- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-17
- Bylos Nr.
- e2-7522-989/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11543-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
- Ieškovas
- R. P., A. P.
- Atsakovas
- N. M., Ž. K., T. M., J. M., T. L., P. M., D. V., uždarajai akcinei bendrovei „SERIC“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Agnija Frejerė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir A. P. ieškinį atsakovams Ž. K., N. M., T. M. (T. M.), J. M., T. L. (buvusi N.), P. M., D. V., uždarajai akcinei bendrovei „SERIC“, N. M. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybė, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai A. P. ir R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami atidalyti ieškovų A. P. ir R. P., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias 2511/160000 dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas - (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., taip, kad ieškovams A. P. ir R. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausytų žemės sklypas, kurio plotas 0,17 ha, teritorijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniuje nedidelių veiklos mastų detaliajame plane pažymėtas Nr. 5, kurio koordinatės šiame plane yra: (28748,26;13726,27 – taškas 02), (28771,32;13721,57 – taškas 19), (28778,03;13721,03 – taškas 30), (28785,00;13666,18 – taškas 29), (28756,41;13663,34 – taškas 31), o 0,0512 ha, liktų bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-16125-433/2022, ieškinį atmetė. Priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų valstybės naudai 174,72 Eur bylinėjimosi išlaidas (e. b. I tomas, l. 178-188).
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-533-653/2023, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (e. b. II tomas, l. 63-70).
Šalies argumentai
4. Ieškinyje ieškovai nurodė, kad jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 221287/1258600 dalys žemės sklypo (0,2212 ha), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas - (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., bendras žemės sklypo plotas 1,2586 ha (toliau - Žemės sklypas). Žemės sklypas įvairiomis dalimis priklauso ir kitiems savininkams - atsakovams: A. M. (A. M.) - 2511/160000 dalis, P. M.- 17577/160000 dalis, D. V. - 136/6293 dalis, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „SERIC“ - 100/899 dalis, N. M. - 7945/100000 dalis, Ž. K. - 12/100 dalis, N. M. - 12/100 dalis. Nekilnojamojo turto išraše yra nurodytas bendrasavininkas A. M., tačiau 2014 m. jis mirė, o jo palikimą priėmė, tačiau savo nuosavybės neįregistravo atsakovais nurodyti asmenys T. M., J. M., T. L. (buvusi N.) (Testamentų registro išrašas).
5. Ieškovai nori atsidalinti savo dalį Žemės sklypo, kad jiems priklausanti Žemės sklypo dalis (221287/1258600 dalys žemės sklypo (0,2212 ha) būtų atskirta į atskirą sklypą nuo viso bendro žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai nori, kad atidalintas Žemės sklypas priklausytų jiems, kaip atskiras žemės sklypas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovams pilna apimtimi įgyvendinti nuosavybės teises į turimą žemės sklypo dalį, atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypas yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, yra problematiška. Žemės sklypo bendrasavininkų yra labai daug. Ieškovai ne kartą mėgino su atsakovais susitarti dėl jiems nuosavybės teise priklausančios Žemės sklypo dalies atidalijimo, tačiau su visais atsakovais susisiekti ir suderinti visų Žemės sklypo savininkų valią, pasiekiant veiksmingą susitarimą, ieškovams nepavyko. Kai kurie atsakovai tiesiog atsisako kalbėti ta tema ir nenori atlikti kokius nors veiksmus. Siekiant Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypą, suformuotą atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdu, ir registruoti nuosavybės teises į jį, būtina Registro centrui paduoti prašymą. Kartu su prašymu reikia pateikti žemės sklypo kadastro duomenų bylą, parengtą matininkų, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje, žemės sklypo suformavimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą bendraturčių sutartį dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Esant tokiai situacijai, kai su visais atsakovais nėra galimybės susisiekti, susitarti, kai kiti sklypo bendraturčiai yra pasyvūs ir nesutinka, kad ieškovai atsidalintų vieną gabaliuką Žemės sklypo be teismo, ieškovai neturėdami kitos išeities, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsniu, kreipėsi į teismą dėl Žemės sklypo atidalinimo.
Šalies argumentai
6. Ieškovai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-951 buvo patvirtintas 6814 kv. m sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 12586 kv. m sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detalusis planas ir jo sprendiniai, pakeičiant sklypų tikslinę paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir suformuojant dvylika atskirų sklypų mažaaukštei gyvenamajai statybai, servitutai gatvėms, inžineriniams tinklams ir įrenginiams įrengti (pagal pridedamą brėžinį ir teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomąją lentelę). Iš skaitmeninio žemėlapio matyti, kad Žemės sklypo dalis, kurios kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) padalinta į 4 dalis, o žemės sklypo dalis, kurios kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) padalintas į 8 dalis. VĮ „Registrų centas“ Nekilnojamojo turto registre skelbiamą kadastrinį žemės sklypo žemėlapį, iš kurio matyti, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra netaisyklingos formos, nes keli bendrasavininkai jau atsidalino žemės sklypus į atskirus sklypus (sklypas detaliajame plane pažymėtas Nr. 6, buvo atidalintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-15838-845/2016, o sklypas Nr. 8, buvo atidalintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimu).
7. Ieškovai prašė atidalinti jų turimą Žemės sklypo dalį iš bendro Žemės sklypo pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu patvirtintą detalųjį planą, kuris peržiūrėtas, patikrintas ir patvirtintas dokumente nurodytų institucijų. Ieškovai prašė atidalinti žemės sklypo dalis plane pažymėta Nr. 5 ir kurios koordinatės šiame plane yra: (28748,26;13726,27 – taškas 02), (28771,32;13721,57 – taškas 19), (28778,03;13721,03 – taškas 30), (28785,00;13666,18 – taškas 29), (28756,41;13663,34 – taškas 31). Ieškovai paaiškino, kad jie nori atsidalinti Žemės sklypą detaliajame plane pažymėtą Nr. 5, kuris yra 0,17 ha, kadangi jiems priklausanti Žemės sklypo dalis atitinka 0,2212 ha, tačiau tokio dydžio žemės detaliame plane nėra, todėl ieškovai nusprendė atsidalinti mažesnio ploto žemės sklypą, kad galėtų užsitikrinti visapusišką savo turimo žemės sklypo disponavimą, t. y pasikeisti sklypo tikslinę paskirtį iš žemės ūkio į namų valdos (tai leidžia Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas), išsiimti leidimus statybai, registruoti statinius ar net apsitverti sklypą ir pan. Visų minėtų veiksmų ieškovai šiuo metu negali vykdyti, nes tam reikalingas visų bendraturčių raštiškas sutikimas, ką pasiekti sudėtinga. Kad visiems bendraturčiams nepavyksta kartu tvarkyti žemės sklypo dokumentų įrodo ir iki šiol VĮ „Registrų centras“ likęs senas žemės sklypo planas, kur nėra atskirti sklypai (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei jau teismo keliu atidalinti sklypai Nr. 6 bei Nr. 8. Prašymą koreguoti detalųjį planą gali pateikti vienas iš savininkų, bet vėliau parengtą projektą turi suderinti visi žemės sklypo bendraturčiai, todėl koreguoti patvirtintą detalųjį planą, kad suformuoti atskirą sklypą 0,2212 ha, kuris atitiktų turimą ieškovų žemės sklypo dalį taip pat sudėtinga ir nelabai įmanoma, nes dėl teismo sprendimais atidalintų sklypų detaliajame plane pažymėtų Nr. 6 (Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas 2016 m. gruodžio 13 d.) ir Nr. 8 (Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas 2018 m. spalio 16 d.) ir šiuo metu kitų bendraturčių naudojamų žemės dalių (sklypuose Nr. 12; Nr. 10; Nr. 9 stovi pastatai) to padaryti neįmanoma. Ieškovai nori atsidalinti 0,17 ha žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, o likusią žemės sklypo dalį 0,0512 ha pasilikti bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudoti toliau pagal tarp žemės sklypų savininkų susiklosčiusį faktinį žemės sklypo naudojimąsi, neatmetant galimybės savo dalį parduoti kitam bendraturčiui (vadovaujantis CK 4.79 straipsniu) ar kitam asmeniui.
8. Ieškovai pažymėjo, kad 2019 m. birželio 26 d. įsigijo atskirtą sklypą Nr. 6 jau su pastatytu dvibučiu gyvenamuoju namu ((duomenys neskelbtini)), kuriame šiuo metu ir gyvena. Norimas atsiskirti sklypas Nr. 5 ribojasi su sklypu Nr. 6. Ieškovai nuo įsigijimo momentu ieškojo sklypo savininkų, kurie norėtų parduoti savo turimą sklypo dalį, kadangi būtent ši bendro sklypo dalis detaliajame plane pažymėta, kaip sklypas Nr. 5 buvo neprižiūrima, nenaudojama ir visiškai apleista. 2021 m. liepos 9 d. ieškovai įsigijo 0,0702 ha žemės sklypo dalį ir pradėjo tvarkyti dalį sklypo Nr. 5, o 2022 m. kovo 10 d. įsigijo 0,151 ha žemės sklypo dalį (pardavimo sąlygą, kad būtų nupirkta visa žemės dalis), kad galėtų tvarkytis ir naudoti vadovaujantis detaliuoju planu visu Nr. 5 sklypu, nepaisant to, kad 0,0512 ha žemės dalis nebuvo reikalinga, tačiau pradėta naudoti sklypo Nr. 7 ribose (šis sklypas taip pat ribojasi su ieškovu turimu sklypu Nr. 6), kadangi kiti bendraturčiai nenaudojo viso turimo sklypo ploto.
9. Ieškovams yra žinoma, kad bendraturtės Ž. K. ir N. M. nori atsidalinti sklypą Nr. 7, nes šis sklypas (0,2686 ha) beveik atitinka joms nuosavybės teise priklausančias dalis (0,302 ha), dėl šios priežasties ieškovai taip pat pradėjo procesą dėl sklypo atskyrimo Nr. 5 bei vėliau inicijuos likusios žemės dalies pardavimą (procesas užtrunkantis, kadangi pardavimas turi būti vykdomas vadovaujantis CK 4.79 straipsniu ir sudėtingas bei prailgintas dėl susisiekimo su bendraturčiais, kurių skaičius nemažas). Pažymėjo, kad pagal tarp žemės sklypų savininkų susiklosčiusį faktinį žemės sklypo dalių naudojimąsi, ieškovai šiuo metu ir naudojasi būtent šia sklypo dalimi, o atsakovai atitinkamai kitomis žemės sklypo dalimis. Kaip jau minėta, dalis žemės sklypo Nr. 6 ir Nr. 8 jau buvo atidalinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. spalio 16 d. sprendimais ir užregistruoti kaip atskiri turto vienetai (Nekilnojamasis daiktas atidalintas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 49SK-144-(14.49.109.), 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 49SK-549-(14.49.109.).
10. Taip pat ieškovams yra žinoma, kad bendrasavininkės Ž. K. ir N. M. yra padavusios ieškinį į Vilniaus miesto apylinkės teismą civilinėje byloje Nr. e2-9749-1159/2022 ir jos siekia atsidalinti žemės sklypą detaliajame plane pažymėtą Nr. 7, kadangi šis sklypas yra 0,2686 ha, o joms bendrai priklauso 0,302 ha. Tokiam faktiniam žemės sklypo dalies naudojimuisi atsakovai niekada neprieštaravo ir jokių pretenzijų nekėlė. Tačiau geruoju, be teismo proceso, bendrasavininkai nesutinka imtis veiksmų ir pasirašyti sutikimą / notarinę sutartį dėl ieškovų dalies atidalinimo. Todėl galima teigti, kad dėl faktinio žemės sklypo pasidalinimo yra visų savininkų tylus susitarimas. Ieškovų nuomone, kad toks prašomas žemės sklypo dalies atidalinimas yra racionalus ir pagrįstas, geriausiai atitinkantis bendraturčių interesus, nepaneigia nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Ieškovai prašo jiems priklausantį žemės sklypo dalį atidalinti natūra (t. y. prioritetiniu atidalijimo būdu), todėl prašo atsižvelgti į tai, kad šiuo metu ieškovai naudojasi būtent prašoma atidalinti žemės sklypo dalimi, o atsakovai kitomis žemės sklypo dalimis ir dėl to iš atsakovų jokių pretenzijų nėra. Taip pat atsižvelgti į tai, kad prašoma atidalinti dalis beveik atitinka ieškovams nuosavybės teise priklausančias dalis (su nedidele paklaida 0,0512 ha). Ieškovų manymu, toks atidalijimas nepadarys jokios žalos žemės sklypo paskirčiai, nepažeis bei atitiks visų žemės sklypo savininkų teises ir teisėtus interesus bei jų pusiausvyrą, o taip pat proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (e. b. I tomas, l. 1-8, e. b. priedo l. 1-4).
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti atsiliepime išdėstytais argumentais.
12. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-951 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ nuspręsta patvirtinti 6814 kv. m žemės sklypo, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 12586 kv. m žemės sklypo, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje detalųjį planą ir jo sprendinius, pakeičiant sklypų tikslinę paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir suformuojant 12 atskirų sklypų mažaaukštei gyvenamajai statybai, servitutus gatvėms, inžineriniams tinklams ir įrenginiams įrengti. Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, nuosavybės teises nevaldo Žemės sklypo, taip pat nėra duomenų, jog Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, būtų iniciavusi palikimo perėjimo valstybei procedūrą (CK 5.62 straipsnis).
13. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). CK 4.80 straipsnio 2 dalis iš esmės įtvirtina esminį atidalijimo kriterijų - kad natūra dalijant daiktą nebūtų padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas - suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įstatymas įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (e. b. I tomas, l. 59-62, 127-129, e. b. priedo l. 12-14).
14. Atsakovei N. M. procesiniai dokumentai įteikti 2022 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (e. b. priedo l. 5). Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškovų ieškinį nepateikė.
15. Atsakovei D. V. procesiniai dokumentai įteikti 2022 m. gegužės 23 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai (e. b. priedo l. 6). Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškovų ieškinį nepateikė.
16. Atsakovei P. M. procesiniai dokumentai įteikti 2022 m. gegužės 21 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai (e. b. priedo l. 7). Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškovų ieškinį nepateikė.
17. Atsakovei N. M. procesiniai dokumentai įteikti 2022 m. gegužės 23 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai (e. b. priedo l. 8). Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškovų ieškinį nepateikė.
18. Atsakovei T. L. procesiniai dokumentai įteikti 2022 m. liepos 7 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai (e. b. priedo l. 33). Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškovų ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
19. Atsakovei UAB „SERIC“ procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. dokumentai įteikti praėjus dešimt dienų nuo išsiuntimo (antrą kartą) į atsakovės registruotą buveinės vietą, adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. priedo l. 32). Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškovų ieškinį nepateikė.
20. Atsakovei Ž. K. procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai atsakovei laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. priedo l. 34). Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškovų ieškinį nepateikė.
21. Atsakovui T. M. procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. priedo l. 35). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškovų ieškinį nepateikė.
22. Atsakovui J. M. procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. priedo l. 36). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškovų ieškinį nepateikė.
23. Atsakovai UAB „SERIC“, T. L., J. M., T. M., P. M., D. V. posėdyje nedalyvavo, nors informuoti apie posėdį tinkamai CPK nustatyta tvarka (e. b. priedo l. 94-95, 99, 101-105)
24. Atsakovė Ž. K. savo ir atsakovės N. M. vardus pateikė pranešimą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, kuriuo kartu nurodė neprieštaraujančios ieškovų atidalijimo būdui ir su ieškiniu sutinkančios (e. b. II tomas, l. 197).
25. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė pranešimą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje (e. b. II tomas, l. 192-193).
26. Teismo posėdžio metu ieškovų R. P. ir A. P. atstovė advokatė Agnija Frejerė prašė ieškinį tenkinti, iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes bei argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismo posėdžio metu atsakovė N. M. palaikė ieškinį, prašė nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų.
28. Teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė kad ieškovams A. P. ir R. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 221287/1258600 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą ieškovai nuosavybės teisėmis valdo kartu su bendraturčiais, atsakovais, t. y. kitos Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalys priklauso atsakovams: A. M. - 2511/160000 dalis (įpėdiniai T. M., J. M. ir T. L., kurių nuosavybės teisės neišviešintos viešajame registre), P. M. - 17577/160000 dalis, D. V. - 136/6293 dalis, UAB „Seric“ - 100/899 dalis, N. M. - 7945/100000 dalis, Ž. K. - 12/100 dalis, N. M. - 12/100 dalis (e. b. I tomas, l. 9-11, 15-16, e. b. II tomas, l. 104-107, e. b. III tomas, l. 4-11).
29. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-951 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino 6814 kv. m žemės sklypo, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 12586 kv. m žemės sklypo, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje detalųjį planą (toliau – Detalusis planas). Ieškovai prašė atidalinti Žemės sklypo dalį, šiame Detaliajame plane pažymėtą Nr. 5 ir kurios koordinatės šiame plane yra: (28748,26;13726,27 – taškas 02), (28771,32;13721,57 – taškas 19), (28778,03;13721,03 – taškas 30), (28785,00;13666,18 – taškas 29), (28756,41;13663,34 – taškas 31). Ieškovai paaiškino, kad nori atsidalinti Žemės sklypą Detaliajame plane pažymėtą Nr. 5, kuris yra 0,17 ha, kadangi jiems priklausanti Žemės sklypo dalis atitinka 0,2212 ha, tačiau tokio dydžio žemės Detaliame plane nėra, todėl ieškovai nusprendė atsidalinti mažesnio ploto žemės sklypą, kad galėtų užsitikrinti visapusišką savo turimo žemės sklypo disponavimą, o likusią Žemės sklypo dalį 0,0512 ha pasilikti bendrojoje dalinėje nuosavybėje kartu su atsakovais ir naudoti toliau pagal tarp žemės sklypų savininkų susiklosčiusį faktinį Žemės sklypo naudojimąsi, neatmetant galimybės savo dalį parduoti kitam bendraturčiui.
30. Atsakovai UAB „SERIC“, T. L., J. M., T. M. ir P. M. nustatytu terminu nepateikė atsiliepimų į ieškinį. Teismo posėdyje dalyvavusi atsakovė N. M. ieškiniui neprieštaravo, su juo sutiko. Atsakovė Ž. K. savo ir N. M. vardu pateikė paaiškinimą (DOK-103886), kuriuo nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir neprieštarauja ieškovų nurodomam Žemės sklypo atidalijimo būdui (e. b. II tomas, l. 139).
31. Vadovaujantis CK 4.80 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Žemesnės instancijos teismas
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš nuosavybės teisės įgyvendinimo išraiškų, kurios pasekmė yra ta, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės siekiama palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą tam, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, kylančių jiems įgyvendinant šias teises, kad daiktas negali būti dalijamas taip, jog po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų suvaržytos kito bendraturčio teisių į atidalytąją daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2007, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011).
33. Aplinkybė, kad Žemės sklypo bendraturčiams nepavyksta ne teismo tvarka įgyvendinti atsidalijimo teisės yra nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais (CPK 182 straipsnio 2 punktas): Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-9749-1159/2022 (informacinės teismų sistemos LITTEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) minėtas sprendimas įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 17 d.), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-15838-845/2016 (informacinės teismų sistemos LITTEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) minėtas sprendimas įsiteisėjo 2017 m. sausio 13 d.). Ieškovai taip pat paaiškino, kad dėjo pastangas susitarti su atsakovais dėl jiems nuosavybės teise priklausančios Žemės sklypo dalies atidalijimo, tačiau su visais atsakovais susisiekti ir suderinti visų Žemės sklypo savininkų valios nepavyko. Atsižvelgdami į tai, ieškovai prašė atidalyti jų nuosavybės teisėmis valdomą Žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės objektu esančio Žemės sklypo.
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal įstatyme nurodytus kriterijus pirmiausia turi būti įvertinamas bendraturčių daugumos valią išreiškiančio atidalijimo būdo pagrįstumas, racionalumas ir atidalijamų sklypų lygiavertiškumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-166/2007).
35. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad buvo sudarytas teritorijos (duomenys neskelbtini) detalusis planas (e. b. I tomas, l. 17), kurį Vilniaus miesto savivaldybės Taryba 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-951 patvirtino, pakeičiant sklypų tikslinę paskirtį iš žemės ūkio į kitą, suformuojant 12 atskirų sklypų mažaaukštei gyvenamajai statybai. Ieškovai prašė teismo atidalinti jiems Žemės sklypo dalį Detaliajame plane pažymėtą Nr. 5 ir kurios koordinatės šiame plane yra: (28748,26;13726,27 – taškas 02), (28771,32;13721,57 – taškas 19), (28778,03;13721,03 – taškas 30), (28785,00;13666,18 – taškas 29), (28756,41;13663,34 – taškas 31), o 0,0512 ha palikti bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
36. Įgyvendinant Žemės sklypo bendraturčių atidalijimo teises (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėtos civilinės bylos (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-15838-845/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-9749-1159/2022), kurių pagrindu Nacionalinės žemės tarnyba priėmė 2017 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 49SK-144-(14.49.109) (e. b. l. 22) ir 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 549 (e. b. I tomas, l. 12), kuriais pertvarkė Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodytu atidalijimo būdu.
37. Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
38. Teisės į teisminę gynybą tinkamas įgyvendinimas tiesiogiai koreliuoja su pamatiniais civilinio proceso teisės principais – dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi. Proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali visiškai arba iš dalies pripažinti ieškinį, taip pat pareikšti priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-381/2023). Todėl, kaip yra išaiškinta aukščiau nurodytoje teismų praktikoje, atsakovų teisės turi būti vertinamos atsižvelgus į jų išreikštą procesinę poziciją byloje. Bylos duomenimis kai kurie atsakovai (Žemės sklypo bendraturčiai) savo procesinės pozicijos dėl pareikšto ieškinio neišreiškė, kita atsakovų dalis su ieškiniu sutiko. Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. gegužės 17 d. pranešimas patvirtina, kad ieškovų siūlytos 0,0512 ha ploto Žemės sklypo dalies atsakovai nepageidavo įsigyti (e. b. II tomas, l. 196). Išanalizavus ir įvertinus nurodytus duomenis, ieškovų paaiškinimus, atsižvelgus į tai, kad atsakovai neprieštaravo ieškovų prašomam Žemės sklypo atidalijimo būdui viso proceso metu, teismas sprendžia, jog ieškovų siūlomas Žemės sklypo atidalijimo būdas atitinka tarp Žemės sklypo savininkų susiklosčiusią praktiką ir faktinį Žemės sklypo naudojimą, nes byloje ieškovų ir teismo posėdyje dalyvavusios atsakovės N. M. paaiškinimais nustatyta (CPK 187 straipsnis), kad ieškovai šiuo metu faktiškai naudoja prašomą atidalinti Žemės sklypo dalį (Nr. 5), kuri taip pat ribojasi su ieškovų valdomu Žemės sklypu Nr. 6, o atsakovai naudoja atitinkamas kitas Žemės sklypo dalis. Byloje duomenų, jog atsakovai būtų reiškę pretenzijas ieškovams dėl faktinio Žemės sklypo dalies naudojimo, nėra (CPK 178 straipsnis).
39. Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, 21 punktas).
40. Teismas nustatė, kad ieškovų siūlomas Žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra pagrįstas teritorijų planavimo dokumentu – Detaliuoju planu – kurį 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-951 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Detalusis planas buvo suderintas su visomis pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą atsakingomis institucijomis, byloje nėra duomenų, kad nurodytas Detalusis planas būtų pripažintas negaliojančiu. Ieškovų siūlomas Žemės sklypo atidalijimo būdas, įvertinus tai, kad jis atitinka ir faktinę Žemės sklypo naudojimo tvarką, vertintinas kaip racionalus ir pagrįstas, geriausiai atitinkantis bendraturčių interesus, nepaneigiantis nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Pažymėtina, jog atsakovai nagrinėjamojoje byloje nereiškė priešieškinių ir nesiūlė savo Žemės sklypo atidalijimo būdų. Įvertindamas nurodytas aplinkybes, teismas tenkina ieškovų ieškinį visiškai.
41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovai prašė priteisti bylinėjimo išlaidas tik iš pasyvių atsakovų, neteikusių atsiliepimų į ieškinį ir nedalyvavusių teismo posėdžiuose, t. y. iš P. M., T. M., J. M., T. L. ir UAB „SERIC“.
42. Teismas, paskirstydamas bylinėjimo išlaidas, atsižvelgia į tai, kad atsakovė Ž. K. savo ir atsakovės N. M. vardu pateikė pranešimą, kuriuo informavo, kad teismo posėdyje nedalyvaus, taip pat nurodė, jog su ieškiniu sutinka ir atidalijimui neprieštarauja, atsakovės D. V. ir N. M. dalyvavo teismo posėdžiuose, išreikšdamos sutikimą su ieškiniu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad dėl likusių atsakovų veiksmų (tiksliau, pasyvumo ir neveikimo) ieškovai neturėjo galimybės kita nei teismo tvarka įgyvendinti savo, kaip bendraturčių, atidalijimo teisės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), todėl buvo priversti kreiptis į teismą.
43. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė priteisti iš atsakovų P. M., T. M., J. M., T. L. ir UAB „SERIC“ 1 416,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 88 Eur žyminio mokesčio (e. b. I tomas, l. 25) ir 1 328,50 Eur už advokato teisinę pagalbą (e. b. I tomas, l. 23-24, 155-157, 164-165, II tomas, l. 60-61, III tomas, l. 1-3).
44. Teismo vertinimu, ieškovų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.
45. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovų patirtas bylinėjimo išlaidas – 1 328,50 Eur išlaidų advokatės pagalbai ir 88 Eur sumokėto žyminio mokesčio – priteisia iš atsakovų P. M., T. M., J. M., T. L. ir UAB „SERIC“ lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 283,30 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
46. Taip pat iš atsakovų P. M., T. M., J. M., T. L. ir UAB „SERIC“ lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos 360,64 Eur pašto išlaidos, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 72,13 (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės – 1,2586 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:
- atidalinti ieškovų A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias 2511/160000 dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro vietovė Vilniaus m. k. v., tokiu būdu, kad ieškovams A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausytų žemės sklypas, kurio plotas yra 0,17 ha, teritorijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniuje, nedidelių veiklos mastų detaliajame plane pažymėtas Nr. 5 ir kurio koordinatės šiame plane yra: (28748,26;13726,27 – taškas 02), (28771,32;13721,57 – taškas 19), (28778,03;13721,03 – taškas 30), (28785,00;13666,18 – taškas 29), (28756,41;13663,34 – taškas 31), o 0,0512 ha palikti bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Priteisti ieškovams A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) T. M. (T. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) T. L. (buvusi N.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „SERIC“, j. a. k. 301147853, lygiomis dalimis 1 416,50 (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiolika eurų 50 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 283,30 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 30 ct).
Priteisti valstybei iš atsakovų P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) T. M. (T. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) T. L. (buvusi N.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „SERIC“, j. a. k. 301147853, lygiomis dalimis 360,64 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 72,13 Eur (septyniasdešimt du eurus 13 ct) (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.