Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-63-440/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-20
Bylos Nr.: e2A-63-440/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-02674-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė (pran.), Lina Muchtarovienė, Rasa Bartašienė
Atsakovas: I. K., A. K.
Ieškovas: D. R., R. R.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-63-440/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02674-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.;2.4.2.13.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovų I. K. ir A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5565-1119/2019 pagal ieškovų D. R. ir R. R. ieškinį atsakovams I. K. ir A. K. dėl pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo be bendraturčių sutikimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai D. R. ir R. R. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti ieškovams teisę įregistruoti jų lėšomis pertvarkytų sujungimo būdu žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pasikeitusius žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal IĮ „Geodezijos studija“ matininko (duomenys neskelbtini)2018 m. sausio 9 d. parengtą žemės sklypo, kurio bendras plotas 1021 m², kadastro duomenų bylą, įregistruojant ieškovų padidėjusią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje - (duomenys neskelbtini), atsakovų I. K. ir A. K. dalį – (duomenys neskelbtini), J. B. dalį – (duomenys neskelbtini) be bendraturčių I. K. ir A. K. sutikimo; nustatyti naudojimosi pertvarkytu žemės sklypu tvarką pagal IĮ „Geodezijos studija“ matininko (duomenys neskelbtini)parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:500 kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Sklypo plotas 1021 m²“ ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovų pusėje J. B. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0830 ha (toliau – žemės sklypas), bendraturčiai. Ant žemės sklypo esantis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 231,71 kv. m. (toliau – pastatas) yra suskirstytas į tris patalpas – butus. Ieškovei D. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas – patalpa su pusrūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). A. I. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas - patalpa su pusrūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui J. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas – patalpa su pusrūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

3. Pagal nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto – patalpos su pusrūsiu, kuriame ieškovai gyvena, lokaciją (kraštinis butas Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrame pastate, ieškovų naudojama žemės sklypo dalis ribojasi su 191 m² valstybinės žemės sklypu, kuris atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką. Todėl ieškovai savo lėšomis parengė žemės sklypo ir įsiterpusio valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – formavimo ir pertvarkymo projektas), kurį patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas 2017 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai pagal 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, įsigijo įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)(toliau – įsiterpęs žemės sklypas), kuris ribojasi su žemės sklypu. Pirkdami įsiterpusį žemės sklypą, ieškovai įsipareigojo įsigytą įsiterpusį žemės sklypą per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos sujungti su žemės sklypu, kaip numatyta Formavimo ir pertvarkymo projekte. 2018 m. kovo 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Aukštelkės kaime, Šiaulių kaimiškoje seniūnijoje, Šiaulių rajono savivaldybėje, pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, kuriuo pertvarkė įsiterpusį žemės sklypą ir žemės sklypą sujungimo būdu (toliau – žemės sklypas) ir patvirtino pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal individualios įmonės „Geodezijos studija“ parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Prijungus prie žemės sklypo įsiterpusį žemės sklypą, ieškovų dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovais ir trečiuoju asmeniu valdomame žemės sklype padidėjo 191 m². Atliekant žemės sklypo ir įsiterpusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras bei nustatant kadastro duomenis atsakovai nedalyvavo, jokio sutikimo ar nesutikimo dėl pasikeitusių kadastro duomenų neišreiškė, tačiau buvo laikytasi visų bendraturčių informavimo procedūrų, valstybės institucijų priimtų individualių teisės aktų atsakovai teismui neskundė.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo sutiko dėl įsiterpusio žemės sklypo prijungimo, o atsakovai tokio sutikimo ar nesutikimo ieškovams nedavė, nes šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Ieškovai dėjo maksimalias pastangas gauti atsakovų sutikimą, bandė su atsakovais susisiekti per atsakovo brolį, tačiau nesėkmingai. Kitų kontaktinių atsakovų duomenų ieškovai neturėjo.

Šalies argumentai

5. Ieškovai taipogi prašė nustatyti naujai suformuoto žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovų lėšomis parengtą naudojimo tvarkos planą. Ieškovų manymu, jų iniciatyva parengtas naudojimosi tvarkos planas maksimaliai užtikrina visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, atitinka nusistovėjusią naudojimosi tvarką, užtikrina bendraturčių patekimą į jiems nuosavybės teise priklausančius butus – patalpas pagal butų lokaciją statinyje bei atitinka turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

6. Ieškovai nesutiko su priešieškiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nes atsakovų teiginiai, kad ieškovai nesikreipė į juos dėl sutikimo įregistruoti pasikeitusius kadastro duomenis bei dėl naudojimosi tvarkos yra melagingi, nes atsakovams puikiai žinomos aplinkybės dėl Įsiterpusio žemės sklypo įsigijimo ir jo pertvarkymo sujungimo būdu, o sutikimo atsakovai neduoda iš principo dėl anksčiau iki bylos nagrinėjimo teisme tarp šalių įvykusių konfliktų. Nurodė, jog iš esmės kyla ginčas dėl žemės sklypo dalies po trečiojo asmens J. B. langais naudojimo. Pažymėjo, kad atsakovų siūloma patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, nes atsakovai prašo nustatyti tik jiems patogiausią tvarką, nors kartu negyvena ir žemės sklypu faktiškai nesinaudoja, taip paneigdami teisinių santykių stabilumo kriterijų ir neišlaikydami bendraturčių interesų pusiausvyros, o būtent atsakovai neatsižvelgia į trečiojo asmens J. B. interesus, teikia melagingas aplinkybes apie jų ir J. B. sudarytus susitarimus. Patvirtinus atsakovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, ieškovai turėtų naudotis žemės sklypo dalimi, kuri yra iškili, taigi šalys naudotųsi neproporcingo naudingumo žemės sklypo dalimis. Be to, atsakovų teiginys, kad ieškovų siūloma nustatyti tvarka sukuriami netaisyklingų formų nedideli sklypeliai neatitinka tikrovės, nes ieškiniu prašoma ne atidalinti žemės sklypus, o tik nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką.

Atsiliepimas

7. Atsakovai pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su kuriuo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą, bei priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovų pateiktą uždarosios akcinės bendrovės ( toliau-UAB) „Kordimatas“ parengtą žemės valdos padalinimo planą bei priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors atsakovai jau daugiau kaip 10 metų gyvena užsienyje, tačiau nuolat grįžta į Lietuvą, į jiems nuosavybės teise priklausantį butą. Jie buvo grįžę 2017 m. vasarą 5 savaitėms, 2017-12-23 – 2018-01-04, kuomet kilo tarp šalių konfliktas, ir 2018-07-24 – 2018-09-03. Be to, ieškovė turėjo galimybę pranešti atsakovei apie pradėtas žemės sklypo pertvarkymo procedūras per socialinius tinklus bei per ieškovų sūnus, su kuriais bendrauja atsakovai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai sąmoningai neinformavo atsakovų, neprašė jų leidimo, žinodami, kad atsakovai nuolat gyvena ne Lietuvoje, dokumentus jiems siuntė deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, pranešimą laikraštyje talpino formaliai, t. y. faktiškai nesilaikė įstatymo reikalavimų bendrosios nuosavybės teisės klausimus spręsti kartu, ieškant sutarimo, juos bandė apeiti. Toks ieškovų elgesys, atsakovų įsitikinimu, yra nesąžiningas, nepriimtinas.

8. Pažymėjo, kad ieškovai į atsakovus dėl naudojimosi daiktu tvarkos nėra kreipęsi. Susipažinę su ieškovų siūlomu naudojimosi tvarkos planu, atsakovai per savo atstovę kreipėsi į ieškovų atstovę, siūlydami atlikti tam tikras teismui pateikto plano korekcijas ir situaciją išspręsti bendru sutarimu, tačiau ieškovų atstovė nurodė, kad ieškovai tartis nesutinka. Dėl šios priežasties atsakovų iniciatyva parengtas alternatyvus naudojimosi sklypu planas, kurio esminis skirtumas nuo ieškovų pateiktojo – mažesnis atskirų plotelių kiekis ir taisyklingos formos plotai. Nustatant naudojimosi tvarką, siekiant išvengti ar sumažinti konfliktus ateityje, turi būti siekiama, kad naudotis nustatomos dalys būtų maksimaliai izoliuotos viena nuo kitos arba bent sumažėtų sąlyčio taškų. Taip pat racionaliam, protingam sklypo naudojimui turi būti siekiama, kad kiekvienam iš bendrasavininkių tenkanti dalis būtų protingo dydžio, esant galimybei, vientisa, kad jas kiekviena šalių galėtų prisitaikyti savo poreikiams. Atsižvelgiant į tai, pagal atsakovų parengtą planą už namo esantis plotas dalinamas ne į 4 (keturias), o į 3 (tris) dalis, kad ieškovų ir atsakovų naudojimuisi priskirtų plotų segmentavimas būtų mažesnis. Plote A/50 ieškovai yra pasistatę statinį, šiuo plotu faktiškai naudojasi, todėl, atitinkamai, dalintinas tik likęs plotas. Vientisais, didesnio ploto, taisyklingos formos sklypais tiek ieškovams, tiek atsakovams naudotis bus patogiau, sąlyčio taškų tarp ieškovų ir atsakovų sumažės, ko pasėkoje, galimai sumažėtų ir šalių nesutarimai. Atsakovams priklausanti žemės sklypo dalis yra mažesnė nei ieškovų, todėl skaidyti ją į kelis nedidelius plotelius yra neracionalu. Atsakovų siūlomas naudojimosi tvarkos projektas iš esmės nepažeidžia ir faktinės naudojimosi sklypu tvarkos. Paaiškino, kad pasak ieškovų 38 kv. m. žemės sklypo dalis po J. B. langais nors ir turėtų būti faktiškai naudojama atsakovų, tačiau esą jie jo neprižiūri. Šio ploto priežiūrą atsakovai visuomet derino su J. B. ir jos dukra I. S..

9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje, J. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su kuriuo sutiko, neprieštaravo, kad jis būtų patenkintas. Nurodė, jog ji tribučiame pastate kartu su ieškovais gyvena ir žemės sklypu naudojasi 30 metus. Atsakovų parengtas naudojimosi žemės sklypu planas pažeidžia jos kaip bendraturtės interesus, nes atsakovai pageidauja naudotis žemės sklypo dalimi, esančia po jos buto langais. Atsakovai niekada netvarkė žemės sklypo, jo neprižiūrėjo, nepjovė žolės, negrėbė lapų, negenėjo krūmų, nevalė sniego. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad priešieškinis yra nepagrįstas, todėl prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad atsakovų siūloma patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka faktinio žemės sklypo naudojimo, nes žemės sklypo dalį už namo apie 30 metų naudojo ir tvarkė per pusę tik ji, jos dukra I. S. ir ieškovai. Atsakovai buvo apsitvėrę tvora namo priekyje esantį žemės sklypo plotą. Ji nebuvo sudariusi susitarimo su atsakovais naudoti jų žemės sklypo dalį, esančią už namo. Be to, atsakovų siūloma patvirtinti naudojimosi tvarka pažeistų jos interesus. Ji su ieškovais suderino naudojimosi žemės sklypu planą. Prieš fotografuojant žemės sklypą, atsakovas 2019 m. liepos mėnesį pirmą kartą nupjovė žolę. Tada ji, būdama namuose, girdėjo kaimynės D. R., A. K. ir I. S. pokalbį. Ji girdėjo, kaip A. K. nurodė, jog jam nesvarbi ta tvarka ir ta žemė, nes jis čia negyvena ir negyvens, ir kad visas šis reikalas iš principo. Tuo metu ieškovė jam siūlė šį nesutarimą baigti taikiai susitariant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu tenkino patikslintą ieškinį visiškai, priešieškinį atmetė. Pripažino ieškovams D. R. ir R. R. teisę įregistruoti jų lėšomis pertvarkytų sujungimo būdu žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pasikeitusius žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal IĮ „Geodezijos studija“ matininko (duomenys neskelbtini)2018 m. sausio 9 d. parengtą žemės sklypo, kurio bendras plotas 1021 m2, kadastro duomenų bylą, įregistruojant ieškovų padidėjusią dalį, esančią bendrąja daline nuosavybe – (duomenys neskelbtini), atsakovų I. K. ir A. K. dalį – (duomenys neskelbtini), J. B. dalį – (duomenys neskelbtini) be bendraturčių I. K. ir A. K. sutikimo. Nustatė naudojimosi pertvarkytu žemės sklypu tvarką pagal IĮ „Geodezijos studija“ matininko (duomenys neskelbtini)parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:500 kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 1021 m2“. Priteisė ieškovams iš atsakovės I. K. 910,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė ieškovams iš atsakovo A. K., 910,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės I. K. valstybei 24,78 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Priteisė iš atsakovo A. K. valstybei 24,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

Šalies argumentai

11. Teismas nurodė, kad dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir tvirtinimo į atsakingas valstybės institucijas su prašymu kreipėsi ieškovai, taigi prašymas pertvarkyti ir suformuoti naują žemės sklypą pateiktas ne visų žemės sklypo bendraturčių. Taip pat šioje byloje nustatyta, kad visi žemės sklypo bendraturčiai buvo kviečiami dalyvauti 2018-01-09 nustatant ir paženklinant žemės sklypo ribas ir minėtas kvietimas ieškovams buvo įteiktas asmeniškai, o J. B. ir A. K. išsiųstas jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei apie tai paskelbta viešai laikraštyje. Iš žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto (el. b. 51-52 l.) matyti, kad nustatant žemės sklypo ribas nedalyvavo atsakovai A. K. ir I. K., kiti bendrasavininkiai sutiko su žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu. Dėl šios priežasties paženklinto žemės sklypo fragmentas (el. b. 7 l.) išsiųstas atsakovui A. K. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruotu laišku (el. b. 8 l.). Rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei atliekant kadastrinius matavimus buvo laikytasi įstatymuose nustatytos projektų rengimo ir bendrasavininkių informavimo tvarkos, tačiau atsakovai nedalyvavo atliekant kadastrinius matavimus, jie raštu sutikimo dėl žemės sklypo ribų paženklinimo bei notarinės sutarties dėl įsiterpusio žemės sklypo prijungimo prie žemės sklypo nesudarė, tačiau priimtų individualių administracinių teisės aktų taip pat neskundė.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovai jau 16 metų nuolat gyvena ir dirba užsienyje, tačiau vieną – du kartus per metus grįžta į Lietuvą bei, kad ieškovai ėmėsi visų priemonių tinkamai informuoti atsakovus apie pradėtas teritorijų planavimo procedūras: siuntė dokumentus atsakovo A. K. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau iš pateikto išrašo iš AB „Lietuvos paštas“ tinklapio matyti, kad registruotu laišku išsiųsti dokumentai buvo grąžinti siuntėjui, nes gavėjas (A. K.) jų neatsiėmė pašte (el. b. 9 l.). Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė neturėjo galimybių gauti atsakovų sutikimo per socialinius tinklus, nes bendravo su atsakove tik 2015 m., ką patvirtina išrašas iš socialinių tinklų (el. b. 134 l.). Vėliau, jos teigimu ji ištrynė atsakovę iš socialinio tinklo draugų ir nebeturėjo galimybių su ja susisiekti, nes ji nėra įgudusi naudoti socialinius tinklus. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovai nepateikė. Nors atsakovai teigė, jog ieškovams buvo žinomi atsakovų telefono numeriai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų atsakovai taipogi nepateikė, o ieškovės teigimu ji anksčiau turėjo atsakovės I. K. telefono numerį, tačiau pakeitus telefono aparatą dingo visi numeriai, o ir jai nereikėjo atsakovų numerių, nes galėjo perduoti informaciją per atsakovo brolį.

Atsiliepimas

13. Teismas nurodė, kad atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jie buvo grįžę 2017 m. vasarą, Lietuvoje tuomet praleido 5 savaites, buvo grįžę laikotarpiu nuo 2018-07-24 iki 2018-09-03, laikotarpiu nuo 2017-12-23 iki 2018-01-04, tuomet kilo tarp šalių konfliktas. Iš nurodyto matyti, kad ieškovai 2017 m. vasarą nebūtų galėję gauti atsakovų sutikimo dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo ir/ar įsiterpusio žemės sklypo prijungimo prie žemės sklypo, nes tuo metu dar nebuvo parengti teritorijų planavimo dokumentai, laikotarpiu nuo 2018-07-24 iki 2018-09-03 buvo pradėta nagrinėti civilinė byla teisme, o laikotarpiu nuo 2017-12-23 iki 2018-01-04, kaip ir patys atsakovai nurodė – tarp šalių kilo konfliktas. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, kuriuos iš dalies patvirtino ir rašytiniai trečiojo asmens paaiškinimai, pateikti atsiliepimuose į ieškinį bei priešieškinį, taip pat liudytojos I. S. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, šalių santykiai nuolat buvo įtempti, konfliktiški, todėl nenuostabu, kad ieškovai, vengdami konflikto, stengėsi atsakovus informuoti apie pradėtas teritorijų planavimo procedūras, siųsdami jiems registruotus laiškus, pakabindami viešoje vietoje skelbimą, taip pat per trečiuosius asmenis – atsakovo brolį G. T., atsakovo motiną. Šiomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo abejoti, nes nepateikta jas paneigiančių įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovų atstovė patvirtino, kad iš esmės atsakovai neprieštarauja dėl įsitepusio žemės sklypo prijungimo ir turto dalių ieškovams padidinimo bei pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo, nepretenduoja į įsiterpusį žemės sklypą, tačiau nesutinka su pirmuoju ieškinio reikalavimu, nes nebuvo kreiptasi į juos dėl sutikimo pasikeitusiems kadastro duomenims įregistruoti, taip pat su šiuo reikalavimu sutiktų, jei būtų patenkintas jų priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad ieškovė D. R. 2019 m. liepos mėnesį buvo susitikusi su atsakovu A. K. ir siūlė bylą baigti taikiai, tačiau su šiuo ieškovės pasiūlymu atsakovas nesutiko, nurodė, kad jam nesvarbu, ir kad visas šis reikalas yra iš principo. Šį pokalbį girdėjo trečiasis asmuo J. B., taip pat liudytoja I. S., kuri nurodė šio pokalbio detales teismo posėdyje. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovai bandė gauti iš atsakovų sutikimą įregistruoti pasikeitusius kadastro duomenis ir sujungti įsiterpusį žemės sklypą su žemės sklypu, tačiau dėl konfliktiškų šalių tarpusavio santykių, nesutampančių interesų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tokio sutikimo įstatyme nustatyta forma tiek iki bylos nagrinėjimo teisme, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, gauti nepavyko.

15. Teismas nurodė, kad ieškovai, turėdami matininko parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, įgijo teisę pateikti šiuos kadastro duomenis įregistravimui viešame registre. Atsakovai teritorijų planavimo procedūrų neskundė, į ieškovų įsigytą įsiterpusį žemės sklypą nepretenduoja. Todėl šio sprendimo 40.-45. punktuose nurodytų aplinkybių kontekste, atsakovų neprieštaravimas dėl pasikeitusių kadastro duomenų ir nepretendavimas į įsiterpusį žemės sklypą su sąlyga, kad bus nustatyta atsakovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, neatitinka įstatyme nustatytų sutikimo formos reikalavimų, o vertinant tai, kaip atsakovų nesutikimą, todėl teismas padarė išvadą, kad jis yra nepagrįstas ir užkerta kelią ieškovams įgyvendinti savo teisę įregistruoti sujungus įsiterpusį žemės sklypą su žemės sklypu nustatytus kadastro duomenis. Teismo vertinimu taip atsakovai sukuria ieškovams tokią situaciją, kurioje jokios tolesnės procedūros dėl ieškovų iniciatyva atlikto įsiterpusio žemės sklypo sujungimo su žemės sklypu ir kadastrinių matavimų metu pasikeitusių duomenų įregistravimo vykti negali. Toks atsakovų elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ieškoti bendraturčiams priimtiniausio jiems sprendimo būdo ir nesiekti savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita.

16. Teismas nurodė, kad iš ieškovės D. R. paaiškinimų matyti, kad atsakovei dar 2017 m. gegužės mėnesį elektroniniu paštu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos siuntė elektroniniu laišku siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu planą. Iš ieškovų pateiktų dokumentų matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistė D. A. 2017-05-03 elektroniniu paštu, adresu (duomenys neskelbtini) atsakovei išsiuntė kitų bendrasavininkių siūlomą suderinti žemės sklypo, kurio plotas 0,0830 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t.y., žemės sklypo, prie kurio neprijungtas įsiterpęs žemės sklypas), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo planą, parengtą IĮ „Geodezijos studija“ matininko (duomenys neskelbtini)2016 m. gruodžio mėn. (el. b. 1 t., 159-160 l.), tačiau įrodymų, kad šį planą atsakovė gavo, ir kokią buvo siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, byloje nėra. Tuo tarpu apie siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką atsakovai sužinojo šioje civilinėje byloje ir su ieškovų siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarka nesutinka.

17. Teismas nurodė, kad pagal pateiktus planus (el. b. 161, 162 l.) matyti, kad pagal ieškovų siūlomą nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarką ieškovai naudosis 4 Žemės sklypo plotais (A/51 namo priekyje, A-1/191 šalia namo, A/50 ir A/71 už namo), atsakovai naudosis 3 žemė sklypo plotais (B/67 namo priekyje, B/38 ir B/36 už namo), o pagal atsakovų siūlomą nustatyti tvarką – ieškovai naudosis 4 žemės sklypo plotais (A/51 namo priekyje, A-1/191 šalia namo, A/50 ir A/71 už namo), atsakovai naudosis 2 žemės sklypo plotais (B/67 namo priekyje, B/74 už namo). Šalys ir tretysis asmuo bendrai naudosis D/109 ir E/20 plotais pagal ieškovų planą arba K/109 ir K/19 pagal atsakovų planą, žemės sklypo A/50 dalyje yra ieškovams nuosavybės teise priklausantis pastatas, todėl šia žemės dalimi ir šiuo metu faktiškai naudojasi ieškovai. Rengiant abu planus šalys laikėsi reikalavimų dėl nekilnojamojo daikto idealiųjų dalių atitikimo siūlomoms naudoti žemės sklypo dalims, dėl to ginčo šioje byloje nėra. Tačiau ieškovų ir atsakovų siūlomos nustatyti tvarkos skiriasi dėl žemės sklypo dalies už namo naudojimo – pagal ieškovų pateiktą planą dėl B/38 ir A/71 sklypo dalies, o pagal atsakovų parengtą planą – dėl A/71 ir B/74 sklypo dalies naudojimo.

18. Teismas vertino, kad atsakovų siūloma tvarka nesumažinamas ieškovams siūlomų naudotis žemės sklypo plotų skaičius (jie lieka 4), tačiau sumažėja atsakovams priskirtų naudotis žemės sklypo plotų skaičius (vietoje 3 lieka 2), taip pat atsakovų plane siūlomos naudoti žemės sklypo dalys yra taisyklingos formos, tačiau siūlomai nustatyti tvarkai nepritaria likę bendrasavininkiai (ieškovai ir trečiasis asmuo J. B.). Tuo tarpu ieškovų iniciatyva parengtame plane yra viena netaisyklingos formos žemės sklypo dalis – A/71, siūloma nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra suderinta su dar vienu bendrasavininkiu – J. B., kuri nurodė, jog ši tvarka atitinka jos interesus, nes žemės sklypo dalis A/71 yra po jos langais, o ji su ieškovais yra susitarusi dėl šios žemės sklypo dalies tvarkymo ir naudojimo. Pagal atsakovų pateiktas fotonuotraukas ir iš liudytojos I. S. parodymų matyti, kad už namo liudytoja ir trečiasis asmuo yra įsirengę daržiuką, kurio didžioji dalis pagal ieškovų siūlomą nustatyti tvarką pakliūtų į ieškovų naudotiną žemės sklypo dalį, o pagal atsakovų siūlomą nustatyti tvarką – visas daržiukas pakliūtų į atsakovų naudotiną žemės sklypo dalį (el. b. 2 t., 104-105, 107-108 l.).

19. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog šalys ar trečiasis asmuo ketina naudoti jiems priskirtus žemės sklypo plotus kažkokiai veiklai, kuriai vystyti yra svarbu Žemės sklypo dalies forma, plotas ar kiti parametrai. Todėl nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką priskirtos naudotis žemės sklypo dalies forma ar plotas, taip pat ir segmentavimas nėra svarbios aplinkybės.

20. Teismas nurodė, kad svarbi aplinkybė, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, yra įprastinė naudojimosi žemės sklypu tvarka. Kaip matyti iš ieškovų ir trečiojo asmens paaiškinimų, taip pat iš liudytojos I. S. parodymų – apie 30 metų žemės sklypu faktiškai naudojasi, jį prižiūri ir tvarko ieškovai ir trečiasis asmuo su dukra I. S.. Atsakovai pirmą kartą nupjovė žolę šių metų liepos mėnesį, iki tol jie žolės nepjovė. Atsakovai tik namo priekyje buvo apsitvėrę, tačiau tvora šiuo metu yra nugriuvusi. Atsakovams 2017 m. ar 2018 m. išvažinėjus namo priekyje žolyną, I. S. nustojo prižiūrėti ir tvarkyti aplinką namo priekyje. Liudytoja paneigė atsakovų teiginius, kad už namo esančią žolę pjovė atsakovo brolis, jos teigimu, jis šiuo metu visai nebeateina, nes yra susipykęs su atsakovais, o prieš tai ateidavo retai ir tai tik retkarčiais įjungdavo atsakovų bute šildymą. Taip pat paneigė atsakovų teiginį, kad jie buvo susitarę su liudytoja dėl už namo esančio žemės sklypo dalies priežiūros, liudytoja iš geros valios tvarkė aplinką už namo. Jei atsakovams būtų priskirta dalis žemės naudotis po J. B. langais, tai priželtų žolė, nes atsakovai jos nepjauna. O tai neatitiktų jos mamos J. B. valios. Liudytoja taip pat patvirtino, kad už namo yra įsirengusi darželį, kurį ji prižiūri. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtino ieškovų ir trečiojo asmens teiginius, kad iš esmės visą žemės sklypą prižiūri ir tvarko bei juo naudojasi ieškovai ir trečiasis asmuo, todėl faktinė žemės sklypo naudojimo tvarka yra susiklosčiusi tarp ieškovų ir trečiojo asmens, atsakovai yra pasyvūs, jiems nėra svarbi aplinkos priežiūra ir jie neužtikrina savalaikės aplinkos priežiūros. Įrodymų, kad teismui nustačius atsakovų prašomą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, atsakovai tinkamai prižiūrės jiems priskirtas žemės sklypo dalis, atsakovai nepateikė. Priešingai, įvertinus liudytojos parodymus apie atsakovų ir atsakovo brolio tarpusavio santykius, atsakovų planus dėl žemės naudojimo (palikti žolę), išsakius ketinimą parduoti nekilnojamuosius daiktus, tai, kad atsakovai nuolat gyvena ir dirba užsienyje, į Lietuvą grįžta vieną-du kartus per metus trumpalaikėms atostogoms, nuolat grįžti į Lietuvą gyventi ir dirbti šiuo metu neplanuoja, teismas vertino, kad patvirtinus žemės sklypo naudojimo tvarką, aplinkos priežiūra atsakovai nesirūpins nei patys, nei per trečiuosius asmenis.

21. Teismas sprendė, kad atsakovų siūloma nustatyti Žemės sklypo naudojimo tvarka pažeidžia trečiojo asmens J. B. interesus, nes J. B. pageidauja, kad po jos langais žemės sklypo dalimi naudotųsi ieškovai, kurie tinkamai prižiūri aplinką, taip pat atsakovų siūloma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka yra naudinga tik patiems atsakovams, ir neužtikrina, kad Žemės sklypas bus tinkamai prižiūrimas ir tvarkomas atsakovų. Taigi ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi pertvarkytu žemės sklypu tvarka, yra tikslesnė ir labiau atitinkanti bendraturčių poreikius ir interesus.

22. Teismas nurodė, kad ieškovai pateikė prašymą priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 150 Eur žyminis mokestis už du neturtinius reikalavimus pagal patikslintą ieškinį (el. b. 1 t., 54 l.), 150 Eur žyminis mokestis už du neturtinius reikalavimus pagal apeliacinį skundą (el. b. 1 t., 188 l.), 38 Eur žyminis mokestis už laikinąsias apsaugos priemones (el. b. 1 t., 64 l.), 1400 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš kurių 300 Eur už apeliacinio skundo surašymą ir pateikimą (el. b. 1 t., 55-56, 104-105, 107, 189-190 l.; 2 t., 40-41, 78-83, 138-139 l.), ir 121 Eur išlaidos Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planui parengti (el. b. 1 t., 108-109 l.). Patenkinus visiškai patikslintą ieškinį, lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovams priteistinas 150 Eur žyminis mokestis, sumokėtas pateikiant ieškinį teisme. Taip pat kadangi tenkintas ieškovų apeliacinis skundas, tačiau liko neatlygintos apeliacinės instancijos teisme ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos (150 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 300 Eur advokatės išlaidos už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą), šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovams. Iš atsakovų ieškovams nepriteistinas 38 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas 2018-05-16 nutartimi atsisakė taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones (el. b. 1 t., 69-70 l.). Vertinant prašymo priteisti 121 Eur išlaidas patirtas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planui parengti pažymėtina, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Ieškovai parengė Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį teismas patvirtino Žemės sklypo naudojimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, ieškovų IĮ „Geodezijos studija“ už Žemės sklypo naudojimo tvarkos plano parengimą sumokėta 121 Eur suma priskirtina kitoms būtinoms ir pagrįstoms, susijusioms su procesu, išlaidoms, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis. Teismas, atsižvelgdamas į rekomenduojamą priteisti maksimalų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, sprendė, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, 2018-10-04 teismo posėdžio trukmę (10 val.), 2019-07-15 parengiamojo teismo posėdžio trukmę (31 min., kuri apvalinama iki 1 val.), 2019-09-06 teismo posėdžio trukmę (1 val. 34 min., kurios apvalinamos į 2 val.), įvertinęs bylos sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų pobūdį ir turinį, sprendė, kad ieškovų patirtos likusios 1100 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, todėl sprendė, kad ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

23. Apeliaciniu skundu atsakovai I. K. ir A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

23.1. Dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendrasavininkių sutikimo teismas situaciją vertino formaliai, prioritetą suteikė išimtinai argumentams ir įrodymams, kurie palankūs ieškovams. Teismas pareigą bendraturčiams bendradarbiauti ir kooperuotis vertino kitaip, jos nesureikšmindamas, neatsižvelgė į reikšmingas faktines aplinkybes, atsakovų teiktus įrodymus, o kaip kurios teismo nustatytos aplinkybės apskritai prieštarauja paties teismo daromoms išvadoms. Apie tai, kad I. K. jokie pranešimai 2017 m. gruodžio – 2018 m. sausio mėn. apskritai nebuvo siųsti, teismas apie tai iš viso nepasisakė ir nevertino.

23.2. Į bylą atsakovai buvo pateikę trumpą 2019-08-25 I. K. ir D. R. susirašinėjimą tame pačiame socialiniame tinkle, kas, priešingai nei nurodė ieškovė ir, ją antrindamas konstatavo teismas, liudija, jog D. R. galėjo susisiekti su I. K. socialiniais tinklais ir realiai atsakovus informuoti, paprašyti jų duoti sutikimą ar pasirašyti dokumentuose. Teismas šio atsakovų įrodymo nevertino, taigi iš esmės atmetė rašytinį atsakovų pateiktą įrodymą, kurio tikrumo, realumo ieškovai neginčijo, taip pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą pareigą pateikti argumentus.

23.3. Tai, kad teismas bylos medžiaga vadovaujasi fragmentiškai, ją interpretuoja netiksliai, akcentuoja aplinkybes ir įrodymus, naudingus tik ieškovams, iliustruoja ir teismo argumentai dėl to, jog esą D. R. 2019 m. liepos mėn. siūlė A. K. baigti bylą taikiai, tačiau jis nesutiko ir esą nurodė, kad bylą tęs iš principo. Tuo tarpu ankstesni atsakovų teikti siūlymai bylą baigti taikiai, teismo nebuvo niekaip vertinami kaip reikšmingi.

23.4. Teismo sprendime aprašomas 2019 m. liepos mėn. susitikimas buvo pateiktas tik iš ieškovės ir liudytojos, kuri dirba su ieškove vienoje darbovietėje ir atsakovams ne kartą yra minėjusi, jog prieštaraudama ieškovams baiminasi turėti problemų darbe, pozicijų. Atsakovų atstovės paaiškinimai teismo sprendime, kaip ir kai kurie kiti atsakovų pozicijai palankūs įrodymai, buvo nutylėti, nors dėstydama iš kliento gautą informaciją apie minėtą susitikimą atstovė nurodė, kad, pasak atsakovo, situacija buvo kitokia, kad J. S. bendraudama su juo dar iki D. R. atėjimo nurodė, kad būtent jai nėra skirtumo, kam kuris gabalas žemės priklausys, kad atėjusi D. R. nepasiūlė jokių konkrečių situacijos sprendimų ir pan. Taigi teismas apsiribojo tik vienos pusės argumentais, kitus atmesdamas be jokių motyvų.

23.5. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai apie vykstančias procedūras atsakovus informavo tik formaliai, nors ieškovai žinojo, kad faktiškai atsakovų informacija perduodama paštu, skelbimu laikraštyje nepasieks, nors turėjo galimybes informuoti atsakovus asmeniškai, tačiau vengė bet kokio tiesioginio kontakto, nesutiko taikiai spręsti situacijos, kai atsakovai tiek patys aktyviai siūlė, tiek buvo linkę ieškoti taikaus sprendimo varianto viso proceso metu, proceso eigoje nei tiesiogiai, nei per atstovę nepateikė prašymo duoti reikiamus sutikimus, nenurodė, kokia forma atsakovai turėtų duoti sutikimą ir pan., teismo išvada, jog ieškovai bandė gauti sutikimą negali būti laikoma teisinga ir pagrįsta.

23.6. Teismo išvada, jog atsakovai nepagrįstai nesutiko duoti ieškovams sutikimo, yra grindžiama nepagrįstais teiginiais, jog esą atsakovai sutikimą sutiko duoti tik su sąlyga, jei bus nustatyta jų pasiūlyta naudojimosi tvarka, nors tokia išlyga niekada nebuvo formuluojama, vertintina kaip neteisinga, netiksli, grindžiama tik tomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie būtų palankūs pirmojo ieškinio reikalavimo tenkinimui, nepalankius duomenis nemotyvuotai atmetant.

23.7. Teismo argumentas, jog atsakovai neįrodė, jog tinkamai prižiūrės jiems priskirtą sklypo dalį, vertinimas kaip teismo daroma prielaida, spėlionės apie atsakovų elgesį ateityje, kas negali būti laikoma tinkamu teismo sprendimo motyvavimu, nes įstatymas aiškiai numato, kad teismo spendimas turi būti grindžiamas byloje ištirtais įrodymais ir aplinkybėmis, objektyviu, visapusišku aplinkybių vertinimu.

23.8. S . pripažino, kad faktiškai teritoriją po J. B. langais prižiūri ne D. R., o pati I. S., tad argumentai dėl ieškovų siūlomos tvarkos nustatymo iš esmės prieštarauja ieškovų, trečiojo asmens, liudytojos paaiškinimais apie faktinę naudojimosi sklypu tvarką, kas žemę prižiūri ir naudojasi. Be to, vien vieno iš bendraturčių pageidavimas, įnoris, negali tapti priežastimi nustatyti vienokią ar kitokią naudojimosi sklypu tvarką. Prielaidos apie tai, kad atsakovai neužtikrins pagal jų planą paskirto jiems ploto yra niekinės, nes ieškovų siūlomas planas irgi to neužtikrina. Nesant aiškios nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, teismas turėjo ne remtis vienos ar kitos pusės, ar, juo labiau, trečiojo asmens, norais, o vadovautis teismų praktikoje išskiriamais objektyviais kriterijais ir būtent jais remiantis nustatyti kuris planas yra optimalus.

Žemesnės instancijos teismas

23.9. Teismų praktikoje akcentuojama, jog svarbu, kad nustatomos dalys būtų maksimaliai izoliuotos viena nuo kitos arba bent sumažėtų sąlyčio taškų, kad kiekvienam iš bendrasavininkių tenkanti dalis būtų protingo dydžio, esant galimybei, vientisa, kad jas kiekviena šalių galėtų prisitaikyti savo poreikiams. Šiuos reikalavimus geriau atitinka atsakovų parengtas planas, nes jis užtikrina mažesnį sklypo segmentavimą, mažiau sąlyčio taškų, nepaneigia ir faktinės sklypų naudojimosi tvarkos, nes plotai, kuriuose kiti bylos dalyviai yra pasistatę statinius ir realiai jais naudojasi, yra priskiriami jiems, išlaikoma J. B. ir ieškovams tenkančių sklypų ribojimasis, o plotas po J. B. langais, priskiriamas atsakovams, kurie neketina I. S. drausti toliau naudotis tuo plotu, nes tokį savo neprieštaravimą buvo išreiškę ir anksčiau. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-13/2010; 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartį c. b. Nr. 3K-3-780/2003).

23.10. Byloje tiek dėl sutikimo davimo, tiek dėl naudojimosi tvarkos abi šalys mini atsakovo brolį G. T., tačiau byloje jis nebuvo apklaustas. Byloje neišklausius šio asmens, galėjo būti neteisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, neatskleista bylos esmė, taigi ir priimtas neteisingas ir neteisėtas spendimas.

Šalies argumentai

23.11. Teismas priteisė atsakovams visą sumą už IĮ „Geodezijos studija“ parengtą žemės sklypo naudojimo tvarkos planą – 121 Eur. Vis dėlto, 2018-07-03 prašyme civilinėje byloje Nr. e2-6732-251/2018 buvo aiškiai nurodyta, kad ieškovai prašo atlyginti 40 Eur, tai yra 1/3 dalį sumokėtos sumos. Šiuo atveju teismas ieškovams priteisė daugiau, nei jie prašė, taigi iš esmės peržengė ieškinio ribas. Formaliai teismas vertino ir ieškovų išlaidas teisinei pagalbai, nors CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų advokatui priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Iš ieškovų į bylą teiktų dokumentų nėra aišku, už kurias tiksliai paslaugas ir kiek buvo mokama. Dėl to teismo atliktas vertinimas dėl išlaidų atitikties rekomenduojamiems dydžiams yra abstraktus, paremtas prielaidomis. Be to, iš atsakovų neturėtų būti priteisiamos išlaidos, kurias ieškovai patyrė atskirojo skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5565-949/2019 parengimui, nes šios išlaidos niekaip nesusijusios su atsakovų veikimu ar neveikimu, buvo sąlygotos išimtinai teismo ir ieškovų nuomonių išsiskyrimo. Atsakovai šioje proceso dalyje visiškai nedalyvavo, neteikė atsiliepimo, nes skundžiama nutartis neturėjo jiems jokios tiesioginės įtakos, buvo skirta ieškovams. Kadangi atsakovai procese buvo sąžiningi, išlaidos atskirajam skundui parengti atsirado dėl nuo atsakovų niekaip nepriklausiusiu priežasčių, teismas turėjo vadovautis aukščiau minėta CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta taisykle. Ieškovams nepateikus tikslios informacijos, kiek sumokėta konkrečiai už šią paslaugą, turėjo būti vadovaujamasi rekomendacijomis ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos 388,12 Eur.

Atsiliepimas

24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai D. R. ir R. R. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

24.1. Apeliantai , atstovaujami advokatės, bylos nagrinėjimo teisme metu turėjo visas procesines teises, numatytas CPK 42 straipsnio 1 dalyje, įskaitant ir teisę teikti prašymus apklausti liudytojais tam tikrus asmenis, tačiau tokių prašymų nė karto neteikė, nors procesas tęsiasi jau antri metai.

Žemesnės instancijos teismas

24.2. 2019-09-07 teismo posėdyje liudytoja apklausta J. B. dukra paneigė apeliantų nurodomus susitarimus žemės sklypo dalies naudojimosi, nurodydama, kad apeliantai jokių susitarimų su ja ir jos motina niekad nebuvo sudarę, žolės nepjauna, neprižiūri, motina ir ji tikrai nenori, kad žemės sklypo dalis po jų langais būtų priskirta naudotis apeliantams. Nėra jokio pagrindo kvestionuoti liudytojos parodymus, o vertinant jos suinteresuotumą bylos baigtimi, faktinė ir neginčijama aplinkybė byloje yra ta, kad ieškovai parengė ir suderino naudojimosi tvarkos planą su J. B., atsižvelgdami ir įvertindami jos interesus.

Šalies argumentai

24.3. Ieškovai po 2018 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimo kreipėsi į apeliantus, prašydami pakeisti teismo sprendimą taikiu susitarimu, tą patvirtino ir apeliantų atstovė 2019-09-07 teismo posėdyje (garso įrašo 10:37 min). Tačiau apeliantai kėlė ieškovams įvairias sąlygas, iš kurių apeliantų atstovė nurodė naudojimosi tvarką pagal apeliantų pateiktą planą ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą. Apeliantų „sutikimas“ visada buvo su papildomomis sąlygomis, apeliantai niekada nesutiko su daline taika dėl pirmojo ieškovų reikalavimo.

24.4. Byloje įrodyta, kad apeliantai žemės sklypo dalimi už namo nesinaudoja, neprižiūri. Ginčo dėl žemės sklypo dalies namo priekyje, ties įėjimais į kiekvieną iš trijų butų, byloje nėra. Todėl nėra jokių protingų priežasčių, dėl kurių apeliantai inicijavo ginčą dėl keliasdešimt kvadratinių metrų žemės sklypo dalies išdėstymo už namo, teikė priešieškinį, tęsė ilgą teisminį procesą, juolab, kad jiems buvo žinoma ir bendraturtės J. B. pozicija byloje. J. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškovais ir apeliantais valdo 2,84 arus žemė sklypo, todėl jos pageidavimas, kad žemės sklypo dalimi po jos buto langais naudotųsi ieškovai, su kuriais ji kartu tvarkosi gyvena daugiau nei trisdešimt metų yra visiškai pagrįstas ir negali būti ignoruotas. Apeliantų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, bendraturčių interesų pusiausvyrą.

24.5. Apeliantai , vertindami savo siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos pagrįstumą, painioja naudojimosi tvarkos nustatymą ir atidalijimą, ir remiasi 2003 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003, tačiau bylų ratio decidendi yra skirtingi. Apeliantai pasirėmė precedentu, kuris sprendžia bendraturčio teisės reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės realizavimo ir sąlygų klausimą, kai tuo tarpu Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 11 d. nutartyje jau yra pasisakęs, kad šioje byloje žemės atidalijimo plano parengimas nėra galimas.

24.6. 2018-07-03 civilinėje byloje Nr. e2-6723-251/2018 ieškovai teikė prašymą dėl 690 Eur, priteisimo, iš kurių 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 150 Eur žyminio mokesčio, 40 Eur, tai yra trečdalį IĮ „Geodezijos studija“, 2019-07-11 teikė prašymą civilinėje byloje Nr. e2-5565-949/2019 dėl 1990 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kas sudaro 690 Eur pagal 2019-07-03 pateiktą prašymą, 1000 Eur už ieškovų atstovimą šioje byloje; 300 Eur už apeliacinį skundą. 2019-09-05 ieškovai teikė prašymą dėl 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į priešieškinį surašymą. Taigi, šiame procese ieškovai sumokėjo 300 Eur žyminio mokesčio, 300 Eur už apeliacinį skundą, 121 Eur už parengtą naudojimosi tvarkos planą, 1 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų, viso 2 321 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, priteisė ieškovams 1821 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nepriteisė ieškovams civilinėje byloje Nr. e2-6723-251/2018 patirtų 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla sugražinta nagrinėti į pirmą instanciją iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų klausimo nesprendė.

Atsiliepimas

25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. B. nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovai minėtu adresu negyvena, bendrai naudojamo žemės sklypo niekada netvarkė, neprižiūrėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

26. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

27. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

28. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso šiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise: 124/415 dalys žemės sklypo pagal 2017-10-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini )priklauso I. K. ir A. K., 142/415 dalys žemės sklypo pagal 2015-12-10 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmimo-pardavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. B. ir 149/415 dalys žemės sklypo pagal 2015-06-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)priklauso D. R. (el. b. l 28–29). Be to, ieškovei pagal 1997-08-08 dovanojimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini)priklauso 784/24500 pastato tvarto, esančio (duomenys neskelbtini), o J. B. pagal 1995-10-12 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)priklauso 32/1000 dalys minėto pastato (el. b. l. 30–35). Be to, J. B. nuosavybės teise nuo 1993-06-05 priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), I. K. nuosavybės teise nuo 2000-04-05 priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 25/100 dalys ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), D. R. nuo 1997-08-08 nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini)(el. b. 39–45).

29. 2017-11-23 pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė D. R. nusipirko iš valstybės 0.0191 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)(el. b. l. 20–26 ), jį ieškovė įsipareigojo per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo sujungti su jai nuosavybės teise priklausančiu besiribojančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į vieną žemės sklypą.

30. 2017-12-28 kvietimai ir pašto kvitas patvirtina, jog kvietimai dalyvauti 2018-01-09 10.00 val. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinime įteikti asmeniškai ieškovams, taip pat išsiųsti registruotu paštu J. B. ir A. K. (el. b. 1 t., 11-14, 16 l.). Apie planuojamus Žemės sklypo ribų kadastrinius matavimus pranešta viešai 2017-12-30 dienraštyje „Šiaulių naujienos“ (el. b. 1 t., 17 l.). Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2018-01-04 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)informavo IĮ „Geodezijos studija“, kad Žemės sklypo ribų paženklinime specialistas nedalyvaus (el. b. 1 t., 15 l.). Aiškinamajame rašte (el. b. 1 t., 10 l.) nurodyta, kad Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2018-01-09 pagal 2017-05-03 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2018-01-12 IĮ „Geodezijos studija“ pranešimo A. K. matyti, kad jis nedalyvavo 2018-01-09 ženklinant žemės sklypą, pertvarkytą po žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, esantį (duomenys neskelbtini), bei nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte. Minėtame pranešime nurodytas adresas ir telefono numeris, kuriuo A. K. gali per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo kreiptis (el. b. 1 t., 7 l.). Minėtas pranešimas 2018-01-12 išsiųstas registruotąja pašto siunta atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (el. b. 8 l.), tačiau pašto siunta grąžinta siuntėjui, nes neįteikta (el. b. 1 t., 9 l.).

31. Parengta Žemės sklypo kadastro duomenų byla su 2018-03-09 prašymu pateikta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vadovui (el. b. 1 t., 46-53 l.). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018-03-22 sprendimo Nr. 31SK-408-(14.31.110.) matyti, kad nutarta pertvarkyti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimo būdu ir patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal IĮ „Geodezijos studija“ matininko (duomenys neskelbtini)2018-01-09 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (el. b. 1 t., 36 l.).

Dėl liudytoju neapklausto atsakovo brolio G. T.

32. Apeliantai nurodo, kad byloje tiek dėl sutikimo davimo, tiek dėl naudojimosi tvarkos abi šalys mini atsakovo brolį G. T., tačiau byloje jis nebuvo apklaustas. Apeliantų manymu, byloje neišklausius šio asmens, galėjo būti neteisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, neatskleista bylos esmė.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai prašymo pirmosios instancijos teismui apklausti liudytoju minėtą asmenį nepateikė. Taigi byloje nesant viešo intereso, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis proceso teisės normų ir teismų praktikos, neturėjo pareigos savo inciatyva apklausti liudytoju G. T.. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendrasavininkių sutikimo

34. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų.

35. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 9 straipsnio 3 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai.

36. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ (toliau – nuostatai) 15.6 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Nuostatų 84 punktas numato, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami NTKĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. NTKĮ 12 straipsnio 2 dalis numato, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį įsiterpęs žemės sklypas buvo sujungtas su žemės sklypu, taip pat buvo atlikti kadastriniai matavimai ir nustatyti nauji žemės sklypo kadastro duomenys. Pagal esamą situaciją ieškovams būtinas atsakovų notarinis sutikimas sujungti įsiterpusį žemės sklypą su žemės sklypu, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalį bei visų bendrasavininkių prašymas (sutikimas) įregistruoti pasikeitusius kadastro duomenis pagal NKTĮ 12 straipsnio 2 dalį.

38. Apeliantai nurodo, kad dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendrasavininkių sutikimo teismas situaciją vertino formaliai, prioritetą suteikė išimtinai argumentams ir įrodymams, kurie palankūs ieškovams. Teismas neatsižvelgė į reikšmingas faktines aplinkybes, atsakovų teiktus įrodymus, o kaip kurios teismo nustatytos aplinkybės apskritai prieštarauja paties teismo daromoms išvadoms. Taigi teismas apsiribojo tik vienos pusės argumentais, kitus atmesdamas be jokių motyvų (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Apeliantų manymu, ieškovai apie vykstančias procedūras atsakovus informavo tik formaliai, nors ieškovai žinojo, kad faktiškai atsakovų informacija perduodama paštu, skelbimu laikraštyje nepasieks, nors turėjo galimybes informuoti atsakovus asmeniškai, tačiau vengė bet kokio tiesioginio kontakto, nesutiko taikiai spręsti situacijos, kai atsakovai tiek patys aktyviai siūlė, tiek buvo linkę ieškoti taikaus sprendimo varianto viso proceso metu, proceso eigoje nei tiesiogiai, nei per atstovę nepateikė prašymo duoti reikiamus sutikimus, nenurodė, kokia forma atsakovai turėtų duoti sutikimą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai bandė gauti sutikimą negali būti laikoma teisinga ir pagrįsta.

39. Teisėjų kolegija atmesdama minėtus apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad CPK 268 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnio nustatytus reikalavimus. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2dalies 1 punktą, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014).

40. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad jame yra nurodytos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas ir pasisakyta dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų. Įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis procesinis sprendimas atitinka CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nes šiuo sprendimu yra atsakyta į esminius bylos faktinius bei teisinius aspektus, o iš jo turinio yra aišku, kokiomis faktinio ir teisinio pobūdžio aplinkybėmis remdamasis teismas tenkino ieškovų ieškinio reikalavimą dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendrasavininkių sutikimo.

41. Aplinkybė, kad teismas išsamiau nemotyvavo kodėl atmeta atsakovų nurodytas aplinkybes ir pateiktus teisinius argumentus, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes ir neišsprendė byloje padarytų išvadų ir faktų prieštaros. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą ir nustatęs, kad ieškovų nurodyti procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir paaiškinimai turi pakankamą ir tikėtinai ( CPK 185 straipsnis) didesnę įrodomąją galią, pagrįstai jais rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti.

42. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei atliekant kadastrinius matavimus buvo laikytasi įstatymuose nustatytos projektų rengimo ir bendrasavininkių informavimo tvarkos, tačiau atsakovai nedalyvavo atliekant kadastrinius matavimus, jie raštu sutikimo dėl žemės sklypo ribų paženklinimo bei notarinės sutarties dėl įsiterpusio žemės sklypo prijungimo prie žemės sklypo nesudarė, tačiau priimtų individualių administracinių teisės aktų taip pat neskundė. Šią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į šias byloje nustatytas aplinkybes: visi žemės sklypo bendraturčiai buvo kviečiami dalyvauti 2018-01-09 nustatant ir paženklinant žemės sklypo ribas ir minėtas kvietimas atsakovui A. K. išsiųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei apie tai paskelbta viešai laikraštyje; nustatant žemės sklypo ribas nedalyvavo atsakovai A. K. ir I. K., kiti bendrasavininkiai sutiko su žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu; paženklinto žemės sklypo fragmentas išsiųstas atsakovui A. K. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruotu laišku. Įvertinus byloje minėtas aplinkybes, šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad su minėta pirmosios instancijos išvada nėra pagrindo nesutikti.

43. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad šalių santykiai nuolat buvo įtempti, konfliktiški, todėl nenuostabu, kad ieškovai, vengdami konflikto, stengėsi atsakovus informuoti apie pradėtas teritorijų planavimo procedūras, siųsdami jiems registruotus laiškus, dėdami viešoje vietoje skelbimą, taip pat per trečiuosius asmenis – atsakovo brolį G. T., atsakovo motiną. Ieškovai bandė gauti iš atsakovų sutikimą įregistruoti pasikeitusius kadastro duomenis ir sujungti įsiterpusį žemės sklypą su žemės sklypu, tačiau dėl konfliktiškų šalių tarpusavio santykių, nesutampančių interesų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tokio sutikimo įstatyme nustatyta forma tiek iki bylos nagrinėjimo teisme, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, gauti nepavyko. Atsakovai nepateikė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų.

44. Šios bylos kontekste svarbu tai, kad kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovai teritorijų planavimo procedūrų neskundė, į ieškovų įsigytą įsiterpusį žemės sklypą nepretenduoja. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovų neprieštaravimas dėl pasikeitusių kadastro duomenų ir nepretendavimas į įsiterpusį žemės sklypą su sąlyga, kad bus nustatyta atsakovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, neatitinka įstatyme nustatytų sutikimo formos reikalavimų, o vertinant tai, kaip atsakovų nesutikimą, toks nesutikimas yra nepagrįstas ir užkerta kelią ieškovams įgyvendinti savo teisę įregistruoti sujungus įsiterpusį žemės sklypą su žemės sklypu nustatytus kadastro duomenis. Toks atsakovų elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ieškoti bendraturčiams priimtiniausio jiems sprendimo būdo ir nesiekti savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

45. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad teismas, spręsdamas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Be to, bendraturčio teisės, nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką įgyvendinimas yra, inter alia ( be kita ko), neatskiriamas nuo kito bendraturčio (jų daugeto) teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo.

46. Jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

47. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia ( be kita ko) nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

48. Apeliantai nurodo, kad teismo argumentas, jog atsakovai neįrodė, jog tinkamai prižiūrės jiems priskirtą sklypo dalį, vertinimas kaip teismo daroma prielaida, spėlionės apie atsakovų elgesį ateityje, kas negali būti laikoma tinkamu teismo sprendimo motyvavimu. Apeliantai taip nurodo, kad teismų praktikoje akcentuojama, jog svarbu, kad nustatomos dalys būtų maksimaliai izoliuotos viena nuo kitos arba bent sumažėtų sąlyčio taškų, kad kiekvienam iš bendrasavininkių tenkanti dalis būtų protingo dydžio, esant galimybei, vientisa, kad jas kiekviena šalių galėtų prisitaikyti savo poreikiams. Apeliantų manymu, šiuos reikalavimus geriau atitinka atsakovų parengtas planas, nes jis užtikrina mažesnį sklypo segmentavimą, mažiau sąlyčio taškų, nepaneigia ir faktinės sklypų naudojimosi tvarkos, nes plotai, kuriuose kiti bylos dalyviai yra pasistatę statinius ir realiai jais naudojasi, yra priskiriami jiems, išlaikoma J. B. ir ieškovams tenkančių sklypų ribojimasis, o plotas po J. B. langais, priskiriamas atsakovams, kurie neketina I. S. drausti toliau naudotis tuo plotu.

49. Sutiktina su apeliantais, kad teismų atsakovų parengtas planas užtikrina mažesnį sklypo segmentavimą, mažiau sąlyčio taškų, tačiau kaip minėta, nustatant naudojimosi tvarką, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nustatoma tvarka nesukeltų prielaidų ateityje kilti konfliktams, teisminiams ginčams dėl bendro daikto naudojimo, būtų racionali, efektyvi, ekonomiška nepažeistų trečiųjų asmenų teisių. Teisėjų kolegija, atmesdama kitus aukščiau minėtus apeliacinio skundo argumentus, pažymi, jog atsakovų nurodytas aplinkybes tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde, paneigia ištirtų įrodymų visetas.

50. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovų ir trečiojo asmens teiginius, kad iš esmės visą žemės sklypą prižiūri ir tvarko bei juo naudojasi ieškovai ir trečiasis asmuo, todėl faktinė žemės sklypo naudojimo tvarka yra susiklosčiusi tarp ieškovų ir trečiojo asmens, atsakovai yra pasyvūs, jiems nėra svarbi aplinkos priežiūra ir jie neužtikrina savalaikės aplinkos priežiūros. Įrodymų, kad teismui nustačius atsakovų prašomą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, atsakovai tinkamai prižiūrės jiems priskirtas žemės sklypo dalis, atsakovai nepateikė. Priešingai, įvertinus liudytojos parodymus apie atsakovų ir atsakovo brolio tarpusavio santykius, atsakovų planus dėl žemės naudojimo (palikti žolę), išsakius ketinimą parduoti nekilnojamuosius daiktus, tai, kad atsakovai nuolat gyvena ir dirba užsienyje, į Lietuvą grįžta vieną-du kartus per metus trumpalaikėms atostogoms, nuolat grįžti į Lietuvą gyventi ir dirbti šiuo metu neplanuoja, manytina, kad patvirtinus žemės sklypo naudojimo tvarką, aplinkos priežiūra atsakovai nesirūpins nei patys, nei per trečiuosius asmenis.

51. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad apeliantai nepateikė argumentų, apart to, kad pagal atsakovų parengtą planą ieškovų ir atsakovų naudojimuisi priskirtų plotų segmentavimas būtų mažesnis, kodėl ieškovų prašoma nustatyta žemės naudojimosi tvarka ydinga ir neatitinka atsakovų interesų. Apeliantai nurodė iš esmės tas pačias ir pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes nesutikdami su ieškovų nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai siekia, kad apeliacinės instancijos teismas padarytų kitokias išvadas, tačiau apeliantai apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

52. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovų siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarka pažeidžia trečiojo asmens J. B. interesus, nes J. B. pageidauja, kad po jos langais žemės sklypo dalimi naudotųsi ieškovai, kurie tinkamai prižiūri aplinką, taip pat atsakovų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra naudinga tik patiems atsakovams, ir neužtikrina, kad žemės sklypas bus tinkamai prižiūrimas ir tvarkomas atsakovų. Ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi pertvarkytu žemės sklypu tvarka yra tikslesnė ir labiau atitinkanti bendraturčių poreikius ir interesus. Tai atitinka ir kasacinio teismo išaiškinimą, jog tokiais atvejais būtina siekti faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo, reikalaujama atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos, ypač atsižvelgiant į itin konfliktiškus šalių santykius. Taigi, kaip minėta, manytina, kad darnos šalių santykiams, naudojant žemės sklypą atsakovų pasiūlyta tvarka, neabejotinai neatneštų ir sukeltų dar daugiau konfliktų bei ginčų.

53. Nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo teisėta ir pagrįsta, pagrindų keisti ar naikinti šią sprendimo dalį nenustatyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

54. Atsakovai nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad ieškovai 2018-07-03 prašyme civilinėje byloje Nr. e2-6732-251/2018 buvo aiškiai nurodę, kad prašo atlyginti 40 Eur, tai yra 1/3 dalį sumokėtos 121 Eur sumos, už parengtą naudojimosi tvarkos planą. Šiuo atveju teismas ieškovams priteisė daugiau, nei jie prašė. Formaliai teismas vertino ir ieškovų išlaidas teisinei pagalbai, nes ieškovų į bylą teiktų dokumentų nėra aišku, už kokias tiksliai paslaugas ir kiek buvo mokama. Be to, iš atsakovų neturėtų būti priteisiamos išlaidos, kurias ieškovai patyrė atskirojo skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5565-949/2019 parengimui, nes šios išlaidos niekaip nesusijusios su atsakovų veikimu ar neveikimu, buvo sąlygotos išimtinai teismo ir ieškovų nuomonių išsiskyrimo.

55. Byloje nustatyta, kad ieškovai 2018-07-03 civilinėje byloje Nr. e2-6723-251/2018 teikė prašymą dėl 690 Eur, priteisimo, iš kurių 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 150 Eur žyminio mokesčio, 40 Eur, tai yra trečdalį išlaidų už IĮ „Geodezijos studija“ parengtą naudojimosi planą (el. b. I t., l. 153-158), 2019-07-11 teikė prašymą civilinėje byloje Nr. e2-5565-949/2019 iš viso dėl 1990 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 300 Eur žyminį mokestį. Ieškovai minėtame prašyme, be kita ko nurodė, kad ieškovų išlaidas sudaro ir naudojimosi tvarkos plano parengimas (el. b. II t., l. 179-184). 2019-09-05 ieškovai teikė prašymą dėl papildomų 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į priešieškinį surašymą pritesimo (el. b. III t., l. 78-80). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, priteisė ieškovams 1 821 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovams nepriteistinas 38 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas 2018-05-16 nutartimi atsisakė taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones (el. b. 1 t., 69-70 l.). Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad šiame procese ieškovai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 300 Eur žyminio mokesčio, 300 Eur už apeliacinį skundą, 121 Eur už IĮ „Geodezijos studija“ parengtą naudojimosi tvarkos planą, 1 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 2 321 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovai taip pat nurodo, kad teismas nepriteisė ieškovams civilinėje byloje Nr. e2-6723-251/2018 patirtų 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai apeliacinio skundo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė, teisėjų kolegija dėl minėtų ieškovų argumentų plačiau nepasisako.

56. Įvertinus minėtas aplinkybes, tai, kad po 2018-07-03 civilinėje byloje Nr. e2-6723-251/2018 pateikto ieškovų prašymo priteisti trečdalį IĮ „Geodezijos studija“ parengto naudojimosi plano bylos nagrinėjimas užsitęsė, kadangi buvo teikti apeliacinis skundas, patikslintas ieškinys ir priešieškinys, tai, kad vėlesniuose prašymuose priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovai nenurodė, kad pageidauja, jog iš ieškovų būtų priteista tik dalis bylinėjimosi išlaidų, vertintina, jog ieškovai pageidavo priteisti visas jų bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, pagrįstai priteisė ieškovams iš atsakovų 121 Eur už IĮ „Geodezijos studija“ parengtą naudojimosi planą.

57. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-696/2017, ankstesnės kasacinio teismo praktikos pagrindu pateiktus išaiškinimus apie taikymą teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų civilinėse bylose priteisimą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktas; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktas).

59. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo, kad jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija.

60. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovų prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, pateikti įrodymai (bankinių mokėjimo pavedimų kopijos, pinigų priėmimo kvitų kopijos, kasos pajamų orderio kvito kopija, PVM sąskaitos faktūros kvito kopija), patvirtinantys bylinėjimosi išlaidų dydį bei pagrįstumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę objektyviai nustatyti, kokias bylinėjimosi išlaidas ieškovai realiai patyrė, todėl apeliantų argumentas, kad teismas formaliai vertino ieškovų išlaidas teisinei pagalbai, atmestinas kaip nepagrįstas.

61. Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatė ieškovams 14 dienų terminą nuo nutarties nuorašo gavimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovai dėl šios nutartie pateikė atskirąjį skundą. Šiaulių apygardos teismas 2019 birželio 11 d. atskirąjį skundą tenkino, panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad esminiai kriterijai, lemiantys bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, yra byloje nagrinėjamo klausimo pobūdis, taip pat šalių ir kitų proceso dalyvių procesinė padėtis bei jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Būtent pagal šiuos kriterijus sprendžiama, kas laikytinas procesą pralaimėjusia šalimi, privalančia atlyginti procesą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas. Kadangi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra kompensacinio pobūdžio, todėl galioja pagrindinis išlaidų paskirstymo principas – pralaimėjusi šalis atlygina šias išlaidas laimėjusiai šaliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų teisminio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas tiesiogiai lėmė atsakovų nesutikimas su ieškinio reikalavimais, todėl atsakovai turi privalo atlyginti ieškovams ir už paduotą atskirąjį skundą patirtas išlaidas, nepaisant to, kad atsakovai atskirojo skundo nagrinėjimo procese nedalyvavo. Sumažinti iš atsakovų priteistas bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nėra pagrindo. Priešingas procesinis sprendimas nagrinėjamu klausimu prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei sprendžia, kad dėl kitų atsakovų apeliacinio skundo argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti nes jie nedaro įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

Dėl bylos procesinės baigties

64. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas ieškinio faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

65. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovams priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Įvertinus ieškovų procesinio dokumento turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, spręstina, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos. Atsižvelgiant į tai, ieškovams iš atsakovų priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 150 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų bylinėjimosi išlaidas) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovams D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų bylinėjimosi išlaidas) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėLina MuchtarovienėVilija Valantienė