Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-5565-1119/2019

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-09-24
Bylos Nr.: e2-5565-1119/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-02674-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Žulpė
Ieškovas: D. R., R. R.
Atsakovas: I. K., A. K.
Advokatai: Ineta Kačenauskienė, Simona Vaičiulytė

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2-5565-1119/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02674-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.13.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.1.7.13.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 24 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

dalyvaujant ieškovei D. R., ieškovų D. R. ir R. R. atstovei advokatei Inetai Kačenauskienei,

atsakovų I. K. ir A. K. atstovei advokatei Simonai Vaičiulytei - Gavorskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. R. ir R. R. patikslintą ieškinį atsakovams I. K. ir A. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, J. B. (ieškovų pusėje), Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo be bendraturčių sutikimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovų I. K. ir A. K. priešieškinį atsakovams pagal priešieškinį D. R. ir R. R., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, J. B. (atsakovų pagal priešieškinį pusėje), Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovai D. R. ir R. R. patikslintu ieškiniu (el. b. medž. 1 t., 61-63 l.) prašo pripažinti ieškovams D. R. ir R. R. teisę įregistruoti jų lėšomis pertvarkytų sujungimo būdu žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pasikeitusius žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal IĮ „Geodezijos studija“ matininko R. B. 2018 m. sausio 9 d. parengtą žemės sklypo, kurio bendras plotas 1021 m², kadastro duomenų bylą, įregistruojant ieškovų D. R. ir R. R. padidėjusią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje - 489/1021, atsakovų I. K. ir A. K. dalį – 248/1021, J. B. dalį – 284/1021 be bendraturčių I. K. ir A. K. sutikimo; nustatyti naudojimosi pertvarkytu žemės sklypu tvarką pagal IĮ „Geodezijos studija“ matininko R. B. parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:500 kadastro (duomenys neskelbtini), Sklypo plotas 1021 m²“ ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovų pusėje J. B. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0830 ha (toliau - žemės sklypas), bendraturčiai. Ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 149/415 dalys žemės sklypo, tai yra 0,0298 ha, atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 124/415 dalys žemės sklypo, tai yra 0,0248 ha, trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklauso 142/415 dalys žemės sklypo, tai yra 0,0284 ha. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nenustatyta. Ant žemės sklypo esantis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 231,71 kv. m. (toliau – Pastatas) yra suskirstytas į tris patalpas – butus. Ieškovei D. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas – patalpa su pusrūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)Atsakovei I. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas - patalpa su pusrūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui J. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas – patalpa su pusrūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Pagal nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto – patalpos su pusrūsiu, kuriame ieškovai gyvena, lokaciją (kraštinis butas Nr. 3) bendrame Pastate, ieškovų naudojama žemės sklypo dalis ribojasi su 191 m² valstybinės žemės sklypu, kuris atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką. Todėl ieškovai savo lėšomis parengė žemės sklypo ir įsiterpusio valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Formavimo ir pertvarkymo projektas), kurį patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas 2017 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 31FPĮ- 36 – (14.31.124.). Ieškovai pagal 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6703/2017 iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, įsigijo įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Įsiterpęs žemės sklypas), kuris ribojasi su žemės sklypu. Pirkdami Įsiterpusį žemės sklypą, ieškovai įsipareigojo įsigytą Įsiterpusį žemės sklypą per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos sujungti su žemės sklypu, kaip numatyta Formavimo ir pertvarkymo projekte. 2018 m. kovo 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. 31SK-408-(14.31.110) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, kuriuo pertvarkė Įsiterpusį žemės sklypą ir žemės sklypą sujungimo būdu (toliau - Žemės sklypas) ir patvirtino pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal individualios įmonės „Geodezijos studija“ matininko R. B. 2018 m. sausio 9 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Prijungus prie žemės sklypo Įsiterpusį žemės sklypą, ieškovų dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovais ir trečiuoju asmeniu valdomame žemės sklype padidėjo 191 m². Atliekant žemės sklypo ir Įsiterpusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras bei nustatant kadastro duomenis atsakovai nedalyvavo, jokio sutikimo ar nesutikimo dėl pasikeitusių kadastro duomenų neišreiškė, tačiau buvo laikytasi visų bendraturčių informavimo procedūrų, valstybės institucijų priimtų individualių teisės aktų atsakovai teismui neskundė.

4. Norint viešajame registre įregistruoti pasikeitusius kadastro duomenis, reikalingas visų bendraturčių sutikimas. Trečiasis asmuo sutiko dėl Įsiterpusio žemės sklypo prijungimo, o atsakovai tokio sutikimo ar nesutikimo ieškovams nedavė, nes šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Paaiškino, kad ieškovai dėjo maksimalias pastangas gauti atsakovų sutikimą, bandė su atsakovais susisiekti per atsakovo brolį, tačiau nesėkmingai. Kitų kontaktinių atsakovų duomenų ieškovai neturėjo.

Šalies argumentai

5. Ieškovai taipogi prašo nustatyti naujai suformuoto Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovų lėšomis parengtą naudojimo tvarkos planą. Mano, kad ieškovų iniciatyva parengtas naudojimosi tvarkos planas maksimaliai užtikrina visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, atitinka nusistovėjusią naudojimosi tvarką, užtikrina bendraturčių patekimą į jiems nuosavybės teise priklausančius butus – patalpas pagal butų lokaciją statinyje bei atitinka turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

6. Ieškovai nesutiko su priešieškiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. medž. 2 t., 119-122 l.), nes atsakovų teiginiai, kad ieškovai nesikreipė į juos dėl sutikimo įregistruoti pasikeitusius kadastro duomenis bei dėl naudojimosi tvarkos yra melagingi, nes atsakovams puikiai žinomos aplinkybės dėl Įsiterpusio žemės sklypo įsigijimo ir jo pertvarkymo sujungimo būdu, o sutikimo atsakovai neduoda iš principo dėl anksčiau iki bylos nagrinėjimo teisme tarp šalių įvykusių konfliktų. Nurodė, jog iš esmės kyla ginčas dėl Žemės sklypo dalies po trečiojo asmens J. B. langais naudojimo. Pažymėjo, kad atsakovų siūloma patvirtinta naudojimosi Žemės sklypu tvarka pažeidžia socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, nes atsakovai prašo nustatyti tik jiems patogiausią tvarką, nors kartu negyvena ir žemės sklypu faktiškai nesinaudoja, taip paneigdami teisinių santykių stabilumo kriterijų ir neišlaikydami bendraturčių interesų pusiausvyros, o būtent atsakovai neatsižvelgia į trečiojo asmens J. B. interesus, teikia melagingas aplinkybes apie jų ir J. B. sudarytus susitarimus. Patvirtinus atsakovų siūlomą naudojimosi Žemės sklypu tvarką, ieškovai turėtų naudotis žemės sklypo dalimi, kuri yra iškili, taigi šalys naudotųsi neproporcingo naudingumo žemės sklypo dalimis. Be to, atsakovų teiginys, kad ieškovų siūloma nustatyti tvarka sukuriami netaisyklingų formų nedideli sklypeliai neatitinka tikrovės, nes ieškiniu prašoma ne atidalinti žemės sklypus, o tik nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką. Pažymėjo, kad ieškovų siūlomas patvirtinti naudojimosi Žemės sklypu planas yra suderintas su trečiuoju asmeniu J. B.

7. Ieškovė D. R. ir ieškovų atstovė advokatė Ineta Kačenauskienė teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti visiškai, o priešieškinį prašė atmesti. Papildomai nurodė, kad 2014-2015 m. ieškovai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl teritorijų planavimo procedūrų pradėjimo ketindami išsipirkti valstybinės žemės sklypą, esantį prie namo, t. y., įsigyti Įsiterpusį žemės sklypą. Tuo metu Lietuvos Respublikos valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos buvo gautas atsakovų skundas dėl Įsiterpusiame žemės sklype esančio pastato, kurį naudoja ieškovai, savavališkos statybos, tačiau inspekcija savavališkos statybos nenustatė. Taigi jau tuomet atsakovams buvo žinoma ieškovų valia įsigyti Įsiterpusį žemės sklypą bei naudoti jį pagal tikslinę jo paskirtį. Dar daugiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos siuntė Žemės sklypo naudojimosi planą atsakovei I. K. elektroniniu paštu, tačiau atsakovė į tokį laišką nesureagavo.

8. Pažymėjo, kad atlikus kadastrinius matavimus, atsakovams buvo siunčiami registruotu paštu laiškai, buvo paskelbta viešai apie pradėtas teritorijų planavimo procedūras, skelbimas buvo pakabintas viešai gerai matomoje vietoje, apie šias procedūras ieškovė informavo atsakovo brolį G. T., kuris dirba toje pačioje darbovietėje kaip ir ieškovė, taip pat prašė jo visą informaciją perduoti savo motinai, kad ši ją perduotų atsakovams. Tuo metu ieškovai atsakovų telefono numerių, kontaktų socialiniuose tinkluose neturėjo, ieškovė buvo ištrynusi atsakovę iš draugų tarpo „Facebook“ paskyroje, ir nežinojo, kaip ją informuoti apie pradėtas procedūras neturint „Facebook“ draugų tarpe, nes neturi tokių žinių. Tik prasidėjus teisminiam konfliktui jai pavyko atsakovę pridėti prie savo draugų „Facebook“ paskyroje ir parašyti žinutę.

9. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad atsakovams buvo žinoma, kad ieškovai pradėjo teritorijų planavimo procedūras, kad įsigijo Įsiterpusį žemės sklypą. Todėl ieškovams nesuprantama atsakovų pozicija byloje, kad atsakovai iš esmės Įsiterpusio žemės sklypo prijungimui prie žemės sklypo neprieštarauja ir į šią žemės sklypo dalį nepretenduoja, tačiau iš principo nesutinka registruoti pasikeitusius kadastro duomenis.

10. Nurodė, kad atsakovai Lietuvoje negyvena 16 metų, jie 2017 m. spalio mėnesį įregistravo nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo. Mano, kad atsakovams neaktuali žemės sklypo naudojimosi tvarka, nes jų nuolat nebūna, faktiškai žemės sklypu nesinaudoja, jo netvarko ir neprižiūri. Žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi, šiuo žemės sklypu pagal siūlomą patvirtinti naudojimosi Žemės sklypu planą apie 30 metų naudojasi ieškovai su trečiuoju asmeniu J. B., Žemės sklypą prižiūri, tvarko, pjauna žolę. Atsakovai tik 2019 m. rugpjūčio mėnesį pirmąkart nupjovė žolę, prieš tai visame žemės sklype žolę pjovė ieškovai, tretysis asmuo ar trečiojo asmens duktė I. S.. Žemės sklypo planas buvo suderintas su kita bendraturte J. B., ir jai tinka siūloma nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuri nepažeidžia jos interesų. Pagal prašomą patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, parengtą IĮ „Geodezijos studija“ matininko R. B., ieškovai prašo paskirti jiems naudotis Žemės sklypo plotus, pažymėtus A/50, A/51, A-1/191 ir A/71, atsakovams: B/67, B/36 ir B/38, o trečiajam asmeniui J. B. – C/175. B/36 žemės sklypo plotas yra po atsakovų buto langais, B/67 yra priešais atsakovų buto duris. Ginčas byloje kyla dėl žemės sklypo plotų, pažymėtų A/71 ir B/38 naudojimo. Mano, kad siūloma patvirtinti naudojimosi tvarka geriausiai atitiks bendraturčių interesus, nes už namo žemės sklypas yra po lygiai (po 2 atskiras dalis) padalinamas tiek ieškovams, tiek ir atsakovams, nebekyla konfliktas dėl žemės sklypo dalies po trečiojo asmens buto langais priežiūros, nes šios dalies atsakovai, nuolat gyvendami užsienyje neprižiūri ir neprižiūrės, ją, pasiligojus trečiajam asmeniui, prižiūrėjo ir padėjo tvarkyti ieškovai, atsakovai neplanuoja naudoti žemės sklypo pagal tikslinę jo paskirtį, planuoja nebent parduoti jiems priklausančią žemės sklypo dalį. Be to, žemės sklypo naudojimosi tvarka bendraturčių sutikimu gali būti bet kada pakeista.

11. Papildomai nurodė, jog 2019 m. liepos mėnesį atsakovui A. K. grįžus iš užsienio ieškovė bandė su juo tartis ir siūlė baigti bylą taikiai, tačiau atsakovas nesileido į kalbas, pasakė, kad iš principo nesutinka su ieškovų reikalavimais bei kad jam nesvarbi nei naudojimosi tvarka, nei žemė.

Atsiliepimas

12. Atsakovai pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (el. b. medž. 1 t., 129-133 l.), su kuriuo nesutiko prašė atmesti kaip nepagrįstą, bei priešieškinį (el. b. medž. 2 t., 100-102 l.), kuriuo prašė nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal atsakovų pateiktą UAB „Kordimatas“ parengtą žemės valdos padalinimo planą bei priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors atsakovai jau daugiau kaip 10 metų gyvena užsienyje, tačiau nuolat grįžta į Lietuvą, į jiems nuosavybės teise priklausantį butą. Jie buvo grįžę 2017 m. vasarą 5 savaitėms, 2017-12-23 – 2018-01-04, kuomet kilo tarp šalių konfliktas, ir 2018-07-24 – 2018-09-03. Be to, ieškovė turėjo galimybę pranešti atsakovei apie pradėtas žemės sklypo pertvarkymo procedūras per socialinius tinklus bei per ieškovų sūnus, su kuriais bendrauja atsakovai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai sąmoningai neinformavo atsakovų, neprašė jų leidimo, žinodami, kad atsakovai nuolat gyvena ne Lietuvoje, dokumentus jiems siuntė deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, pranešimą laikraštyje talpino formaliai, t. y. faktiškai nesilaikė įstatymo reikalavimų bendrosios nuosavybės teisės klausimus spręsti kartu, ieškant sutarimo (CK 4.75 str., 4.77 str. ir kt.), juos bandė apeiti. Toks ieškovų elgesys, atsakovų įsitikinimu, yra nesąžiningas, nepriimtinas.

13. Pažymėjo, kad teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 str. 1 d.). Šiuo atveju ieškovai į atsakovus dėl naudojimosi daiktu tvarkos nėra kreipęsi. Susipažinę su ieškovų siūlomu naudojimosi tvarkos planu, atsakovai per savo atstovę kreipėsi į ieškovų atstovę, siūlydami atlikti tam tikras teismui pateikto plano korekcijas ir situaciją išspręsti bendru sutarimu, tačiau ieškovų atstovė nurodė, kad ieškovai tartis nesutinka. Dėl šios priežasties atsakovų iniciatyva parengtas alternatyvus naudojimosi sklypu planas, kurio esminis skirtumas nuo ieškovų pateiktojo – mažesnis atskirų plotelių kiekis ir taisyklingos formos plotai. Akcentavo, kad nustatant naudojimosi tvarką, siekiant išvengti ar sumažinti konfliktus ateityje, turi būti siekiama, kad naudotis nustatomos dalys būtų maksimaliai izoliuotos viena nuo kitos arba bent sumažėtų sąlyčio taškų. Taip pat racionaliam, protingam sklypo naudojimui turi būti siekiama, kad kiekvienam iš bendrasavininkių tenkanti dalis būtų protingo dydžio, esant galimybei, vientisa, kad jas kiekviena šalių galėtų prisitaikyti savo poreikiams. Atsižvelgiant į tai, pagal atsakovų parengtą planą už namo esantis plotas dalinamas ne į 4 (keturias), o į 3 (tris) dalis, kad ieškovų ir atsakovų naudojimuisi priskirtų plotų segmentavimas būtų mažesnis. Plote A/50 ieškovai yra pasistatę statinį, šiuo plotu faktiškai naudojasi, todėl, atitinkamai, dalintinas tik likęs plotas, t. y. tarp atsakovų ir ieškovų jis padalintas į du beveik lygius taisyklingos formos plotus. Vientisais, didesnio ploto, taisyklingos formos sklypais tiek ieškovams, tiek atsakovams naudotis bus patogiau, sąlyčio taškų tarp ieškovų ir atsakovų sumažės, ko pasėkoje, galimai sumažėtų ir šalių nesutarimai. Atsakovams priklausanti žemės sklypo dalis yra mažesnė nei ieškovų, todėl skaidyti ją į kelis nedidelius plotelius yra neracionalu. Atsakovų siūlomas naudojimosi tvarkos projektas iš esmės nepažeidžia ir faktinės naudojimosi sklypu tvarkos. Paaiškino, kad pasak ieškovų 38 kv. m. žemės sklypo dalis po J. B. langais nors ir turėtų būti faktiškai naudojama atsakovų, tačiau esą jie jo neprižiūri. Visgi šio ploto priežiūrą atsakovai visuomet derino su J. B. ir jos dukra I. S.: vienu metu buvo susitarta, kad šį plotą prižiūrės atsakovų giminaitis, po to pasisiūlė prižiūrėti I. S., galiausiai pastaruosius kelis metus žodinio susitarimo pagrindu tretysis asmuo ir jos duktė yra įsirengę po savo ir atsakovų langais nedidelį daržą. Mano, kad atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo trukmę, kad ieškovai pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nebuvo linkę ginčą baigti taikiai, vėlesnis naudojimosi tvarkos taikus pakeitimas yra neįmanomas.

14. Teismo posėdyje atsakovų atstovė Simona Vaičiulytė – Gavorskienė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir priešieškinį palaikė šiuose procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, prašė patikslintą ieškinį atmesti, o tenkinus patikslinto ieškinio dalį dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo, tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Atsakovai nesutinka su pirmuoju ieškinio reikalavimu, nes nebuvo kreiptasi į juos dėl sutikimo pasikeitusiems kadastro duomenims įregistruoti, taip pat su šiuo reikalavimu sutiktų, jei būtų patenkintas jų priešieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Papildomai nurodė, jog apie pradėtas teritorijų planavimo procedūras atsakovai nebuvo informuoti, nors 2017 m. pabaigoje buvo grįžę į Lietuvą, registruoti laiškai atsakovų nepasiekė, nes jie gyvena užsienyje, atsakovo brolis neturi įgaliojimo paimti atsakovų vardu siųstą korespondenciją ir jam niekas nepranešė apie pradėtas teritorijų planavimo procedūras. Atsakovai nepateikė atsisakymo leisti registruoti pasikeitusius kadastro duomenis, nes niekada negavo pasiūlymo iš ieškovų duoti tokį sutikimą, ieškovai to neprašė iš atsakovų nagrinėjant šią civilinę bylą. 2019 m. liepos mėnesio pokalbį dėl taikos byloje sudarymo ketino pradėti atsakovas A. K., tačiau jis ieškovų buvo sutiktas nemaloniai, todėl šalims nepavyko taikiai susitarti.

15. Byloje nėra pateiktas atsakovų atsisakymas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Šalia ieškovų gyvena atsakovės brolis, kuris pjaudavo žolę po J. B. langais, po to jai paprašius – nebepjovė, pjovė I. S.. Pažymėjo, kad vien tai, jog atsakovai nuolat negyvena Lietuvoje nėra pagrindas neatsižvelgti į atsakovų interesus ir paskirti jiems naudotis mažesnį žemės sklypo plotą ar jį suskaidyti į 2 dalis. Atsakovai planuoja ateityje parduoti jiems priklausantį butą su jam priskirtu žemės sklypu, o iki tol jie ketina toje žemės sklypo dalyje auginti žolę. Mano, kad atsakovų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka nepažeis J. B. interesų.

Atsiliepimas

16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje, J. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (el. b. medž. 1 t., 77, 118, 155-156 l.), su kuriuo sutiko, neprieštaravo, kad jis būtų patenkintas, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant teismo posėdyje. Nurodė, jog ji tribučiame pastate kartu su ieškovais gyvena ir žemės sklypu naudojasi 30 metus. Paaiškino, jog atsakovų parengtas naudojimosi Žemės sklypu planas pažeidžia jos kaip bendraturtės interesus, nes atsakovai pageidauja naudotis žemės sklypo dalimi, esančia po jos buto langais. Trečiojo asmens teigimu, atsakovai niekada netvarkė žemės sklypo, jo neprižiūrėjo, nepjovė žolės, negrėbė lapų, negenėjo krūmų, nevalė sniego. Mano, kad atsakovai pasiskirdami sau vientisą žemės sklypą, o ieškovams paskirdami du atskirus žemės sklypus, elgiasi nesąžiningai ir neteisingai, jų prašoma patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka faktinio žemės naudojimo ir nusistovėjusios tvarkos.

17. Anot trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. B., priešieškinis yra nepagrįstas, todėl prašė jį atmesti (el. b. medž. 2 t., 114 l.). Nurodė, kad atsakovų siūloma patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka faktinio žemės sklypo naudojimo, nes žemės sklypo dalį už namo apie 30 metų naudojo ir tvarkė per pusę tik ji, jos dukra I. S. ir ieškovai. Atsakovai buvo apsitvėrę tvora namo priekyje esantį žemės sklypo plotą. Ji nebuvo sudariusi susitarimo su atsakovais naudoti jų žemės sklypo dalį, esančią už namo. Be to, atsakovų siūloma patvirtinti naudojimosi tvarka pažeistų jos interesus. Ji su ieškovais suderino naudojimosi Žemės sklypu planą.

18. Pažymėjo, kad prieš fotografuojant žemės sklypą, atsakovas 2019 m. liepos mėnesį pirmą kartą nupjovė žolę. Tada ji, būdama namuose, girdėjo kaimynės D. R., A. K. ir I. S., buvusių už namo po jos buto langais, pokalbį. Ji girdėjo, kaip A. K. nurodė, jog jam nesvarbi ta tvarka ir ta žemė, nes jis čia negyvena ir negyvens, ir kad visas šis reikalas iš principo. Tuo metu ieškovė jam siūlė šį nesutarimą baigti taikiai susitariant.

19. Paaiškino, kad dėl amžiaus ir silpno regėjimo ji pati negalėtų surašyti dokumentų. Todėl visus procesinius dokumentus jai padeda surašyti jos dukra I. S., kuri juos perskaito, o J. B. juos pasirašo. Su dukra gyvena nuo atsikraustymo į butą dienos, todėl visas faktines aplinkybes teisme paliudys dukra, jos pozicija visiškai atitinka trečiojo asmens poziciją.

20. Teismo posėdyje trečiasis, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovų pusėje asmuo J. B. nedalyvavo, neatvykimo priežastys nežinomos. Trečiasis asmuo nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Atsiliepimas

21. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. medž. 88-90 l.), su kuriuo sutiko, tačiau nurodė, jog nustatyti, ar ieškinys pagrįstas bus galima susipažinus su atsakovų atsiliepimais į ieškinį. Atsiliepimo į priešieškinį trečiasis asmuo nepateikė.

Šalies argumentai

22. Teismo posėdyje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso šiems bendrasavininkiams bendrąja daline nuosavybės teise: 124/415 dalys žemės sklypo pagal 2017-10-05 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5733/2017 priklauso I. K. ir A. K., 142/415 dalys žemės sklypo pagal 2015-12-10 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. GŠ-8325 ir Priėmimo – pardavimo aktą Nr. 31SU-312 priklauso J. B. ir 149/415 dalys žemės sklypo pagal 2015-06-18 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. GŠ-3711 ir Priėmimo – perdavimo aktą Nr. 31SU-162 priklauso D. R. (taip pat - žemės sklypas) (el. b. medž. 1 t., 28-29 l.). Be to, ieškovei pagal 1997-08-08 dovanojimo sutartį Nr. 4065 priklauso 784/24500 pastato – tvarto, esančio (duomenys neskelbtini), o J. B. pagal 1995-10-12 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 7557 priklauso 32/1000 dalys minėto pastato (el. b. medž. 1 t., 30-35 l.). Be to, J. B. nuosavybės teise nuo 1993-06-05 priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), I. K. nuosavybės teise nuo 2000-04-05 priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 25/100 dalys ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), D. R. nuo 1997-08-08 nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 39-45 l.).

24. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2017-05-03 įsakymu Nr. 31FPĮ-36-(14.31.124.) patvirtintas 1021 m² bendro ploto teritorijos (žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir su šiuo sklypu besiribojančio valstybinės žemės ploto, (duomenys neskelbtini) (taip pat – Žemės sklypas)) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, parengtas matininko R. B., nustatytos formuojamo žemės sklypo sąlygos (el. b. medž. 1 t., 37-38 l.).

25. Iš 2017-11-23 pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė D. R. nusipirko iš valstybės 0.0191 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sav. (el. b. medž. 1 t., 20-26 l.) (taip pat – Įsiterpęs žemės sklypas), kurį ieškovė įsipareigojo per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo sujungti su jai nuosavybės teise priklausančiu besiribojančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į vieną žemės sklypą. Įsiterpęs žemės sklypas įregistruotas ieškovų kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (el. b. medž. 1 t., 27 l.).

26. 2017-12-28 kvietimai ir pašto kvitas patvirtina, jog kvietimai dalyvauti 2018-01-09 10.00 val. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinime įteikti asmeniškai ieškovams, taip pat išsiųsti registruotu paštu J. B. ir A. K. (el. b. medž. 1 t., 11-14, 16 l.). Apie planuojamus Žemės sklypo ribų kadastrinius matavimus pranešta viešai 2017-12-30 dienraštyje „Šiaulių naujienos“ (el. b. medž. 1 t., 17 l.). Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2018-01-04 raštu Nr. 31SD-45-(14.31.104.) informavo IĮ „Geodezijos studija“, kad Žemės sklypo ribų paženklinime specialistas nedalyvaus (el. b. medž. 1 t., 15 l.). Aiškinamajame rašte (el. b. medž. 1 t., 10 l.) nurodyta, kad Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2018-01-09 pagal 2017-05-03 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 31FPĮ-36-(14.31.124.). Iš 2018-01-12 IĮ „Geodezijos studija“ pranešimo A. K. matyti, kad jis nedalyvavo 2018-01-09 ženklinant žemės sklypą, pertvarkytą po žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, esantį (duomenys neskelbtini), bei nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte. Minėtame pranešime nurodytas adresas ir telefono numeris, kuriuo A. K. gali per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo kreiptis (el. b. medž. 1 t., 7 l.). Minėtas pranešimas 2018-01-12 išsiųstas registruotąja pašto siunta atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (el. b. medž. 8 l.), tačiau pašto siunta grąžinta siuntėjui, nes neįteikta (el. b. medž. 1 t., 9 l.).

27. Parengta Žemės sklypo kadastro duomenų byla su 2018-03-09 prašymu pateikta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vadovui (el. b. medž. 1 t., 46-53 l.). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018-03-22 sprendimo Nr. 31SK-408-(14.31.110.) matyti, kad nutarta pertvarkyti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimo būdu ir patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal IĮ „Geodezijos studija“ matininko R. B. 2018-01-09 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (el. b. medž. 1 t., 36 l.).

28. Ieškovų iniciatyva ir lėšomis parengtas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas M 1:500, su Žemės sklypo ribomis ir plotu sutiko ieškovai ir J. B. (el. b. medž. 1 t., 19, 161 l.).

29. Atsakovų iniciatyva ir lėšomis parengtas Žemės valdos padalinimo planas M1:500 (el. b. medž. 1 t., 162 l.).

30. Šioje byloje ieškovai prašo leisti įregistruoti pasikeitusius Žemės sklypo kadastro duomenis bei atitinkamai padidėjusias bendrasavininkių bendrosios nuosavybės teise turimas dalis bei nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal pateiktą planą. Atsakovai nesutinka su reikalavimu dėl pasikeitusių kadastro duomenų ir turto dalių registravimo bei prašo nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovų pateiktą Žemės valdos padalinimo planą.

Dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendrasavininkių sutikimo.

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.254 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję šie juridiniai faktai: sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės.

32. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.75 straipsnio, reglamentuojančio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių susitarimu. Todėl bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

33. Minėtas bendraturčio nuosavybės teisės suvaržymas atsispindi ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų. Taigi šiuo atveju nustatyta, kad bendraturčių sutikimas privalo būti notarinės formos.

34. Be to, sujungiant žemės sklypus, padalijant žemės sklypą, atidalijant žemės sklypo dalį natūra, taip pat atliekant žemės sklypų perdalijimą, prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 str. 3 d.).

35. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5420) (toliau – Taisyklės) 2.1. punktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (toliau – Projektas) rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Kai prašymą pertvarkyti sklypus pateikė ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes (Taisyklių 57. p.). Parengtas Projektas teikiamas organizatoriui, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo gavimo teikia jį visuomenei susipažinti, jeigu pritaria Projekto sprendiniams [...]. Informacija apie parengtą Projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Susipažinti su parengto Projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis (Taisyklių 58. p.). Suderintą Projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba jo netvirtinti (Taisyklių 65. p.). Pagal Projektą atliekami suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Taisyklių 81. p.).

36. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. NTKĮ 9 straipsnio 3 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai.

37. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ (toliau – nuostatai) 15.6 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Nuostatų 65 punktas numato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Nuostatų 67 punktas numato, kad tais atvejais kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Nuostatų 84 punktas numato, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami NTKĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Šio NTKĮ 12 straipsnio 2 dalis numato, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

38. Kadastriniai matavimai atliekami ir kadastro byla formuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 18-790; TAR, 2018-02-23, Nr. 2018-02817), kurio 3.5 punktas numato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje. Pagal 22. punktą jei žemės sklypas priklauso ar priklausys keliems savininkams (bendraturčiams), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo visi žemės sklypo (esamieji arba būsimieji) savininkai (bendraturčiai).

39. Pažymėtina, kad kaip konstatavo Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-429-368/2019, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, 15 dalimi, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymų Nr. 3D-452/D1- 513 44 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 20 punktu, žemės sklypo atidalijimo plano parengimas nėra galimas, nes žemės sklype esantis daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 231,71 kv. m. yra suskirstytas į tris patalpas - butus, ir šį gyvenamąjį namą nėra pagrindo užregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre trimis atskirais pastatais, o prie pastato yra formuojamas tik vienas žemės sklypas. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį Įsiterpęs žemės sklypas buvo sujungtas su žemės sklypu, taip pat buvo atlikti kadastriniai matavimai ir nustatyti nauji Žemės sklypo kadastro duomenys. Pagal esamą situaciją ieškovams būtinas atsakovų notarinis sutikimas sujungti Įsiterpusį žemės sklypą su žemės sklypu, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalį bei visų bendrasavininkių prašymas (sutikimas) įregistruoti pasikeitusius kadastro duomenis pagal NKTĮ 12 straipsnio 2 dalį.

40. Minėta, kad dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir tvirtinimo į atsakingas valstybės institucijas su prašymu kreipėsi ieškovai, taigi prašymas pertvarkyti ir suformuoti naują žemės sklypą pateiktas ne visų žemės sklypo bendraturčių. Taip pat šioje byloje nustatyta, kad visi Žemės sklypo bendraturčiai buvo kviečiami dalyvauti 2018-01-09 nustatant ir paženklinant žemės sklypo ribas (el. b. medž. 1 t., 11-14 l.) ir minėtas kvietimas ieškovams buvo įteiktas asmeniškai, o J. B. ir A. K. išsiųstas jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei apie tai paskelbta viešai laikraštyje. Iš žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto (el. b. medž. 51-52 l.) matyti, kad nustatant žemės sklypo ribas nedalyvavo atsakovai A. K. ir I. K., kiti bendrasavininkiai sutiko su žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu. Dėl šios priežasties paženklinto Žemės sklypo fragmentas (el. b. medž. 7 l.) išsiųstas atsakovui A. K. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruotu laišku (el. b. medž. 8 l.). Taigi rengiant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei atliekant kadastrinius matavimus buvo laikytasi įstatymuose nustatytos projektų rengimo ir bendrasavininkių informavimo tvarkos, tačiau atsakovai nedalyvavo atliekant kadastrinius matavimus, jie raštu sutikimo dėl žemės sklypo ribų paženklinimo bei notarinės sutarties dėl Įsiterpusio žemės sklypo prijungimo prie žemės sklypo nesudarė, tačiau priimtų individualių administracinių teisės aktų taip pat neskundė.

41. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovai jau 16 metų nuolat gyvena ir dirba užsienyje, tačiau vieną – du kartus per metus grįžta į Lietuvą bei, kad ieškovai ėmėsi visų priemonių tinkamai informuoti atsakovus apie pradėtas teritorijų planavimo procedūras: siuntė dokumentus atsakovo A. K. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau iš pateikto išrašo iš AB „Lietuvos paštas“ tinklapio matyti, kad registruotu laišku išsiųsti dokumentai buvo grąžinti siuntėjui, nes gavėjas (A. K.) jų neatsiėmė pašte (el. b. medž. 9 l.).

42. Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė neturėjo galimybių gauti atsakovų sutikimo per socialinius tinklus, nes bendravo su atsakove tik 2015 m., ką patvirtina išrašas iš socialinių tinklų (el. b. medž. 134 l.). Vėliau, jos teigimu ji ištrynė atsakovę iš socialinio tinklo draugų ir nebeturėjo galimybių su ja susisiekti, nes ji nėra įgudusi naudoti socialinius tinklus. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovai nepateikė (CPK 178 str.).

43. Nors atsakovai teigė, jog ieškovams buvo žinomi atsakovų telefono numeriai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų atsakovai taipogi nepateikė, o ieškovės teigimu ji anksčiau turėjo atsakovės I. K. telefono numerį, tačiau pakeitus telefono aparatą dingo visi numeriai, o ir jai nereikėjo atsakovų numerių, nes galėjo perduoti informaciją per atsakovo brolį (CPK 178 str.).

44. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jie buvo grįžę 2017 m. vasarą, Lietuvoje tuomet praleido 5 savaites, buvo grįžę laikotarpiu nuo 2018-07-24 iki 2018-09-03, laikotarpiu nuo 2017-12-23 iki 2018-01-04, tuomet kilo tarp šalių konfliktas. Iš nurodyto matyti, kad ieškovai 2017 m. vasarą nebūtų galėję gauti atsakovų sutikimo dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo ir/ar Įsiterpusio žemės sklypo prijungimo prie žemės sklypo, nes tuo metu dar nebuvo parengti teritorijų planavimo dokumentai, laikotarpiu nuo 2018-07-24 iki 2018-09-03 buvo pradėta nagrinėti civilinė byla teisme, o laikotarpiu nuo 2017-12-23 iki 2018-01-04, kaip ir patys atsakovai nurodė – tarp šalių kilo konfliktas. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, kuriuos iš dalies patvirtino ir rašytiniai trečiojo asmens paaiškinimai, pateikti atsiliepimuose į ieškinį bei priešieškinį, taip pat liudytojos I. S. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, šalių santykiai nuolat buvo įtempti, konfliktiški, todėl nenuostabu, kad ieškovai, vengdami konflikto, stengėsi atsakovus informuoti apie pradėtas teritorijų planavimo procedūras, siųsdami jiems registruotus laiškus, pakabindami viešoje vietoje skelbimą, taip pat per trečiuosius asmenis - atsakovo brolį G. T., atsakovo motiną. Šiomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo abejoti, nes nepateikta jas paneigiančių įrodymų.

45. Nagrinėjant šią civilinę bylą teismo posėdžio metu atsakovų atstovė patvirtino, kad iš esmės atsakovai neprieštarauja dėl Įsitepusio žemės sklypo prijungimo ir turto dalių ieškovams padidinimo bei pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo, nepretenduoja į Įsiterpusį žemės sklypą, tačiau nesutinka su pirmuoju ieškinio reikalavimu, nes nebuvo kreiptasi į juos dėl sutikimo pasikeitusiems kadastro duomenims įregistruoti, taip pat su šiuo reikalavimu sutiktų, jei būtų patenkintas jų priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Dar daugiau, teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad ieškovė D. R. 2019 m. liepos mėnesį buvo susitikusi su atsakovu A. K. ir siūlė bylą baigti taikiai, tačiau su šiuo ieškovės pasiūlymu atsakovas nesutiko, nurodė, kad jam nesvarbi žemės ir nesvarbi tvarka, ir kad visas šis reikalas yra iš principo. Šį pokalbį girdėjo tretysis asmuo J. B., taip pat liudytoja I. S., kuri nurodė šio pokalbio detales teismo posėdyje. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovai bandė gauti iš atsakovų sutikimą įregistruoti pasikeitusius kadastro duomenis ir sujungti Įsiterpusį žemės sklypą su žemės sklypu, tačiau dėl konfliktiškų šalių tarpusavio santykių, nesutampančių interesų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tokio sutikimo įstatyme nustatyta forma tiek iki bylos nagrinėjimo teisme, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, gauti nepavyko.

46. Ieškovai, turėdami matininko parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, įgijo teisę pateikti šiuos kadastro duomenis įregistravimui viešame registre. Atsakovai teritorijų planavimo procedūrų neskundė, į ieškovų įsigytą Įsiterpusį žemės sklypą nepretenduoja. Todėl šio sprendimo 40.-45. punktuose nurodytų aplinkybių kontekste, atsakovų neprieštaravimas dėl pasikeitusių kadastro duomenų ir nepretendavimas į Įsiterpusį žemės sklypą su sąlyga, kad bus nustatyta atsakovų siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka, neatitinka įstatyme nustatytų sutikimo formos reikalavimų, o vertinant tai, kaip atsakovų nesutikimą, darytina išvada, kad jis yra nepagrįstas ir užkerta kelią ieškovams įgyvendinti savo teisę įregistruoti sujungus Įsiterpusį žemės sklypą su žemės sklypu nustatytus kadastro duomenis. Taip atsakovai sukuria ieškovams tokią situaciją, kurioje jokios tolesnės procedūros dėl ieškovų iniciatyva atlikto Įsiterpusio žemės sklypo sujungimo su žemės sklypu ir kadastrinių matavimų metu pasikeitusių duomenų įregistravimo vykti negali. Toks atsakovų elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ieškoti bendraturčiams priimtiniausio jiems sprendimo būdo ir nesiekti savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai ((duomenys neskelbtini) str.).

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

47. Kaip ir buvo minėta bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi šio daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.).

48. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

49. Atsakovai teigė, jog ieškovai nebandė gauti atsakovų sutikimo dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo. Iš ieškovės D. R. paaiškinimų matyti, kad atsakovei dar 2017 m. gegužės mėnesį elektroniniu paštu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos siuntė elektroniniu laišku siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu planą. Iš ieškovų pateiktų dokumentų matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistė D. A. 2017-05-03 elektroniniu paštu, adresu (duomenys neskelbtini) atsakovei išsiuntė kitų bendrasavininkių siūlomą suderinti žemės sklypo, kurio plotas 0,0830 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t.y., žemės sklypo, prie kurio neprijungtas Įsiterpęs žemės sklypas), esančio Poilsio g. 13, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo planą, parengtą IĮ „Geodezijos studija“ matininko R. B. 2016 m. gruodžio mėn. (el. b. medž. 1 t., 159-160 l.), tačiau įrodymų, kad šį planą atsakovė gavo, ir kokią buvo siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, byloje nėra. Tuo tarpu apie siūlomą nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką atsakovai sužinojo šioje civilinėje byloje ir su ieškovų siūloma nustatyti Žemės sklypo naudojimo tvarka nesutinka. Taigi tarp šalių yra kilęs konfliktas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, todėl yra pagrindas tokią tvarką nustatyti teismo sprendimu.

50. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.

51. Teismai praktikoje išaiškino tokius naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus: teisėtumas, adekvatumas dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).

52. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įstatymai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; kt.).

53. Nagrinėjamu atveju šalys pateikė teismui savo siūlomą nustatyti Žemės sklypo naudojimo tvarką. Pagal pateiktus planus (el. b. medž. 161, 162 l.) matyti, kad pagal ieškovų siūlomą nustatyti Žemės sklypo naudojimo tvarką ieškovai naudosis 4 Žemės sklypo plotais (A/51 namo priekyje, A-1/191 šalia namo, A/50 ir A/71 už namo), atsakovai naudosis 3 Žemė sklypo plotais (B/67 namo priekyje, B/38 ir B/36 už namo), o pagal atsakovų siūlomą nustatyti tvarką - ieškovai naudosis 4 Žemės sklypo plotais (A/51 namo priekyje, A-1/191 šalia namo, A/50 ir A/71 už namo), atsakovai naudosis 2 Žemės sklypo plotais (B/67 namo priekyje, B/74 už namo). Šalys ir tretysis asmuo bendrai naudosis D/109 ir E/20 plotais pagal ieškovų planą arba K/109 ir K/19 pagal atsakovų planą, Žemės sklypo A/50 dalyje yra ieškovams nuosavybės teise priklausantis pastatas, todėl šia žemės dalimi ir šiuo metu faktiškai naudojasi ieškovai. Rengiant abu planus šalys laikėsi reikalavimų dėl nekilnojamojo daikto idealiųjų dalių atitikimo siūlomoms naudoti žemės sklypo dalims, dėl to ginčo šioje byloje nėra. Tačiau ieškovų ir atsakovų siūlomos nustatyti tvarkos skiriasi dėl Žemės sklypo dalies už namo naudojimo – pagal ieškovų pateiktą planą dėl B/38 ir A/71 sklypo dalies, o pagal atsakovų parengtą planą – dėl A/71 ir B/74 sklypo dalies naudojimo.

54. Vertinant šalių pateiktas Žemės sklypo naudojimo tvarkas, pastebėtina, kad atsakovų siūloma tvarka nesumažinamas ieškovams siūlomų naudotis Žemės sklypo plotų skaičius (jie lieka 4), tačiau sumažėja atsakovams priskirtų naudotis Žemės sklypo plotų skaičius (vietoje 3 lieka 2), taip pat atsakovų plane siūlomos naudoti žemės sklypo dalys yra taisyklingos formos, tačiau siūlomai nustatyti tvarkai nepritaria likę bendrasavininkiai (ieškovai ir tretysis asmuo J. B.). Tuo tarpu ieškovų iniciatyva parengtame plane yra viena netaisyklingos formos žemės sklypo dalis – A/71, siūloma nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka yra suderinta su dar vienu bendrasavininkiu – J. B., kuri nurodė, jog ši tvarka atitinka jos interesus, nes žemės sklypo dalis A/71 yra po jos langais, o ji su ieškovais yra susitarusi dėl šios žemės sklypo dalies tvarkymo ir naudojimo. Pagal atsakovų pateiktas fotonuotraukas ir iš liudytojos I. S. parodymų matyti, kad už namo liudytoja ir tretysis asmuo yra įsirengę daržiuką, kurio didžioji dalis pagal ieškovų siūlomą nustatyti tvarką pakliūtų į ieškovų naudotiną žemės sklypo dalį, o pagal atsakovų siūlomą nustatyti tvarką – visas daržiukas pakliūtų į atsakovų naudotiną žemės sklypo dalį (el. b. medž. 2 t., 104-105, 107-108 l.).

55. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog šalys ar tretysis asmuo ketina naudoti jiems priskirtus Žemės sklypo plotus kažkokiai veiklai, kuriai vystyti yra svarbu Žemės sklypo dalies forma, plotas ar kiti parametrai. Todėl nustatant naudojimosi Žemės sklypu tvarką priskirtos naudotis žemės sklypo dalies forma ar plotas, taip pat ir segmentavimas nėra svarbios aplinkybės.

56. Vertinant šalių pateiktus Žemės sklypo naudojimosi planus, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kad atsakovai šiuo metu negyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame bute. Vien tai, kad atsakovai šiuo metu gyvena užsienyje, nesuteikia prioriteto ieškovams nustatant naudojimosi Žemės sklypu tvarką.

57. Šalys nurodė, jog Žemės sklypo reljefas nėra lygus, kuris matomas iš atsakovų pateiktų fotonuotraukų (el. b. medž. 2 t., 103-105 l.). Tačiau tiek pagal ieškovų siūlomą nustatyti tvarką, tiek ir pagal atsakovų siūlomą nustatyti tvarką abejoms šalims tenka po dalį Žemės sklypo dalį su nelygiu reljefu.

58. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, nustatant naudojimosi Žemės sklypu tvarką, yra įprastinė naudojimosi Žemės sklypu tvarka. Kaip matyti iš ieškovų ir trečiojo asmens paaiškinimų, taip pat iš liudytojos I. S. parodymų – apie 30 metų Žemės sklypu faktiškai naudojasi, jį prižiūri ir tvarko ieškovai ir tretysis asmuo su dukra I. S. Atsakovai pirmą kartą nupjovė žolę šių metų liepos mėnesį, iki tol jie žolės nepjovė. Atsakovai tik namo priekyje buvo apsitvėrę, tačiau tvora šiuo metu yra nugriuvusi. Atsakovams 2017 m. ar 2018 m. išvažinėjus namo priekyje žolyną, I. S. nustojo prižiūrėti ir tvarkyti aplinką namo priekyje. Liudytoja paneigė atsakovų teiginius, kad už namo esančią žolę pjovė atsakovo brolis, jos teigimu, jis šiuo metu visai nebeateina, nes yra susipykęs su atsakovais, o prieš tai ateidavo retai ir tai tik retkarčiais įjungdavo atsakovų bute šildymą. Taip pat paneigė atsakovų teiginį, kad jie buvo susitarę su liudytoja dėl už namo esančio žemės sklypo dalies priežiūros, liudytoja iš geros valios tvarkė aplinką už namo. Jei atsakovams būtų priskirta dalis žemės naudotis po J. B. langais, tai priželtų žolė, nes atsakovai jos nepjauna. O tai neatitiktų jos mamos J. B. valios. Liudytoja taip pat patvirtino, kad už namo yra įsirengusi darželį, kurį ji prižiūri. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtino ieškovų ir trečiojo asmens teiginius, kad iš esmės visą Žemės sklypą prižiūri ir tvarko bei juo naudojasi ieškovai ir tretysis asmuo, todėl faktinė žemės sklypo naudojimo tvarka yra susiklosčiusi tarp ieškovų ir trečiojo asmens, atsakovai yra pasyvūs, jiems nėra svarbi aplinkos priežiūra ir jie neužtikrina savalaikės aplinkos priežiūros. Įrodymų, kad teismui nustačius atsakovų prašomą nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką, atsakovai tinkamai prižiūrės jiems priskirtas Žemės sklypo dalis, atsakovai nepateikė (CPK 178 str.). Priešingai, įvertinus liudytojos parodymus apie atsakovų ir atsakovo brolio tarpusavio santykius, atsakovų planus dėl žemės naudojimo (palikti žolę), išsakius ketinimą parduoti nekilnojamuosius daiktus, tai, kad atsakovai nuolat gyvena ir dirba užsienyje, į Lietuvą grįžta vieną-du kartus per metus trumpalaikėms atostogoms, nuolat grįžti į Lietuvą gyventi ir dirbti šiuo metu neplanuoja, manytina, kad patvirtinus Žemės sklypo naudojimo tvarką, aplinkos priežiūra atsakovai nesirūpins nei patys, nei per trečiuosius asmenis.

59. Įvertinus įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad atsakovų siūloma nustatyti Žemės sklypo naudojimo tvarka pažeidžia trečiojo asmens J. B. interesus, nes J. B. pageidauja, kad po jos langais Žemės sklypo dalimi naudotųsi ieškovai, kurie tinkamai prižiūri aplinką, taip pat atsakovų siūloma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka yra naudinga tik patiems atsakovams, ir neužtikrina, kad Žemės sklypas bus tinkamai prižiūrimas ir tvarkomas atsakovų. Taigi ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi pertvarkytu žemės sklypu tvarka pagal IĮ „Geodezijos studija“ matininko R. B. parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:500 kadastro (duomenys neskelbtini), Sklypo plotas 1021 m²“, yra tikslesnė ir labiau atitinkanti bendraturčių poreikius ir interesus. Atsižvelgiant į tai patikslintas ieškinys dalyje dėl Žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo tenkintinas, o priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas ((duomenys neskelbtini) str.). Ieškovų pateiktas planas yra sudėtinė sprendimo dalis.

Bylinėjimosi išlaidos ir kiti procesiniai klausimai.

60. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

61. Ieškovai pateikė prašymą priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 150,00 Eur žyminis mokestis už du neturtinius reikalavimus pagal patikslintą ieškinį (el. b. medž. 1 t., 54 l.), 150,00 Eur žyminis mokestis už du neturtinius reikalavimus pagal apeliacinį skundą (el. b. medž. 1 t., 188 l.), 38,00 Eur žyminis mokestis už laikinąsias apsaugos priemones (el. b. medž. 1 t., 64 l.), 1400,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš kurių 300,00 Eur už apeliacinio skundo surašymą ir pateikimą (el. b. medž. 1 t., 55-56, 104-105, 107, 189-190 l.; 2 t., 40-41, 78-83, 138-139 l.), ir 121,00 Eur išlaidos Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planui parengti (el. b. medž. 1 t., 108-109 l.).

62. Patenkinus visiškai patikslintą ieškinį, lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovams priteistinas 150,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas pateikiant ieškinį teisme.

63. Taip pat kadangi tenkintas ieškovų apeliacinis skundas, tačiau liko neatlygintos apeliacinės instancijos teisme ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos (150,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 300,00 Eur advokatės išlaidos už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą), šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovams.

64. Iš atsakovų ieškovams nepriteistinas 38,00 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas 2018-05-16 nutartimi atsisakė taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones (el. b. medž. 1 t., 69-70 l.).

65. Vertinant prašymo priteisti 121,00 Eur išlaidas patirtas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planui parengti pažymėtina, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-104/2009). Nagrinėjamu atveju, ieškovai parengė Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį teismas patvirtino Žemės sklypo naudojimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, ieškovų IĮ „Geodezijos studija“ už Žemės sklypo naudojimo tvarkos plano parengimą sumokėta 121,00 Eur suma priskirtina kitoms būtinoms ir pagrįstoms, susijusioms su procesu, išlaidoms, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis.

66. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nuostatas advokatui už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis (atsiliepimo į ieškinį teismui pateikimo metu) siekė 2212,00 Eur, vienos atstovavimo teisme valandos rekomenduojamas apmokėjimo dydis siekė apie 88,48 Eur (žr. http://www.advokatura.lt/skaiciuokle/). Todėl teismas, atsižvelgdamas į rekomenduojamą priteisti maksimalų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, 2018-10-04 teismo posėdžio trukmę (10 val.), 2019-07-15 parengiamojo teismo posėdžio trukmę (31 min., kuri apvalinama iki 1 val.), 2019-09-06 teismo posėdžio trukmę (1 val. 34 min., kurios apvalinamos į 2 val.), įvertinęs bylos sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų pobūdį ir turinį, sprendžia, kad ieškovų patirtos likusios 1100,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, todėl ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų tenkintinas ir ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 1100,00 Eur advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

67. Iš viso lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovams priteistina 1821,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y., po 910,50 Eur iš kiekvieno atsakovo.

68. Teismas šioje byloje patyrė 49,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodytos išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei (CPK 92 str., 93 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti patikslintą ieškinį visiškai, priešieškinį atmesti.

Pripažinti ieškovams D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę įregistruoti jų lėšomis pertvarkytų sujungimo būdu žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pasikeitusius žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal IĮ „Geodezijos studija“ matininko R. B. 2018 m. sausio 9 d. parengtą žemės sklypo, kurio bendras plotas 1021 m², kadastro duomenų bylą, įregistruojant ieškovų D. R. ir R. R. padidėjusią dalį, esančią bendrąja daline nuosavybe – 489/1021, atsakovų I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dalį – 248/1021, J. B., gim. 1926-12-16, dalį – 284/1021 be bendraturčių I. K. ir A. K. sutikimo.

Nustatyti naudojimosi pertvarkytu žemės sklypu tvarką pagal IĮ „Geodezijos studija“ matininko R. B. parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:500 kadastro (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 1021 m²“.

Priteisti ieškovams D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 910,50 Eur (devynių šimtų dešimties eurų, 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovams D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 910,50 Eur (devynių šimtų dešimties eurų, 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 24,78 Eur (dvidešimt keturių eurų, 78 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 24,79 Eur (dvidešimt keturių eurų, 79 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jurga Žulpė