- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-31
- Bylos Nr.
- e2-1396-863/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Atsakovas
- V. Z.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sakinta“ ieškinį atsakovei V. Z. dėl žalos atlyginimo priteisimo, su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų byloje, V. Z..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Sakinta“ (toliau – ir ieškovė ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš ieškovės buvusios vadovės – atsakovės V. Z. 187 636 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį grindė toliau nurodytais pagrindiniais argumentais:
1.1. Vadovaujantis Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija, atsakovė V. Z. buvo BUAB „Sakinta“ vadovė laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo Bendrovei dienos. Atsakovė savo, kaip vadovės, pareigos perduoti turtą ir dokumentus nevykdė, dėl ko ieškovės nemokumo administratorė vienašališkai perėmė ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą bei dalį ieškovės dokumentų iš buvusių nuomojamų ieškovės patalpų.
1.2. Atsakovė neperdavė ir ieškovei priklausančio turto – Bendrovės atsargų – t. y. žaliavų, medžiagų ir komplektavimo detalių, kurios įmonės 2023 m. Balanso duomenimis nuosavybės teise priklauso ieškovei ir kurių bendra vertė yra 187 636 Eur. Dėl šios priežasties BUAB „Sakinta“ nemokumo administratorė, gindama BUAB „Sakinta“ ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, teikia ieškinį dėl 187 636 Eur dydžio žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės.
Atsiliepimas
2. Atsakovė V. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nesutikimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Atsakovė nurodė, jog įtikinta savo tėvo V. Z. ir besąlygiškai juo pasitikėdama, 2019 m. gruodžio 12 d. pas JAV Vakarų Virdžinijos notarę J. R. D. išdavė savo tėvui V. Z. du įgaliojimus, suteikiančius absoliučias teises veikti jos ir UAB „Sakinta“ vardu. Apytiksliai 2020 m. pavasarį tarp atsakovės ir jos tėvo įvyko didelis konfliktas, po kurio jie iki šiol visiškai nebendrauja. Būdama tikra, kad nutraukus su tėvu tarpusavio ryšius, išduoti įgaliojimai neteko prasmės, tikėdama savo tėvo garbingumu, didžiąją laiko dalį gyvendama ne Lietuvoje, net neįtarė, kad UAB „Sakinta“, kurios juridine direktore buvo, veikia, tuo labiau veikia be jos žinios. Taip pat neįtarė, kad atsakovės tėvas, remdamasis jos vardu išduotu įgaliojimu, veikia ir jos vardu. Atsakovei tapo žinoma, kad jos tėvas, remdamasis jos vardu išduotu įgaliojimu, yra gavęs jos vardu mobilų parašą, kuriuo naudodamasis pasirašinėjo įvairaus pobūdžio sandorius ir dokumentus. Taip pat naudodamasis atsakovės mobiliu parašu, elektroniniame teismų portale (EPP) naudojosi atsakovės paskyra (kuria ir atsakovė naudojasi), per kurią teikė atsakovės vardu procesinius dokumentus. Tas pats pasakytina ir apie UAB „Sakinta“ paskyrą EPP. Atsakovė, faktiškai gyvendama ne Lietuvoje, kurdama savo asmeninį gyvenimą, visiškai nesusijusį su verslu, pasitikėdama tėvu V. Z., prie EPP sistemos jungdavausi retai.
2.2. Dėl V. Z. veiksmų, disponuojant atsakovės vardu išduotu mobiliu parašu, be atsakovės žinios pasirašinėjant įvairaus pobūdžio sandorius ir dokumentus, UAB „Sakinta“ turi tiek daug pradelstų finansinių įsipareigojimų. Tuo tarpu, šiuose dokumentuose esant atsakovės vardu išduotam mobiliam parašui, sukuriama vizija, kad būtent atsakovė yra atsakinga už tai, kad UAB „Sakinta“ tapo nemoki, nes prisiėmė neadekvačius finansinius įsipareigojimus UAB „Sakinta“ vardu.
2.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei anksčiau paminėtos aplinkybės yra žinomos. Pati ieškovė civilinėje byloje Nr. eB2-1378-580/2024 (BUAB „Sakinta“ bankroto byla), atsakovei pareiškus prašymą įtraukti ją į BUAB „Sakinta“ kreditorių sąrašą su 1 000 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu, įrodinėja teismui, kad BUAB „Sakinta“ valdė ir visus sandorius pasirašinėjo atsakovės tėvas V. Z., ir atitinkamai 2024 m. gruodžio 3 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 12-03/01 pasirašė būtent V. Z., o ne atsakovė. Nepaisydama šios savo pozicijos, ieškovė neginčija nei vieno BUAB „Sakinta“ sandorio. Akivaizdu, kad ieškovė keičia savo poziciją priklausomai nuo situacijos.
2.4. Atsiliepime išdėstytai pozicijai pagrįsti atsakovė prašė į bylą atsakovu įtraukti V. Z., o liudytojomis apklausti R. V. ir B. Z..
3. Pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės 2025 m. sausio 20 d. parengiamajame teismo posėdyje teismas įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, V. Z., taip pat patenkino atsakovės prašymą dėl liudytojų apklausos.
4. Trečiasis asmuo V. Z. teismą informavo, jog apie iškeltą bylą jam yra žinoma, atsiliepimo į byloje pareikštą ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Į bylos nagrinėjimą iš esmės 2025 m. kovo 10 d. teismo posėdyje atsakovė ir trečiasis asmuo neatvyko, taip pat neatvyko atsakovės prašymu į posėdį kviestos liudytojos. Teismas, išklausęs ieškovės atstovės nuomonę bei įvertinęs tai, jog atsakovė ir trečiasis asmuo apie iškeltą civilinę bylą, paskirtą bylos nagrinėjimo datą ir neatvykimo į teismo posėdį pasekmes yra tinkamai informuoti, jokių prašymų ar duomenų, pagrindžiančių jų neatvyko į teismo posėdį priežastis, byloje nėra, todėl nėra pagrindo jų vertinti svarbiomis, išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovei ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).
6. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė visiškai. Papildomai paaiškino, jog nemokumo administratorė kreipėsi į mobiliųjų tinklų operatorius su prašymais dėl informacijos pateikimo apie buvusios įmonės BUAB ,,Sakinta“ direktorės V. Z. mobilųjį parašą ir jo naudojimą. Atsakant į paklausimą, UAB ,,Bitė Lietuva“ nurodė, jog neteikia kliento asmens duomenų trečiosioms šalims. UAB ,,TELE2“, informavo, kad UAB „TELE2“ tinkle V. Z. vardu sutarčių dėl mobiliojo parašo paslaugos teikimo fiksuota nebuvo. AB Telia Lietuva nurodė, kad su V. Z. nėra sudariusi Mobile-ID sutarties. AB Telia Lietuva savo pateiktame atsakyme pateikė nuorodą kaip yra sudaromos Mobile-ID sutartys, kurioje nurodyta, jog Mobile-ID pagal išduotą įgaliojimą nesuteikiamas, norint gauti Mobile-ID asmuo turi atvykti pats. VĮ Registrų centras pateikė atsakymą, jog V. Z. VĮ Registrų centras nėra išdavęs el. parašo. Šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai yra pateikti į BUAB „Sakinta“ nemokumo bylą Nr. eB2-593-580/2025 ir šią bylą nagrinėjančio teismo įvertintos 2025 m. vasario 28 d. nutartyje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės atstovės paaiškinimų nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės.
8. UAB „Sakinta“ buvo įsteigta 2022 m. birželio 22 d. Nuo įmonės įsteigimo iki 2024 m. balandžio 25 d., kuomet įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1378-580/2024 priimta 2024 m. vasario 26 d. nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, bendrovės vadovė ir vienintelė bendrovės akcininkė buvo atsakovė V. Z..
9. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, jos buvusi vadovė neperdavė paskirtai nemokumo administratorei UAB „Debitus“ bendrovės dokumentų ir turto, dėl ko bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2024 m. birželio 27 d. nutartimi skyrė atsakovei, kaip buvusiai BUAB „Sakinta“ vadovei 490 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų, atsakovės prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-688-567/2024 nebuvo tenkintas.
10. Kaip nurodė ieškovės atstovė ir ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, dalis ieškovės dokumentų buvo perimta iš ieškovės nuomotų patalpų, esančių adresu Vytenio g. 9, Vilniuje. Taip pat ieškovės atstovė pripažino, jog vienašališkai perėmė ieškovės bankroto bylos iškėlimo metu nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, kadangi buvo žinoma jo buvimo vieta. Tuo tarpu Bendrovei priklausantis kilnojamasis turtas už 187 636 Eur, nurodytas 2023 m. gruodžio 12 d. balanse, iki šiol nemokumo administratorei nėra perduotas, jo buvimo vieta nėra žinoma, todėl ieškiniu prašoma tokio dydžio žalą priteisti iš atsakovės.
Dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo
11. Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Bankroto teisinių santykių subjektų tikslai priklauso nuo jų padėties bankroto procese. Nemokumo administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Šiems tikslams įgyvendinti Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, juridinio asmens valdymo organai netenka savo įgaliojimų (JANĮ 56 straipsnio 1 dalis); kad įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis per teismo nustatytus terminus (JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir kt. Pažymėtina, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Kadangi Juridinių asmenų nemokumo įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis JANĮ 94 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovės nemokumo administratorė ieškininius reikalavimus dėl žalos atlyginimo pareiškė atsakovei, kaip buvusiai bendrovės vadovei, atsakingai už bendrovės turto apskaitos vedimą ir tokio turto išsaugojimą, o iškėlus bankroto bylą – taip pat atsakingai už turto (ne)perdavimą nemokumo administratorei.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).
14. Kaip minėta, pareiga įmonės valdymo organams perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą įtvirtina JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas, reglamentuojantis, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuris nustato, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratoriui visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). JANĮ 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Tačiau civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų bei turto neperdavimą gali atsirasti ne tik pagal JANĮ 13 straipsnio 1 dalį, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, bet ir bendraisiais pagrindais. Ši pareiga taip pat kildintina ir iš CK 2.87 straipsnio ir iš specialiųjų Akcinių bendrovių, Finansinės apskaitos ir kitų įstatymų nuostatų.
15. Pagal CK 2.87 straipsnio 1–6 dalių nuostatas juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Šie veiklos principai įpareigoja įmonės valdymo organus veikti išimtinai įmonės interesais, užtikrinti stabilią, efektyvią įmonės veiklą. Kasacinio teismo praktikoje CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens valdymo organų narių pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos valdymo organų grįstos pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2013). Aplinkybė, ar įmonės valdymo organai, tarp jų – įmonės vadovas, nepažeidė fiduciarinių pareigų, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
16. Bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ): bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas); už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir vadovybės ataskaitos parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas).
17. Pareigą rūpintis finansine atskaitomybe taip pat detalizuoja kiti įstatymai, reglamentuojantys finansinę juridinių asmenų atskaitomybę. Lietuvos Respublikos Finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad apskaitos dokumentai parengiami ūkinės operacijos metu arba jai įvykus ar pasibaigus ir pateikiami (išsiunčiami) gavėjui nedelsiant, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos po įvykusios ar pasibaigusios ūkinės operacijos dienos. Pagal FAĮ 13 straipsnį juridinio asmens apskaitą organizuoja vadovas, kuris, be kita ko, užtikrina, kad turto ir įsipareigojimų likučiai būtų pagrindžiami inventorizacijos duomenimis nedelsiant, kai inicijuojamas nemokumo procesas.
18. Būtent bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 8 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (FAĮ 13 straipsnio 1–2 dalys), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai). Kadangi šios pareigos kyla iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016;kt.).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės vadovavimo laikotarpiu paskutiniai bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai registrui buvo pateikti už 2022 metus. 2022 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis ieškovės turtą sudarė 12 331 043 Eur, iš kurio ilgalaikis materialus turtas 9 284 503 Eur, trumpalaikis turtas – 3 046 540 Eur, kurį sudarė 2 989 415 Eur vertės atsargos, 56 894 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 231 Eur pinigai ir jų ekvivalentai.
20. 2023 metais pasikreipusi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos Bendrovei iškėlimo, atsakovė kartu su pareiškimu pateikė 2023 m. gruodžio 12 d. balansą ir 2023 m. gruodžio 12 d. pelno (nuostolių) ataskaitą. Iš balanso matyti, kad įmonėje iš viso yra turto už 12 119 145 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas 8 514 223 Eur, kurį sudaro 2 102 811 Eur žemė, 112 800 Eur pastatai, 6 254 100 Eur skirtumas tarp pastatų įsigijimo kainos ir rinkos vertės, 42 012 Eur kiti įrenginiai, prietaisai / įrankiai, 2 500 Eur kitas finansinis turtas; trumpalaikis turtas – 3 604 922 Eur, iš kurio 3 532 954 Eur atsargos, kurias sudaro 187 636 žaliavos / medžiagos, 3 244 893 Eur nebaigta produkcija / vykdomi darbai, 100 425 Eur sumokėti avansai.
21. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-277-934/2024, bankroto byloje pateikto 2024 m. vasario 5 d. UAB ,,Sakinta“ balanso duomenimis, 2023 metais Bendrovės turimą trumpalaikį turtą be kita ko sudarė – 187 636 Eur žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės. Kaip matyti iš į bylą pateikto minėto Balanso duomenų 187 636 Eur atsargas sudarė: natūralios skalūno plokštės Graffiti roof (71 250 Eur), statybinės medžiagos (98 412 Eur), klinkeris (15 474 Eur), 2 spausdintuvai (2 500 Eur). Byloje nėra duomenų, kad paminėtas trumpalaikis turtas iškėlus bendrovei nemokumo bylą, būtų perduotas ieškovės nemokumo administratorei, nors tokia pareiga pagal JANĮ 57 straipsnio nuostatas teko būtent atsakovei.
22. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai atsakovas pagal įstatymą yra atsakingas už įmonės turto apskaitos organizavimą, turto ir dokumentų išsaugojimą ir perdavimą, ieškovui pateikus visus jam objektyviai prieinamus įrodymus ir tinkamai įvykdžius įrodinėjimo pareigą, būtent atsakovui tenka procesinė pareiga pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius turto struktūrą ir jo kiekvieno vieneto vertę. Pats turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia išvadą, kad pareiga juos išsaugoti buvo pažeista, tai leidžia konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016, 40 punktas).
23. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).
24. Kaip minėta, pagal pačios atsakovės parengtus finansiniu dokumentus, bendrovė nemokumo bylos iškėlimo metu turėjo konkrečių balanse nurodytų atsargų už 187 636 Eur. Šis turtas nemokumo administratorei nebuvo pateiktas, dėl ko ieškovė neteko dalies turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl konstatuotina, jog ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl žalos iš atsakovės priteisimo. Tokių išvadų nepaneigia tai, jog byloje nebuvo nustatyta ir atsakovė teismui neatskleidė balanse nurodytų atsargų buvimo vietą ir galimai pakitusią jų vertę, taip pat statybinių medžiagų konkrečią sudėtį. Kaip matyti iš nutarties dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, duomenų apie bendrovės balanse už 2023 metus nurodytą trumpalaikio turto teisingumo klausimą kėlė tiek bankroto bylą nagrinėjantis teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Visgi nei į bankroto bylą, nei šioje byloje, atsakovė jokių duomenų ar įrodymų apie į Balansą įrašytų atsargų teisingumą nepateikė, nors būtent atsakovė, kaip asmuo atsakingas už jos vadovaujamos bendrovės veiklos organizavimą, finansinę atskaitomybę, bendrovės dokumentų, turto išsaugojimą ir kitų teisės aktuose numatytų pareigų vykdymą, ir geriausiai žinanti ir galinti pateikti duomenis apie įmonės finansinį turtą nemokumo bylos bendrovei iškėlimo metu, privalėtų tokias aplinkybes įrodyti ir tuo pačiu paneigti, jog bendrovei padaryta žala yra mažesnė arba, kad jokios žalos bendrovei nepadaryta.
25. Teismas kritiškai vertina atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją apie tai, kad atsakovės tėvas (trečiasis asmuo), remdamasis atsakovės vardu išduotu įgaliojimu ir veikdamas jos vardu, prisiėmė daug nepagrįstų įsipareigojimų, dėl ko šiuo metu ieškovė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Visų pirma tokia atsakovės pozicija neturi jokios reikšmės bylos sprendžiamam ginčui išspręsti, nes ieškinys yra pareikštas ne dėl netinkamo vadovavimo ir nepamatuotos rizikos, sudarant Bendrovei žalingus sandorius, o dėl finansiniuose dokumentuose apskaityto turto neperdavimo nemokumo administratorei. Kaip anksčiau nustatyta, Balansą už 2023 metus parengė ir teismui pateikė pati atsakovė, šių aplinkybių atsakovė byloje neneigė, todėl atsakovei, kaip de jure ir de facto buvusiai ieškovės vadovei kyla deliktinė atsakomybė už finansiniuose dokumentuose nurodyto turto neišsaugojimą. Antra, byloje nėra jokių duomenų, indikuojančių trečiojo asmens atsakomybę už ieškovės finansiniuose dokumentuose nurodyto turto neišsaugojimą, atsakovė tokių aplinkybių byloje neįrodinėjo, todėl faktinė aplinkybė, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 12 d. JAV išdavė savo tėvui – trečiajam asmeniui V. Z. du įgaliojimus, suteikiančius teises veikti jos ir UAB „Sakinta“ vardu, nei paneigia, nei patvirtinta byloje padarytas išvadas.
26. Byloje nustačius, kad 2023 metų balanse užfiksuotas trumpalaikis turtas – atsargos 187 636 Eur sumai po bankroto bylos iškėlimo nebuvo perduotas nemokumo administratorei, yra pagrindas konstatuoti faktinį priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir nustatytos 187 636 Eur žalos: neperdavus bankrutavusios bendrovės turto, pablogėjo bendrovės turtinė padėtis ir galimybė atsiskaityti su kreditoriais, todėl tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kurią savo kaltais veiksmais, neveikdama rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, padarė atsakovė, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi nustatytos visos būtinos bendrovės vadovės civilinės atsakomybės sąlygos ieškovės ieškiniui tenkinti.
27. Ieškovė pareiškė prašymą dėl 5 procentų procesinių palūkanų iš atsakovės priteisimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymas ar šalių sudaryta sutartis nenumato kitaip. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda įstatymo pagrindu.
28. Vadovaujantis paminėtu teisiniu reglamentavimu ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo 2024 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė duomenų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.
30. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą nuo patenkintų reikalavimų sumos, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 2 382 Eur žyminio mokesčio (CPK 79, 93 ir 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei BUAB „Sakinta“, juridinio asmens kodas 305578146, iš atsakovės V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 187 636 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt šešis eurus) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 382 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pateikti į bylą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.