Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2020-09-23 · Civilinė byla Nr. 2YT-9306-991/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-23
Bylos Nr.
2YT-9306-991/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01523-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Neringa Ruibytė-Karimžanova (pirm.)
Pareiškėjas
A. J.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-9306-991/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01523-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. vasario 11 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, 2020 m. vasario 11 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2020 m. vasario 18 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo. Nurodė, kad iki 2016 m. liepos 30 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) sąskaitą turėjo sumokėti 1 204,84 Lt, kas atitinka 349 Eur. Vykdydamas teismo sprendimą iki nurodytos datos į VMI sąskaitą sumokėjo net 3 284,60 Lt, kas atitinka 951,30 Eur. Nors buvo didžiulė permoka, antstolis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 651 straipsnio 1 dalį, nepatikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė vykdomąjį raštą ir pradėjo išieškojimo veiksmus, nepagrįstai reikalauja įvykdyti teismo sprendimą ir atlyginti vykdymo išlaidas. Kadangi nuo pat vykdymo pradžios jokios skolos nebuvo, vykdymo procesas pradėtas nepagrįstai ir neteisėtai, antstolis negali reikalauti vykdymo išlaidų.

Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. CPK 510 straipsnio 3 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2020 m. kovo 3 d. patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė teismui. Patvarkyme nurodė, kad vykdomasis raštas buvo visiškai įvykdytas tik jį pateikus priverstiniam vykdymui (vykdomoji byla pradėta 2016 m. gruodžio 1 d., o galutinis atsiskaitymas su išieškotoja atliktas 2020 m. vasario 17 d.), todėl priėmus vykdomąjį raštą vykdymui CPK 651 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti. Laiko, kad ginčas šiuo atveju kyla tarp pareiškėjo ir VMI, kadangi pareiškėjo skunde nurodomi argumentai sietini su vykdomojo dokumento tinkamu įvykdymu, ir pareiškėjo manymu nepagrįstu vykdomojo dokumento pateikimu vykdymui. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas nuo 2017 metų nesidomėjo vykdomąja byla, neteikė prašymų ar skundų dėl atliekamų procesinių veiksmų, nepateikė pagrįstų rašytinių įrodymų, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, todėl savo neveikimu leido kilti skunde nurodytoms pasekmėms.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.

Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį ir perdavė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims pasiūlyta iki 2020 m. rugsėjo 10 d. pateikti papildomus paaiškinimus bei įrodymus.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su pareiškėjo skundu dėl antstolio veiksmų nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad antstolio kontoroje 2017 m. sausio 24 d. gauta VMI informacija, apie tai, kad VMI 2016 m. lapkričio 4 d. buvo gautas 2016 m. rugpjūčio 2 d. Akmenės rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš A. J. 240,54 Eur, iš jų 68,73 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 171,81 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630). Pagal VMI apskaitos informacinėje sistemoje turimus duomenis A. J. per laikotarpį nuo 2014 m. liepos 9 d. (sprendimo įsiteisėjimo data) į valstybės biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas sumokėjo 237,25 Eur įmokų kodais 5660 ir 5630, tačiau VMI taip pat nurodė, kad A. J. mokėjimo dokumentuose nenurodyta pagal kokį vykdomąjį dokumentą mokamos šios įmokos, todėl VMI negali nustatyti kurios įmokos sumokėtos konkrečiai pagal 2016 m. rugpjūčio 2 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad antstoliui nesuteikta teisė be išieškotojo sutikimo užskaityti skolininko į VMI surenkamąsias sąskaitas pervestas pinigų sumas, kaip vykdomojo dokumento įvykdymą, jeigu išieškotojas nepatvirtina skolininko atsiskaitymo pagal konkretų vykdomąjį dokumentą. Taip pat nesutiko su skolininko teiginiu, kad iki 2016 m. liepos 30 d. į VMI sąskaitą teismo nurodytais kodais 5660 ir 5630 pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimą sumokėjo 951,30 Eur. Tai yra klaidinga informacija, nes pareiškėjas A. J. nuslėpė nuo teismo, kad tuo laiku antstolis G. J. 2016 m. gegužės 3 d. pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pagal Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė 601,81 Eur skolos išieškojimą iš skolininko A. J. išieškotojo valstybės, atstovaujamos VMI, naudai, todėl visiškai neaišku, kuriam vykdomajam dokumentui (antstolio J. P. ar antstolio G. J. žinioje esančiose vykdomosiose bylose) vykdyti buvo skirtos VMI nurodytos sumos. Šiuo atveju skolininkas nepateikė antstoliui jokios informacijos apie tai, kad VMI 2017 m. birželio 19 d. užskaitė 237,25 Eur prievolei pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) padengti, taip pat nepateikė jokios informacijos apie tai, kad 2020 m. vasario 17 d. pilnai įvykdė vykdomąjį dokumentą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas A. J. antstoliui tik su 2020 m. vasario 28 d. skundu dėl antstolio veiksmų pirmą kartą pateikė 2020 m. vasario 27 d. dieną išrašytus savo sąskaitų kredito įstaigoje išrašus. Nuo pat vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjimo dienos iki skundo dėl antstolio veiksmų pareiškėjas A. J. nebuvo pateikęs antstoliui jokio rašytinio įrodymo apie jo į VMI surankamąsias sąskaitas mokėtas pinigų sumas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos papildomų paaiškinimų ir įrodymų teismo nustatytu terminu nepateikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis), nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Vienas vykdomųjų dokumentų yra teismo išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vykdomasis raštas išieškotojui išduodamas CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. vykdytinam spendimui įsiteisėjus ir išieškotojui pateikus rašytinį prašymą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 240,54 Eur, iš jų 63,73 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 171,81 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630), išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI naudai. Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 6 d. nutartis byloje 3K-3-127/2007). Taigi, CPK 651 straipsnyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose yra išvardytos konkrečios akivaizdžios kliūtys, kurioms esant negalimas vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdymo veiksmų pradėjimas. Be jų, šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių, t. y. neišvardytų šio straipsnio 1–7 punktuose, kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja teisę ir pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nenustatęs minėto straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Pažymėtina, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, antstolis patikrinęs ir patvirtinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams atlikti, pagrįstai priėmė 2016 m. gruodžio 1 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei surašė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo antstolis ragino skolininką per dešimt dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti 240,54 Eur skolą ir sumokėti vykdymo išlaidas 38,20 Eur.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016, nutarties 16 punktas).

Skolininkas 2016 m. gruodžio 11 d. elektroniniu paštu informavo antstolį, jog skolą yra sumokėjęs, tačiau antstoliui jokių patvirtinančių duomenų, nepateikė. Antstolis 2016 m. gruodžio 16 d. priėmė patvarkymą, kuriuo užklausė VMI, ar skolininkas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) yra sumokėjęs skolą, nurodant apmokėjimo datą ir skolos likutį. Kaip matyti iš pateiktų suinteresuoto asmens antstolio J. P. papildomų paaiškinimų, VMI, atsakydama į antstolio 2016 m. gruodžio 16 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, 2017 m. sausio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad VMI 2016 m. lapkričio 4 d. buvo gautas 2016 m. rugpjūčio 2 d. Akmenės rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš A. J. 240,54 Eur, iš jų 68,73 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 171,81 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630). Pagal VMI mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje turimus duomenis A. J. per laikotarpį nuo 2014 m. liepos 9 d. (sprendimo įsiteisėjimo data) į valstybės biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas sumokėjo 237,25 Eur įmokų kodais 5660 ir 5630, be to, minėtam rašte VMI taip pat nurodė, kad A. J. mokėjimo dokumentuose nenurodyta pagal kokį vykdomąjį dokumentą mokamos šios įmokos, todėl VMI negali nustatyti kurios įmokos sumokėtos konkrečiai pagal 2016 m. rugpjūčio 2 d. vykdomąjį dokumentą (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš pareiškėjo pateiktų AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2016 m. liepos 27 d. išieškotojai VMI pagal įmokos kodus 5630 ir 5660 buvo pervedęs 962,03 Eur. Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) duomenimis, antstolio J. P. žinioje yra vykdoma vykdomoji Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Akmenės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 250,54 Eur išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojos VMI naudai, vykdymo pradžios data – 2016 m. gruodžio 1 d., būsena – vykdomas, patvirtintas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą; antstolio G. J. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Akmenės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 601,81 Eur išieškojimo ieškotojos Lietuvos Respublikos naudai, vykdymo pradžios data 2016 m. gegužės 3 d. užbaigimo data – 2016 m. gruodžio 30 d., būsena – užbaigta, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; antstolės R. V. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Akmenės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 896,08 Eur išlaikymo išieškojimo išieškotojos T. G. naudai, vykdymo pradžios data – 2015 m. sausio 6 d., būsena – vykdoma. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju, nustatyti kuriam vykdomajam dokumentui vykdyti buvo skirtos tiek VMI 2017 m. sausio 20 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytos sumos, tiek AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašuose laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2016 m. liepos 27 d. išieškotojai VMI pagal įmokos kodus 5630 ir 5660 pervestos sumos (962,03 Eur), pagal byloje esančius duomenis nustatyti nėra galimybes, kokios sumos iš skolininko buvo išieškotos kitose vykdomosiose bylose duomenų nėra. Taip pat pažymėtina, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašų duomenys antstoliui buvo pateikti tik 2020 m. kovo 2 d. kartu pateikiant 2020 m. vasario 28 d. skundą dėl antstolio veiksmų, tokiu atveju, vykdomojo dokumento priėmimo metu minėti duomenys antstoliui nebuvo žinomi.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. CPK 646 straipsnyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015).

VMI 2020 m. vasario 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolį informavo, kad VMI 2017 m. birželio 19 d. pagal A. J. pateiktus prašymus (FR0781) įskaitė 237,25 Eur prievolei pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) padengti. A. J. vardu 237,25 Eur suma į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas buvo sumokėta klaidingais įmokos kodais 5630 ir 5660 laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2016 m. liepos 27 d., taip pat VMI nurodė, kad likusią nepadengtą prievolės pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dalį - 3,29 Eur A. J. į VMI surenkamąją sąskaitą sumokėjo 2020 m. vasario 17 d. Nagrinėjamoje byloje Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų (buvęs pavadinimas – Akmenės rajono apylinkės teismas) 2014 m. liepos 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui A. J. buvo išdėstytas teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu priteisto 91,23 Eur (315 Lt) žyminio mokesčio ir 257,72 Eur (889,84 Lt) antrinės pagalbos išlaidų mokėjimas 2 metų laikotarpiui mokant po 14,48 Eur (50 Lt) kas mėnesį. Teismas taip pat išaiškino A. J., kad pinigai mokėtini VMI į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, dėl žyminio mokesčio sumokėjimo įmokos kodu 5660, o dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – įmokos kodu 5630. Teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. išdavė vykdomąjį raštą išieškotojui VMI dėl pareiškėjo nesumokėtos 240,54 Eur sumos, kurį VMI perdavė vykdyti antstoliui J. P.. Teismas pažymi, kad atlikti mokėjimus, nurodant būtent 5660 ir 5630 įmokos kodus, pareiškėjui buvo išaiškinta Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų (buvęs pavadinimas – Akmenės rajono apylinkės teismas) 2014 m. liepos 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau akivaizdu, kad šios pareigos pareiškėjas nesilaikė, žyminio mokesčio skirtą sumą, t. y. 63,73 Eur, iš jų 10,02 Eur pervedė 5660 įmokos kodu, likusią sumą pervedė 5630 įmokos kodu, skirtu antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimui, kurias sudarė 171,81 Eur suma. Mokesčių mokėtojų prašymo dėl mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) užpildymo taisyklių, patvirtintų VMI prie FM viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 10 punktas, 10.3 punktas numato, kad prašymas (FR0781 forma) teikiamas tais atvejais, kai norima teisingai įskaityti klaidingai sumokėtas mokėjimo prievoles, kai mokesčių mokėtojas, sumokėdamas mokėjimo prievoles, mokėjimo dokumente klaidingai nurodo įmokos kodą. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pagal pareiškėjo pateiktus prašymus (FR0781) 2017 m. birželio 19 d. VMI įskaitė A. J. sumokėtą 237,25 Eur sumą prievolei pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) padengti, todėl laikytina, kad skolininkas dalį skolos padengė 2017 m. birželio 19 d., likusią 3,29 Eur nepadengtą prievolės dalį A. J. į VMI surenkamąją sąskaitą sumokėjo 2020 m. vasario 17 d., o patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti surašytas 2016 m. gruodžio 1 d., vadinasi, skola sumokėta, kai vykdomasis dokumentas jau buvo priimtas vykdyti. Nagrinėjamu atveju, Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) jo pateikimo vykdyti dienai, t. y. 2016 m. gruodžio 1 d., nebuvo įvykdytas, todėl antstolis, priimdamas Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymui, nepažeidė CPK 651 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

CPK 659 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenurodytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos. Pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui ir nesant sprendimui įvykdytam, antstolis iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintoje raginimo formoje nurodoma, kad, neįvykdžius jame pateiktų nurodymų, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Tai reiškia, kad pasibaigus nurodytam geranoriškam sprendimo įvykdymo terminui, bus pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai ir kils su tuo susiję pasekmės jo nevykdančiam skolininkui, įskaitant ir pareigą apmokėti su priverstinio vykdymo veiksmus atliekančio įgalioto asmens (antstolio) darbu susijusias išlaidas. Antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610, 611 straipsniai), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas). Nustačius, jog antstolis teisėtai ir pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą, kuris pareiškėjo gera valia įvykdytas pasibaigus raginime nustatytam terminui, antstolis įgijo teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis paskaičiavo 148,51 Eur vykdymo išlaidų. 2020 m. vasario 11 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kuriuo antstolis nutarė išieškoti 148,51 Eur vykdymo išlaidų pagal 2020 m. vasario 11 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 11 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo pareikalauta iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesio algą (toliau - MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, patvarkymą pateikiant vykdyti (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad iš viso išieškotina 389,05 Eur, iš kurių 240,54 Eur skola, 148,51 Eur vykdymo išlaidos. 2020 m. vasario 17 d. skolininkas visą skolą sumokėjo išieškotojai, todėl 2020 m. vasario 18 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, kuriuo pakeistas 2020 m. vasario 11 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, nurodant, kad išieškotina suma yra 148,51 Eur vykdymo išlaidų. Skolininko darbovietė (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 27 d. į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 148,51 Eur išskaitą iš skolininko darbo užmokesčio. 2020 m. vasario 27 d. priimtas patvarkymas dėl lėšų išieškojimo nutraukimo, kuriuo nutrauktas lėšų išieškojimas iš skolininko, jam visiškai atsiskaičius.

Pažymėtina, kad atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas aiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-870/2003; 2004 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2004; 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2005; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2012). Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas tik prasidėjus priverstiniam sprendimo vykdymo procesui, antstolis atliko vykdymo veiksmus įstatymo nustatyta tvarka, todėl patirtos išlaidos turi būti sumokėtos skolininko. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas šiuo atveju vykdymo išlaidų apskaičiavimo neteisėtumą grindžia tik aplinkybe, jog vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti nepagrįstai ir neteisėtai, tačiau neginčija pačių vykdymo išlaidų dydžio.

Visi vykdymo proceso dalyviai – tiek skolininkas, tiek išieškotojas turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus, t. y. privalo griežtai laikytis teismo sprendime nustatytos tvarkos, o antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Skolininkas privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, aktyviai domėtis vykdymo eiga, vykdyti kitas CPK jam nustatytas pareigas (CPK 644 straipsnio 1, 4, 6 punktai). Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taip pat pažymėtina, jog civilinė atsakomybė atsiranda ne tik neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), tačiau taip pat ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). A. J. pažeidė pareigą elgtis apdairiai, atidžiai, nepasidomėjo, ar mokėjimas yra įskaitytas jo prievolei padengti, nesirūpino, kad skolos padengimas vyktų pagal vykdomajame dokumente nurodytą tvarką, todėl jam kyla pareiga prisiimti pasekmes, atsiradusias dėl tokio elgesio.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė pareiškėjo teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir naikinti 2020 m. vasario 11 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, 2020 m. vasario 11 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2020 m. vasario 18 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti antstoliui J. P..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova