- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-1808-562/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09851-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- L. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei L. V. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės L. V. (toliau – atsakovė) 266,87 Eur skolą (nesumokėtas nuomos įmokas), 239,40 Eur delspinigius, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys pirmosios instancijos teisme priimtas 2022 m. balandžio 25 d.; atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai atsakovei įteikti asmeniškai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Atsakovei per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-14373-1134/2022 ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 266,87 Eur skolą (nesumokėtų nuomos įmokų), 24,02 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (290,89 Eur), skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ir 149,37 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pradinė kreditorė UAB ,,Be kredito“ su atsakove 2021 m. vasario 26 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-026022, kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – Planšetė Lenovo-TAB M10 (X505L) 32GB, 4G-1SZA4H0021SEHA1591SB, 12 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 21,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį, nuomos sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį, todėl pradinė kreditorė 2021 m. balandžio 6 d. siųstu pranešimu informavo, kad nutrauks sutartį, jei atsakovė nevykdys savo įsipareigojimų. 2021 m. balandžio 16 d. ieškovė nutraukė sutartį su atsakove. 2021 m. birželio 11 d. pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą, informuodama apie kreditorės pasikeitimą (2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį) bei ragindama sumokėti turimą įsiskolinimą.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė pažeidė savo prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti nuomos įmokas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 266,87 Eur skolą (nesumokėtas nuomos įmokas), yra pagrįstas.
7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, jog atsakovė yra vartotoja, ji, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, sprendė, kad 0,5 proc. dydžio delspinigiai yra per dideli, pažeidžiantys sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 24,02 Eur dydžio delspinigius (266,87 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 180 d).
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (290,89 Eur (266,87 Eur + 24,02 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų bei priteisti apeliantei iš atsakovės delspinigius – 239,40 Eur ir bylinėjimosi išlaidas – 260,00 Eur; kitą skundžiamo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovo žyminį mokestį – 19,00 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – LR VKĮ) nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-026022 (toliau – sutartis) bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ aiškiai įtvirtinta nuostata, jog šalys susitaria, kad nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1,00 Eur. Kitaip tariant, pradinis kreditorius ir atsakovė sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovė sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas LR VKĮ.
9.2. Pažymi, jog išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo LR VKĮ bei iki tol, kol 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai.
9.3. Nurodo, kad apeliantės ir atsakovės sudarytoje nuomos sutartyje nėra numatytos nuomotojo pareigos išsipirkti daiktą, jam suteikiama tokia teisė; nuomotojas gali atsisakyti perduoti turtą nuomininkui, jei turto naudojimo vietoje nėra tinkamų sąlygų jo naudojimui; pasibaigus sutarties terminui ir nepareiškus noro įsigyti daiktą, nuomininkas turi teisę grąžinti jį nuomotojui; nuomotojas turi perduoti nuomininkui turtą tinkamos kokybės bei galimą naudoti, bet kada patikrinti jo būklę. Akivaizdu, kad sistemiškai aiškinant sutarties nuostatas, šalys aptaria ir aprašo konkretaus turto perdavimo, naudojimo ir grąžinimo sąlygas, sutartį sudaro apibrėžtam laikotarpiui, po kurio nuomininkui suteikiama galimybė pasirinkti, turtą grąžinti arba įsigyti. Dėl šios priežasties, sutarties tikrasis tikslas yra sutarties objekto nuoma su teise jį išpirkti (įsigyti), o ne finansavimo vartotojui suteikimas.
9.4. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 239,40 Eur iki 24,02 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl atsakovė turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdama sudaryti sutartį būtent su apeliante, susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta delspinigių norma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės.
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
11. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo už akių dalis, kurioje atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2021 m. vasario 26 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-026022, kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – planšetė Lenovo-TAB M10 (X505L) 32GB, 4G-1SZA4H0021SEHA1591SB 12 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu mokėti 21,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį nustatyta tvarka ir terminais, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl susidarė 266,87 Eur skola. Kadangi atsakovė skolos nepadengė, 2021 m. balandžio 16 d. sutartis buvo nutraukta. 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovę.
14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo. Nesutikimą grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutartyje įtvirtintas netesybas kaip civilinę atsakovo atsakomybę už netinkamai vykdomas prievoles, nepagrįstai taikė VKĮ ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
15. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti, vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia (liet. be kita ko) žemesniosios instancijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama).
16. Precedentų konkurencijos atveju, t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius, priėmus tam tikrą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.
17. Apeliaciniame skunde apeliantė laikosi pozicijos, kad VKĮ ginčo sutarčiai negali būti taikomos, kadangi tarp šalių buvo sudaryta ne vartojimo kredito, o išperkamosios nuomos sutartis. Įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas.
18. Pažymėtina, kad pagal VKĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, vertintina, kad VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį.
19. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis, kuria nuomininkė siekia išsinuomoti daiktą, turi jį savo žinioje ir juo naudojasi pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, o pasibaigus sutarties terminui, įgyja teisę įsigyti daiktą už 1 Eur, todėl pagal teisminę praktiką laikytina vartojimo kredito sutartimi ir šiai sutarčiai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-178-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-452-430/2022). Tokia išvada padaryta, įvertinus sutarties sudarymo tikslą (atsakovės kaip nuomininkės tikslą gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti) bei ieškovės elgesį po sutarties nutraukimo, t. y. siekį prisiteisti įmokas už daiktą, o ne jį susigrąžinti (byloje nėra duomenų, jog atsakovei būtų reiškiamas reikalavimas grąžinti jai išnuomotą, o nuosavybėn perduotą daiktą).
20. Nustačius, kad pradinis kreditorius UAB „Be kredito“, veikiantis kaip verslininkas, išnuomojo atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, planšetę Lenovo-TAB M10 (X505L) 32GB, 4G-1SZA4H0021SEHA1591SB asmeniniams poreikiams patenkinti, kurią, sumokėjus visas 12 įmokų, pagal 2021 m. vasario 26 d. sutartį Nr. BK-026022 nuomininkė (atsakovė) galėjo įsigyti (išpirkti) už 1 Eur, sprendžiama, kad tikrieji šalių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas – atidėto mokėjimo būdu įsigyti nuosavybėn kilnojamąjį daiktą – planšetę, o ne tik tą daiktą laikinai už užmokestį naudoti ir valdyti. Laikytina, kad kasmėnesinis sutarties šalių sulygtų įmokų mokėjimas padėjo nuomininkei pasiekti tikslą įsigyti planšetę, suteikiant atsakovui galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iškart. Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir jai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.
21. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų skirsnio „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele, ir remiasi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021.
22. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu, nes apeliantės nurodoma nutartis, kurioje nustatyta, kad teismas, sumažindamas mokėtinų netesybų dydį, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, buvo priimta anksčiau nei tos, kuriomis remiamasi nagrinėjant šią bylą. Minėta, kad esant nutarčių (precedentų) konkurencijai, šioje byloje kaip precedentu turi būti vadovaujamasi vėliausia iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).
23. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, šioms byloms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes: precedento sukūrimo laiką; precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; precedento argumentacijos įtikinamumą; įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011).
24. Vilniaus apygardos teismo bylose, kuriomis apeliacinės instancijos teismas remiasi kaip precedentu, yra nustatytos tapačios ar labai panašios aplinkybės (ratio decidenti (liet. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas)). Vėlesniuose teismų sprendimuose, kuriose buvo sukurtas precedentas, vertinant nuomos vartojimo sutarties sąlygų, numatančių delspinigių dydį, sąžiningumą, kaip ir šioje byloje buvo nustatyta, kad sutarties sąlyga dėl 0,5 procentų delspinigių dydžio, įtvirtinta sutarties skirsnyje „Šalių atsakomybė“, ir įtraukta į specialiąją sutarties dalį, yra standartinė, iš anksto pradinio kreditoriaus parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios nuomininkė neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindinta. Be to, teismai, įvertinę sutartimi nustatytą delspinigių dydį, priėjo prie išvados, kad sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis, neatitinkantis šalių interesų pusiausvyros ir numatantis nepagrįstai didelę vartotojo civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, sutarties sąlygą, numatančią 0,5 procentų delspinigių dydį, pagrįstai pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CK 6. 228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).
25. Spręstina, kad nėra teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė yra vartotoja, ji, sudarydama sutartį, buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, todėl 0,5 proc. dydžio delspinigiai yra per dideli, pažeidžiantys sutarties šalių interesų pusiausvyrą.
26. Iš ieškovės apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ginčijimas yra grindžiamas tik reikalavimu visiškai patenkinti ieškinį. Atmetus reikalavimą dėl delspinigių dydžio pakeitimo, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, kadangi šis reikalavimas yra išvestinis, neturi savarankiško, atskiro nuo pagrindinio reikalavimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgė į apelianto patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis, todėl pagrįstai proporcingai sumažino jam priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties.
27. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
28. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako
29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, spręsdamas dėl šalių sudarytos sutarties sąžiningumo, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
30. Kadangi netenkinamas apeliacinis skundas, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais, teismas
nutaria:
apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.