Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Laima Neniškienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) procesinį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti atskirą patvarkymą pagal kiekvieną vykdomąją bylą, (duomenys neskelbtini) procesinį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad nevykdant išieškojimo nei vienos dienos, prisiskaičiavo nesąžiningas išlaidas. Nurodyta 10,80 Eur suma dėl užklausų bankams ir Sodrai yra nepagrįsti. Antstolė nebuvo pateikusi patvarkymo VSDFV Klaipėdos skyriui dėl ko pareiškėja patyrė labai didelę materialinę ir moralinę žalą. Pašto išlaidos nepagrįstos ir neteisėtos. Pareiškėja yra gavusi iš viso keturis procesinius dokumentus per paštą. Kurjerių paslaugų nebuvo.

Suinteresuotas asmuo antstolė Laima Neniškienė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į skundą teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai CPK 133 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolė Laima Neniškienė vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą Nr. 2-11457-328/2008 dėl 18,54 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės S. S. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykd. b. l. 1). Antstolės žinioje taip pat yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdoma pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-12-16 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 112,95 baudos išieškojimo iš skolininkės S. S. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykd. b. l. 1); vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdoma pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą Nr. eI-880-243/2015 dėl 983,94 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės S. S. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykd. b. l. 1). Antstolės kontoroje gautas pareiškėjų (duomenys neskelbtini) skundas, kuriuo prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) procesinį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti atskirą patvarkymą pagal kiekvieną vykdomąją bylą, (duomenys neskelbtini) procesinį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). 2019-06-20 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė pareiškėjos skundo netenkino.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos A. T. ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Pareiškėja prašo panaikinti minėtą patvarkymą, kuriuo skolos išieškojimas nukreiptas į skolininkės lėšas gaunamas iš VSDF. CPK 662 straipsnio 1 dalyje numatyta išieškotojo teisė nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti pirmiausia. Jeigu tokios tvarkos išieškotojas nenurodė, antstolis, laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti (CPK 662 str. 3 d.). CPK 664 straipsnis nustato išieškojimo iš skolininko turto eilę, t. y. nurodoma, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad skolininkė S. S. neturi kito jai priklausančio turto, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas CPK 664 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta tvarka, todėl teismas konstatuoja, kad išieškojimas nukreiptas į lėšas gaunamas iš VSDF Klaipėdos skyriaus yra galimas.

Pareiškėja prašo panaikinti 2019-05-24 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo apskaičiavo vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ginčija tai, kad antstolė nesujungusi vykdomųjų bylų vienu patvarkymu apskaičiavo išlaidas keliose vykdomosiose bylose taip palikdama neaiškumu. Pareiškėja nenurodo nei antstoliui nei teismui dėl kokių konkrečiai išlaidų apskaičiavimo ji nesutinka, todėl teismas, nenukrypdamas nuo skundo ribų, vertina ne vykdymo išlaidų dydį, o patvarkymų dėl vykdymo išlaidų būtinumą. Tokia antstolio vykdymo tvarka neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normoms nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytai tvarkai. Teismas šią antstolio poziciją vertina teigiamai, antstolė remiantis ekonomiškumo principu vienu patvarkymu priėmė kelių bylų vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Pažymėtina, kad antstolė priimdama patvarkymą atsižvelgė į skolininkės interesus ir taip sumažino vykdymo išlaidas, todėl naikinti patvarkymą susijusį su vykdymo išlaidomis, teismui pateiktose vykdomosiose bylose esančiose, nėra pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007 yra išaiškinusi, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, todėl skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punkte vykdymo išlaidos skirstomos į vykdomosios bylos administravimo išlaidas (jas sudaro būtinos vykdymo išlaidos ir papildomos vykdymo išlaidos) ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punkto 1 pastraipoje numatyta, kad išieškojimuose iki 100 eurų, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka paskirtas baudas, antstolis įsiskolinimo, būtinų vykdymo išlaidų ir pašto (kurjerių) išlaidų išieškojimą nukreipia į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Jeigu per 30 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti įsiskolinimą, būtinas vykdymo išlaidas ir pašto (kurjerių) išlaidas iš skolininko banko sąskaitoje esančių lėšų pateikimo į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą dienos įsiskolinimas, būtinos vykdymo išlaidos ir pašto (kurjerių) išlaidos neišieškomos, antstolis gali taikyti kitas CPK 624 straipsnio 2 dalyje nurodytas priverstinio vykdymo priemones (Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punkto 1 dalis).

Pareiškėja be kita ko nurodo, jog nėra gavusi procesinių dokumentų, tačiau šis pareiškėjos teiginys prieštarauja vykdomojoje byloje esantiems duomenims. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog visi antstolės priimti patvarkymai skolininkei buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini). Be to, pati pareiškėja S. S. (duomenys neskelbtini) buvo pateikusi antstolei prašymą dėl susipažinimo vykdomosiomis bylomis, kuriame nurodė, kad gyvenamosios vietos neturi ir nurodė naują adresą (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 604 straipsnyje nurodyta, kad procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje numatytą atvejį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 605 straipsnyje numatyta, kad šiame Kodekse numatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. Pareiškėjai procesiniai dokumentai buvo siųsti laikantis nurodytų teisės normų reikalavimų. Pažymėtina, jog įstatymas numato skolininkei pareigą nedelsiant antstolei pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus (Civilinio proceso kodekso 642 straipsnio 2 punktas), taip pat aktyviai domėtis vykdymo eiga (Civilinio proceso kodekso 642 straipsnio 3 punktas), o šių pareigų nevykdant skolininkė privalo prisiimti neigiamą tokio savo elgesio padarinių riziką.

CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK XLV skyriuje reglamentuota vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarka.

Pareiškėjos skundas yra visiškai deklaratyvus, jokių konkrečių argumentų, ką antstolė pažeidė nenurodoma. Reikalavimas įpareigoti antstolę panaikinti (duomenys neskelbtini) procesinį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) sutinkamai su teisės aktų reikalavimais nepagrįstas, kadangi nėra nustatyta, kad vykdomieji veiksmai atliekami nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja taip pat nemotyvavo, kodėl reikia panaikinti antstolės Laimos Neniškienės (duomenys neskelbtini) vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Tačiau, pabrėžtina ir tai, kad teismo sprendinio vykdymo efektyvumas, o tuo pačiu ir paties vykdymo proceso koncentruotumas bei ekonomiškumas priklauso ne tik nuo antstolio, atliekančio teismo sprendimo vykdymo veiksmus, kompetencijos tačiau ir nuo to, kaip kiti vykdymo proceso dalyviai, t. y. išieškotojas ir skolininkas, tinkamai ir protingai įgyvendins Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso jiems suteiktas teises ir nustatytas pareigas bei laikysis atitinkamų Civilinio proceso kodekso reikalavimų.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolės veiksmai nepažeidžia CPK reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei Laimai Neniškienei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.