- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-17
- Bylos Nr.
- eAN2-269-606/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00067-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- L. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. spalio 20 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. spalio 20 d. nutartimi paliktas galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas, kuriuo L. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams bei paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams, už tai, kad 2025 m. liepos 26 d. 03.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas 0,50 promilių neblaivumas, vairavo automobilį „BMW Serie 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. K. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. spalio 20 d. nutartį ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo dalį dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams bei neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai arba skirti šį draudimą ne ilgesniam nei šešių mėnesių terminui. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
2.1. Apeliaciniame skunde L. K. nurodo, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą nuobaudą taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta nuobauda nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta.
2.2. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
2.3. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reguliavimą bei bylos aplinkybes, apeliantas mano, kad yra pagrindas jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – kontekste. Nurodo, kad įvykio dienos išvakarėse, t. y. 2025 m. liepos 25 d., jis, bendraudamas su draugais, išgėrė alkoholinio alaus ir 9 valandas alkoholio nevartojo, nes planavo automobiliu važiuoti namo. Taigi, jis sąmoningai palaukė, kad pavartotas alkoholis iš jo organizmo pasišalintų (metalizuotųsi), todėl tik kitą dieną, apie 03.30 val., susiruošė važiuoti namo. Prieš vairavimą jokių apsvaigimo požymių nejuto, reakcija nebuvo sulėtėjusi, koordinacija įprasta, todėl buvo įsitikinęs, jog yra visiškai išsiblaivęs. Saugiai vairavo žinomu maršrutu į namus, buvo dėmesingas, transporto priemonė tvarkinga, jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nedarė. Prie pat namų sustabdė policija, ji jam nustatė 0,50 promilės (po paklaidos) neblaivumą, kuris vos per 0,09 promilės dalį viršija ribą, kai dar galima vairuoti transporto priemones. Jis nesiekė vairuoti transporto priemonę neblaivus, nes už vairo sėdo sąžiningai suklydęs dėl savo blaivumo lygio, o ne iš piktybiškų paskatų ar abejingo požiūrio į nustatytas elgesio taisykles. Policija jį sustabdė dėl vairavimo nakties metu, o ne dėl kokio nors pavojingo manevravimo.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Teismas nustatė, kad per penkerių metų laikotarpį jis buvo anksčiau padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurie nebuvo tokie šiurkštūs, ir, nors toks elgesys negali būti laikomas kaip nepriekaištingas, tačiau nėra pagrindo daryti ir kategoriškos išvados, kad jis piktybiškai linkęs daryti pažeidimus. Jo nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas elgesys ar jo gyvenimo būdo pasekmė, nes jis anksčiau šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nebuvo padaręs, alkoholį vartoja ypač retai, juolab, kad jam dirbant vilkiko vairuotoju reikalaujamas 0,00 promilių blaivumas. Dėl jo veiksmų neigiamų pasekmių nekilo, nebuvo padaryta žala asmenų turtui ar sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Visa tai rodo mažesnį, negu rūšinis, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį. Jis nuo pat policijos sustabdymo visiškai pripažino savo kaltę ir labai gailisi (ANK 35 straipsnio l dalies l punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pareigūnams teikė atvirus paaiškinimus būtent apie paskutinį alaus vartojimą prieš 9 valandas. Jo elgesys nėra lengvabūdiškas, jis itin kritiškai ir neigiamai vertina savo neapgalvotą veiką, išgyvena ne tik dėl patiriamų nepatogumų, bet ir savo poelgio, kurį vertina adekvačiai ir tinkamai. Šie duomenys parodo, kad jis padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir iš viso to pasimokė, yra linkęs pasitaisyti, todėl yra tikimybė, kad ateityje tokių pažeidimų nedarys. Nurodo, kad jis dirba vilkiko vairuotoju tarptautinių krovinių pervežimo įmonėje, kuri jį charakterizuoja išimtinai teigiamai ir reiškia palaikymą jo prašymui – kuo trumpesniam terminui apriboti jam teisę vairuoti transporto priemones arba šios teisės išvis neatimti tam, kad jam būtų išsaugotas vairuotojo darbas. Be to, jis reguliariai važinėja į tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur jis dirba neįgalaus tėvo ūkininko ūkyje, vairuodamas žemės ūkio techniką. Todėl, L. K. nuomone, jis yra teigiama ir socialiai orientuota asmenybė, turinti darbą, mokanti mokesčius, charakterizuojama išimtinai teigiamai, o specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam ypač reikalinga tam, kad jis išsaugotų vairuotojo darbo vietą įmonėje ir galėtų padėti neįgaliam tėvui dirbti su žemės ūkio technika. Jam dirbant įmonėje „ (duomenys neskelbtini)“ darbdavys jį reguliariai išsiunčia į užsienio valstybę, kur jam yra suteikiamas vis kitas vilkikas, kuriais jis ir vykdo krovinių pervežimus. Darbdavys informavo, kad nėra realių galimybių visuose įmonės vilkikuose, kurių turima virš 400, sumontuoti antialkoholinius variklio užraktus, kai darbuotojams yra priskiriamos vis kitos transporto priemonės. Dėl šios priežasties apeliantas prašo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, galbūt visiškai jam netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nes jis vis tiek negalėtų vairuoti įmonės vilkikų.
2.5. Įvertinus kompleksiškai ANK 34 straipsnio 6 daliai taikyti reikšmingas aplinkybes kartu su kitomis aplinkybėmis (susijusiomis su pažeidėjo asmenybe, veikla darbe ir tėvo ūkyje), byloje esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių aplinkybių, apelianto nuomone, šiuo konkrečiu atveju administracinio poveikio priemonės sušvelninimas iš tikrųjų būtų pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024). L. K. teigimu, jo asmenybė nėra tokia pavojinga, kad yra būtina taikyti tik privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams, kai nuobaudos tikslai gali būti pasiekti pritaikius švelnesnes administracinio poveikio priemones.
2.6. L. K. supranta, kad skiriama nuobauda, o kartu ir šios nuobaudos tikslus padedanti pasiekti administracinio poveikio priemonė, turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą iš viso neskirti arba pernelyg sušvelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija, kad žinodamas, jog jam teisė vairuoti ypač reikalinga, nesielgė atidžiai ir atsakingai, nes sėdo už vairo nebūdamas tiksliai pasitikrinęs, kad alkoholis iš jo organizmo jau pakankamai pasišalinęs, toks neatsakingas elgesys ir nulėmė pažeidimo padarymą. Tačiau šiame kontekste apeliantas atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos, dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, būtų suvaržytos teismo galios – apriboti Konstitucijos 109 straipsnio l dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą.
2.7. Apeliantas mano, kad įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, mažesnį nei tipinį veikos pavojingumą ir išimtinai teigiamą jo asmenybę, socialinius ryšius, darbo pobūdį, ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinus jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki trijų mėnesių ir netaikant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, arba pritaikius šį draudimą trumpesniam – iki šešių mėnesių – terminui. Tai būtų pakankamai griežta nuobauda, jis ir dėl to patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį.
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas K. L. mano, kad skundžiama nutartis priimta atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl keisti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo, bei prašo L. K. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniu skundu neginčijama padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija ir faktinės bylos aplinkybės, tačiau siekiama, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtų sumažintas paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iki 3 mėnesių bei neskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai arba šis draudimas skirtas ne ilgesniam nei šešių mėnesių terminui.
7. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Žemesnės instancijos teismas
8. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
9. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.
10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
11. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad L. K., atitinkamą laikotarpį netekęs teisės vairuoti kelių transporto priemonę, o vėliau vienerius metus dėl paskirto draudimo negalėdamas vairuoti transporto priemonių, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vienareikšmiškai patirs nepatogumų, susijusių tiek su darbiniais, tiek ir asmeniniais santykiais. Šioje byloje yra pripažinta L. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau, kaip teisingai pastebėta skundžiamoje nutartyje, iš karto po nusižengimo padarymo L. K. kaltės nepripažino, teigė, kad buvo blaivus, ir tik priimant nutarimą, L. K. jau pripažino savo kaltę dėl padaryto nusižengimo. Tai, kad L. K. nejaučia atsakomybės ir yra linkęs elgtis lengvabūdiškai, parodo ir jo baustumai administracine tvarka už karo prievolininko pareigų nevykdymą pagal ANK 560 straipsnį, o jam paskirtos nuobaudos – baudos – jokio teigiamo poveikio jo elgesiui nedaro, o šiuo atveju lengvabūdiškai elgėsi ir kaip vairuotojas. L. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau šiuo atveju nustatytų aplinkybių, kurios išsamiai aptartos skundžiamoje nutartyje, visuma nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, o šiuo atveju neskirti ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ar šį terminą sumažinti.
12. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas L. K. padarytą nusižengimą laiko itin šiurkščiu ir pavojingu, kadangi už jo padarymą sankcijoje numatė itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėždamas pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Apeliantui nustatytas 0,5 promilių (su paklaida) neblaivumo laipsnis, todėl tokį nustatytą neblaivumo laipsnį savaime laikyti kaip mažesnį padaryto nusižengimo pavojingumą leidžiančia konstatuoti aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti jo padėtį skiriant administracinio poveikio priemones, nėra jokio pagrindo. Nors bylos duomenimis nenustatyta, kad L. K., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, sukėlė realią žalą ar pavojingą situaciją eismo saugumui, padarė kokius tai kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, būtų anksčiau buvęs baustas už analogiško Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau tai nereiškia, kad toks jo elgesys nekėlė didelio pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra būtent asmens neblaivumas.
13. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus.
14. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad į L. K. skunde apylinkės teismui ir prašyme policijai nurodytas aplinkybes, kartu ir į nustatytą jam neblaivumo laipsnį, ir buvo atsižvelgta jau Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarime skiriant L. K. nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, t. y., šiuo atveju Institucija, esant nustatytoms aplinkybėms, įžvelgė galimybę L. K. taikyti trumpesnį nei vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kartu skiriant jam administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, bei nustatė minimalius ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytus terminus tiek ANK 28 straipsnyje reglamentuotos administracinio poveikio priemonės, tiek ir poveikio priemonės, įtvirtintos ANK 31¹ straipsnyje. Šiuo atveju, atsižvelgęs į skundžiamoje nutartyje nustatytas ir išsamiai aptartas aplinkybes, L. K. charakterizuojančius duomenis bei nenustačius išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą švelninti paskirtų administracinių poveikio priemonių terminus, apygardos teismas konstatuoja, kad paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sumažinus dar labiau ar sumažinus administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą, juolab, šios administracinio poveikio priemonės neskyrus, nuobauda būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.
15. Esant nustatytai aplinkybių visumai, atsižvelgdamas į nusižengimo pobūdį, apygardos teismas konstatuoja, kad L. K. pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant ANK nuostatų, nustatytas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas šešiems mėnesiams, t. y. nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, bei paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam terminui – vieneriems metams (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Ir šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, paskirta laikantis įstatymo reikalavimų, tam, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.
16. Pažymėtina, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus. Šiuo atveju jokių L. K. itin teigiamai charakterizuojančių duomenų bei kitokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, byloje nenustatyta.
17. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. spalio 20 d. nutartis paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. spalio 20 d. nutartį nepakeistą ir L. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.