Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės – Balynienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Suskystintos dujos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Suskystintos dujos“ ieškinį atsakovei Ž. M. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

Ieškovas restruktūrizuojama akcinė bendrovė (toliau – RAB) „Suskystintos dujos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-11-03 sprendimą darbo byloje Nr. DGKS-4843, kuriuo panaikintas RAB „Suskystintos dujos“ generalinio direktoriaus 2014-09-08 įsakymas Nr. P-89 „Dėl drausminės nuobaudos Ž. M. paskyrimo“, 2014-09-09 įsakymas Nr. P-90 „Dėl drausminės nuobaudos Ž. M.“ bei 2014-09-19 įsakymas Nr. P-92 „Dėl drausminės nuobaudos Ž. M. paskyrimo“ ir pripažinti, kad atsakovei ginčijamos drausminės nuobaudos paskirtos teisėtai bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė RAB „Suskystintos dujos“ nuo 2003-11-20 dirbo vadybininkės pareigose, nuo 2004-03-25 darbo sutarties Nr. 9 pagrindu pradėjo dirbti reklamos ir įvaizdžio kūrimo ekspertės pareigose, o nuo 2005-05-01 papildomai atsakovė eina ir individualaus šildymo projektų vadovės pareigas. Ieškovo teigimu, atsakovę į darbą priėmė tuometinis generalinis direktorius Z. M. (atsakovės sutuoktinio tėvas), o ji iki vaiko priežiūros atostogų dirbo jos sutuoktinio plėtros ir marketingo direktorius D. M. vadovaujamame skyriuje, dėl ko galėjo būti toleruojamas netgi aplaidus atsakovės darbo funkcijų vykdymas. Laikotarpiu nuo 2008-12-08 iki 2014-06-19 atsakovė buvo vaiko priežiūros atostogose, grįžus su ja buvo tariamasi dėl galimybės nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tačiau toks susitarimas nebuvo pasiektas dėl atsakovės prašytų finansinių sąlygų. Ieškovas nurodė, kad grįžusi iš vaiko priežiūros atostogų atsakovė pradėjo dirbti itin aplaidžiai, pažeidinėti darbo drausmę, nevykdyti vadovo nurodymų, formaliai tik raštais bendrauti darbo santykių metu, atsisakė vykdyti pareiginius nuostatus, ėmė inicijuoti konfliktus su darbdaviu ne tik dėl aplaidaus darbo funkcijų vykdymo, bet ir aiškiai priešiško elgesio. Atsakovė taip pat atsisakė pasirašyti pareiginius nuostatus, patvirtintus 2014-09-15 ieškovo generalinio direktoriaus įsakymu, su kuriais buvo supažindinta, nesutikdama su dokumente jai priskirtomis pareigomis. Dėl nurodytos aplinkybės ieškovas buvo priverstas atsakovei kiekvieną kartą raštu suformuluoti užduotis. Nesutinka, jog dėl reikalavimo vykdyti pareigas atsakovei buvo daromas psichologinis spaudimas ar kad atsakovei nebuvo teikiama informacija. Įtardamas, kad grįžusi po vaiko priežiūros atostogų atsakovė neatlieka jokių realių darbo funkcijų bei atsakovės vadovui dirbant kitoje darbo vietoje nei atsakovė, besibaigiant mėnesiui, ieškovas 2014-06-30 pateikė atsakovei nurodymą pateikti informaciją apie per mėnesio dalį atliktus darbus. Nors atsakovė pateikė ieškovui ataskaitą apie atliktus darbus, tačiau nepateikė darbų atlikimą patvirtinančių duomenų, dėl ko atsakovei 2014-07-03 pateikė įspėjimą dėl tinkamo darbo funkcijų atlikimo. Pažymėjo, kad nevykdant savo funkcijų bei vadovo nurodymų 2014-07-23 įsakymu jai buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas, kuri panaikinta darbo ginčų komisijos 2014-08-28 sprendimu. Pirmoji drausminė nuobauda atsakovei paskirta 2014-09-08 įsakymu Nr. P-89 vadovaujantis darbo tvarkos taisyklių 36 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 228 straipsniu, atsakovės pareiginių nuostatų 1 punktu už tai, kad atsakovė atsisakė įvykdyti žodinį technikos direktoriaus reikalavimą nurodyti, kokie darbai yra atliekami darbo metu darbo vietoje, bei pateikti darbo vietoje esančius dokumentus. Vertino, kad net atsakovei nesutinkant su pareiginiais nuostatais ta apimtimi, kuri, anot jos, prieštaravo jos ankstesnėms darbo funkcijoms, tačiau su jais susipažinus, atsakovė negalėjo nesutikti su darbdavio nustatoma pavaldumo tvarka, t. y. kad atsakovė yra pavaldi ieškovo technikos direktoriui. Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra pasirašius konfidencialumo pasižadėjimą, todėl, ieškovui turint duomenų apie atsakovės sutuoktinio darbą konkuruojančioje įmonėje, 2014-08-29 nurodymas pateikti dokumentus nuo stalo ir paaiškinti, kokie darbai atliekami, buvo pagrįstas ir vykdytinas. Antroji drausminė nuobauda atsakovei skirta 2014-09-09 įsakymu Nr. P-90 už tai, kad nesilaikydama darbo tvarkos taisyklių 30 punkto bei 58.2 punkto elgėsi neatsakingai ir paliko neužrakintą savo darbo kabinetą bei išėjo iš darbo. Trečioji drausminė nuobauda atsakovei skirta 2014-09-19 įsakymu Nr. P-92 už aplaidų pareigų vykdymą, kadangi atsakovė pavestą užduotį parengti SND tiekimo sistemos reklaminį aprašymą bei šios sistemos montavimo ir eksploatavimo instrukcijas atliko be pastangų, panaudodama prieš 8-9 metus ruoštą reklaminį aprašymą. Nurodė, kad 2014-09-01 suteikė papildomą terminą atsakovei iki 2014-09-03 15 val. įvykdyti pavedimą, tačiau neįvykdžius per papildomą terminą pavedimo, paskyrė drausminę nuobaudą. Pažymėjo, kad įsakymas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo priimtas nepažeidžiant DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino.

Ieškovo manymu, darbo ginčų komisija, priimdama sprendimą, rėmėsi išimtinai atsakovės parodymais, neturint kitų objektyvių psichologinio spaudimo įrodymų, buvo suklaidinta dėl tikrosios padėties. Pažymėjo, jog darbo santykių metu bendradarbiavo su atsakove, teikė jai visapusišką informaciją tiek raštu, tiek žodžiu, nedavė nurodymų, kurie būtų nesusiję su jos užimamomis pareigomis. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovės pareigos yra vadovaujamojo pobūdžio, todėl jai taikomi aukštesni veiklos standartai ir ji turėjo diskreciją veikti savo nuožiūra, o atsakovės elgesys, kuomet gavusi užduotį kiekvieną kartą prašo ieškovo ją detalizuoti, vertintinas kaip biurokratizmas, siekiant vilkinti darbų atlikimą (e. b. priedo b. l. 2-8).

Atsakovė Ž. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti darbo ginčų komisijos priimtą sprendimą. Nurodė, kad darbo ginčų komisijos sprendime išdėstytos aplinkybės ir išvados yra teisingos ir pagrįstos. Pažymėjo, kad ji savarankiškai neveikia, neįgyvendina kasdienės įmonės veiklos, užduočių sau neformuoja, ji yra savarankiška tik vykdydama apibrėžtus įmonės tikslus (kuriuos turi žinoti) ir gavusi konkrečią užduotį, o pagal išsilavinimą yra marketingo specialistė, techninių žinių neturi, todėl darbo funkcijoms atlikti kiti darbuotojai jai turi teikti būtiną informaciją. Mano, kad vienas iš tokių darbuotojų turėtų būti įmonės technikos direktorius, kuris veikia priešingai ją persekiodamas, darydamas jai psichologinį spaudimą, neteikdamas jokios techninės informacijos, reikalingos jo paties nurodytoms užduotims atlikti. Atsakovės teigimu, su ja nevyksta dalykinis bendravimas, neaptariami darbo klausimai, ji nėra informuojama apie įmonės verslo strategiją, nors įmonė yra restruktūrizuojama, jai duodami nurodymai, kurių negali objektyviai įvykdyti. Pasak atsakovės, komisija pagrįstai panaikino įmonės generalinio direktoriaus (kuris iki atsakovės išėjimo į vaiko priežiūros atostogas buvo jai pavaldus - dirbo vadybininku, turėjo vykdyti jos nurodymus) 2014-09-08 įsakymu Nr. P-89 skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, pripažįstant, kad atsakovė darbo drausmės nepažeidė, o ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis - nepateikė atsakovei užduoties, pareikalavo pasiaiškinti ką ji daro darbo metu darbo vietoje, pateikti visus popierius (nebūtinai dokumentus), esančius ant atsakovės darbo stalo. Atsakovė mano, kad darbo ginčų komisija pagrįstai panaikino ieškovo generalinio direktoriaus 2014-09-09 įsakymu Nr. P-90 skirtą drausminę nuobaudą – pastabą, kadangi darbo drausmės pažeidimo nepadarė, nes pasibaigus jos darbo dienai ir jai išeinant iš darbo kabineto jame liko technikos direktorius. Darbo ginčų komisija pagrįstai panaikino įmonės generalinio direktoriaus 2014-09-19 įsakymu Nr. P-92 skirtą drausminę nuobaudą - papeikimą, nes ji paskirta praėjus mėnesiui nuo galimo drausmės pažeidimo padarymo dienos, o ieškovas netinkamai organizavo darbą, todėl privalo prisiimti atsakomybę už netinkamą užduoties įvykdymą. Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais, kad ji yra nesąžininga, aplaidžiai vykdo savo darbo funkcijas, nes iki tol buvo pavaldi savo sutuoktiniui - D. M., plėtros ir marketingo direktoriui, vadovavusiam skyriui, kadangi toks tvirtinimas yra absurdiškas, neparemtas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Manė, kad ieškovui pasiūlius atsakovei nutraukti darbo santykius ir šalims susitarus, atsakovė būtų svarsčiusi tokį pasiūlymą atsižvelgdama į DK normas, tačiau buvo organizuojamas tik pokalbis, neteikiant jokių rašytinių pasiūlymų. Nurodė, kad ji neprivalo darbdaviui pateikti duomenų apie savo santykius su sutuoktiniu bei apie savo faktišką šeimyninę padėtį, o pareiga pateikti neabejotinus įrodymus dėl žalos padarymo tenka ieškovui. Pasak atsakovės, darbdavys nesilaikė DK normų dėl darbo sąlygų pakeitimo, 2014-12-02 pranešimu Nr. 14-163 pranešdamas atsakovei, kad jos darbo vietą nustato nuo 2014-12-04 bendrovei priklausančiame pastate adresu B. V. g. 35, Vilniuje. Atsakovės teigimu, tikėtina, kad darbdavys skirs naują drausminę nuobaudą ir tikėtina, atleis ją iš darbo. Mano, kad priešiški santykiai jos atžvilgiu susiklostė dar ir todėl, kad ji nesitaikstė su DK numatytų jos teisių pažeidimu ir kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl ginčo išsprendimo; nuo grįžimo į darbą momento ją rengiamasi paveikti nutraukti darbo santykius savo iniciatyva, negaunant jokios kompensacijos už išdirbtą laiką įmonėje (el. b. priedo b. l.31-35).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendime konstatavo, jog ieškovo reikalavimai nepagrįsti. Teismas vertino kiekvieną atsakovei paskirtą nuobaudą atskirai, nenustatydamas pagrindų skirti atsakovei drausmines nuobaudas. Pasisakydamas dėl AB „Suskystintos dujos“ generalinio direktoriaus 2014 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. P-89 RAB „Suskystintos dujos“ reklamos ir įvaizdžio kūrimo ekspertei - individualaus šildymo projektų vadovei Ž. M. paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo konstatavo, jog darbdaviui faktiškai nušalinus darbuotoją nuo jos vykdomų darbo funkcijų, reikalavimas pateikti turimus dokumentus, esančius ant atsakovės darbo stalo laikytinas neproporcingu darbdavio nurodymu, nepagrįstai varžančiu atsakovės teisę į asmens privatumą. Pažymėjo, kad ieškovas nepagrindė savo reikalavimo teisėtumo, o teiginiai, kad apie galimą ieškovės komercinę paslaptį turinčios informacijos rinkimą bei jos nuslėpimą yra pagrįsti prielaidomis. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės 2014 m. liepos 23 d. pasirašytas konfidencialumo pasižadėjimas nesuteikia teisės ieškovui atlikti darbuotojos asmeninių daiktų kratos, o darbo tvarkos taisyklės ar kiti lokaliniai darbdavio teisės aktai nedraudžia darbuotojams darbo vietoje turėti asmeninių daiktų. Remdamasis rašytiniais įrodymais ir jiems neprieštaraujančiais atsakovės paaiškinimais teismas nurodė, jog neabejoja ieškovės paaiškinimais apie tuo metu ant stalo turimą darbo ginčų komisijai pateiktą medžiagą byloje prieš darbdavį.

Vertindamas RAB „Suskystintos dujos“ generalinio direktoriaus 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. P-90 atsakovei paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos pagrįstumą teismas sutiko su darbo ginčų komisijos vertinimu, jog Darbo tvarkos taisyklių 58.2 punkto reikalavimas yra nekonkretus ir gali būti suprantamas nevienareikšmiškai. Teismas, remdamasis liudytojų J. T., R. J. ir A. V. parodymais, nustatė, jog nė vienas iš jų tiksliai nežino, kaip turėtų būti taikomas minėtas darbo tvarkos taisyklių reikalavimas, jog niekam nebuvo skirtos drausminės nuobaudos ir vertino, kad atsakovės kaltė dėl darbo drausmės pažeidimo nenustatyta.

Vertindamas AB „Suskystintos dujos“ generalinio direktoriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. P-92 paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą teismas sutiko su darbo ginčų komisija, kad atsakovei suformuluota darbo užduotis yra nekonkreti. Remdamasis atsakovės paaiškinimais apie iki vaiko priežiūros atostogų atliktas darbo funkcijas nustatė, jog ieškovas nepagrindė aplinkybės apie minėtos darbo funkcijos priskyrimą atsakovei. Pažymėjo, jog nėra pagrindo abejoti aplinkybe, kad darbdavys atsakovei nesuteikė reikalingos informacijos darbo užduočiai įvykdyti. Nenustatęs atsakovės kaltės panaikino drausminę nuobaudą.

Teismas taip pat konstatavo įrodytu atsakovei daromą neleistiną ieškovo poveikį. Nurodė, jog aplinkybę, kad darbdavys neorganizuoja atsakovės darbo, dėl ko pastarasis negali reikalauti darbo drausmės vykdymo iš atsakovės, patvirtina byloje surinkta medžiaga, liudytojų parodymai bei pačios atsakovės paaiškinimai. Teismas nustatė, jog įmonės atstovas V. B. pirmą darbo dieną po vaiko priežiūros atostogų pasiūlė atsakovei išeiti iš darbo šalių susitarimu išmokant 2 mėnesių vidutinį darbo užmokestį ir, atsakovei nesutikus, ji buvo faktiškai nušalinta nuo darbo. Nustatė, jog technikos direktorius V. B. yra davęs nurodymą neteikti atsakovei jokios informacijos ir dokumentų prieš tai nesuderinus su juo, kad atsakovei buvo taikomi neįprasti ir išskirtiniai padidinti darbo reikalavimai (nurodė teikti ataskaitą apie kiekvieną dieną atliktus darbus, persikelti iš darbo vietos, kurioje dirbo iki vaiko priežiūros atostogų, netenkino teisėtų reikalavimų dėl DK 214 straipsnyje įtvirtintos lengvatos), dvi ginčijamos drausminės nuobaudos paskirtos už 2014 m. rugpjūčio 29 d. padarytus darbo drausmės pažeidimus. Vertino, kad byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, jog drausminės nuobaudos paskirtos atsakovei ne dėl su darbo funkcijų netinkamu vykdymu, o su atsakovės dalyvavimu darbo ginčuose prieš darbdavį. Sutiko su atsakovės argumentais dėl veikų, už kurias yra skirtos drausminės nuobaudos, mažareikšmiškumo bei ieškovo reikalavimų neprotingumu ir neproporcingumu. Konstatavo ieškovo piktnaudžiavimą savo teisėmis skiriant ginčijamas drausmines nuobaudas, sudarantį savarankišką pagrindą panaikinti ginčijamas drausmines nuobaudas (el. b. priedo b. l. 116-120).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, paliekant galioti atsakovei paskirtas drausmines nuobaudas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime netinkamai interpretavo bylos aplinkybes, nepagrįstai nustatydamas teise piktnaudžiaujančią šalį. Apelianto teigimu, atsakovės piktnaudžiavimui pagrįsti bei teismo klaidingoms išvadoms dėl atsakovei daromo neigiamo poveikio teikia papildomus įrodymus – darbinius susirašinėjimus su atsakove, kuriuos prašo prijungti prie civilinės bylos. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu dėl neleistino poveikio atsakovei, nurodydamas, jog atsakovės veiksmai (neveikimas) jai grįžus iš vaiko priežiūros atostogų turi darbo imitavimo ir biurokratizmo požymių, kurie neįvertinti skundžiamame sprendime. Apelianto teigimu, dėl sutuoktinio bei jo tėvo užimamų pareigų iki vaiko priežiūros atostogų atsakovė galėjo darbo funkcijas atlikti kontroliuojama savų žmonių ir imituoti darbo funkcijų atlikimą, todėl galėjo būti toleruojamas ir aplaidus darbo funkcijų vykdymas, neskiriamos drausminės nuobaudos. Atsakovė nesutiko su pareiginiais nuostatais, dėl ko ieškovas turėjo teikti atsakovei konkrečias užduotis raštu. Nurodo, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškovu, gavusi naujas užduotis reikalavo iš ieškovo perteklinės informacijos, kurią pati, kaip užimanti vadovaujančias pareigas, gali gauti, bei pateikė ieškovui tokį užduoties įvykdymą, kuris atitinka darbo imitavimo požymius. Apelianto teigimu, jis bandė bendradarbiauti su atsakove, tačiau, kaip matyti iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktos papildomos medžiagos, pastaroji vilkino užduočių atlikimą, jas vykdydama paviršutiniškai arba atsisakydama atlikti dėl informacijos stokos. Mano, jog ataskaitų iš atsakovės reikalavimas siekiant įsitikinti, ar atsakovė atlieka jai pagal darbo sutartį priskirtas funkcijas, taip pat siekis, kad atsakovė dirbtų tame pačiame objekte, kaip ir technikos direktorius (B. V. g. 35, Vilnius) yra būtini normaliam našiam darbui užtikrinti. Mano, jog spaudimo atsakovei faktą paneigia ir aplinkybė, kad atsakovės tiesioginis vadovas technikos direktorius V. B. per savaitę atsakovės darbo vietoje Smolensko g. būna tik kelias valandas, visą kitą laiką praleisdamas adresu B. V. g. 35, Vilnius. Apeliantas mano, jog drausmines nuobaudas atsakovei paskyrė pagrįstai, įvertinęs atsakovės darbo drausmės pažeidimus. Pasisakydamas dėl ieškovo 2014 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. P-89 paskirto atsakovei papeikimo pagrįstumo pažymėjo, jog teismas netinkamai vertino darbo santykių subjektų pareigas ir pasitikėjimo faktoriaus reikšmę. Nurodo, jog ieškovo pasitikėjimo lygis atsakove buvo sumažėjęs atsižvelgiant į tai, kad grįžusi po vaiko priežiūros atostogų atsakovė elgėsi nelojaliai, atsisakydama pasirašyti pareiginius nuostatus bei vengdama vykdyti jai skiriamas užduotis. Kadangi atsakovė naudojosi ieškovo darbo priemonėmis, o už laiką, praleidžiamą darbe, gavo pilną darbo užmokestį, ieškovas turėjo teisę reikalauti atsakovės nurodyti darbo rezultatus ir pateikti prašomus dokumentus, dėl ko jo elgesys neturėtų būti laikomas neteisėtu. Ieškovo technikos direktorius neprašė atsakovės pateikti jos asmeninius daiktus, be to, atsakovės atžvilgiu „krata" nebuvo atlikta, kadangi atsakovei įsidėjus rašytus dokumentus į stalčių ieškovas jų nepaėmė ir nepatikrino. Nors atsakovė atsisakė pasirašyti pareiginius nuostatus, tačiau laikytina, kad ji su jais susipažino, nes apie jų gavimą patvirtino parašu. Mano, kad atsakovei nesutikus su pareiginiais nuostatais ta apimtimi, kuri, anot jos, prieštaravo jos ankstesnėms darbo funkcijoms, ji negalėjo nesutikti su darbdavio nustatoma pavaldumo tvarka, t. y. pavaldumu technikos direktoriui (pareiginių nuostatų 1 punktas), o atsisakymas pripažintas darbo drausmės pažeidimu. Pažymi, kad ieškovo reikalavimas atsakovei pateikti informaciją apie dirbamą darbą bei nurodymas pateikti raštu rašomus dokumentus buvo teisėtas ir priešinga išvada nėra galima, kadangi teismas nenurodė, kokį teisės aktą ieškovas pažeidė teikdamas minėtus nurodymus. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė darbo santykių metu buvo nušalinta nuo darbo, kadangi tokios aplinkybės nenurodė technikos direktorius, o tuo atveju, jeigu darbuotoja būtų buvusi nušalinta nuo darbo, jos darbovietėje nebūtų. Be to, teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad atsakovė negalėjo būti nušalinta nuo darbo dėl jai nuolat teikiamų užduočių. Apeliantas taip pat nesutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl 2014-09-09 įsakymu Nr. P-90 paskirtos pastabos nepagrįstumo, kadangi ieškovo darbo tvarkos taisyklių 58.2 punktas, nustatantis paskutinio išeinančio darbuotojo pareigą užrakinti duris, yra aiškus ir konkretus. Apelianto teigimu, atsakovei neįvykdžius šio konkretaus reikalavimo, buvo paskirta švelniausia drausminė nuobauda – pastaba, tokiu būdu atkreipiant ir kitų darbuotojų dėmesį į tai, kas darbdavio yra laikoma darbo drausmės pažeidimu bei darbo tvarkos taisyklių nuostatų privalomumą. Nurodo, jog visi liudytojai žino, kad išeinant namo reikia užrakinti kabinetą, o kitų darbuotojų nevykdymas darbo tvarkos taisyklių reikalavimo nešalina atsakovės atsakomybės už konkretų nustatytą pažeidimą. Atkreipė dėmesį, kad teismas nevertino darbo tvarkos taisyklių 30 punkto reikalavimo, kurį taip pat pažeidė atsakovė. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo argumentais dėl drausminės nuobaudos – papeikimo paskyrimo nepagrįstumo, nurodydamas, jog drausminė nuobauda atsakovei paskirta ne už kvalifikacijos stoką vykdant užduotį, o už akivaizdžiai tyčinį darbo imitavimą tariamai vykdant potvarkyje Nr. 14-74 suformuluotas užduotis. Be to, atsakovė nepagrįstai reikalaudavo papildomos informacijos ar rasdavo įvairių kliūčių pavestų užduočių neatlikimui. Apelianto nuomone, teismas turėjo įvertinti, kad papildomos informacijos reikalavimas ar nurodomas jos trūkumas tėra nesąžiningas atsakovės būdas neatlikti darbo funkcijų. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nėra nekvalifikuota darbuotoja ar vykdanti tik technines funkcijas pagal darbdavio nurodymus; jos pareigos yra vadovaujančio pobūdžio ir reikalaujančios aukštos kvalifikacijos, kurią ko gero atsakovė turi. Pažymėjo, kad atsakovė iki įsidarbindama pas ieškovą dirbo Kauno energijos filiale vyr. inžiniere, todėl techninių užduočių vykdymas jai yra gerai suprantamas ir apimantis jai priskirtas individualaus šildymo projektų vadovės funkcijas (el. b. priedo b. l. 121-132).

Atsakovė Ž. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su apelianto prašymu priimti papildomus įrodymus, kadangi pateikiamas susirašinėjimas yra vėlesnio laikotarpio nei įvykiai, dėl kurių paskirtos drausminė nuobaudos. Tuo atveju, jeigu teismas prijungtų apelianto pateiktus dokumentus prie bylos, paaiškina, jog aiškintis raštu klausimus dėl pavestų atlikti užduočių buvo priversta dėl paties apelianto veiksmų, kadangi buvo duoti nurodymai atsakovei neteikti duomenų, reikalingų darbo užduotims vykdyti. Nurodo, jog grįžus po vaiko priežiūros atostogų su ieškovu vyko pokalbis apie tai, kad atsakovei praktiškai dirbti nėra galimybių dėl pasikeitusios ekonominės situacijos bei vykdomo restruktūrizacijos proceso, tačiau ieškovas nesiūlė jai darbo santykių nutraukimo, o terorizavo ir darė psichologinį spaudimą. Ieškovas nepateikė teismui duomenų apie tai, kokią žalą ieškovui padarė atsakovė, o dėl asmeninių santykių su savo sutuoktiniu, kurie dabar yra nutrūkę, darbdaviui aiškintis neprivalo. Atsakovės teigimu, su ja nevyksta dalykis bendravimas, neaptariami darbo klausimai, ji nėra informuojama apie įmonės verslo strategiją. Atkreipė dėmesį į tai, kad tik grįžus jai į darbą darbdavys paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą, kuri buvo panaikinta Darbo ginčų komisijos, kas akivaizdžiai pagrindžia aplinkybę, jog nuo pat grįžimo į darbą momento ieškovas stengiasi paveikti atsakovę nutraukti darbo santykius. Mano, jog teismas skundžiamame sprendime teisingai įvertino jai paskirtų drausminių nuobaudų nepagrįstumą (el. b. priedo b. l. 181-183).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad atsakovei buvo skirtos drausminės nuobaudos pagal RAB „Suskystintos dujos“ generalinio direktoriaus 2014-09-08 įsakymą Nr. P-89 „Dėl drausminės nuobaudos Ž. M. paskyrimo“, 2014-09-09 įsakymą Nr. P-90 „Dėl drausminės nuobaudos Ž. M.“ bei 2014-09-19 įsakymą Nr. P-92 „Dėl drausminės nuobaudos Ž. M. paskyrimo“, kurios buvo panaikintos nenustačius teisės pažeidimo sudėties. Šalių darbo santykiai yra pasibaigę šalių susitarimu, t.y. pagal DK 125 straipsnį (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovas apeliacijos objektu nurodė pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą.

Dėl naujų įrodymų

CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Apeliantas (darbdavys) prie apeliacinio skundo pridėjo darbinį susirašinėjimą ir jį lydinčius dokumentus su atsakove, siekdamas paneigti teismo išvadą dėl jo piktnaudžiavimo darbinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad prie apeliacinio skundo yra pridėti dokumentai, kurie parengti nuo 2014-09-03 iki 2014-09-09 ir šis laikotarpis įeina į drausminių nuobaudų paskyrimo terminą, atmeta prašymą dėl papildomų įrodymų (elektroninės bylos priedo b.l.132-142) pateikimo, nes jie nėra nauji, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų siekę juos prijungti prie bylos, o pirmosios instancijos teismas atsisakęs priimti. CPK 320 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t.y. bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nevyksta pakartotinai. Be to, toks apelianto (darbdavio) elgesys pažeidžia CPK 7 straipsnio reikalavimus. Ši apeliacinio teismo išvada atitinka kasacinio teismo išaiškinimą, kur nurodoma, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Ribotos apeliacijos pranašumas tas, kad ginčo šalys yra verčiamos atidžiau rūpintis proceso eiga ir jau pirmojoje instancijoje pateikti visus turimus įrodymus. Be to, sudaromos prielaidos apriboti galimybę nesąžiningai šaliai vilkinti procesą. Taip įgyvendinamas proceso operatyvumo principas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisė į bylos išnagrinėjimą per protingą terminą. Ribotos apeliacijos procese taip pat siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti siekiant greitai ir išsamiai ištirti bylą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjo UAB „SAPNŲ SALA“ , bylos Nr. 3K-3-616/2013) .

Taip pat apeliantas teikia į bylą darbinį susirašinėjimą ir jį lydinčius dokumentus, kurie parengti nuo 2014-10-01 iki 2015-07-30 (elektroninės bylos priedo b.l.142-174). Minėti dokumentai neprijungiamu prie bylos, nes šalių susirašinėjimas po 2014-10-01 neveikia apeliacinės bylos objekto, t.y. paskutinė ginčijama drausminė nuobauda buvo paskirta AB „Suskystintos dujos“ generalinio direktoriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. P-92 (DK 238 straipsnis).

Dėl darbo santykių vertinimo pagal darbą anksčiau ir darbo sąlygų

Pagal DK 238 straipsnį „skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau“. Pagal šią įstatyme įtvirtintą dispoziciją turi būti vertinamas darbuotojo ankstesnis darbas, o ne buvę darbo ir šeiminiai santykiai, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl darbdavio vykdytos darbo kontrolės iki vaiko priežiūros atostogų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nevertina argumentų dėl atsisakymo pasirašyti naujai 2014-09-15 ieškovo generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintus ieškovės pareigybės pareiginius nuostatus. Tuo atveju, jei šalys nesusitarė dėl darbo sutarties sąlygų (DK 95 straipsnis), yra pagrindas pradėti inicijuoti darbo santykių pasibaigimą pagal įstatyme nustatytus teisinius pagrindus (DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bet kokios derybos dėl darbo sąlygų demokratinėje visuomenėje yra leistinos ir teisėtos (DK 2 straipsnio 1 dalies 4, 6, 9 punktai, 35 straipsnis). Be kita ko, įstatyme pripažįstama kaip vertybė ir darbo santykių stabilumas (DK 2 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Taigi atsakovės siekis išlaikyti status quo yra legalus, todėl negali būti vertinamas kaip biurokratizmas (elektroninės bylos priedo b.l.124). Tuo atveju, jei derybų rezultatas netenkino apelianto (darbdavio), jis turėjo teisę pasinaudoti DK 129 straipsnio nuostatomis.

Dėl darbdavio neleistino poveikio

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų J. T., V. B., A. V. parodymus padarė išvadą, jog atsakovė praktiškai buvo nušalinta nuo darbo. Inter alia, byloje yra nustatyta aplinkybė, jog technikos direktorius V. B. yra davęs nurodymą neteikti jokios informacijos ir dokumentų Ž. M., prieš tai nesuderinus su juo. Apeliantas jos neginčija, tačiau pridėtais prie apeliacinio skundo dokumentais, siekia įrodyti atsakovės nebendradarbiavimą tiek ankstesniu laikotarpiu, tiek po drausminių nuobaudų skyrimo (elektroninės bylos priedo b.l.125). Teisėjų kolegija atsisakė juos priimti, todėl jų nevertina (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliantas nesutinka su teismo atliktu liudytojos J. T. parodymų vertinimu. Įrodinėja, kad pati atsakovė turėjo aktyviai imtis atlikti savo darbo funkcijas. Šis apelianto argumentas neturi objektyvaus pagrindimo. Pirma, apeliaciniame skunde nurodoma jog atsakovė grįžo į darbą po 6 metų pertraukos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad su individualių namų šildymo projektais šiuo metu dirba J. T.. Apeliantas nurodė, kad J. T. perėmė iš atsakovės šį darbą, kai ji išėjo vaiko priežiūros atostogų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog į bylą nėra pateikti įrodymai, kokiu būdu ir kokia apimtimi apeliantas paskirstė darbo užduočių vykdymą, t.y. kokia apimtimi sumažėjo J. T. darbo krūvis, dirbant su individualių namų šildymo projektais. Tai reiškia, jog už tolimesnį individualių namų šildymo projektų vystymą toliau liko atsakinga J. T.. Antra, apelianto argumentas, kad ir po 6 metų atsakovė galėjo sulaukti tam tikrų skambučių iš buvusių klientų, pagrindžia, jog toks darbo organizavimas jam yra tinkamas, nes pats ėmėsi revizuoti informacijos ir dokumentų atsakovei Ž. M. teikimą.

DK 229 straipsnis numato, jog „darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais‘. Nagrinėjamoje byloje apeliantas pripažįsta, jog pats ėmėsi organizuoti atskirų darbo užduočių suformulavimą raštu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs užduočių skyrimo turinį, nustatė, jog darbuotojai buvo taikomi neįprasti ir išskirtiniai padidinti darbo reikalavimai: darbuotojai, grįžusiai į darbą po 6 metų atostogų, darbdavys jau pirmą darbo savaitę nurodė teikti ataskaitą apie kiekvieną dieną atliktus darbus (darbo bylos 50 lapas). Apeliantas šios išvados neginčija, todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog nebuvo daromas neleistinas poveikis darbuotojai kaip neįrodytą (CPK 185 straipsnis). Jau vien tai, kad atsakovė buvo įpareigota vykdyti funkcijas, kurių atlikimo galimybės buvo apribotos paties atsakovo veiksmais ir parodant norą kontroliuoti technikos direktoriaus V. B. kiekvienos atsakovei informacijos teikimą, yra darbuotojos teisės į tinkamą darbo aplinką pažeidimas (DK 229 straipsnis). Darbdavio darbo kontrolė turi būti nukreipta ne tik į informacijos teikimo patikrą, bet ir į darbuotojui tinkamą darbo sąlygų sudarymą, kad jis pasiektų jam keliamus darbo rezultato tikslus.

Taip pat apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad neleistinas poveikis darbuotojai buvo daromas ir tuo, kad darbdavys netenkino teisėtų Ž. M. prašymų dėl darbo laiko lengvatos taikymo pagal DK 214 straipsnį. Nurodo, kad darbo ginčų komisija nurodė, jog laisvas laikas atsakovei buvo suteiktas, tačiau ne tuo metu, kai ji to reikalavo. Pagal DK 214 straipsnį būtent darbuotojo prašymas yra pagrindas šiai įstatymo laiduojamai teisei. Jei šalys nesusitaria, ginčas dėl teisėto intereso sprendžiamas pagal individualiems darbo ginčams nagrinėti taisykles. Nagrinėjamoje byloje ginčą sprendė darbo ginčų komisija, pripažindama atsakovės teisių pažeidimą (elektroninės bylos priedo b.l. 44-45). Apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių aplinkybių, galinčių paneigti darbo ginčų komisijos išvados teisėtumą, todėl atmetamas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas konstatuodamas darbdavio neleistiną poveikį atsakovei, kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

Dėl paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumo

Atsakovas įrodinėdamas AB „Suskystintos dujos“ generalinio direktoriaus 2014 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. P-89 RAB „Suskystintos dujos“ reklamos ir įvaizdžio kūrimo ekspertei –individualaus šildymo projektų vadovei Ž. M. paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo, teisėtumą (darbo bylos 10 lapas), nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo aplinkybę dėl atsakovės asmeninių daiktų kratos, t.y. byloje nėra šį faktą galinčių patvirtinti įrodymų (elektroninės bylos priedo b.l.128). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu argumentu, nes ši aplinkybė užfiksuota Darbo ginčų komisijos 2014 m. lapkričio 3 d. sprendime Nr. DGKS-4843, kur aiškiai nurodyta, jog technikos direktoriaus V. B. pateikė žodinį reikalavimą parodyti visus popierius, esančius ant darbinio stalo (darbo bylos 5 lapas). Kita vertus, apeliantas galėjo nuginčyti tas faktines aplinkybes, kurios nurodytos Darbo ginčų komisijos sprendime (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 27 d.nutartis civilinėje byloje UAB „PAAS LT“ v. I. U., bylos Nr. 3K-3-120-681/2015), tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovės paaiškinimais. Kita vertus, reikalavimo pateikti nuo stalo dokumentus buvimą patvirtina apeliacinio skundo argumentacija (elektroninės bylos priedo b.l.128).

Apeliantas reikalavimo pateikti dokumentus nuo stalo ir paaiškinti, kokie darbai yra atliekami, teisėtumą grindžia konfidencialumo įsipareigojimu. Tačiau ši pareiga nepaneigia atsakovės teisės į privatumą darbo vietoje. Tokios teisės garantiją pagal Konvencijos 8 straipsnį išaiškino Europos Žmogaus Teisių Teismas, pabrėždamas, jog teisė dėl privataus gyvenimo negali būti aiškinama siaurinamai (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje N. v. Vokietija, pareiškimo Nr. 13710/88). Bet kuriuo atveju, aplinkybės, kad ieškovas (darbdavys) pateikė reikalavimą tikrinti visus, o tai reiškia kartu ir asmeninius darbuotojo daiktus, apeliantas nepaneigė (CPK 12, 178 straipsniai).

Apeliantas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė buvo faktiškai buvo nušalinta nuo darbo, tėra interpretacija (elektroninės bylos priedo b.l.129). Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; ir kt.). Taigi toks kasacinio teismo išaiškinimas parodo teismo diskrecijos teisę spręsti dėl įrodymų patikimumo.

Pažymėtina, kad teismo išvada dėl atsakovės faktinio nušalinimo nuo darbo yra padaryta ne apelianto įrodinėjamomis aplinkybėmis, t.y. nesprendžiant dėl AB „Suskystintos dujos“ generalinio direktoriaus 2014 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. P-89 RAB „Suskystintos dujos“ reklamos ir įvaizdžio kūrimo ekspertei – individualaus šildymo projektų vadovei Ž. M. paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo, teisėtumo pagal DK 234 straipsnį. Minėta išvada yra padaryta vertinat atsakovės darbo sąlygas iki ir po drausminės nuobaudos skyrimo, konstatuojant neleistino poveikio darymą darbuotojai. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažino, jog skirta drausminė nuobauda – papeikimas, pagal 2014 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. P-89 panaikinta esant tam pagrindui, todėl atmetamas apeliacinio skundo argumentas dėl šios sprendimo dalies neteisėtumo (CPK 185 straipsnis).

RAB „Suskystintos dujos“ generalinio direktoriaus 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. P-90 RAB „Suskystintos dujos“ reklamos ir įvaizdžio kūrimo ekspertei – individualaus šildymo projektų vadovei Ž. M. paskirta drausminė nuobauda – pastaba (darbo bylos 13 lapas). Apeliantas įrodinėja jog teismo išvada, kad visi liudytojai patvirtino, kad tiksliai nežino, kaip minėtas darbo tvarkos taisyklių reikalavimas turi būti taikomas, neatitinka jų parodymų. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas nenurodo net teismo posėdžio garso įrašo laiku šios išvados neteisingumo, tačiau ją neigia sava teisinio santykio interpretacija, t.y., jog nesvarbu kaip darbuotojai vykdo reikalavimą užrakinti duris (b.l. elektroninės bylos priedo b.l.130). Bet kuriuo atveju, ši aplinkybė nėra reikšminga vertinat atsakovės kaltę dėl įrodinėjamo darbo drausmės pažeidimo. Teismas aiškiai nurodė, kad Ž. M. 2014 m. rugpjūčio 29 d. pasibaigus jos darbo laikui (apie 13.30 val.) išėjo iš bendro su V. B. kabineto, neužrakinusi durų. Ž. M. teigė, kad durų neužrakino, nes V. B. pasibaigus jos darbo laikui dar buvo darbe, tik ne kabinete, t.y. kad ji išėjo ne paskutinė. Darbo tvarkos taisyklių 58.2 punktas nustato, kad „darbuotojas, išeinantis iš kabineto paskutinis, užrakina duris“ (darbo bylos lapas 59). Sutiktina su Darbo ginčų komisija, jog šiame punkte nėra aiškiai nurodyta, ar durys turi būti užrakintos išeinant paskutiniam iš kabineto darbo pabaigoje kaip iš darbovietės, ar kiekvienu atveju. Be to, nedetalizuota, kaip reikia elgtis, kai darbo kabinete įrengtos dvi darbo vietos. Apeliantas nurodė, kad tik atsakovė ir V. B. dirbo viename kabinete; kiti darbuotojai turėjo atskirus kabinetus. Kita vertus, iš kitų apeliacinio skundo argumentų, kuriais akcentuojamas darbo vietos užtikrinimo saugumas, pasirūpinant pareiga užtikrinti, jog pašaliniai vartotojai nepasinaudotų kompiuteriniu, parodo, jog Darbo ginčų komisija pagrįstai plečiamai aiškino Darbo tvarkos taisyklių 58.2 punktą, laikydama, jog toks reikalavimas yra siejamas su darbovietės apsauga. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. pasibaigus atsakovės darbo laikui dar buvo darbe, o tai yra asmuo, kuris vykdė nuolatinę atsakovės darbo funkcijų ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, darbo vietos kontrolę, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas (apeliantas) neįrodė atsakovės kaltės dėl darbo pareigos rakinti duris nevykdymo (DK 234 straipsnis). Tai reiškia, jog nesant šio teisės pažeidimo sudėties elemento, drausminė nuobauda – pastaba, negalėjo būti paskirta.

AB „Suskystintos dujos“ generalinio direktoriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. P-92 reklamos ir įvaizdžio kūrimo ekspertei – individualaus šildymo projektų vadovei Ž. M. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (darbo bylos 31-32 lapas). Įsakyme nurodyta, kad nuobauda skiriama už 2014 m. liepos 15 d. potvarkyje Nr. 14-74 suformuotos užduoties (parengti ir pateikti nepriklausomos SND tiekimo sistemos reklaminį aprašymą bei šios sistemos montavimo ir eksploatavimo instrukcijas) neatlikimą. Apeliantas nurodo, kad drausminė nuobauda buvo paskirta, nes atsakovė pateikė darbdaviui reklaminį aprašymą pagal 8 metų senumo duomenis. Apeliantas pats nurodė, kad ši užduotis įvykdyta pagal duomenis, turėtus iki vaiko priežiūros atostogų, t.y. tais, kuriais ji disponavo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog neturi pagrindo abejoti Ž. M. paaiškinimais, kad darbdavys nesuteikė jai reikalingos informacijos darbo užduočiai įvykdyti. Apeliantas šį teismo argumentą ginčija tuo, kad atsakovė nuolat reikalaudavo papildomos informacijos, o tai reiškia, kad ji buvo nesąžininga. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokie apelianto paaiškinimai kaip tik įrodo jo netinkamą pareigų vykdymą, organizuojant darbą (DK 229 straipsnis). Apeliantas ir neišvardino, ir nepateikė įrodymų, kokius konkrečiai suteikė duomenis atsakovei, kad ši galėtų parengti nepriklausomos SND tiekimo sistemos montavimo ir eksploatavimo instrukcijas (darbo bylos 11 lapas). Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje atsakovė gaudavo konkrečiai suformuluotas užduotis po to, kai tarp šalių kilo ginčas dėl pareiginių nuostatų pakeitimo. Apeliantas įrodinėja, jog atsakovė galėjo aktyviai bedrauti su kitais darbuotojais ar pati rinkti jai pavestos užduoties atlikimui reikalingą informaciją. Ši argumentas yra fiktyvus, nes paties darbdavio iniciatyva toks veikimo būdas buvo negalimas, kadangi technikos direktoriaus V. B. ėmėsi kontroliuoti kiekvienos atsakovei informacijos teikimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad darbdavys niekaip nepagrindė, kad rengti technines instrukcijas yra ieškovės darbo funkcija. Apelianto argumentas, kad atsakovei buvo priskirtos ir techninės funkcijos, kurias ji turėjo būti pajėgi atlikti kaip kvalifikuota darbuotoja, neatitinka įstatymo. Pagal DK 119 straipsnį darbdavys neturi teisės reikalauti, išskyrus šiame Kodekse nustatytus atvejus, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Dėl papildomo darbo ar pareigų turi būti sutarta ir tai turi būti aptarta darbo sutartyje. Apeliantas pripažįsta, jog būtent pagal naujai RAB „Suskystintos dujos“ generalinio direktoriaus 2014-09-15 įsakymu Nr. 19B patvirtintus pareiginius nuostatus (darbo bylos 47, 48 lapai) pareigybei buvo priskirtos techninės funkcijos. Tuo tarpu 2004 m. Darbo sutartyje Nr. 9 sutarta, kad atsakovė atliks reklamos ir įvaizdžio kūrimo ekspertės darbą. 2003 m. Darbo sutartis Nr. 24 įrodo, kad su atsakove buvo tartasi dėl plėtros ir marketingo sekretoriaus, vadybininkės pareigų (darbo bylos 41-44 lapai). Taigi jokių susitarimų dėl techninių funkcijų atlikimo darbo sutartyje, kuri yra darbo santykių teisinis pagrindas (DK 95, 99 straipsniai), nėra sudaryta.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais apeliantas iš esmės išreiškia nesutikimą su teismo sprendimu, iš esmės pakartodamas savo poziciją dėl ginčo aplinkybių, o teisės aktų ir teismų praktikos nurodymas, neįrodinėjant aplinkybių sutapimo su šios bylos aplinkybėmis (racio decidedi), nėra faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, galintys paneigti sprendimo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 306 straipsnio1 dalies 4 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma ir teismo skundžiamame procesiniame sprendime išdėstyti motyvai bei jų pagrindu padarytos išvados teikia pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apelianto bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos remiantis pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė prašo teismo priteisti iš apelianto jos patirtas 500 eurų bylinėjimosi išlaidų pagal pateiktus įrodymus (elektroninės bylos priedo b.l. 184,185). Prašomos priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo pakeitimu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytą sumą, todėl priteisiamos atsakovės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo RAB „Suskystintos dujos“ (juridinio asmens kodas 110856894) atsakovės Ž. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 eurų (penkis šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.