- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-03
- Bylos Nr.
- e2A-145-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01092-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- N. N.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ir atsakovo N. N. (teisių perėmėjas E. T.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui N. N. dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais ir kadastrinių matavimų patvirtinimo bei atsakovo N. N. priešieškinį ieškovui M. K. dėl stoginės dalies nugriovimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. K. (toliau ieškovas) prašė pripažinti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2003-09-05 kadastrinius matavimus negaliojančiais ir patvirtinti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas1) ir jame esančio pastato – sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuos įsigijo 2015-07-31, savininkas. Žemės sklypas, kurio paskirtis – mėgėjų sodų žemės sklypų ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklypas1 ribojasi su atsakovui N. N. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas2), kurį atsakovas įgijo 2003-12-22. Žemės sklypas2 yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdžio, suformuotas 2003-09-05 atliekant kadastrinius matavimus, tuo tarpu žemės sklypas1 suformuotas 1993-12-11, atliekant preliminarius matavimus.
3. Paaiškino, kad UAB „Geodeziniai matavimai“ 2017-05-03 pranešimu informavo, kad 2017-05-17 d. 10.45 val. atliks atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų atstatymą, tačiau ieškovui atvykus į numatytą vietą paaiškėjo, jog matavimai jau atlikti. 2017-06-23 gavo atsakovo atstovės raginimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kuriame nurodyta, kad 2003-07-10 atliktus žemės sklypo2 kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad ieškovas neteisėtai pastatė dalį namo žemės sklype2, tokiu būdu pasisavindamas dalį jam nepriklausančios žemės. Pažymėjo, kad ieškovui priklausantis namas buvo įgytas ir įregistruotas 1989-12-21, todėl ieškovas negalėjo užimti atsakovo sklypo. Žemės sklypo2, kurio kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti 2003 m., o patikslinti – 2017, riba nubrėžta per teisėtą pastatą. Teigė, kad nuo 1989 m. namo konstrukcija keista nebuvo, jokių priestatų nuo to laiko statyta nebuvo, nebuvo atliekami namo rekonstravimo darbai. Paaiškino, kad žemės sklypas2 buvo suformuotas nustatant sklypo ribą, kuri kerta pastatą, t. y. dalis atsakovo žemės sklypo ribų buvo pastumta į ieškovo sklypo pusę, atkertant dalį ieškovo namo, dėl ko atsakovas ir pradėjo reikalauti nugriauti dar 1989 metais teisėtai pastatyto ir įregistruoto ieškovui priklausančio namo dalį, kaip, neva, patenkančio į atsakovo sklypo ribas. Žemės sklypo2 ribų paženklinimo – parodymo aktas ir žemės sklypo planas parengti nesilaikant kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančių teisės normų, dėl ko į žemės sklypą2 po kadastrinių matavimų atlikimo pateko ieškovui priklausanti namo dalis. Pažymėjo, kad 2003-09-05 atliekant žemės sklypo2 kadastrinius matavimus nebuvo kviečiamas tuometinis žemės sklypo 1 savininkas J. R., jam nebuvo sudaryta galimybė pareikšti pastabas, nebuvo pateikta žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopija.
4. Atsakovas N. N. (teisių perėmėjas E. T.) (toliau atsakovas) su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad UAB „Geodeziniai matavimai“ atliko nustatytų ribų paženklinimo darbus (ribų atstatymą), bet ne žemės sklypo ribų kadastrinius matavimus, kurių metu nustatomos žemės sklypo posūkio koordinatės, todėl besiribojančių žemės sklypų savininkų dalyvavimas nepakeistų ir negalėtų įtakoti jau nustatytų žemės sklypo posūkio taškų koordinačių X ir Y, nurodytų žemės sklypo plane. Teigė, kad ieškovas prieš pirkdamas žemės sklypą turėjo ir privalėjo pasidomėti perkamo žemės sklypo1, kurį įsigijo 2015 metais, ribomis. Tuo tarpu atsakovo žemės sklypo ribos buvo nustatytos 2003 metais, todėl mano, kad bet kokioms pretenzijoms dėl atliktų 2003 metais kadastrinių matavimų suėjo senaties terminai, o visos pretenzijos dėl ieškovui dabar priklausančio žemės sklypo ribų turėtų būti teikiamos tuometinio sklypo1 savininkams, kurie turėjo galimybę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl jiems skirtingais laikotarpiais priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo ar ginčyti atsakovui priklausančio žemės sklypo nustatytas ribas. Atsakovui kilo abejonių, ar ieškovo sodo pastato forma išliko identiška, ar dalis pastato, atsiradusi žemės sklype2, nebuvo pastatyta vėliau. Pažymėjo, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo2 kadastrinius matavimus atliko kompetentingi specialistai, kadastriniai matavimai buvo patikrinti valstybės institucijų ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti, priešingu atveju, nustačius, kad atsakovo žemės sklypo riba kerta ieškovo pastato sieną, kadastriniai matavimai nebūtų įregistruoti, be to, ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo matavimai yra preliminarūs, atlikti tik 1993 metais, yra netikslūs, neatitinkantys dabartinės faktinės situacijos.
5. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas įpareigoti ieškovą nutraukti atsakovo nuosavybės teisių pažeidimą ir nugriauti sodo namo dalį (stoginę), kuri yra atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype2, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad žemės sklypo2 ribų kadastriniai matavimai buvo atlikti 2003-07-10, kai atsakovas dar nebuvo minėto žemės sklypo savininku. Atsakovui perkant žemės sklypą2, tuometinis sklypo savininkas parodė tiksliai nustatytas perkamo žemės sklypo 2 ribas ir paaiškino, kad sodo namelis, dabar priklausantis ieškovui ribojasi su atsakovo tuo metu planuotu įsigyti žemės sklypu2. Atsakovui nusprendus parduoti žemės sklypą2, iškilo būtinybė įkalti naujus riboženklius į 2003 m. nustatytus sklypo ribų posūkio taškus, nes pastarieji per 12 m. neišliko. Paaiškėjus aplinkybėms, kad ieškovo sodo namelio dalis (stoginė) patenka į atsakovo žemės sklypą2, ieškovui buvo išsiųstas raginimas nedelsiant nutraukti atsakovo nuosavybės teisių pažeidimą ir per vieną mėnesį nuo raginimo išsiuntimo dienos pašalinti galimai neteisėtos statybos padarinius, tačiau pastarasis jokių atitinkamų veiksmų neteisėtiems padariniams pašalinti nesiėmė, priešingai iniciavo prieš atsakovą civilinį procesą, todėl mano, kad atsakovo nuosavybės teisė yra pažeista, apribojant jam patekimo į sklypą galimybes.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžiu metu trečiojo asmens sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“( toliau - sodninkų bendrija) atstovas R. P. paaiškino, kad nuo 2018-08-01 yra SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, iki tol sodų bendrijos pirmininkas buvo A. R.. Sodų bendrijoje įgijo sklypą ir jame gyvena nuo 2013-05-09. Ieškovo namas priklauso sodų bendrijai ir savo dislokacijos vietos nėra pakeitęs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu bylą dalyje dėl ieškovo ieškinio reikalavimų nutraukė. Atsakovo priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo ir atsakovo po 5,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.
9. Teismas nustatė, kad ieškovas asmeninės nuosavybės teise valdo žemės sklypą1 ir jame esantį pastatą – sodo pastatą. Nuosavybės teises į šį žemės sklypą su jame esančiu sodo pastatu, mėgėjų sodų žemės sklypų ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo paskirties, ieškovas įsigijo 2015-07-31 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Žemės sklypas1 suformuotas 1993-12-11 atliekant preliminarius matavimus. Ieškovui priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu2, kurį atsakovas įgijo 2003-12-22 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdžio, suformuotas 2003-09-05, atliekant kadastrinius matavimus.
10. Taip pat nustatė, kad ieškovas ginčija VĮ Registrų centro ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliktos procedūros teisėtumą, atliktus žemės sklypų kadastrinius matavimus. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas įgytas 2015-07-31, tačiau pastatytas 1989-12-21, atsakovo sklypo2 riba nubrėžta per teisėtą ieškovo pastatą, kurio kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti 2003 m., o patikslinti – 2017 m., kadangi nuo 1989 m. sodo pastato konstrukcija keista nebuvo, jokių priestatų nuo to laiko statyta nebuvo, nebuvo atliekami namo rekonstravimo darbai, ką teismo posėdžio metu patvirtino SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, sodų bendrijoje gyvenantis nuo 2013-05-09.
11. Nurodė, kad vien atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, nepatvirtinus jų sprendimu, nesukelia jokių teisinių pasekmių, o teisines pasekmes sukelia sprendimai, kuriais patvirtinamos žemės sklypo ribos pagal atitinkamus kadastrinius matavimus. Kadastriniai matavimai yra tik vienas iš žemės reformos parengiamųjų darbų, kuriais yra nustatomos žemės sklypo ribos ir patys savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia. Teisines pasekmes kadastriniai matavimai sukelia tik tada, kai yra priimamas įgaliotos institucijos sprendimas patvirtinti žemės sklypo ribas. Nurodė, kad ieškovas ieškiniu prašo pripažinti atsakovui priklausančio žemės sklypo 2003-09-05 kadastrinius matavimus negaliojančiais, tačiau neginčija sprendimo, kuriuo buvo patvirtinti šio sklypo kadastriniai matavimai. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ginčas dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais yra nenagrinėtinas teisme.
12. Remiantis ieškovo bei sodo bendrijos pirmininko parodymais, nustatė, kad ieškovui priklausantis sodo namas nebuvo perstatytas, rekonstruotas ar kitaip pakeistas. Pažymėjo, kad atsakovo žemės sklypas negalėjo būti formuojamas taip, kad jo riba eitų per ieškovui priklausantį statinį. Padarė išvadą, kad šalių žemės sklypus skirianti riba yra neaiški, todėl negalima spręsti, kad ieškovo stoginė užima atsakovui priklausančio žemės sklypo dalį ir tuo pažeidžia jo teises, nėra pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad nustatyti žemės sklypų ribas nei viena šalis neprašo. Įvertinus nurodytas aplinkybes priešieškinį atmetė kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Ieškovas M. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą dalyje dėl ieškovo ieškinio ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Nurodė, kad teismas apie ieškinio nenagrinėjimą pasisakė tik galutiniame sprendime, dėl ko iš ieškovo buvo atimta galimybė patikslinti ieškinio reikalavimus tokiu būdu, kad jie būtų nagrinėtini teisme. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovui reikėjo ieškinio reikalavimą papildyti prašymu pripažinti negaliojančiu atitinkamą sprendimą, kam nebūtų reikėję pildyti ieškinio faktinio pagrindo. Teismui neatkreipus į tai dėmesio viso proceso metu (turėjo tai padaryti ieškinio priėmimo stadijoje), ieškovas negalėjo tikėtis, jog jo reikalavimas iš viso nebus nagrinėjamas.
15. Pažymėjo, kad CPK 137 straipsnio 3 dalies nuostatos nurodo teismo galimybę nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį, kas turėtų būti padaroma ieškinio priėmimo stadijoje, taikant CPK 138 straipsnyje įtvirtintą ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Ieškovui nemanant, jog ieškinys yra pareikštas su trūkumais, o teismui to nenurodžius viso proceso metu, remiantis teisingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, teismas privalėjo atsinaujinti bylos nagrinėjimą ir pasiūlyti ieškovui patikslinti ieškinį, papildant/pakeičiant ieškinio reikalavimą prašymu pripažinti negaliojančiu sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti neteisėti atsakovo sklypo kadastriniai matavimai, ir ieškovo ieškinį išnagrinėti iš esmės.
16. Teigė, kad teismas nenurodė į kokią instituciją ieškovui reikia kreiptis siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus, tokiu būdu pažeisdamas imperatyvią CPK 294 straipsnio 1 dalies nuostatą.
Atsiliepimas
Atsakovas N. N. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti.
17. Nurodė, kad jokių tariamų pažeidimų atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus padaryta nebuvo. Atliekant atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus dalyvavo sodininkų bendrijos pirmininkas. Atsakovo žemės sklypas nepriklauso sodininkų bendrijai. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte nustatyta, kad žemės sklypo ribos paženklintos riboženkliais: kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais, žemės sklype nėra pastatų priklausančių kitiems savininkams. Paaiškino, kad žemės sklypas suprojektuotas 2003 m.. Ieškovas neįrodė, kad žemės sklypo riba 2003 m. buvo brėžiama per jam priklausantį pastatą. Ieškovo pateiktos dabartinės sodo pastato nuotraukos ir sodo pastato techninės apskaitos byloje užfiksuota pastato būklė (t. y. duomenys pvz., apie stogo dangą) akivaizdžiai skiriasi, kas leidžia pagrįstai manyti, kad buvo atliekami tam tikri remonto ar rekonstrukcijos darbai.
18. Nurodė, kad teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovo ieškinio reikalavimai nėra teisingai suformuluoti ir kad ieškinys yra neteismingas bendrosios kompetencijos teismui. Teismas siūlė ieškovui apsvarstyti savo ieškinio reikalavimus, pateikti teismui prašymus (pvz. dėl ekspertizių skyrimo), tačiau ieškovas kategoriškai atsisakė, buvo atnaujintas įrodymų tyrimas – tokiu būdu buvo sudarytos visos galimybės dėl ieškinio dalyko pakeitimo, išplėtimo ir pan.
Šalies argumentai
19. Atsakovas N. N. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 d. gegužės 2 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo priešieškinio atmetimo, ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodė, kad priešieškinys atmestas tik todėl, kad netenkintas ieškovo ieškinys. Skundžiamame sprendime nėra nurodyta, kad apelianto pateikti oficialūs dokumentai nelaikytini įrodymais ar kad apelianto nurodyti reikalavimai yra nieko nepagrįsti. Pažymėjo, kad jokių tariamų pažeidimų atliekant atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus padaryta nebuvo. Teismas neįvertino, kad žemės sklypas buvo suformuotas 2003 m. jį atidalinant.
21. Atkreipė dėmesį, kad prieš perkant žemės sklypą, ieškovas turėjo pasidomėti perkamo žemės sklypo ribomis. Ieškovas žemės sklypą įsigijo 2015 m., o atsakovo žemės sklypo ribos nustatytos 2003 m. Teigė, kad suėjo visi senaties terminai ginčyti 2003 m. atliktus kadastrinius matavimus.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pažymėjo, kad teismas padarė išvadą, jog ieškovui priklausantis sodo namas nebuvo perstatytas, rekonstruotas ar kitaip pakeistas, remiantis ieškovo ir sodo bendrijos primininko parodymais, kurie 2003 m. sodo bendrijoje neturėjo žemės sklypų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovo pateiktos dabartinės sodo pastato nuotraukos ir sodo pastato techninės apskaitos byloje užfiksuota pastato būklė akivaizdžiai skiriasi, kas leidžia pagrįstai manyti, kad tam tikri remonto ar rekonstrukcijos darbai buvo atliekami. Byloje nėra įrodymų, kad 2003 metais formuojamo sklypo riba būtu ėjusi per šiandien ieškovui priklausanti sodo pastatą.
23. Pažymėjo, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo riba yra aiški, atlikti kadastriniai matavimai yra teisingi ir teisėti ir nėra nuginčyti.
Atsiliepimas
24. Ieškovas M. K. atsiliepimu prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Nurodė, kad teismas nustatė, jog atsakovo nurodomą atsakovo žemės sklypo ribų „užėmimą“ lėmė pažeidžiant teisės aktus atlikti atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai, neteisėtai nubrėžiant žemės sklypo ribą per ieškovo pastatą, pastatytą iki tol ir po to nekeistą, dėl ko atsakovas negali remtis šia aplinkybe ir reikalauti nugriauti dalį šio pastato. Atsakovo reikalavimai atmesti dėl to, kad keliami iš neteisės. Teigė, kad atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
26. Nurodė, kad senaties terminai skaičiuojami nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas apie atsakovo kadastrinių matavimų neteisėtumą sužinojo tik po to, kai atsakovas pareiškė pretenzijas ieškovui ir buvo gauti dokumentai apie atsakovo žemės sklypą, iš kurių neteisėtumas ir paaiškėjo.
27. Nurodė, kad 1989 m. pastato techniniame plane nurodyta pastato konstrukcija yra identiška dabartinei namo konstrukcijai, kas kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei faktinėmis pastato nuotraukomis neginčytinai patvirtina, jog pastatas nebuvo rekonstruotas ir jo plotas nesikeitė nepriklausomai nuo to, kam ir kada priklausė tiek pastatas, tiek ir jam priklausantis žemės sklypas ar gretimi žemės sklypai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
29. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais (2017 11 21 išrašu iš nekilnojamojo turto registro) nustatyta, kad ieškovo 2015 07 31 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigytas mėgėjų sodų žemės paskirties 0,0744 ha ploto sklypas1, kuriame yra 141,42 kv.m. bendro ploto, 1989 metais pastatytas ir nekilnojamojo turto registre 1989 12 28 statinio priėmimo naudotis akto pagrindu 1989 12 31 įregistruotas pastatas - sodo namas, buvo sodininkų bendrijos nario, ankstesniojo savininko J. R. įsigytas nuosavybės teisėmis pagal 1993 12 30 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-3349.
30. Iš Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų taip pat matyti, kad sklypo1 ir jame esančio pastato savininkai keitėsi kelis kartus. Sklypas1 su pastatu buvo parduotas savininkei H. M. pagal 2003 08 13 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 8-9059, kuri pagal 2006 03 30 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 8- 2893, minėtą nekilnojamąjį turtą pardavė D. J., o pastarasis pagal 2015 07 31 pirkimo pardavimo sutartį Nr. DJ-4782 šį nekilnojamojo turto objektą pardavė ieškovui.
31. Atsakovo pagal 2003 12 22 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. GŠ-10979 įsigytas sklypas2 yra 0,2933 ha, ploto, jo paskirtis mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Iki tol šis sklypas priklausė dviem savininkėms po ½, jų įgytas paveldėjimo teisės 2001 10 22 liudijimo Nr. 1- 4201 ir apskrities viršininko įsakymų: 2003 04 29 Nr. 1945-79 ir 2003 10 27 Nr. 5425-79 pagrindu, įrašas galioja nuo 2004 01 05, atsakovo teigimu sklypas suformuotas atidalijant jį iš kito sklypo. Atsakovo sklypas2 ribojasi su ieškovo sklypu1 esančiu sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje.
32. Ieškovas prašė pripažinti atsakovo sklypo2, 2003-09-05 kadastrinius matavimus, bei šių matavimų patikslinimą negaliojančiais ir patvirtinti sklypo1 kadastrinius matavimus.
33. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnyje nustatyta, kad teisme ginamos pažeistos arba ginčijamos asmenų teisės arba įstatymų saugomas interesas. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, privalo įrodyti, kad yra pažeistos arba ginčijamos jo teisės ar nepaisoma jo interesų, kuriuos saugo įstatymas, o taip pat turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai į ieškinį, tenka ir atsakovui, teismui įstatymas numato pareigą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
34. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl dokumento ar teisės akto, kuriame aiškiai suformuluotos asmenų, dėl kurių priimamas sprendimas, teisės bei pareigos ir jei asmuo mano, kad tokiu sprendimu pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai.
35. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 01 21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 punktas).
36. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, reikalavimus, keliamus šiems matavimams atlikti, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 04 15 nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Kadastro nuostatai), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 12 30 įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės.
37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ginčija atsakovo atliktus jo žemės sklypo2 kadastrinius matavimus ir jų patikslinimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčijamus kadastrinius matavimus ir jų pagrindu atsakovo sudarytame sklypo2 plane atsidūrė dalis ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo jo įgyto 2015 07 31, kuris ankstesniojo savininko pastatytas ir dar 1989 12 21 pagal galiojusį teisinį reglamentavimą įregistruotas (įteisintas) nekilnojamojo turto registre, o atsakovo sklypo riba nubrėžta per teisėtą pastatą. Todėl akivaizdu, jog šalių ginčas yra kilęs dėl žemės sklypo ribų, dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo. Nepažeidžiant kitų asmenų teisių į žemę ir, siekiant išspręsti šią problemą, reikia vadovautis CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostata, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.
38. Pažymėtina, kad žemės sklypo plotas negali būti keičiamas, nenuginčijus sklypo įsigijimo sandorio (nebent egzistuoja sklypo ploto patikslinimo galimybė pagal Kadastro nuostatų 21 punktą šios normos nustatytomis sąlygomis). Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad, esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 11 02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 05 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Vadinasi, yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.
39. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybės teisę į konkretaus dydžio žemės sklypą. Sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 11 02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 10 28 nutartis Civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019).
40. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 punktas).
41. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas vien atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, nepatvirtinus jų sprendimu, nesukelia jokių teisinių pasekmių, o teisines pasekmes sukelia sprendimai, kuriais patvirtinamos žemės sklypo ribos pagal atitinkamus kadastrinius matavimus. Kadastriniai matavimai yra tik vienas iš žemės reformos parengiamųjų darbų, kuriais yra nustatomos žemės sklypo ribos ir patys savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia. Teisines pasekmes kadastriniai matavimai sukelia tik tada, kai yra priimamas įgaliotos institucijos sprendimas patvirtinti žemės sklypo ribas. Kolegija pažymi, jog esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad ginčo dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais išsprendimas nesukels šalims teisinių pasekmių ir yra nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
42. Iš abiejų apeliantų procesinių dokumentų turinio galima spręsti, kad šalys iš esmės pripažįsta, jog ginčas yra kilęs dėl sklypų ribų. Todėl neišsprendus šio ginčo pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog kadastriniai matavimai patys savaime ieškovui nesukelia teisinių pasekmių pagrįstai priešieškinį, kurį atsakovas taip pat rėmė iš esmės tais pačiais patikslintais kadastriniais matavimais, atmetė.
43. Atmesdamas priešieškinį teismas konstatavo, jog ieškovo sklypas1 suformuotas 1993 12 11, atliekant preliminarius matavimus. Rėmėsi sodininkų bendrijos (buvusio kolektyvinio sodo) „(duomenys neskelbtini)“ sodo namo techninės apskaitos bylos duomenimis kad, pastatas pastatytas 1989 m. taip pat sodo bendrijos pirmininko parodymais, kad ieškovui priklausantis sodo namas nebuvo perstatytas, rekonstruotas ar kitaip pakeistas ir remdamasis Kadastro nuostatų 20 punkto nuostatomis, pagrįstai sprendė, kad atsakovo žemės sklypas negalėjo būti formuojamas taip, kad jo riba eitų per ieškovui priklausantį statinį. Teismas priėjo teisingos išvados, kad šalių žemės sklypus skirianti riba yra neaiški, todėl negalima spręsti, kad ieškovo stoginė užima atsakovui priklausančio žemės sklypo dalį ir tuo pažeidžia jo teises, o nustatyti žemės sklypo ribas nei viena šalis neprašė ir priešieškinį pagrįstai atmetė kaip neįrodytą.
44. Atsakovas apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodė, kad jo manymu ieškovui priklausančio sodo namo konstrukcija galėjo keistis ir nors rėmėsi inventorinės bylos duomenimis dėl stogo remonto, tačiau nepateikė jo teiginius patvirtinančių įrodymų.
45. Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
46. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
47. Apeliacinius skundus atmetus, remiantis CPK 93 98 straipsnių nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, šalių turėtos apeliacinėje instancijoje, nepriteisiamos nei vienai iš šalių.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.