr. 20-446/10, Nr. 20-447/10, įskaitant paskelbtų varžytynių Nr.: 182348; 182349; 182350; 182347; 182342; 121198 sustabdymą ar atšaukimą, iki bus išnagrinėtas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė, o ir vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad atlikta ekspertizė prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams ar kad būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Pareiškėjai nors teigia, kad turto rinkos vertė pasikeitė, ji padidėjo, tačiau nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, pasikeitusią įkainoto turto rinkos vertę.
9. Sprendė, kad antstolis M. A. pagrįstai 2018 m. liepos 31 d. patvarkymu dėl turto įkainojimo Nr. S-652 įvertino turtą pagal eksperto nustatytas turto vertes ir, paskelbdamas pirmąsias turto varžytynes, skundžiamame patvarkyme nurodė parduodamo iš varžytynių turto pradinę kainą, laikantis CPK 718 straipsnyje numatyto parduodamo turto pradinės kainos pirmosiose varžytynėse dydžio. Vien tik aplinkybė, kad turto rinkos vertė ekspertizės aktais buvo nustatyta 2018 m. liepos mėnesį, savaime, pareiškėjams nepateikus jokių objektyvių duomenų apie šiuo metu pasikeitusią turto rinkos vertę, nesudaro pagrindo abejoti turto ekspertizės aktais nustatyta turto rinkos verte bei atitinkamai antstolio 2018 m. liepos 31 d. patvarkyme dėl turto įkainojimo Nr. S-652 bei 2019 m. lapkričio 20 d. patvarkyme dėl varžytynių skelbimo Nr. 1163 nurodyta turto verte ir šio patvarkymo teisėtumu ir pagrįstumu bei nesudaro pagrindo įpareigoti antstolį atlikti turto perkainojimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjai R. G. ir ŽŪB „Karužiškiai“ prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – panaikinti .skundžiamą patvarkymą ir įpareigoti atlikti kiekvieno turtą sudarančio turtinio vieneto, nurodyto skundžiamame patvarkyme, perkainojimą, kad jo vertė atitiktų realią vertę.
11. Pažymi, kad skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjai neginčijo atliktos ekspertizės teisėtumo ar pagrįstumo. Skundas buvo grindžiamas tuo, kad šiuo metu esanti reali turto rinkos kaina neatitinka ekspertizės metu nustatytos turto rinkos kainos. Turto vertės nustatymas buvo atliktas pakankamai seniai, šiuo metu turto vienetų vertės yra padidėjusios, todėl, remiantis CPK 681 straipsnio nuostata, prieš paskelbiant varžytynes, turėjo būti atlikta nauja turto vertės nustatymo ekspertizė.
12. Pažymi ir tai, kad prieš skelbiant varžytynes pareiškėjai nebuvo informuoti apie tai, kokiomis vertėmis šiuo metu antstolis vertina turtą, kokios bus pradinės turto vienetų pardavimo kainos ir kt.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Žvalguva“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti.
14. Mano, kad atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas, grindžiamas subjektyviais samprotavimais, o skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų, tinkamai įvertinus civilinėje byloje esančius įrodymus bei aukštesnės instancijos teismų praktiką antstolio veiklos srityje.
15. Pažymi, kad nei vienas iš apeliantų neteikė skundo dėl antstolio M. A. 2018 m. gegužės 3 d. patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-404 bei nustatytu terminu nepareiškė nušalinimo ekspertui, vadinasi, apeliantai sutiko su tuo, kad aptariamam turtui būtu skirta ekspertizė ir ši ekspertizė būtų pavesta atlikti UAB „Verslavita“.
16. Pažymi ir tai, kad antstolio M. A. 2018 m. liepos 31 d. patvarkymas dėl turto įkainojimo Nr. S-652 taip pat buvo išsiųstas apeliantams, tačiau apeliantai neteikė skundo dėl minėto antstolio patvarkymo. Tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantai buvo informuoti ir apie nustatytas turto kainas ir sutiko su turto įkainojimu.
17. Akcentuoja, kad apeliantai nei su skundu dėl antstolio veiksmų, nei su atskiruoju skundu nepateikė nei vieno dokumento, patvirtinančio, kad skundžiamame patvarkyme nurodytos pradinės turto pardavimo kainos neatitinka realios rinkos kainos, yra mažesnės nei reali rinkos kaina. Taigi tokie subjektyvūs, jokiais įrodymais nepagrįsti apeliantų samprotavimai neįrodo, kad minėtame patvarkyme nurodytos pradinės turto pardavimo kainos nustatytos netinkamai, realiai rinkoje šio turto kaina yra daug didesnė, nei nurodoma patvarkyme, turto vienetų vertės yra iš tikrųjų padidėjusios.
18. Mano, jog aplinkybė, kad pirmosios turto varžytinės paskelbtos praėjus daugiau nei vieneriems metams po šio turto įkainojimo, neįrodo, kad skundžiamame patvarkyme turto pardavimo kaina nustatyta netinkamai, kad realiai rinkoje šio turto kaina yra daug didesnė bei kad antstolis prieš skelbdamas šio turto pirmąsias varžytines privalėjo atlikti naują šio turto vertės nustatymo ekspertizę. CPK 681 straipsnio 2 dalies analizė leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad poreikis perkainoti turtą yra siejamas ne su tam tikru laikotarpiu, praėjusiu nuo atlikto turto įkainojimo, o su įkainoto turto vertės pasikeitimu.
19. Akcentuoja ir tai, kad argumentą, jog turto kaina yra daug didesnė nei nurodoma skundžiamame patvarkyme, paneigia dar ir tai, kad iki Panevėžio miesto apylinkės teismo 2019 m. guodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-l1755-400/2019 priėmimo, kuri buvo priimta likus 7 kalendorinėms dienoms iki paskelbtų pirmųjų varžytinių pabaigos ir kurios pagrindu antstolis M. A. 2019 m. gruodžio 16 d. patvarkymu Nr. S-1219 atšaukė varžytinių Nr. 182348, Nr. 182349, Nr. 182350, Nr. 182347, Nr. 182342, Nr. 182336 vykdymą iki teismas išnagrinės skundą dėl antstolio veiksmų, jokie tretieji asmenys nepasiūlė jokios aptariamo turto kainos, įskaitant ir pradinės pardavimo kainos, kas būtų buvę padaryta, jei būtų buvę potencialių pirkėjų šiam turtui įsigyti ir jei turtas būtų buvęs parduodamas mažesne, nei reali rinkos kaina.
20. Pamini dar ir tai, kad remiantis CPK 704 straipsnio 1 ir 2 dalimis apeliantai galėjo pasiūlyti turto pirkėją, kuris pirktų nurodytą turtą už didesnę kainą nei numatyta šiame skundžiamame patvarkyme, tačiau tokia savo teise iki šiol skolininkai nepasinaudojo.
21. Suinteresuotas asmuo antstolis M. A. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis) . Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjų R. G. ir ŽŪB „Karužiškiai“ atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis, 338 straipsniai).
24. Byloje nustatyta, kad antstolis M. A. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0089/15/01825, Nr. 0089/15/01824, Nr. 0089/15/01823 dėl skolų išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto iš skolininko ŽŪB „Karužiškiai“ išieškotojo UAB „Žvalguva“ (pradinio išieškotojo akcinės bendrovės DNB banko reikalavimo teisės perėmėjos) naudai (vykdomosios bylos Nr. 0089/15/01825, b. l. 6, 58, vykdomosios bylos Nr. 0089/15/01824, b. l. 5; vykdomosios bylos Nr. 0089/15/01823, b. l. 5). 2018 m. gegužės 3 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-404, kuriuo paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, ekspertizę pavedė atlikti UAB „Verslavita“ (vykdomosios bylos Nr. 0089/15/01825, b. l. 66). 2018 m. liepos 30 d. UAB „Verslavita“ priėmimo-perdavimo aktu perdavė antstoliui, o šis priėmė ekspertizės aktus Nr. PNE-18-084, PNE-18-085, PNE-18-086, PNE-18-087, PNE-18-088, PNE-18-096 (vykdomosios bylos Nr. 0089/15/01825, b. l. 77). 2018 m. liepos 31 d. antstolis patvarkymu dėl turto įkainojimo Nr. S-652 turtą įkainojo eksperto nustatyta ir ekspertizės aktuose nurodyta atitinkamo turto verte (vykdomosios bylos Nr. 0089/15/01825, b. l. 79-80). 2019 m. lapkričio 20 d. antstolis patvarkymu dėl varžytynių skelbimo Nr. 1163 paskelbė pirmąsias varžytynes ŽŪB „Karužiškiai“ ir R. G. turtui patvarkyme nurodyta pradinė parduodamo turto kaina (vykdomosios bylos Nr. 0089/15/01825, b. l. 98, b. l. 6-7). Pareiškėjai R. G. ir ŽŪB „Karužiškiai“ 2019 m. gruodžio 12 d. antstoliui padavė skundą (b. l. 2-5). Antstolis pareiškėjų skundo netenkino, perdavė jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui (b. l. 1), kuris pareiškėjų skundą taip pat atmetė, iš esmės nusprendęs, jog pareiškėjai neįrodė, kad įkainoto turto rinkos vertė šiuo metu yra padidėjusi.
25. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėjai (apeliantai) atskirajame skunde vienu iš argumentų nurodo tai, kad, remiantis CPK 681 straipsnio nuostata, prieš paskelbiant varžytynes, turėjo būti atlikta nauja turto vertės nustatymo ekspertizė, kadangi turto vertės nustatymas buvo atliktas pakankamai seniai, o šiuo metu turto vienetų vertės yra padidėjusios. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems apeliantų argumentams.
26. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal šio straipsnio 2 dalį, vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Minėta įstatymo nuostata įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
27. Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga Nr. 28. Teismų praktika. 2008).
28. Bylos duomenimis nustatyta, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad apeliantai nepateikė ir procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai daryti išvadą, jog antstolio M. A. 2019 m. lapkričio 20 d. patvarkyme dėl varžytinių skelbimo Nr. S-1163 nurodyta pradinė parduodamo turto kaina, nustatyta remiantis ekspertizės aktuose nurodyta atitinkamo turto verte, neatitinka šiuo metu esančios realios to turto rinkos kainos, kadangi vykdymo proceso metu įkainoto turto vertė pasikeitė. Šią išvadą paneigiančių duomenų ir įrodymų apeliantai nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 12, 178 straipsniai).
29. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vien ta aplinkybė, kad turto rinkos vertė ekspertizės aktais buvo nustatyta 2018 m. liepos mėnesį, t. y. daugiau nei prieš vienerius metus, savaime, pareiškėjams nepateikus jokių objektyvių duomenų apie šiuo metu pasikeitusią turto rinkos vertę, nesudaro pagrindo abejoti antstolio 2019 m. lapkričio 20 d. patvarkyme dėl varžytynių skelbimo Nr. 1163 nurodyta turto verte ir neįrodo, kad realiai rinkoje šio turto kaina yra didesnė. Pažymėtina, jog pirmiau aptartų teisės normų analizė sudaro pagrindą teigti, kad poreikį perkainoti turtą įstatymų leidėjas susiejo ne su tam tikru laikotarpiu, praėjusiu nuo atlikto turto įkainojimo, o su įkainoto turto vertės pasikeitimu.
30. Dėl nurodyto pripažintina, jog antstolis, neturėdamas informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto turto vertė, iš esmės neturėjo pagrindo abejoti ekspertizės aktuose nurodytu turto vertės nustatymu ir juo nesiremti, kaip neatspindinčiu šiuo metu esančios realios turto vertės.
31. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliantų argumentas, jog skelbiant varžytynes pareiškėjai nebuvo informuoti apie tai, kokios bus pradinės turto vienetų pardavimo kainos. Iš skundžiamo patvarkymo, kurį patys pareiškėjai pateikė su skundu dėl antstolio veiksmų, turinio matyti, jog jame yra aiškiai nurodyta pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina, nustatyta laikantis CPK 718 straipsnyje numatyto parduodamo turto pradinės kainos pirmosiose varžytynėse dydžio. Apeliantai neginčija, jog jiems buvo žinoma apie 2018 m. liepos 31 d. antstolio patvarkymą dėl turto įkainojimo Nr. S-652, kuriuo turtas buvo įkainotas eksperto nustatyta ir ekspertizės aktuose nurodyta atitinkamo turto verte. Vėlesniuose vykdymo proceso etapuose pakartotinai informuoti vykdymo proceso šalis apie nustatytas parduodamo turto vertės, jeigu turto perkainojimas neatliekamas, teisės aktai antstoliui pareigos nenustato. Todėl apeliantų nurodoma aplinkybė, jog prieš skelbiant varžytynes jie nebuvo informuoti apie tai, kokiomis vertėmis šiuo metu antstolis vertina turtą, yra teisiškai nereikšminga.
31. Papildomai pažymėtina, kad varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kadangi ji priklauso nuo kitų įvairių kriterijų, tokių kaip nekilnojamojo turto patrauklumas, šalies ekonominės padėtis, nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai ir dinamika, varžytynių dalyvių skaičius ir pan. Tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse, varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą. Taigi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Pažymėtina ir tai, kad apeliantai, siekdami išvengti, jų manymu, turto pardavimo už mažesnę kainą, turi teisę ir gali patys siūlyti savo turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis).
32. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglametuojančias skolininko turto perkainojimą, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
35. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
teismas nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.