- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-30
- Bylos Nr.
- e2YT-47491-868/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01135-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Pareiškėjas
- Z. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, V. V.
Procesinio dokumento kategorijos: 3.2.3.2; 3.4.6.2; 3.4.6.19
2025 m. gruodžio 30 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, V. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja Z. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos dėdė V. P. (duomenys neskelbtini) mirus jo sutuoktinei G. P. priėmė visą jos palikimą, pradėdamas faktiškai turtą valdyti; 2) atnaujinti pareiškėjai įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos dėdės V. P., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties. Juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėja prašo nustatyti turto, likusio po dėdės V. P., sutuoktinės G. P. mirties paveldėjimo reikalu. Pareiškėjos motina L. P. turėjo brolį V. P., kuris (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su G. P.. V. P. ir G. P. pagal 2000 m. vasario 17 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P85/00-0009 įsigijo 0,1679 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) Turtas yra įregistruotas tik V. P. vardu. Žemė buvo įsigyta V. P. ir G. P. santuokos metu, todėl priklausė V. P. ir G. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. po ½ dalį kiekvienam. Po G. P. mirties (duomenys neskelbtini) liko palikimas: ½ dalis minimo žemės sklypo. G. P. buvo sudariusi testamentą K. B., minimai žemės sklypo daliai, tačiau pastaroji mirė žymiai anksčiau prieš testatorę, t. y. (duomenys neskelbtini) todėl priimti G. P. palikimo negalėjo. Po G. P. mirties niekas nėra priėmęs palikimo ar kreipęsis dėl palikimo priėmimo. Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) yra gyvenamasis namas, kuris anksčiau priklausė V. P., tačiau 1999 m. kovo 19 d. jis jį pardavė V. V. su sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui be V. P. sutikimo iki jo mirties. V. P. nuo 1984 m. spalio 12 d. deklaravo šiame name savo gyvenamąją vietą ir gyveno jame iki pat savo mirties, todėl natūralu, kad naudojosi kaip savo ir žemės sklypu, esančiu po namu, kurio bendrasavininku jis buvo. V. P. po savo sutuoktinės mirties liko gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini) ir rūpintis visu jos turtu (po namu esančiu žemės sklypu) kaip savo, tačiau nustatytu trijų mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, terminas priimti palikimą yra praleistas, todėl būtina nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad V. P. priėmė palikimą po savo sutuoktinės G. P. mirties, pradėdamas faktiškai visą turtą valdyti. V. P. priėmė palikimą faktiniu valdymu: tvarkė po gyvenamuoju namu esantį žemės sklypą, jį šienavo, sodino daržą, gėles, prižiūrėjo ir pan.
2. Po V. P. mirties (duomenys neskelbtini) liko palikimas: ½ dalis 0,1679 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) V. P. buvo sudaręs testamentą K. B. minimai žemės sklypo daliai, tačiau pastaroji mirė žymiai anksčiau prieš testatorių, t. y. (duomenys neskelbtini) todėl priimti V. P. palikimo negalėjo. V. P. mirė būdamas našliu, vaikų neturėjo, t.y. mirė neturėdamas pirmos eilės įpėdinių: vaikų (įvaikių), sutuoktinės. Po V. P. gimimo yra praėję 99 metai, tai jo tėvai S. P. ir K. G. yra seniausiai mirę. V. P. neturėjo vaikų (įvaikių), todėl neturėjo ir vaikaičių. Taigi, jis neturėjo ir antros eilės įpėdinių. V. P. seneliai iš tėvų pusės buvo dar vyresni negu jo tėvai, gimę XIX a., todėl visi yra mirę. V. P. neturėjo vaikų, vaikaičių, todėl neturėjo ir provaikaičių. Taigi V. P. neturėjo trečios eilės įpėdinių. V. P. vienintelė sesuo L. P. seniai yra mirusi, jei ji būtų gyvena, jai būtų virš 100 m., proseneliai ir prosenelės iš tėvų pusės gimę XIX a., taip pat visi yra mirę, todėl nėra kitų ketvirtos eilės įpėdinių. Pareiškėjos mama, t. y. V. P. sesuo L. P. turėjo vieną vaiką, t. y. pareiškėją. V. P. dėdžių ir tetų neturėjo. Po V. P. mirties niekas nėra priėmęs palikimo ar kreipęsis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja, kaip mirusiojo dukterėčia, yra vienintelė paveldimo turto pagal įstatymą penktos eilės įpėdinė. Įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių ir nežymiai, nepilnus 2 metus. Dabartinė dėdės buvusio gyvenamojo namo savininkė V. V. nori parduoti namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) tačiau negali to padaryti, kadangi žemė po namu priklauso pareiškėjos mirusiajam dėdei. Pareiškėja nežinojo, kad dėdė turėjo kokio nors paveldimo turto. Buvo įsitikinusi, kad 1999 m. kovo 19 d. dėdė V. P. pardavė savo gyvenamąjį namą V. V. kartu su po juo esančiu žemės sklypu. Jis pardavė tik patį namą, kadangi po namu esantį žemės sklypą iš valstybės išsipirko tik 2000 m. vasario 17 d., todėl pareiškėja negalėjo žinoti, kad dėdė turi kažkokio paveldimo turto, nes jis jai apie tokius dalykus nepasakojo. Pareiškėja yra vienintelė palikėjo penktos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę priimti palikimą, tačiau praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Po dėdės mirties buvo labai sukrėsta, sutrikusi dėl rūpesčių apgulties, jautė didelį emocinį skausmą. Taikėsi su netektimi, tvarkė dėdės laidotuvių klausimus, vėliau kapo tvarkymo reikalus. Apie tai, kad dėdė turėjo paveldimo turto, t. y. ½ dalį 0,1679 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) sužinojo tik tada, kai į ją kreipėsi gyvenamojo namo savininkė V. V., norinti parduoti žemės sklype esantį gyvenamąjį namą ir negalinti to padaryti, nes mirusiojo V. P. vardu yra įregistruotas žemės sklypas. Pareiškėja niekada anksčiau nebuvo susidūrusi su palikimo tvarkymo klausimais, neturi jokios patirties šiuo klausimu, neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo palikimo priėmimo teisinio reglamentavimo ir jai buvo sudėtinga susiorientuoti paveldėjimo teisiniuose klausimuose. Kai tik sužinojo, kad dėdės vardu yra registruotas žemės sklypas, iškart kreipėsi pas notarą, teisininką ir sužinojo, kad būtina kreiptis į teismą dėl dokumentų surinkimo ir šio pareiškimo surašymo. Pareiškėjos veiksmai buvo aktyvūs bei individualiai rūpestingi: sužinojo koks notaras administruoja palikimą pagal dėdės gyvenamąją ir mirties vietą, skambino notarei, kreipėsi į advokatę dėl dokumentų surinkimo ir pareiškimo teismui paruošimo, sudarė su advokate atstovavimo teisme sutartį. Palikimo priėmimo po dėdės mirties terminą praleido nežymiai. Atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Prieštaravimų, kad būtų atnaujintas terminas palikimui po V. P. mirties priimti, nėra. Mano, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių ir termino palikimo priėmimui atnaujinimas užtikrintų pareiškėjos, t. y. mirusiojo dukterėčios, kaip įstatyminės įpėdinės teisių apsaugą ir gynybą bei teisę gauti palikimą. Pareiškėjai, kaip mirusiojo įstatyminei įpėdinei, kuri priims palikimą, būtina įregistruoti nuosavybės teises į likusį nekilnojamąjį turtą. Palikimo priėmimo termino atnaujinimas jai reikalingas priimti po dėdės V. P. mirties palikimą pagal įstatymą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. P. palikimo perėjimą valstybei. Pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotasis asmuo V. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
5. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 str. 5 d. str.). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
7. Pareiškėja yra L. P. dukra. L. P. tėvai yra S. P. ir K. G.. Pareiškėjos motina turėjo brolį V. P., kuris (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su G. P.. V. P. ir G. P. 2000 m. vasario 17 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P85/00-0009 pagrindu įsigijo 0,1679 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) Šis turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip V. P. nuosavybė, tačiau įsigytas santuokoje ir vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, taip pat CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Po G. P. mirties (duomenys neskelbtini) liko palikimas: ½ dalis minimo žemės sklypo (CK 3.117 str. 1 d.). Po G. P. mirties niekas nėra priėmęs palikimo ar kreipęsis dėl palikimo priėmimo. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) yra gyvenamasis namas, kuris anksčiau priklausė V. P., tačiau 1999 m. kovo 19 d. jis jį pardavė V. V. su sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui be V. P. sutikimo iki jo mirties. V. P. nuo 1984 m. spalio 12 d. deklaravo šiame name savo gyvenamąją vietą ir gyveno jame iki pat savo mirties, taigi naudojosi kaip savo ir žemės sklypu, esančiu po namu, kurio bendrasavininku jis buvo. V. P. po savo sutuoktinės mirties liko gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini) ir rūpintis visu jos turtu (po namu esančiu žemės sklypu) kaip savo, tačiau nustatytu trijų mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, todėl terminas priimti palikimą yra praleistas,
8. Nurodytas aplinkybes patvirtina pateiktas mirties įrašas, VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro išrašas, Nekilnojamojo turto registro išrašas. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
9. Po palikėjos G. P. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškėjos dėdė V. P., pradėjęs valdyti ir rūpintis G. P. turtu iškart po jos mirties (duomenys neskelbtini) nepraleido CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti. Iš aukščiau nurodytų faktų daroma išvada, kad pareiškėjos dėdė V. P. pradėdamas faktiškai valdyti turtą, likusį po sutuoktinės G. P. mirties, priėmė palikimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 5.51 straipsnyje nurodytu būdu. Šis faktas reikšmingas, sprendžiant turto, likusio po pareiškėjos dėdės V. P. sutuoktinės G. P. mirties, paveldėjimo klausimą. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti turto, likusio po dėdės V. P. sutuoktinės G. P. mirties, palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų. Todėl pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 445 straipsnis).
10. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjos Z. T. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
11. V. P. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas našliu, vaikų neturėjo. Palikimo po jo mirties niekas nepriėmė. Pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po savo dėdės mirties paduoti. Pareiškėja laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo po savo dėdės mirties priėmimo, nes nežinojo, kad dėdė turėjo kokio nors turto, teigia, apie palikėjo turtą sužinojo tik buvusio V. P. gyvenamojo namo savininkei V. V. panorus parduoti gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) kai paaiškėjo, jog to negalima padaryti, nes žemė po namo priklauso mirusiajam V. P., ir pareiškėja apie tai buvo informuota V. V.. Termino praleidimą iš esmės nulėmė informacijos apie palikėjo turtą trūkumas, o ne valios priimti palikimą nebuvimas. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėja, sužinojusi, kad praleido įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl nežinojimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, trumpą CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimo priėmimo terminą, darytina išvada, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po jos dėdės mirties paduoti dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007, kat. 34.5; 122.2; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, kt.).
13. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotųjų asmenų teisėtus interesus. Tokias aplinkybes jie turėjo įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 178 straipsnis), tačiau jokių įrodymų nepateikė, be to, nurodė, jog neprieštarauja pareiškimui. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nėra vertinamas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotųjų asmenų teises. Įvertinus aprašytus veiksnius, trukdžiusius pareiškėjai laiku priimti dėdės palikimą, darytina išvada, kad pradėti palikimo priėmimo procedūrų pareiškėja negalėjo dėl svarbių priežasčių.
14. Teismas, įvertinęs pareiškėjos elgesį, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į tai, kad ginčo byloje nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja. Pareiškime nurodytą termino palikimui priimti praleidimo priežastį pripažinus svarbia, šis terminas pareiškėjai atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 578 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, 5.51 straipsnio 1 dalimi ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448, 576, 577, 578 straipsniais,
nusprendė:
pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, per 3 mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto, likusio po V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sutuoktinės G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo reikalu.
Atnaujinti pareiškėjai Z. T., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jos dėdės V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priimti.
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti pareiškėjai, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo ji turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo patvirtintą kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.