Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) D. R. ir R. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5565-949/2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirojo skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

9. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria ieškovai įpareigoti pašalinti ieškinio trūkumus – patikslinti ieškinio dalyką - reikšti reikalavimą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pateikti ginčo žemės sklypo atidalijimo planą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Tiek ieškovai D. R. ir R. R., tiek trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir nurodo, kad ieškovų atveju, įstatymai neleidžia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kas reiškia, jog ieškovai neturi galimybių nei teismui pateikti patikslinto ieškinio su reikalavimu atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nei žemės sklypo atidalinimo plano. Nepašalinus teismo nurodytų trūkumų, ieškinys, vadovaujantis CPK normomis bus laikomas nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui. Tokiu atveju, pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Ieškovų nuomone, ieškinys turi būti priimtas ir nagrinėjamas toks koks yra pateiktas. Su šiais ieškovų argumentais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui (CPK 135 str.). Ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: 1) ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (esminiai ieškinio trūkumai, kuriuos pašalinti būtina taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą); 2) ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (neesminiai ieškinio trūkumai arba ieškinio netikslumai, kurių šalinimas taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą yra išimtinis).

12. Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-24 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-966/2009).

13. Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo metu nustatė, kad ieškovai pareiškė reikalavimą – pripažinti jiems teisę įregistruoti jų lėšomis pertvarkytų sujungimo būdu žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pasikeitusius žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal IĮ „Geodezijos studija“ matininko R. B. 2018 m. sausio 9 d. parengtą žemės sklypo, kurio bendras plotas 1021 m², kadastro duomenų bylą, įregistruojant ieškovų D. R. ir R. R. padidėjusią dalį, esančią bendrąja daline nuosavybe – 489/1021, atsakovų I. K. ir A. K. dalį – 248/1021, J. B. dalį – 284/1021 be bendraturčių I. K. ir A. K. sutikimo; nustatyti naudojimosi pertvarkytu žemės sklypu tvarką pagal IĮ „Geodezijos studija“ matininko R. B. parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:500 kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 1021 m²“. Tačiau teismas, pasiūlė ieškovams tikslinti ieškinį ir reikšti reikalavimą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pateikti ginčo žemės sklypo atidalijimo planą.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir žemės sklypo atidalijimo plano parengimo procedūra vyksta laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos. Ne iš bet kokios bendrosios dalinės nuosavybės (statinio teisinės formos ir esamos žemės sklypo tikslinės paskirties) galima atsidalinti. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymų Nr. 3D-452/D1- 513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 44 punktas numato, kad prie statinio (išskyrus atvejį, nurodytą Taisyklių 43 punkte) gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams eksploatuoti, nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas.

15. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų: prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 20 punkte nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, ir tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas būtų suformuotas kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.).

16. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuriam butas ar kitos patalpos priklauso nuosavybės teise ir kuris turi bendrosios nuosavybės teisės objekto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai, t. y. bendrojo naudojimo objektas, be kitų objektų, yra bendrojo naudojimo žemės sklypas - bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

17. Šiuo atveju, žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantis daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 231,71 kv. m. yra suskirstytas į tris patalpas - butus, ir šį gyvenamąjį namą nėra pagrindo užregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre trimis atskirais pastatais. Todėl, apeliacinės instancijos teismas pritaria tiek ieškovų, tiek trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos argumentams, kad statinys gyvenamasis namas yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, o iš žemės sklype esančio pastato nesuformuojant atskirų pastatų, vadovaujantis anksčiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, t. y. ginčo žemės sklypo atidalijimo plano parengimas nėra galimas. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms bei galiojančiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovus pašalinti trūkumus, pasiūlydamas tikslinti ieškinio reikalavimus ir pateikti ginčo žemės sklypo atidalijimo planą, kurio parengimas, remiantis imperatyviomis įstatymo normomis, aplamai nėra galimas. Taigi, nesant galimybės dėl galiojančio teisinio reglamentavimo atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės – iš daugiabučio ir jam priklausančio žemės sklypo, kuris reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju, nėra ieškinio trūkumų, kurie trukdytų įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir teismas turi nagrinėti bylą pagal suformuotus ieškovų ieškinio reikalavimus.

18. Sutiktina su ieškovų nurodytu argumentu, kad Žemės sklypo pertvarkymo projektas yra patvirtintas NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymu 2017 m. gegužės 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 22 d. NŽT Šiaulių skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo pertvarkė įsiterpusį žemės sklypą ir Žemės sklypą sujungimo būdu ir patvirtino pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal individualios įmonės „Geodezijos studija“ matininko R. B. 2018 m. sausio 9 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatsiejama šio sprendimo dalis. Šio sprendimo kartu su parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla niekas iš suinteresuotų asmenų administracine tvarka neskundė, sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, nes kitaip tai reikštų teisinį neapibrėžtumą. Todėl, apeliacinio teismo įsitikinimu, ieškovų ieškinys ir jame reiškiamas reikalavimas kartu su pateiktais teismui prie ieškinio priedais turi būti nagrinėjamas ta apimtimi, kokia jis ir yra pareikštas.

19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus ir taip netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl priimta nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.