Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio (pranešėjas), ir Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-478-638/2013 pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei S. T., tretieji asmenys notarai B. G., D. G., dėl pareiškimo pripažinimo negaliojančiu, palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

C P K 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto pateikti dokumentai yra susijęs su šalių iškilusiu ginču, todėl remiantis CPK 314 straipsniu dokumentus prijungia prie bylos.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų C P K 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.

Nustatyta, kad 2007-09-06 mirė V. T. (t.1, b. l. 8). Jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo Kumelių g.7-5, Kaune (t.1, b. l. 11). Kadangi testamento palikėja nesudarė, tai paveldėtojai pagal įstatymą yra laikomi mirusiosios vaikai: – ieškovas A. T. (t. 1, b. l. 12) ir atsakovė S. T. (prijungta paveldėjimo byla b. l. 4). V. T. mirties dieną buvo išsituokusi (paveldėjimo byla, b. l. 4). Ieškovas 2008-06-04 Kauno 18-ame notarų biure pateikė pareiškimą, kuriuo pareiškė, kad palikimo po motinos V. T., mirusios 2007-09-06, mirties nepriėmė, turto nevaldo ir pretenzijų į jį nepareikš (paveldėjimo bylos b. l. 1). 2008-08-20 ir 2008-08-28 notaras D. G. išdavė paveldėjimo teisės liudijimus atsakovei S. T. į mirusios V. T. turtą.

Dėl pareiškimo pripažinimo negaliojančiu

CK 5.2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Palikėjai V. T. nesudarius testamento, atsiradusio jos palikimo paveldėtojais tapo asmenys pagal įstatyme nustatytą įpėdinių eilę. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjos vaikai – ieškovas ir atsakovė. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo atlikti bent vieną iš šių aktyvių veiksmų: faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl palikimo apyrašo sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Neatlikus veiksmų per šį terminą, laikoma, kad asmuo nepriėmė palikimo.

Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad ieškovas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių laikotarpį po 2007 m. rugsėjo 6 d. palikimo atsiradimo šio palikimo nepriėmė. Trijų mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi 2007 m. gruodžio 6 d., o ieškovas tik 2008 m. birželio 4 d. pareiškė, kad palikimo po motinos V. T. mirties nepriėmė, turto nevaldo ir pretenzijų į jį nepareikš. Galiojančio CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas, pareiškimas dėl palikimo atsisakymo paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad iš esmės toks ieškovo pareiškimas, jog palikimo po motinos mirties nepriėmė, turto nevaldo ir pretenzijų į jį nepareikš, prilygo palikimo atsisakymui, nes šiuo pareiškimu A. T. išreiškė savo valią nepriimti palikimo, t. y. atsisakyti palikimo. Tuo labiau, kad ieškovas tame pačiame 2008 m. birželio 4 d. pareiškime nurodė, kad CK 5.60 straipsnio turinys (kuriame reglamentuojama palikimo atsisakymo tvarka ir pasekmės) jam paaiškintas. Vadinasi, 2008 m. birželio 4 d. pareiškimas dėl palikimo nepriėmimo prilygintinas palikimo atsisakymui. Atsižvelgiant į tai, kad palikimui priimti yra nustatytas trijų mėnesių terminas, o praleidus šį terminą yra laikoma, kad palikimas nepriimtas, tai po šio termino pasibaigimo nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis pareiškimu atsisako nuo palikimo, ar neišreiškia jokios valios dėl palikimo, abiem šiais atvejais atsiranda tos pačios palikimo nepriėmimo teisinės pasekmės. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2008 m. birželio 4 d. ieškovo pareiškimą vertino kaip niekinį ir negaliojantį bei kaip nesukeliantį teisinių padarinių, nes pateiktas praleidus įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į byloje pateiktų įrodymų visumą ( CPK 185 straipsnis) teisingai nustatė, kad yra papildomas pagrindas pripažinti negaliojančiu ieškovo 2008-06-04 pareiškimą dėl palikimo nepriėmimo kad ieškovas pasirašė tokį pareiškimą esminiai suklydęs nesuprasdamas pareiškimo reikšmės ir jo pasekmių ( CK 1.90 str.).

Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, fakto nustatymo

CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, - tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. J., bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas siekia priimti jam, kaip įstatyminiam įpėdiniui, atitekusią palikimo dalį, nurodydamas, kad motinos V. T. palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, palikimą sudaro gyvenamasis namas, o faktiškas jo valdymas reiškia įpėdinio tolesnį gyvenimą tame name, jeigu jame įpėdinis gyveno iki palikėjos mirties. Byloje nustatyta, kad ieškovas iš karto po motinos mirties gyveno name (duomenys neskelbtini)Šią aplinkybę patvirtino byloje apklausti liudytojai A. J., Z. T., S. B.. Nors šį faktą apeliaciniu skundu ginčija atsakovės S. T. įstatyminis atstovas V. T., tačiau šios nustatytos aplinkybės nepaneigtos civiliniame procese leistinais įrodymais ( CPK 178 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį nereikalaujama pradėti valdyti visą palikimą, užtenka, kad įpėdinis pradeda valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą. Taigi, apeliantas po motinos mirties likęs gyventi name (duomenys neskelbtini)atliko faktinį veiksmą, parodantį, kad jis siekia įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) ir faktiškai priėmė palikimą.

Kitas svarbus aspektas yra tas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007). Tai reiškia, kad apeliantas, įrodinėdamas, jog po motinos mirties jis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, galėjo remtis, be kita ko, savo veiksmais, atliktais po įstatymo nustatyto termino, o teismas – juos vertinti kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Byloje nustatyta, kad ieškovas po motinos V. T. mirties keletą kartų ėmė nuompinigius iš UAB (duomenys neskelbtini)už palikėjai V. T. nuosavybės teise priklausiusių patalpų Kumelių gatvėje nuomą. Taip pat nustatyta, kad 2008-12-30 ieškovas sumokėjo 7028 Lt už gamtines dujas, suvartotas name (duomenys neskelbtini) (b. l. 138). Todėl darytina išvada, kad apelianto atliktų veiksmų pobūdis, t. y. mokesčių mokėjimas, rūpinimasis palikėjai priklausiusio nekilnojamojo turto nuoma, taip pat parodo, jog jis siekė įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad mokesčiai AB „Lietuvos dujos“ už dujas sumokėti tik 2008-12-30, o rašteliai, patvirtinantys apie nuomos mokestį sumokėjimą yra parašyti, taip pat praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo ( b. l. 17-20), tačiau teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad ieškovas tik dalį palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, patvirtinančių veiksmų atliko per įstatymo nustatytą terminą, o kitus veiksmus atliko šį terminą praleidus, nesudaro pagrindo spręsti, jog tokie veiksmai iš viso nebuvo atlikti ir jog ieškovas neišreiškė savo valios valdyti palikimo kaip savo. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas A. T. po savo motinos V. T. mirties 2007-09-06, priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti (CK 5.51 str. 1 d.).

Atsikertant į apeliacinio skundo argumentą, kad net jei teismui būtų buvęs pagrindas pripažinti paveldėjimo teisės liudijimus negaliojančiais, teismas turėjo spręsti dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo šioje byloje apeliantės atžvilgiu, kadangi ji yra nepilnametė apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios kategorijos bylose kilus ginčui dėl paveldėjimo tarp paveldėtojų, teismas neprivalo būti aktyvus ir ex officio nustatinėti juridinius faktus, dėl kurių reikalavimų byloje nebuvo pareikšta.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais

Byloje nustatyta, kad 2008-08-20 ir 2008-08-28 notaras D. G. išdavė paveldėjimo teisės liudijimus atsakovei S. T. į mirusios V. T. turtą. Pirmosios instancijos teismas šiuos paveldėjimo teisės liudijimus pripažino negaliojančiais, nes paveldėjimo byla Kauno 18-ame notarų biure yra užvesta neteisėtai, t. y. negavus Notarų rūmų prezidento sprendimo dėl pavedimo vesti paveldėjimo bylą kitame notaro biure, negu, kad priklausytų pagal LR Teisingumo ministro nustatytą teritorinį priklausomumą. Apeliantės atstovas V. T. ir tretieji asmenys notarai B. G. ir D. G. teigia, kad minėta tvarka nėra imperatyvi ir iš esmės šiai dienai laikytina notarų vidaus susitarimo reikalu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia argumentacija, jog vien formalus minėtos tvarkos nesilaikymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti ginčijamus paveldėjimo liudijimus negaliojančiais. Nagrinėjamoje byloje paskutinė deklaruota V. T. gyvenamoji vieta buvo Kumelių gatvėje, Kaune, todėl paveldėjimo byla turėjo būti vedama Kauno miesto 9-ajame notarų biure. Šią aplinkybę patvirtino Lietuvos notarų rūmai 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 299/S-641 (2 t. b. l. 65).

Paveldėjimo bylų perdavimo vesti kitam notarui tvarka yra nustatyta Lietuvos Notarų rūmų prezidiumo 2007-01-15 nutarimu Nr. 4.2.1, kurio 6 p. nustato, kad išnagrinėjęs suinteresuoto asmens prašymą, Lietuvos notarų rūmų prezidentas, o jo nesant jį pavaduojantis viceprezidentas, priima vieną iš galimų sprendimų (pavesti paveldėjimo bylą vesti kitam notarui; perduoti paveldėjimo bylą vesti kitam notarui; atsisakyti pavesti paveldėjimo bylą vesti kitam notarui; atsisakyti perduoti paveldėjimo bylą vesti kitam notarui). Pažymėtina, kad Notariato įstatymo 6 str. suteikia Teisingumo ministrui teisę nustatyti reikalavimus, keliamus notarų biurams ir notarų darbo laikui, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos motyvu, kad Teisingumo ministro nustatyti reikalavimai yra privalomo pobūdžio ir negalima jų nepaisyti. Šiuo atveju leidimas palikėjos V. T. turto paveldėjimo bylas vesti Kauno miesto savivaldybės 18-ojo notarų biuro notarams yra išduotas tik 2014 m. balandžio 20 d. Lietuvos notarų rūmų prezidento sprendimu (2 t. b. l. 65). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad nesant Notarų rūmų prezidento sprendimo Kauno 18-as notarų biuras neturėjo įstatyminio pagrindo vesti V. T. paveldėjimo bylos, o visi veiksmai, atlikti paveldėjimo byloje yra neteisėti.

Be to, apeliacinės instancijos teismas atskirai konstatuoja, kad jau nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog ieškovas A. T. po savo motinos V. T. mirties 2007-09-06, priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti yra papildomas teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiais 2008-08-20 ir 2008-08-28 atsakovei S. T., Kauno 18-o notarų biuro notaro D. G. išduotus paveldėjimo teisės liudijimus į V. T., mirusios 2007-09-06, turtą.

Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą argumentaciją pripažįsta, kad teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei analizuodamas ir įvertindamas įrodymus įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai taikė įstatymus. Kitus apeliaciniame skunde dėstomus argumentus teisėjų kolegija laiko nereikšmingais galutiniam ginčui išspręsti ir jų neanalizuoja, nes pareiga pagrįsti priimtą procesinį teismo sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt. ).

Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.