- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-04
- Bylos Nr.
- e2YT-8938-1032/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05530-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Suinteresuotas asmuo
- L. V., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“
- Advokatai
- Eglė Morkūnienė
dalyvaujant pareiškėjai R. R., pareiškėjos R. R. atstovei advokato padėjėjai Eglei Morkūnienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. V., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti praleistą trijų mėnesių terminą, per kurį buvo galima palikimo atsiradimo vietos notarui paduoti pareiškimą dėl mirusio J. R. palikimo priėmimo.
Pareiškime nurodė, jog 2019 m. kovo 9 d. mirė pareiškėjos tėvas J. R.. Tėvas buvo našlys, sutuoktinė (pareiškėjos mama) J. J. Ramonienė mirė 2015 m. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai turėjo dvi dukteris, ją bei seserį L. V.. Dar tėvams esant gyviems jų visų susitarimu seseriai L. V. buvo padovanota dalis tėvams priklausiusio nekilnojamojo turto, o pareiškėjai pažadėtas tėvų butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Tėvai šiuo tikslu surašė testamentus. Pareiškėja visą laiką gyveno šiame bute su savo tėvais, jais rūpinosi, slaugė. Šiame bute gyvena ir šiandien. Mirus mamai pareiškėjai buvo labai sunku, tačiau tėtis skubino greičiau kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, ką ir padarė. Abu su tėvu priėmė palikimą pagal testamentą. Praėjus vos keturiems metams mirė ir tėtis, jam sustojo širdis. Nors tėčio sveikatos būklė jau kurį laiką nebuvo gera, jo mirtis pareiškėjai buvo netikėta ir labai skaudi. Kartu su seserimi rūpinosi tėvo laidotuvėmis. Savo tėvo gedi iki šiol, nes buvo labai artimi, kartu gyveno, o dabar liko gyventi viena. Po tėvo mirties buvo visai pasimetusi, sutrikusi. Žinojo, kad tėvas savo buto dalį pareiškėjai paliko testamentu, todėl manė, kad dėl palikimo priėmimo gali kreiptis bet kuriuo metu, manė, kad tai tik formalumas, susijęs su nuosavybės teisės įregistravimu pareiškėjos vardu. Apie palikimo priėmimo terminus pareiškėjai nebuvo žinoma. Be to, buvo girdėjusi, kad apie testamento skelbimą yra pranešama įpėdiniams, pažymi, kad jos faktinė gyvenamoji vieta yra ta pati kaip ir deklaruota, todėl buvo tikra, kad sulauks notarės laiško. Negavusi jokio pranešimo šių metų pradžioje pati nuvyko į notarės B. V. biurą, kur jai buvo paaiškinta, kad praleido palikimo priėmimo terminą bei turi kreiptis į teismą dėl jo atnaujinimo. Mirusio tėvo J. R. palikimo niekas nepriėmė, o pareiškėjos sesuo neprieštarauja dėl tėvo testamente išreikštos valios vykdymo. Teismui pratęsus terminą palikimui priimti ir pareiškėjai priėmus savo tėvo palikimą nebus pažeistos jokios trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Priimamą palikimą sudaro tik dalis buto, kurio kita dalis priklauso pareiškėjai, ji faktiškai šiame bute gyvena. Teismo posėdžio metu pareiškįja ir pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, patikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. R. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą J. R. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo L. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo patvirtina aplinkybes, kurios yra dėstomos jos sesers R. R. pareiškime, t.y., kad jų šeima (L. V., sesuo R. ir jų tėvai), tėvams dar esant gyviems, buvo susitarę, kad tėvai jai padovanos dalį jiems priklausančio nekilnojamojo turto, o suinteresuoto asmens seseriai R. R. testamentu bus paliktas tėvams priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda. L. V. nurodo, kad gerbia jų tarpusavio susitarimus ir tėvų valią, todėl jokių pretenzijų į paveldimą turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neturi. Sutinka, kad šis butas būtų paveldėtas jos sesers. Taip pat, patvirtina sesers pareiškime nurodytas aplinkybes, kad R. R. gyveno su tėvais bei šiame tėvų bute gyvena ir dabar. Pareiškėja daugiausiai rūpinosi tėvais bei juos slaugė, nes visada buvo šalia jų. Jų visų ryšys visada buvo labai stiprus, o santykiai geri. Mirus tėčiui abi rūpinosi jo laidotuvėmis. Apie palikimą nesvarstė ir su seserimi nekalbėjo, nes abi žinojo, kad tėtis yra parašęs testamentą. Sesuo tėvo netektį išgyveno sunkiai, buvo ir tebėra prislėgta. Po kokių trijų mėnesių paklausė sesers, ar ji jau susitvarkė palikimo priėmimo dokumentus. Ji buvo labai nustebusi, kad dokumentus turėjo susitvarkyti per tris mėnesius. Mano, kad jos sesuo sąžiningai suklydo dėl palikimo priėmimo termino ir dėl išgyvento gedulo laiku nesusitvarkė dokumentų, todėl prašo jos pareiškimą tenkinti. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašė teismo pareiškimą tenkinti.
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymai bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. kovo 9 d. mirė J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos lapas – toliau tekste e.b.l. 5). Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo L. V. yra J. R., mirusio 2019 m. (duomenys neskelbtini)., dukros (e.b.l. 6, 7). J. R. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pareiškėjai priklauso likusi dalis - ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (e.b.l. 24). 2010 m. balandžio 20 d. testamentu J. R. jam nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paliko pareiškėjai R. R. (e.b.l. 8). Po mirusiojo J. R. mirties paveldėjimo byla Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure nėra užvesta (e.b.l. 9-15).
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje akcentuota ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (žr., Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-335-436/2018).
Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).
Pareiškėja prašyme nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido, nes žinojo, kad tėvas savo buto dalį paliko jai testamentu, todėl manė, kad dėl palikimo priėmimo gali kreiptis bet kuriuo metu, kad tai tik formalumas susijęs su nuosavybės teisės įregistravimu jos vardu. Apie palikimo priėmimo terminus nežinojo. Be to, buvo girdėjusi, kad apie testamento skelbimą yra pranešama įpėdiniams, pažymi, kad jos faktinė gyvenamoji vieta yra ta pati kaip ir deklaruota, todėl buvo tikra, kad sulauks notarės laiško. Negavusi jokio pranešimo šių metų pradžioje pati nuvyko į notarės B. V. biurą, kur jai buvo paaiškinta, kad praleido palikimo priėmimo terminą bei turi kreiptis į teismą dėl jo atnaujinimo. Suinteresuotas asmuo L. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesiekia priimti palikimo po savo tėvo mirties ir neprieštarauja, kad pareiškėja priimtų palikimą. Įvertinus tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog kitų mirusiojo J. R. turtą paveldėjusių ar siekiančių paveldėti asmenų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo manyti, kad, atnaujinus terminą palikimui priimti, kiltų grėsmė jų teisėms ir interesams. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir vadovaujantis Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi šis terminas ne pratęstinas, o atnaujintinas.
Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 2019 m. kovo 9 d., priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.