Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-03-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-235-598/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-24
Bylos Nr.
eII-235-598/2025
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00011-2025-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Pareiškėjas
A. L.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-235-598/2025Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00011-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.10.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 24 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Eglei Tamulevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjui A. L., jo atstovui advokato padėjėjui G. J.,nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. skundą dėl 2025 m. sausio 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. 20-ANR_N-234-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24257710673.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos Ž. T. 2025 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-234-2025 (toliau – Nutarimas) administracinėje nusižengimo byloje ROIK: 24257710673, A. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. spalio 6 d., 14.00 val., Jonavos rajono sav. kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas antra eismo juosta persirikiuodamas į pirmą eismo juostą, toliau tęsdamas savo važiavimą kirto plačią ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, apvažiuodamas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės pusės. Tokiais savo tyčiniais veiksmais iš chuliganiškais paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas. Už šį nusižengimą A. L. skirta nuobauda – 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su Nutarimu, A. L. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui Kėdainių rūmams, prašydamas panaikinti nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti.

Skunde nurodoma, kad staiga automobilio prietaisų skydelyje užsidegė užrašas “Check engine”, t. y. įspėjimas patikrinti variklį. Kadangi šis gedimas Automobiliui buvo nustatytas bei remontuotas ir anksčiau, siekdamas išvengti priverstinio sustojimo ir sutrukdyti kitiems eismo dalyviams saugiai vykti toliau, pasuko į kelkraštį. Pasuko į kelkraštį, kad išsiaiškintų, ar toliau saugiai gali važiuoti, turėjo iš antros eismo juostos persirikiuoti į pirmąją eismo juostą ir toliau į kelkraštį. Šį jo manevrą tyrėja, gavusi vaizdo registratoriumi fiksuotą ne pilną vaizdą, klaidingai palaikė tyčiniu chuliganišku vairavimu. Jam persirikiavus į kelkraštį ir „pergazavus“ greičio pedalą, įspėjamasis užrašas skydelyje dingo, todėl nusprendė važiuoti toliau nesustodamas. Šis jo išsukimas į kelkraštį buvo avarinis dėl automobilio gedimo. Šiuo savo veiksmu, matydamas, kad automobilis rodo įspėjimą apie galimą gedimą, ir nusprendęs priverstinai saugiai sustoti kelkraštyje, neatliko jokių veiksmų, susijusių su chuliganišku vairavimu. Po šio įvykio, dėl galimo automobilio gedimo kreipėsi į MB „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo atliktas automobilio remontas. Jo veiksmai buvo priešingi chuliganišku įvardintam elgesiui. Priešingai, nei teigia tyrėja, siekė, kad staiga kelyje atsiradęs automobilio gedimas ir galimas priverstinis sustojimas nesukeltų pavojaus kitiems asmenims, dalyvaujantiems eisme ir vykstantiems ta pačia kryptimi. Niekaip sąmoningai nesiekė demonstruoti KET nesilaikymo, neatsargumo ir nepagarbos kitiems eismo dalyviams.

Pažymi, kad šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų už administracinius nusižengimus. O turėtos anksčiau niekaip nesusiję su chuliganišku ar pavojingu vairavimu. Todėl neteisinga teigti, kad ankstesnės nuobaudos, kurios niekaip nesusiję su chuliganišku vairavimu, jam buvo „nepakankamos“. Atkreiptinas dėmesys, kad jam paskirta 500 Eur nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėn. yra neproporcinga įvertinus visas įvykio aplinkybes, jo darbines ir šeiminės veiklos atžvilgiu. Jo darbo vieta yra Vilniaus mieste, jam yra priskirtas automobilis, kuriuo kasdien naudojuosi darbinėje veikloje. Todėl tokios administracinio poveikio priemonės taikymas sąlygotų jo atleidimą iš darbo, o jo darbinės pajamos yra vienintelis šeimos pargyvenimo šaltinis. Juo labiau, kad teismo sprendimu nuo 2022 m. vienas augina nepilnametį sūnų, kurį pilnai išlaikau. Jeigu, įvertinęs visas aplinkybes, teismas padarys išvadą, kad savo veiksmais padarė KET pažeidimą, prašo skirti tik baudą, neatimant teisės vairuoti.

Atsiliepimas

Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, Institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

Institucija kategoriškai nesutinka su Pareiškėjo skundo argumentais, kad Pareiškėjo nurodomas automobilio gedimas yra pagrindas vairuoti transporto priemonę itin pavojingai, šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus bei sukeliant realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti iš byloje esančios 2024 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad nenustatytam buvo atlikti remonto darbai ir kad sąskaitą pasirašė Pareiškėjas. Iš pateiktos sąskaitos visiškai neaišku nei kokiam automobiliui buvo atlikti remonto darbai, nei kokiam asmeniui ši paslauga buvo suteikta. Iš šios sąskaitos aišku tik tiek, jog sąskaitą buvo išrašyta dieną prieš nusižengimo padarymą ir kad sąskaitą pasirašė Pareiškėjas. Akivaizdu, kad Pareiškėjas veikė tyčia iš chuliganiškų paskatų ir bet kokiais būdais bando išvengti administracinės atsakomybės dėl padarytų KET pažeidimų. Institucija pažymi, kad Pareiškėjo pateikta gynybinė versija, net jeigu ir iš tikrųjų buvo automobilio gedimas, niekaip negali pateisinti jo padarytų veiksmų pavojingumo, kadangi Pareiškėjas turi kelyje elgtis atsakingai, esant automobilio gedimui, dėl kurio automobilis negali būti eksploatuojamas turi sustoti ir imtis veiksmų, kuo skubiau pašalinti transporto priemonę iš vietos, kurioje draudžiama stovėti arba sustoti artimiausioje vietoje, kurioje galima stovėti, akivaizdu, kad šių veiksmų Pareiškėjas neatliko ir jo veiksmai niekaip negali būti pateisinami kaip būtinasis reikalingumas, dėl tariamo automobilio gedimo nei jam pačiam, nei kitiems asmenims joks pavojus nebuvo kilęs.

Institucija taip pat nori atkreipti gerbiamo teismo dėmesį į tai, jog Pareiškėjo sugalvota gynybinė versija dėl automobilio gedimo atsirado tik vėliau, t. y. bylos nagrinėjimo Institucijoje metu ir pateiktame skunde. Pirminis ir tikėti sąžiningas paaiškinimas asmens buvo pateiktas iškarto po nusiengimo padarymo. 2024 m. lapkričio 6 d. rašytiniame paaiškinime pareiškėjas teigia „važiuodamas pirma juosta kairėje puse neišlaukęs pralenkiau abi mašinas per dešine puse per ištisine juosta, nes skubėjau pas žmonos tėtį“.

Institucija pažymi, kad nors ir Pareiškėjas nurodo, jog jis neturėjo chuliganiškų paskatų, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas nusižengimą padarė būtent iš chuliganiškų paskatų. Pareiškėjo versija, kad tokiu savo veiksmu jis nesiekė pademonstruoti niekinamo požiūrio į aplinkinius, sukelti iššūkio visuomeninei tvarkai, vertinamas kritiškai. Pareiškėjas intensyvaus eismo kelyje, dienos metu, dėl ko akivaizdu, kad jo veiksmus matė daug kitų eismo dalyvių, apvažiuodamas kitas transporto priemones iš dešinės pusės kelkraščiu, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie judėjo savo juostose ir taip sukėlė realų pavojų eismo saugumui – sau ir kitiems eismo dalyviams. Būtent kitų transporto priemonių, besilaikančių KET reikalavimų, apvažiavimas iš dešinės kelkraščiu ir rodo Pareiškėjo išreikštą nepagarbą šiems eismo dalyviams, jo siekį tenkinti tik savo interesą ilgai nelaukti ir greičiau pasiekti kelionės tikslą, savo asmeninę priežastį laikytiną mažareikšme, priešpastatant kitų eismo dalyvių interesams. Veiksmai buvo nulemti vairuotojo tyčinių veiksmų ir parodo aiškų Pareiškėjo motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai (Kauno apylinkės teismo 2024-07-10 nutartis Nr. II-732-1023/2024). Šiuo konkrečiu atveju Pareiškėjo vairavimas, koks užfiksuotas vaizdo įraše, vertinamas kaip vairavimas, kuris pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties, keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. L. teismo posėdžio metu palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad įrodymų pagrįsiančių automobilio tvarkymą t. y., minimo sąskaitos faktūros apmokėjimą neturi. Duodamas paaiškinimus 2024 m. lapkričio 6 d. jis davė niekieno neverčiamas, savo valia. Pažeidimo priežastį nurodė skubėjimą pas uošvį ir susijaudinimo, apie gedimo signalą pamiršo.

Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas G. J. teismo posėdžiu metu skundą palaikė pilna apimtimi. Papildomai nurodė, jog pareiškėjo elgesys buvo tinkamas, jis nesukėlė avarinės situacijos. Jo veiksmuose nėra chuliganiško vairavimo, nes rodė pagarbą aplinkiniams.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. L. 2024 m. lapkričio 6 d. surašytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos V. R. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-46790-2024. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, kartu buvo surašytas ir administracinis nurodymas, kuriuo Pareiškėjui buvo siūloma iki 2024 m. lapkričio 21 d. už padarytą nusižengimą sumokėti 225 Eur baudą ir sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Iki nurodytos datos administracinio nurodymo Pareiškėjas neįvykdė, todėl Institucijos vyresnioji tyrėja Ž. T. 2025 m. sausio 6 d. priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo pripažino A. L. padariusį ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą ir paskyrė 500 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėnesių.

Pareiškėjas nesutinka su Institucijos vertinimu, jog savo veiksmai padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Kaip nurodo, jo automobilio skydelyje užsidegė pranešimas apie galimą gedimą, todėl jis siekdamas išvengti ir sudaryti kliūtis kitiems vairuotojams išvažiavo į kelkraštį, tačiau paspaudus akseleratorių gedimo signalas dingo ir jis toliau tęsė kelionę.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 750 iki 1000 eurų. Taip pat už šį administracinį nusižengimą, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi, vairuotojams yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia.

Administracinio nusižengimo byloje pateikti duomenys patvirtina, kad A. L. 2024 m. spalio 6 d., 14.00 val., Jonavos rajono sav. kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas antra eismo juosta persirikiuodamas į pirmą eismo juostą, toliau tęsdamas savo važiavimą kirto plačią ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, apvažiuodamas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės pusės. Skundžiamame nutarime pažymima, kad šiais savo veiksmais Pareiškėjas pažeidė KET 8 punktą, 3 priedo 1.2 punktą, 125 punktą. KET 8 punkte nustatyta, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. KET 3 priedo 1.2 punkte nustatyta, jog plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse ir greitkeliuose; atskiria važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui; atskiria eismo juostą nuo maršrutinio transporto stotelės; atskiria dviračių juostą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba kelio ženklai „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ negalioja. KET 125 punkte nustatyta, jog draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius, elektrines mikrojudumo priemones) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu, Pareiškėjas A. L. poziciją keitė, pirma teikdamas policijai paaiškinimą dėl atlikto pažeidimo nurodė, jog skubėjo pas žmonos tėtį, tačiau skunde ir teismo posėdžio metu jau aiškino, jog važiuojant automobilyje užsidegė „check engine“ kas reiškia jog yra automobilio gedimas. Taip pat nurodė, jog nespėjus sustoti šalikėlėje jis paspaudė akseleratorių ir gedimo įspėjimas dingo, todėl toliau tęsė kelionę. Pareiškėjas nurodo, jog tokie gedimai jau yra buvę, o po šio įvykio jis dėl galimo Automobilio gedimo kreipiausi į MB „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo atliktas Automobilio remontas (PVM sąskaita faktūra pridedama). Teismas sutinka su Institucijos vertinimu, jog iš pateiktos sąskaitos faktūros nėra įmanoma identifikuoti kokiam automobiliui buvo atlikti remonto darbai, be to Pareiškėjas neturi įrodymų pagrįsiančių sąskaitos apmokėjimą. Šie Pareiškėjo pateikti argumentai, teismo vertinami kaip gynybinė pozicija, kadangi, pažeidimas padarytas 2024 m. spalio 6 d., o teismui pateikta sąskaita – faktūra išrašyta 2024 m. spalio 5 d., t. y., prieš pažeidimą. Taigi Pareiškėjo versiją, jog automobiliui buvo gedimas ir jis buvo sutvarkytas po pažeidimo paneigia tai, jog jis neturi įrodymų pagrįsiančių sąskaitos apmokėjimą, bei tai, jog sąskaita – faktūra išrašyta diena prieš pažeidimo padarymą.

Be to, peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, jog pirmoje eismo juostoje važiuoja lengvasis automobilis, antroje lengvojo automobilio lenkimą atlieka krovininis sunkvežimis. Pareiškėjas važiuoja antra juosta už krovininio sunkvežimio ir staiga rodo posūkį į dešinę, padidiną greitį persirikiuoja į pirmą juostą, vėliau į kelkraštį, tada aplenkia pirma juostą važiavusį lengvąjį automobilį ir grįžta į pirmą važiuojamąją juostą. KET 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 91.7 punktas numato, jog avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta: kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų. Taigi šiuo atveju, jei Pareiškėjo automobilyje buvo gedimas, visu pirma jis turėjo įjungti avarinį šviesos signalą ir įspėti apie galimą pavojų, tačiau šių veiksmų neatliko, o iš vaizdo įrašo matyti, jog Pareiškėjas savo veiksmai atlieka lenkimą iš dešinės.

Teismo vertinimu, netikėti vaizdo įraše pateiktomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo. Surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. L. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarė veikdamas tyčia ir iš chuliganiškų paskatų, tokiu būdu sukeldamas pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams.

Spręsdamas, ar tokius veiksmus A. L. atliko iš chuliganiškų paskatų, teismas visų pirma pažymi, jog teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017). ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Kartu atkreipiamas dėmesys, jog ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijoje aprašomi administracinio nusižengimo požymiai nėra siejami su realiai kilusiais neigiamais padariniais, nusižengimo pavojingumą apribojant tik galimybės tokiems padariniams kilti padidinimu, veikiant iš chuliganiškų paskatų.

Pareiškėjas tai pat prašo švelninti jam skirtą administracinio poveikio priemonę ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonių atėmimo t. y., jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nors skunde nurodė aplinkybes dėl kurių būtų galima spręsti šio įstatymo taikymą, tačiau jokių dokumentų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas negali spręsti ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.

Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei sunkinančių. Nors pareiškėjas nesutinka su Institucijos vertinimu, jog ankstesnės nuobaudos, kurios niekaip nesusiję su chuliganišku vairavimu, man buvo „nepakankamos“. Patikrinus asmens baustumą, matyti, jog per paskutinius 5 metus Pareiškėjas administracine tvarka baustas 7 kartus, nors paskirtos baudos sumokėtos, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja Pareiškėja, parodo, jog asmuo piktybiškai nesilaiko įstatymų, bei visuomenėje priimtų moralės normų.

Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pažeidėjui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti Pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos visai neskirti, pagrindo nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad A. L. kaltė padarius administracinius nusižengimus visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Daryti priešingą išvadą nei padarė Institucija, įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 6 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-234-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24257710673, paliekamas nepakeistu.

Atsižvelgiant į tai, jog skundas netenkintinas, prašymas dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

pareiškėjo A. L. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-234-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24257710673 nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Teisėja Banga Bartkienė