- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- e2A-424-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-02816-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- AB „Panevėžio energija“
- Ieškovas
- UAB „Raginta“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Rivona“, Pasvalio rajono savivaldybės administracija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Raginta“ atstovei (duomenys neskelbtini) I. U., atstovui advokatui A. K.;
atsakovės apeliantės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Panevėžio energija“ atstovui advokatui A. G.; atstovui pagal įgaliojimą B. J.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės AB „Panevėžio energija“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-121-400/2020 pagal ieškovės UAB „Raginta“ ieškinį atsakovei AB „Panevėžio energija“, tretieji asmenys UAB „Rivona“, Pasvalio rajono savivaldybės administracija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė UAB „Raginta“ prašė įpareigoti atsakovę AB „Panevėžio energija“ per teismo nustatytą terminą, kuris jų nuomone galėtų būti 90 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti iš ieškovei UAB „Raginta“ priklausančio nuosavybės teise 1,1987 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo pobūdis: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) atsakovei AB „Panevėžio energija“ priklausančius 2008 metais įrengtus šilumos tiekimo tinklus. Nustatyti, kad atsakovė AB „Panevėžio energija“ už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną moka ieškovės naudai po 100 Eur baudą. Priteisti iš atsakovės ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji nuosavybės teise valdo 1,1987 ha ploto žemės sklypą, kuris įsigytas 2005-12-19 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Jokių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, daiktinių teisių nėra nustatyta. 2019 metais ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė 2008 metais be ieškovės sutikimo ir jos žinios, savavališkai, grubiai pažeisdama žemės savininko teises, įsirengė šilumos tiekimo tinklus. 2019-04-01 raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę siūlydami geranoriškai išsikelti iš sklypo savavališkai pastatytus statinius – šilumos tiekimo tinklus (toliau – ir Ginčo tinklai). Atsakovė nurodė, kad šilumos tinklų statyba buvo atlikta laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl prašymo netenkino. Tačiau atsakovė statinį pastatė neteisėtai ir savavališkai, dėl ko statyba yra neteisėta ir atsakovė turi pareigą pašalinti neteisėtos statybos padarinius.
3. Taip pat nurodė, kad pagal jai žinomas aplinkybes Panevėžio apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Pasvalio rajono žemėtvarkos skyrius 2007-10-18 raštu sutiko, kad valstybinėje žemėje būtų tiesiami inžineriniai tinklai link UAB „Rivona“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Šį dokumentą ieškovei pateikė atsakovė, nurodydama, kad šis dokumentas suteikė jai teisę tiesti tinklus per ieškovei priklausantį žemės sklypą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą privati žemė energetikos objektams statyti gali būti naudojama energetikos įmonės ir žemės savininko susitarimu. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) (2007-05-03 redakcija, galiojusi nuo 2007-05-19 ) 23 straipsnis reglamentuoja statybos leidimo išdavimą. Tame tarpe paminėto straipsnio 6 punktas nustato, kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda apskrities viršininko administracija (išskyrus statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos leidimą), turi pateikti: 1) nustatytos formos prašymą; 2) dokumentus nurodytus 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose; 3) sutartį su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo servitutų naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 27 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino; įpareigojo atsakovę AB „Panevėžio energija“ per 180 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti iš ieškovei UAB „Raginta priklausančio nuosavybės teise 1,1987 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: (duomenys neskelbtini); žemės sklypo naudojimo būdas: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo pobūdis: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) atsakovei AB „Panevėžio energija“ priklausančius 2008 metais įrengtus šilumos tiekimo tinklus; nustatė, kad atsakovė AB „Panevėžio energija“ už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną moka ieškovės UAB „Raginta“ naudai po 100 Eur baudą; taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas bei išsprendė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą.
5. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, t.y. kad ieškovė yra turto savininkė ir kad jos nuosavybės teisės yra pažeistos. Šiuo atveju byloje Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdo 1,1987 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypas įsigytas 2005-12-19 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Be to, į bylą pateikti įrodymai – 2019-09-13 geodezininkės L. D. situacijos planas koordinačių sistemoje bei Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos komisijos išvados, kad 2019-09-13 geodezininkės L. D. situacijos koordinačių sistemoje – LKS-94 m. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro, Nr. (duomenys neskelbtini), planas atitinka UAB „Raginta“ naudojamo minėto žemės sklypo ribas, konfigūraciją ir gretimo sklypo ribas; o taip pat kad UAB „Rivona“, atlikdama šiluminės trasos projektavimo darbus, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintu statybos techniniu reglamentu (toliau – STR) – gavo Panevėžio apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo Pasvalio skyriaus žemėtvarkos skyriaus 2007 m. lapkričio 6 d. sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) (4.3.), jog inžineriniai šilumos tinklai būtų tiesiami valstybinėje žemėje, tačiau galimai pažeisdami STR reikalavimus šiluminę trasą nutiesė privačiame sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), negavę dėl tinklų tiesimo žemės sklype sutikimo iš žemės sklypo savininko UAB „Raginta“ – leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisės yra pažeistos, kadangi pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą (Statybos įstatymo redakcija, galiojusi iki 2009-09-01, 23 straipsnio 6 dalis) atsakovė, norėdama tiesti inžinierines komunikacijas iš ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, privalėjo gauti jos atstovų sutikimą. Duomenų, kad toks sutikimas, ar atitinkamą sutartį atsakovė su ieškove sudarė, nepateikta.
6. Kartu teismas sprendė, jog yra pagrįsta nustatyti 180 dienų terminą atsakovei nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti centralizuotus šilumos tinklus, įrengtus 2008 metais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Panevėžio energija“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
7.1. Nurodo, kad nors bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad išties Ginčo tinklai yra Žemės sklype, tačiau Pirmosios instancijos teismas Skundžiamą sprendimą priėmė neturėdamas įrodymų, kad Ieškovės teisės, nesusijusios su Žemės sklypo valdymo netekimu, buvo pažeistos.
7.2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė žodžiu nurodė, kad ginčo tinklai sumažino žemės sklypo vertę, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokia apimtimi sumažėjo žemės sklypo vertė, o taip pat kaip keistųsi (ir ar keistųsi) žemės mokestis už žemės sklypą jei jame nebūtų ginčo tinklų. Nors ieškovė teigė, kad ji negali naudotis žemės sklypu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kaip po žeme įkasti ginčo tinklai apriboja ieškovės teisę naudotis žemės sklypu, kaip trukdo patekti į žemės sklypą, jį valdyti, disponuoti juo ir pan. Taigi, bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė jokių įrodymų kaip ginčo tinklai pažeidžia jos teises, nesusijusias su žemės sklypo valdymu.
7.3. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad vien ginčo tinklų buvimas žemės sklype sukuria suvaržymus ieškovei, yra svarus, tačiau šis motyvas byloje neįrodytas, nes nėra aišku kaip, kokia apimtimi ir kokios ieškovės teisės yra suvaržytos ar pažeistos. Byloje nėra jokių tą įrodančių dokumentų, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų kokiais konkrečiais būdais buvo neigiamai paveiktos jos, kaip žemės sklypo savininkės, teisės, juo labiau kad ginčo tinklai niekaip neapriboja ieškovės teisių valdyti žemės sklypą, o tik suteikia pridėtinę vertę, nes žemės sklype jau yra įvestas centralizuotas šilumos tiekimas, kas atitinka ir specialiojo šilumos plano reikalavimus.
7.4. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog priimant skundžiamą sprendimą neatsižvelgta į tai, kad atsakovė, kaip ginčo tinklų savininkė, ir trečiasis asmuo UAB „Rivona“, kuris buvo ginčo tinklų statytojas 2008 m., tik bylos metu sužinojo, kad ginčo tinklai yra žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą turėjo į minėtas aplinkybes atsižvelgti ir priimti proporcingą sprendimą, juo labiau kad apeliantė, kaip ginčo tinklų savininkė ir trečiasis asmuo UAB „Rivona“, kaip ginčo tinklų statytojas, buvo sąžiningi statytojai, t. y. sąžiningai manė, kad ginčo tinklai nekerta ieškovės žemės sklypo ribų. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis šiuo klausimu formuojam teismų praktika, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 8 straipsniu ir su šalimis aptarti kitus savininko teisių gynimo būdus tam, kad būtų išlaikytas teisių ir pareigų balansas ir atitinkamai atnaujinti bylos nagrinėjimą, kad šalys galėtų patikslinti procesinius dokumentus ar pateikti naujus reikalavimus, prašymus ir byla būtų išnagrinėta teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
7.5. Be to, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė neproporcingą baudą, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kaip konkrečiai neigiamai pažeidžiamos jos teisės. Be kita ko iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė yra sąžininga ginčo tinklų savininkė, o ginčo tinklai pastatyti laikantis projekto reikalavimų, kurie tikėtina buvo su klaidomis. Pažymėtina ir tai, kad bylos metu nustatyta ir tai, kad žemės sklypu ieškovė nesinaudoja, t. y. jo neeksploatuoja, jame nieko nestato ir nevykdo jokios kitos veiklos, todėl 100 Eur bauda, kurią atsakovė ieškovei turėtų mokėti už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną yra neproporcinga galimam pažeidimui ir ne atlygina (kompensuoja) ieškovės patiriamus tariamus nepatogumus, o sudaro prielaidą ieškovei nepagrįstai praturtėti.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Pasvalio rajono savivaldybės administracija prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.
8.1. Nurodo, kad įvertinus byloje esančius įrodymus bei teisinį reglamentavimą, ieškovės paaiškinimai dėl žemės sklypo vertės sumažėjimo bei ginčo tinklų buvimo žemės sklype įtakos žemės mokesčio apskaičiavimui, nėra pagrįsti.
9. Atsiliepimu ieškovė UAB „Raginta“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, taip pat tinkamai taikius materialinės ir procesinės teisės nuostatas.
9.2. Priešingai nei tvirta apeliantė, jos sąžiningumas nėra pagrįstas, kadangi inžineriniai tinklai pastatyti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, o taip pat techninio projekto ir statybos leidimo sąlygų. Be to, šilumos tinklų dalies ieškovei priklausančiame žemės sklype statyba yra savavališka ir dėl to negalima.
9.3. Atsiliepime ieškovė taip pat nurodo, kad sklype esantys inžineriniai tinklai suvaržo savininko teises, apriboja savininko ūkinės veiklos laisvę, kadangi ieškovė, kaip žemės savininkė, siekdama vykdyti bet kokią komercinę veiklą apie 100 kv. m. teritorijoje turės gauti atsakovės sutikimus, o tam tikrų veiklų išvis negalės vykdyti.
10. Atsiliepimu trečiasis asmuo Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba prašo pašalinti ją iš bylos, kaip trečiąjį asmenį, o šio prašymo netenkinus – bylą spręsti teismo nuožiūra.
10.1. Nurodo, kad ji nėra įgaliota pasisakyti dėl ieškinyje dėstomų reikalavimų pagrįstumo, nes ieškinio reikalavimai yra kildinami iš pažeistos nuosavybės teisės gynimo, todėl ji neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, jos nesieja jokie materialiniai teisiniai santykiai nė su vienu iš proceso dalyvių, todėl proceso baigtis neturi jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms.
11. Atsiliepimu trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
11.1. Nurodo, kad byloje nekyla ginčas dėl žemės sklypo ribų, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju, įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, į bylą pateiktus įrodymus bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu nurodytus argumentus, galima spręsti, jog ginčas tarp šalių nekyla dėl šių aplinkybių: ieškovė UAB „Raginta“ nuosavybės teise valdo 1,1987 ha ploto žemės sklypą (daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: (duomenys neskelbtini); žemės sklypo naudojimo būdas: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo pobūdis: (duomenys neskelbtini)), įsigytą 2005-12-19 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; 2006-10-04 UAB „Rivona“ ir ieškovė sudarė žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Rivona“ iš ieškovės įsigijo nuosavybės teise 0,6567 ha ploto žemės sklypą (paskirtis: (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas: (duomenys neskelbtini), naudojimo pobūdis : (duomenys neskelbtini)); rengiant statybos techninį projektą, UAB „Rivona“ 2007-11-06 gavo iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Pasvalio rajono žemėtvarkos skyriaus sutikimą dėl inžinierinių tinklų tiesimo, kuris buvo reikalingas šilumos tinklų tiesimui, kadangi remiantis detaliuoju planu ir statybos techniniu, šilumos tinklai turėjo būti tiesiami per valstybinę žemę; atliktų statybos darbų perdavimo-priėmimo 2008-10-30 akte nurodoma, kad 2008 m. spalio mėn. yra sumontuoti Ginčo tinklai, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovei, kuri yra atsakinga už šių inžinerinių statinių statybą; Ginčo tinklai yra nutiesti per ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą be ieškovės sutikimo, ką patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos bei Pasvalio rajono savivaldybės administracijos atstovai. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės teisės dėl atsakovei priklausančių Ginčo tinklų buvimo ieškovės nuosavybės teise valdomame žemės sklype yra pažeidžiamos. Tai leidžia spręsti, kad kita negatorinio ieškinio tenkinimo sąlyga, t.y. kad žemės sklypas, kuriame yra patiesti Ginčo tinklai, priklauso ieškovei, iš esmės nėra ginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako ir vertina, kad šis faktas yra nustatytas ir dėl to ginčas tarp šalių taip pat nekyla.
14. Vertinant atsakovės argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog dėl atsakovei priklausančių Ginčo tinklų ieškovės žemės sklype jos teisės yra pažeidžiamos, kadangi ieškovė neįrodė, kokią konkrečiai žalą patiria, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).
15. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos įtvirtina, kad šilumos perdavimo tinklų apsaugos juosta išilgai įrenginių yra po 5 metrus į abi puses bei žemė po šia juosta (48 straipsnio 3 dalis), o šioje zonoje, be kitų nustatytų veiksmų, yra iš esmės draudžiama statyti, rekonstruoti, griauti statinius ir įrengti, išardyti įrenginius; keisti žemės paviršiaus altitudes (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį); dirbti smūginiais ir (ar) vibraciją sukeliančiais mechanizmais, vykdyti grunto sprogdinimo darbus (49 straipsnio 1 dalis). Taigi, teisės aktai nustato konkrečius ribojimus atitinkamai statybinei bei kitokio pobūdžio veiklai šilumos tinklų apsaugos zonoje, dėl ko ieškovės nurodomas interesas, susijęs su statinių statymu (ketinimu statyti) šiame žemės sklype, kurio fasadinėje pusėje ir yra įrengti šilumos perdavimo tinklai, yra akivaizdžiai apsunkinamas ar tampa praktiškai neįgyvendinamas. Tai, kad šiai aplinkybei pagrįsti nebuvo pateikti konkretūs skaičiavimai, nepatvirtina atsakovės argumentų dėl ieškinio nepagrįstumo, kadangi ieškovės interesų apsunkinimas yra įtvirtintas teisės aktų nuostatomis. Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigti ieškovės apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodyti argumentai, jog dėl šilumos tinklų bei jų apsaugos zonos apie 12 arų turimo žemės sklypo ploto tampa faktiškai nenaudojama, o šis plotas yra fasadinėje žemės sklypo pusėje, kas iš esmės užkerta kelią funkcionaliai išnaudoti patraukliausią žemės sklypo dalį ūkinei komercinei veiklai, o be to šilumos inžinerinių tinklų buvimas ieškovės žemės sklype, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, neišvengiamai sukurs situaciją, jog ieškovės žemės sklype sistemingai laikysis atsakovės ar jos įgalioti atstovai dėl privalomos atlikti inžinerinių tinklų prižiūros.
16. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei teisės aktų nuostatas, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta negatorinio ieškinio tenkinimo sąlyga dėl pažeistų savininko teisių yra atmetami, kaip nepagrįsti.
17. Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta ir atsakovės apeliacinio skundo argumentus, jog Ginčo tinkų iškėlimas iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra neproporcinga priemonė.
18. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių <...>(Konstitucinio Teismo 1993-12-13, 1994-07-15, 1996-04-18, 2000-02-23, 2010-09-29 nutarimai).
19. Konstitucijoje įtvirtino nuosavybės teisės apsaugos principo pažeidimas negali būti pateisinamas vykdoma ūkine veikla, jos plėtra, nežinojimu, netyčinėmis klaidomis ar subjektyviu vertinimu, kurio subjekto interesai yra reikšmingesni ar jau egzistuojančiu faktu, kad įrenginys (statinys) sumontuotas be ieškovių sutikimo. Šiuo atveju nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovės prašomas taikyti teisių gynimo būdas yra proporcingas siekiamam tikslui, juo labiau kad iš neteisėtų veiksmų ir jų rezultato – statinių pastatymo svetimame žemės sklype be jo savininkų sutikimo, kilę interesai – išsaugoti statinius, naudotis jais ir nepatirti nuostolių, negali būti laikomi teisėtais interesais ir ginami. Kita vertus, atsakovė yra ilgą laiką veiklą vykdantis juridinis asmuo, kuriam yra taikomi aukštesni nei vidutiniai rūpestingumo ir atidumo standartai.
20. Papildomai pažymėtina, kad ieškovė siekė kompromiso su atsakove, sutiko su kompensacija, siekiančia 80 proc. tinklų šalinimo sumos, o apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iš esmės leido suprasti, kad toks kompensacijos dydis nėra galutinis ir šalys gali tartis. Atsakovė pasiūlė apie 2000 Eur dydžio kompensacijos sumą ir iš esmės nurodė neturinti pagrindo tartis dėl didesnės sumos, nors, kaip jau minėta pirmiau, atsakovei nuosavybės teise priklausančių šilumos inžinerinių tinklų buvimas ieškovės žemės sklypo fasadinėje pusėje iš esmės apriboja bet kokią ūkinę komercinę veiklą ir neleidžia imtis ieškovės nurodomos ūkinės komercinės veiklos. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad žemės sklypo vertė yra mažesnė, nei ieškovės nurodoma kompensacijos dydžio suma, o inžinerinių tinklų perkėlimo kaštai yra dideli, nesudaro pagrindo vertinti, jog teismo sprendimas įpereigoti atsakovę pašalinti Ginčo tinklus iš ieškovės žemės sklypo yra neproporcinga priemonė, kadangi ieškovė nurodė ne siekianti parduoti žemės sklypą, o jame vykdyti ūkinę komercinę veiklą, kurią būtent ir riboja atsakovei priklausantys inžineriniai tinklai bei jų apsaugos zonos reikalavimai. Be to, atsakovė turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo iš atsakingo asmens (asmenų).
21. Taigi pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, pagal šiuo metu formuojamą kasacinio teismo praktiką turėdamas teisę parinkti, jo vertinimu, susiklosčiusiai situacijai proporcingą savininko teisių gynimo būdą, pagrįstai sprendė, jog byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančių šilumos tinklų buvimas ieškovės žemės sklype yra tokios apimties ieškovės teisių suvaržymas, kad Ginčo tinklų pašalinimas yra proporcinga priemonė, su kuo visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
22. Nagrinėjamu atveju reikšminga pažymįti, kad pagal kasacinio teismo praktiką, ginant savininko teises nuo kito asmens statybos būdu sukurto daikto naudojimu daromo neigiamo poveikio, galima, tačiau ne visais atvejais būtina ginčyti statybos leidimą ar įrodyti kitų statybos veiklos teisinių reikalavimų pažeidimą. Statybą leidžiančio dokumento pripažinimas negaliojančiu ir neteisėtos ar savavališkos statybos padarinių šalinimas civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės gynimo negatoriniu ieškiniu gali būti svarbūs tuo atveju, jeigu nustatomas priežastinis ryšys tarp neteisėtos ar savavališkos statybos ir savininko teisių pažeidimo. Tokiu atveju turi būti nustatytos konkrečios aplinkybės, kad savininko teisių pažeidimą lemia statybos teisinio reglamentavimo pažeidimai, o ne kiti veiksniai. Savininkas neprivalo nuginčyti visų neteisėtų veiksmų ir (ar) aktų. Teismas, gindamas savininko teises pagal negatorinį ieškinį, tenkina savininko reikalavimus ta apimtimi, kiek konkrečiu atveju reikia, t. y. veiksmingai pašalina savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukšęiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
23. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo plačiau nagrinėti bei analizuoti atsakovės argumentų, susijusių su tuo, jog Ginčo tinklai buvo pastatyti turint visu reikalingus statybos leidimus ar kad atsakovei (ar statytojai) išduoti statybą leidžiantys dokumentai nėra panaikinti. Tai, kad, atsakovės vertinimu, statybos eigoje ar techniniame projekte įvyko klaida, o atsakovė buvo sąžininga, nekeičia pirmiau išdėstytų aplinkybių bei fakto, kad atsakovės inžineriniai tinklai yra nutiesti per ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą neturint ieškovės sutikimo. Kartu pažymėtina ir tai, jog atsakovės nurodomas neigiamų padarinių kilimas, atsižvelgiant į ieškovės teisių ribojimo apimtį, nėra esminis kriterijus nagriėjant šią civilinę bylą, juo labiau kad nėra paneigti ieškovės teiginiai, jog ji dar prieš kreipiantis į teismą siekė taikiai išspręsti ginčą, o be to net apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iš esmės buvo linkusi tartis su atsakovė, kuri, pasiūlė ieškovei apie 2000 Eur siekiančią kompensaciją, daugiau derėtis atsisakė, nors pati pripažino, jog ginčo šilumos tinklų šalinimo darbai siekia daugiau, nei 100 000 Eur.
24. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįsto dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė ne ieškovės prašytą 90 dienų, o 180 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą išsikelti centralizuotus šilumos tinklus bei vertino, kad beveik pusės metų terminas yra pakankamas. Su tokiu vertinimimu apeliacinės instancijos teismas sutinka ir papildomai pažymi, jog atsakovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, jog 180 dienų terminas yra per trumpas ir todėl ji bus priversta mokėti teismo nustatyto dydžio baudą už teismo sprendimo neįvykdymą per nustatytą terminą. Teismo nustatytos baudos dydis, atsižvelgiant į viešojoje erdvėje esančius duomenis apie atsakovės 2019 metų apyvartą, darbuotojų vidutinį atlyginimą, o taip pat turimų transporto kiekį, neleidžia vertinti, kad nustatyta bauda yra akivaizdžiai neproporcinga atsakovei, kaip verslo subjektui. Kartu papildomai pažymėtina, jog atsakovė yra šilumos tiekimu užsiimantis subjektas, kuris užtikrina nenutrūkstamą šilumos tiekimą vartotojams ir todėl pati turi būti suinteresuota kuo operatyviau įvykdyti teismo sprendimą, o CPK nuostatos, nors ir netiesiogiai CPK 273 straipsnis, įtvirtina galimybę teismo sprendimo nevykdančiam skolininkui skirti iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai, kas leidžia vertinti, jog pirmosios instancijos teismo numatyta 100 Eur dydžio bauda atitinka ir bendrąsias CPK nuostatas dėl baudų skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą.
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teiėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, faktinius bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pagal byloje pateiktus dokumentus, ieškovė už advokato teisines paslaugas sumokėjo 700 Eur. Šios išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl yra priteisiamos iš atsakovės ieškovei UAB „Raginta“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės AB „Panevėžio energija“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Raginta, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.