Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl savininko teisių gynimo pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei Akcinei Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tretieji asmenys Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, Pasvalio rajono savivaldybės administracija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsakovė Akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime ir posėdžių metu nurodė, jog visi ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti.

Ieškovės ieškinys tenkintinas.

Taigi ieškovė gina savo pažeistas teises, dalyje reikalavimų pareikšdamas negatorinį ieškinį, tai yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 4.98 straipsnio pagrindu reikalaudamas pašalinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti, kad jis turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas arba kitoks apsunkinimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 4.98 straipsnis nustato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kokius teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

CK 4.98 strapsnyje. nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014 ir kt.).

Kokiu teisiniu pagrindu ginti savo teisę ar įstatymu saugomą interesą pasirenka reikalavimą reiškiantis asmuo. Savarankiški savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose. Šių teisės normų atitinkamo aiškinimo ir taikymo pagrindimas yra pateiktas ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartyje civilinėje byloje J. S. v. M. B. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-407/2008 bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje V. B. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2011. Aptariamoje teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas, šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas. Ieškovė savo teises gina, siekdama pašalinti pažeidimus, kurie trukdo naudotis priklausančiu daiktu- žemės sklypu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis), teismas negali spręsti nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą bei nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011). Šioje byloje žemės sklypų ribos yra visiškai aiškios, nustatytos, ieškovė reikalauju, kad atsakovė pašalintu statinį iš mano žemės sklypo.

CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Taigi, tiek vindikacinio, tiek negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises – nevaldantis savo turto savininkas reikalauja grąžinti neteisėtai valdomą turtą, pareikšdamas vindikacinį ieškinį, o kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškia negatorinį ieškinį.

Žemės sklypo savininko teisių turinį atskleidžia CK 4.470 straipsnis, nustatantis nuosavybės teisę į viršutinį žemės sklypo sluoksnį, statinius ir jų priklausinius, į oro erdvę, į žemėje esančias naudingas iškasenas, kiek tai yra būtina naudoti žemės sklypą pagal paskirtį ir kiek šios teisės neprieštarauja įstatymams.

Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai yra pakankamai dažnai keičiami ir pildomi. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad statyba (rekonstrukcija) yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (anksčiau – statinio pripažinimu tinkamu naudoti), sprendžiant ginčus, kylančius iš šių santykių, svarbu tinkamai nustatyti konkrečiam etapui taikytinas teisės normas.

LR Statybos įstatymo 3 straipsnis, galiojęs statybos metu, nustatė, kad : 1. Teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. 2. Ši teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;

2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą;

3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą.

Kaip pagrįstai nurodė ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo eigoje, pagal formuojamą teismų praktiką ieškovė turi įrodyti, jog yra turto savininkė ir kad jos teisės pažeistos, o atsakovė turi įrodyti, kad ji nepažeidė jo teisių.

Bylos nagrinėjimo metu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdo 1,1987 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: Kita; žemės sklypo naudojimo būdas: gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo naudojimo pobūdis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas įsigytas 2005-12-19 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

2006-10-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovė sudarė žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės įsigijo nuosavybės teise 0,6567 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) paskirtis: kita, naudojimo būdas: gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis : mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, esantį (duomenys neskelbtini).

2007-04-18 Pasvalio rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo, kuriuo nusprendė: 1. Patvirtinti B. G. įmonės parengtą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas- 0,6567 ha), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Planavimo organizatorius- sklypo savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2. Įpareigoti Pasvalio rajono savivaldybės vyriausiąjį architektą užsakyti (duomenys neskelbtini) statybos techninį projektą. Išduoti projektavimo sąlygų sąvadą prekybos centro techniniam projektui rengti, numatyti užsakovui atlikti papildomus darbus įrengiant (duomenys neskelbtini) gatvę. Darbų apimtis pateikti tvirtinti Pasvalio rajono savivaldybės taryboje.

Dėl šilumos tiekimo tinklų iškėlimo Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę per 90 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka iškelti šilumos tiekimo tinklus, nuteistus per jos žemės sklypą.

Ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje laikėsi vieningos pozicijos, kad be jo kaip žemės sklypo savininko sutikimo 2008 m. buvo nutiesti šilumos tiekimo tinklai per ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Ieškovė nurodė, jog žemės sklypo dalis, kurioje nutiestas atsakovei priklausantys šilumos tiekimo tinklai yra ieškovės nuosavybė. Dėl šių tinklų ieškovė negali naudotis žemės sklypu savo nuožiūra, negali statyti statinių, nes yra nustatytos šilumos tiekimo tinklų apsauginės zonos.

Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovės šilumos tiekimo tinklai yra nutiesti ieškovei priklausančiame žemės sklype, o gal jie atsirado vėliau, pavydžiui ieškovei pakeitus jos žemės sklypo ribas. Ieškovė ieškinio aplinkybėms pagrįsti pateikė 2019-09-13 geodezininkės L. D. parengtą situacijos planas koordinačių sistemoje – (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parengtas neatliekant matavimų, o naudojantis VĮ Registrų centras duomenimis. Vadovaujantis 2000-06-27 Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 3 straipsniu „Nekilnojamojo turto kadastro statusas“ – „Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti“.

Minėtas planas parengtas pasinaudojus 2004 m. nustatytomis ir 2005 m. VĮ Registrų centras duomenų bazėje įregistruotomis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), koordinatėmis bei šiluminės trasos į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) 2008 m. parengtame tinklų brėžinyje nustatytomis ir VĮ Registrų centras duomenų bazėje įregistruotomis koordinatėmis.

2019-09-13 geodezininkės L. D. situacijos plano koordinačių sistemoje – (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), matavimų duomenys yra tikslūs ir patikimi. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kampų koordinatės 2004 m. parengtame plane ir šiluminės trasos koordinatės 2008 m. parengtame plane atitinka koordinates geodezininkės L. D. parengtame plane.

Pakartotinus kadastrinius matavimus atlikti yra netikslinga, kadangi matuojant žemės sklypų ribos – nekeičiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio „Žemės sklypų ženklinimas“ 3 punktu „Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos“.

Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)) planą (duomenys neskelbtini) koordinačių sistemoje vadovaujantis detaliuoju planu 2004 m. gruodžio mėn. parengė A. B. įmonė. Šį planą ir duomenis apie žemės sklypą patvirtino Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2005-03-10 įsakymu Nr. DV-154 „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėse, atstatant nuosavybę, planų ir duomenų apie žemės sklypus, tvirtinimo“.

Panevėžio apskrities viršininko administracijos Pasvalio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo suderintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas ir kadastro duomenų byla su 2005-04-29 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ buvo pateiktas VĮ Registrų centras.

Vadovaujantis 2000-06-27 Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 17 straipsnio „Nekilnojamojo daikto pažymėjimas kadastro žemėlapyje“ nuostatomis, nekilnojamo turto kadastro žemėlapis naudojamas teritorijų planavimo, žemėtvarkos projektų rengimo darbams, kitiems kadastrams bei registrams. Prieš pažymint nekilnojamo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamo daikto ribas buvo patikrinta, ar:

1. nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą ir ribas Lietuvos teritorijoje;

2. žemės sklypų ribos nekilnojamo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja;

3. nenustačius aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą, kadastro tvarkytojas kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi jį nekilnojamo turto kadastro žemėlapyje.

VĮ Registrų centras, nenustatęs aplinkybių, trukdančių pažymėti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklypą įregistruoja VĮ Registrų centras duomenų bazėje.

AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime taip pat yra nurodė, jog 2008-11-05 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, kurių kadastrinius matavimus atliko UAB korporacija „(duomenys neskelbtini)“ įregistruotas, kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė ir pateiktas A. B. įmonės atliktas šilumos tiekimo tinklų brėžinys su šilumos tiekimo tinklų koordinatėmis, o ant šio brėžinio uždėtas VĮ Registrų centras Panevėžio filialo antspaudas, kuriuo liudijama, kad šilumos tiekimo tinklų ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje.

Teismas 2019-11-21 nutartimi įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyrių kartu su Pasvalio rajono savivaldybės administracijos atstovais byloje pateikti išvadą dėl ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto 2019-09-13 geodezininkės L. D. situacijos plano koordinačių sistemoje –(duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atitikimo norminių teisės aktų, reglamentuojančių tokio pobūdžio planų rengimą reikalavimams, plano atitikimo ginčo žemės sklypų detaliesiems planams, teritoriniams detaliojo planavimo dokumentams, kadastro žemėlapyje pažymėtoms sklypo riboms atliekant minėtame žemės sklypo plane nurodytų duomenų patikrą vietoje.

Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė komisiją, kuri patikrino ieškovės pateikto žemės sklypo plano tikslumą ir patikimumą ir pateikė išvadą. Kurioje konstatavo, kad L. D. planą parengė vadovaudamasi VĮ Registrų centras duomenimis, jos planas atitinka archyvinius minėto žemės sklypo duomenis bei teritorijų planavimo dokumentus, kuriais vadovaujantis 2004 m. buvo suformuotas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis teismui pateikta informacija komisija pateikė išvadą, kad 2019-09-13 geodezininkės L. D. situacijos koordinačių sistemoje – (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro, Nr. (duomenys neskelbtini), planas atitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamo minėto žemės sklypo ribas, konfigūraciją ir gretimo sklypo ribas.

Komisijos vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdama šiluminės trasos projektavimo darbus vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintu statybos techniniu reglamentu (toliau – STR) - gavo Panevėžio apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo Pasvalio skyriaus žemėtvarkos skyriaus 2007 m. lapkričio 6 d. sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini), jog inžineriniai šilumos tinklai būtų tiesiami valstybinėje žemėje. Galimai pažeisdami STR reikalavimus šiluminę trasą nutiesė privačiame sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), negavę dėl tinklų tiesimo žemės sklype sutikimo iš žemės sklypo savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Komisija konstatavo, kad inžineriniai tinklai: šiluminė trasa į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kerta privatų sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise, toliau eina valstybine žeme ((duomenys neskelbtini) gatve) ir įeina į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją.

Ieškovė teigė, kad šilumos tinklai per ieškovei priklausantį žemės sklypą pravesti nesant jos atstovų sutikimo, kurį atsakovė turėjo gauti.

Atsakovė, teigdama, jog šilumos tinklai buvo nutiesti per ieškovei priklausantį žemės sklypą dėl projektuotojų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės, nes jie taip iškasė šilumos tinklams įrengti skirtą tranšėją, kartu teigė, jog ieškovė tam jokių prieštaravimų 2008 metais nereiškė, ieškovė šių aplinkybių nepripažino.

Šalys savo nurodytas aplinkybes, kada buvo nutiesti šiluminiai tinklai įrodinėjimo savo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais.

Teismas vertina, jog ieškovės nurodytas aplinkybes, kad šilumos tinklai nuo ieškovės žemės sklype esančių šilumos tinklų (pagal 2019-12-31 vietos apžiūros duomenimis, genplanas ir ginčo tinklų rekonstrukcijos derinimo forma bei projektuotojų elektroninis laiškas)) šilumos tinklai įrengti naujai 2008 m.ir tai patvirtina žemiau nurodyti ir teismo aptarti šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytojas R. V., kuris statė prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nurodė kad vykdant statybos darbus techniniame projekte buvo pastebėta, kad šilumos tinklai yra suprojektuoti gretimame sklype (duomenys neskelbtini). Buvo kreiptasi į projektuotojus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad šį techninį projektą pataisytų, nes leidimas įrengti šiluminius tinklus išduotas per valstybinę žemę. Kiek jam žinoma projektuotojai šį projektą pataisė. Liudytojas teismo apžiūra pateikė statybos techninį projektą ir parodė, kad pataisius projektą šilumos tinklų įrengimo vieta buvo pakeista, kodėl vis tik po techninio projekto pakeitimo šilumos tinklai buvo įrengti ieškovės sklype paaiškinti negali. Galbūt, kad po techninio projekto pataisymo nepatikrino duomenų, nes techniniame projekte neatvaizduojamos sklypų ribos, projektuotojai turi duomenis sutikrinti su vietovės Topografiniu planu (nuotrauka).

Statybos įstatymo (toliau – SĮ, Redakcija, galiojusi iki 2009-09-01) 23 straipsnio 6 dalyje nurodyti dokumentai, kurie pateikiami, siekiant gauti leidimą statyti naują statinį, taip pat ir tiesti inžinerinius tinklus. Šio straipsnio 6 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad statytojas, norėdamas gauti statybos leidimą, turi pateikti sutartį su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo servitutų naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti. Vėlesnėje SĮ redakcijoje pagal 23 straipsnio 6 dalies 6 punkte įtvirtinta, jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju.

Taigi, pagal galiojusi teisinį reglamentavimą atsakovė, norėdama tiesti inžinierines komunikacijas iš ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, privalėjo gauti jos atstovų sutikimą. Duomenų, kad toks sutikimas, ar atitinkamą sutartį atsakovė su ieškove sudarė, nepateikta.

Teismo vertinimu atsakovės argumentai, kad byloje nėra pakankamų įrodymų ar iš tiesų eksploatuodama ginčo tinklus, atsakovė esmingai pažeidžia ieškovės teises į žemės sklypą, negalima teigti, kad ieškovės keliamas reikalavimas pašalinti centralizuotus šilumos tiekimo tinklus yra proporcinga ieškovės teisių gynimo priemonė, ypač, kai pagal ieškovės reikalavimą apgynus jos teises, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų finansinius nuostolius, nes negalėtų naudotis prekybos centru „(duomenys neskelbtini)“ ir prekiauti, o atsakovė patirtų papildomas sąnaudas tinklų iškėlimui, ir kad šiuo metu minėtų ginčo tinklų net nėra kur iškelti ir kad ginčo tinklai, net jei jie ir yra ieškovės žemės sklype, šiam žemės sklypui sukuria pridėtinę vertę, o ne ją sumažina ir, tikėtina, yra ieškovės žemės sklypo pakraštyje, todėl neapriboja ieškovės teisės naudoti sklypą pagal paskirtį: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Ieškovei rengiant mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos projektą, detalųjį planą, atsiras poreikis prisijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. O tai rodo, kad šiuo atveju, nepašalinus esamus teisėtai įrengtus šilumos tiekimo tinklus, ieškovė galės prisijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ir atvirkščiai nei teigia ieškovė, ieškovei sumažės sąnaudos (išlaidos), ir gaus naudą, bei jos žemės sklypo vertė padidės yra deklaratyvaus pobūdžio ir neparemti jokiais įrodymais. O ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovei naudojant jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pagal paskirtį: gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo naudojimo pobūdis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, atsakovės šilumos tiekimo tinklai yra ieškovės žemės sklype, be abejonės kelia ieškovei nepatogumus: vykdant žemės darbus ji turi saugotis, kad nepažeistų ginčo tinklų, jos valdomame žemės sklype nuolat lankysis atsakovės atstovai, kadangi jiems bus reikalinga prieiti prie ginčo tinklų, juos prižiūrėti (rekonstruoti ir pan.). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę išsikelti iš ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo centralizuotus šilumos tiekimo tinklus yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsakovė įpareigotina per 180 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti centralizuotus šilumos tinklus, įrengtus 2008 metais, ieškovei priklausančiame žemės sklype (CK 4.98 str.). Pažymėtina, jog ieškovė prašė nustatyti 90 dienų šilumos tinkle iškėlimui išsikėlimui, tačiau teismas vertina, jog toks terminas yra per trumpas, todėl laikytina, kad 180 terminas yra protingas terminas atitinkamiems darbams atlikti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstamos tarp šalių, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinys patenkintas 100 procentų.

Ieškovė patyrė šias išlaidas: 100 Eur žyminis mokestis, 800 Eur advokato pagalbai, bei 50 Eur matininko paslaugoms. Atsakovė Akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ patyrė šias išlaidas: 1633,50 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2., 8.16. - 8.19 p. nurodytais koeficientais, laikytina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės patirtos advokatų pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir neviršija minėtų rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti..

Įpareigoti atsakovę Akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), per 180 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti iš ieškovei Uždarajai Akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio nuosavybės teise 1,1987 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: Kita; žemės sklypo naudojimo būdas: gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo naudojimo pobūdis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, esančio (duomenys neskelbtini) atsakovei Akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančius, 2008 metais įrengtus šilumos tiekimo tinklus.

Nustatyti, kad atsakovė Akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną moka ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai po 100 Eur baudą.

Priteisti iš atsakovės Akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 950 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės Uždarosios Akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovės Akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 5,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.

2019-07-12 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- uždrausti atsakovei AB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atlikti 2008 metais ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytų šilumos tiekimo tinklų statybos darbus, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.