Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Skundas Nr. 1S-157-935/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11445-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.3; 2.3.2.1.3.1

2024 m. gegužės 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės (toliau – prokurorė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi baudžiamąją bylą Nr. 1-1399-859/2024, kurioje V. A. (V. A.) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje, o S. K. (S. K.) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 3 dalyje, perdavė prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.

2. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-1399-859/2024 surašytame kaltinamajame akte yra nurodoma, kad:

2.1. V. A. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3 punkto reikalavimus, nustatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 4 punkto reikalavimą, nustatantį, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 200 vienetų cigarečių, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, įgijo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, o būtent:

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo akcizais apmokestinamų prekių – 432 pakelius cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 1773,36 Eur, 440 pakelių cigarečių „Camel“ be banderolių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 1807,20 Eur, 866 pakelius cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 3553,68 Eur, pakelį cigarečių „Marlboro“ be banderolių, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 4,96 Eur, 427 pakelius cigarečių „Minsk Super Slim“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 1751,96 Eur, kurių dalį ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku nugabeno į R. A. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir „Halės“ turgavietę, esančią Pylimo g. 58, Vilniuje, nuosavybės teise priklausančią Vilniaus miesto savivaldybei ir ten laikė iki 2023 m. liepos 20 d., o kitą dalį nugabeno į R. A. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), rūsį ir ten laikė iki 2023 m. liepos 21 d., kol kratų metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnai surado ir paėmė laikomas cigaretes.

Šiais savo veiksmais V. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje.

2.2. S. K. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3 punkto reikalavimus, nustatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir alkoholio produktus, nedenatūruotą ir denatūruotą etilo alkoholį, 4 punkto reikalavimą, nustatantį, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, spiritinius gėrimus, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 litrų, tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 200 vienetų cigarečių, įgijo pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 punktą bei 3 straipsnio 11 dalį ir 14 dalį akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, o būtent:

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo 1600,67 Eur bendros muitinės vertės 38,9 litrus denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 92,0-93,2 %, 4,67 litrus denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 87,2 %, 8,0 litrus denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 91,0 %, 11,86 litrus nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 36,3-37,6 %, 7,01 litrus nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 39,6-41,6 %, o taip pat įgijo 14995,80 Eur bendros muitinės vertės 30 pakelių cigarečių „King Original Gold“ be banderolių, 30 pakelių cigarečių „King ssl Blue“ be banderolių, 310 pakelių cigarečių „King Original“ (mėlynos) be banderolių, 460 pakelių cigarečių „Winston Blue“ be banderolių, 480 pakelių cigarečių „Prince“ be banderolių, 40 pakelių cigarečių „Marlboro“ be banderolių, 23 pakelius cigarečių „Camel“ be banderolių, 120 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 134 pakelių cigarečių „Minsk Super Slim“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 870 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 1140 pakelių cigarečių „Fest“, tokiu būdu įgijo etilo alkoholio produktų ir tabako gaminių, kurių bendra muitinė vertė 16596,47 Eur ir kurių dalį ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku nugabeno į jam nuosavybės teise priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kitą dalį nugabeno į A. B. nuosavybės teise priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini) ir ten laikė iki 2023 m. liepos 27 d., kol kratų metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnai surado ir paėmė laikomus etilo alkoholio produktus ir tabako gaminius.

Šiais veiksmais S. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje.

2.3. Taip pat S. K. kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta data ir laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, savo reikmėms įsigijo 38,9 litrus denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 92,0-93,2 %, 4,67 litrus denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 87,2 %, 8,0 litrus denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 91,0 %, 11,86 litrus nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio (mišinio), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 36,3-37,6 %, 7,01 litrus nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 39,6-41,6 %, kurių dalį ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku nugabeno į jam nuosavybės teise priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kitą dalį nugabeno į A. B. nuosavybės teise priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini) ir ten laikė iki 2023 m. liepos 27 d., maždaug 17.29 val., kol kratų metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnai surado ir paėmė nurodytą kiekį laikomų nedenatūruoto ir denatūruoto etilo alkoholio skiedinių.

Šiais veiksmais S. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 3 dalyje.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Skunde prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį ir grąžinti baudžiamąją bylą nagrinėti tam pačiam teismui.

4. Skunde nurodoma, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog baudžiamoji byla gali būti grąžinama prokurorui tik tokiu atveju, kai yra nustatomi tokie baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme. Baudžiamąją bylą galima grąžinti prokurorui tais atvejais, kai teismas nustatytų pažeidimų negalėtų pašalinti net ir būdamas aktyvus, taip pat tokiais atvejais, kai pažeidimų taisymas teisme apsunkintų baudžiamosios bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus.

5. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad pasirengimo nagrinėti baudžiamąją bylą stadijoje kylančius neaiškumus ar abejones galima spręsti ne tik rašytinio proceso tvarka, bet ir surengiant teismo posėdį. Tokiame teismo posėdyje galima nurodyti kaltinamojo akto trūkumus ir išsiaiškinti, ar kaltinimas objektyviai negalėtų būti konkretesnis, ar yra galimybės ištaisyti pažeidimus negrąžinant bylos prokurorui. Be to, teismas, įžvelgęs abejonių nekeliančius pažeidimus, jei jų pobūdis esmingai neapsunkina bylos nagrinėjimo, gali nuspręsti bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje ir iki pirmojo posėdžio pavesti prokurorui ištaisyti nustatytus pažeidimus. Teismas gali pavesti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar prokurorui atlikti būtinus tyrimo veiksmus, negrąžindamas visos bylos prokurorui, ar esant pagrindui, pagal BPK 256 straipsnį pakeisti kaltinimą, jei pats prokuroras, net ir po teismo įpareigojimo apsvarstyti kaltinimo patikslinimo klausimą, nesiima tokių veiksmų.

6. Skunde aiškinama, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, siekiant nustatyti baudžiamajai bylai reikšmingas aplinkybes. Skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių, t. y. draudžiamų prekių ir alkoholio įgijimo bei gabenimo aplinkybių – vietos, tikslesnio laikotarpio, asmens, iš kurio draudžiamos medžiagos buvo įsigytos, ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti dėl objektyvių priežasčių.

7. Prokurorė nesutinka su žemesniojo teismo teiginiu, kad, kvalifikuojant kaltinamojo S. K. veiksmus pagal BK 201 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalyje, galimai buvo pažeisti non bis in idem principo reikalavimai. BK 199² straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalykas – prekės, apmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą, pavyzdžiui, cigaretės, etilo alkoholis ir kt. BK 201 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektas – teisės aktais nustatyta naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo tvarka, o dalykas – tam tikruose teisės aktuose išvardyti alkoholio gėrimai, jų skiediniai (mišiniai). Šiuo atveju skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pažymėta, kad S. K. tame pačiame baudžiamajame procese yra du kartus kaltinamas padaręs tą pačią nusikalstamą veiką, t. y. jis yra kaltinamas ir neteisėtu, pažeidžiant nustatytą tvarką, akcizais apmokestinamų prekių įgijimu, gabenimu bei laikymu, ir neteisėtu daugiau kaip dešimties litrų nedenatūruoto ir denatūruoto etilo alkoholio skiedinių (mišinių) laikymu, neturint tikslo realizuoti. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis antrą kartą kaltinamas padaręs analogišką nusikalstamą veiką, nes BK 199² ir 201 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų dalykas yra skirtingas.

8. Skunde pažymima, kad žemesniojo teismo pastebėti kaltinamojo akto trūkumai, susiję su veikos kvalifikavimo netikslumu (kaltinamajame akte nenurodant konkrečių prekių įgijimo ir gabenimo aplinkybių – vietos, tikslesnio laikotarpio, asmens iš kurio draudžiamos medžiagos buvo įsigytos), atsižvelgus į tai, kad kaltinamajame akte yra išsamiai ir tiksliai aprašyti visi kiti būtini baudžiamajai atsakomybei taikyti V. A. ir S. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties požymiai, nelaikytini iš esmės apsunkinančiais bylos nagrinėjimą teisme.

9. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kaltinamajame akte smulkiai detalizuoti visų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas ir dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių pateikti išbaigtus vienareikšmius duomenis, nes išsamiai šie duomenys yra analizuojami teisiamajame posėdyje, atliekant įrodymų tyrimą ir juos įvertinęs teismas priima galutinį sprendimą, motyvuodamas, kodėl sprendimą grindžia vienais ar kitais įrodymais. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę prokurorui įrodymų tyrimo metu prašyti leisti jam pateikti papildomus įrodymus, taip pat pateikti prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, pateikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamą veiką. Taigi baudžiamojo proceso įstatymas numato ne vieną galimybę prokurorui aktyviai reaguoti į teisminio nagrinėjimo metu išaiškėjusias naujas aplinkybes, tikslinti kaltinimus. Teismas grąžinti bylą prokurorui gali tik tuomet, kai nustatyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir jų negalima ištaisyti teisme.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Prokurorės skundas tenkintinas.

10. Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surašytame kaltinamajame akte suformuluotų kaltinimų V. A. ir S. K. turinį, konstatuoja, kad šiuo atveju skundžiama nutartimi baudžiamoji byla prokurorui buvo perduota nepagrįstai.

11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad baudžiamoji byla gali būti perduodama prokurorui, esant šių sąlygų visumai: 1) kaltinamojo akto turinys iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, 2) kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, 3) kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti baudžiamąją bylą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-303/2017, 2K‑141‑693/2018, 2K-8-699/2019 ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2013, 2K-132-511/2019). Kaltinamame akte nusikalstamos veikos aplinkybės gali ir turi būti nurodomos tik tiek, kiek jos buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius.

12. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje buvo nustatyti šie kaltinamojo akto trūkumai, kurie, žemesniojo teismo įsitikinimu, negali būti ištaisyti arba būtų sunkiai ištaisomi baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme ir trukdo nagrinėti šią bylą:

1) V. A. ir S. K. kaltinimai, kad jie, pažeisdami nustatytą tvarką, įgijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, yra išvedami tik iš tokių prekių galimo laikymo fakto, nors baudžiamajame įstatyme numatytų alternatyvių veikų padarymo faktas negali būti preziumuojamas net ir iš neginčijamai įrodytos vėlesnės veikos (veikų), t. y. prekių įgijimas ir gabenimas negali būti preziumuojamas vien remiantis nustatytu tokių prekių laikymo faktu;

2) kaltinime yra nurodoma, koks akcizais apmokestinamų prekių kiekis buvo rastas tiek pas V. A., tiek S. K., taip pat nurodomos vietos, kur buvo rastos šios prekės, tačiau nėra nurodyta, kokios konkrečiai prekės ir kiek jų buvo laikoma konkrečiose vietose;

3) S. K. yra kaltinamas ir daugiau kaip dešimties litrų nedenatūruoto ir denatūruoto etilo alkoholio skiedinių neteisėtu įgijimu, tačiau šis kaltinimas grindžiamas tik galimu tokio alkoholio laikymo faktu, be to, BK 201 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta atsakomybė už nedenatūruoto ir denatūruoto etilo alkoholio skiedinių neteisėtą įgijimą;

4) S. K. už tų pačių veiksmų galimą padarymą yra kaltinamas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 3 dalį, tokiu būdu galimai yra pažeidžiamas non bis in idem principas.

13. BPK 219 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad kaltinamajame akte privalo būti aprašyta nusikalstama veika, nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Akivaizdu, kad V. A. ir S. K. šiuo atveju suformuluotuose kaltinimuose dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. dėl akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, įgijimo bei gabenimo, esminės aplinkybės nėra nurodytos, nes jos ikiteisminio tyrimo metu paprasčiausiai nebuvo nustatytos. BK 199² straipsnio 1 dalies dispoziciją sudaro joje nurodytų alternatyvių nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal šią normą. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už kurios nors vienos ar kelių BK 199² straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, privalu nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais bei išnagrinėtais įrodymais, nekeliant nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Kurios nors iš baudžiamajame įstatyme numatytų alternatyvių veikų padarymo faktas negali būti preziumuojamas (išvedamas) iš neginčijamai įrodytos vėlesnės veikos (veikų). Skundžiamoje nutartyje, įvertinus tai, kad prekių įgijimo bei gabenimo aplinkybės nenustatytos, yra visiškai pagrįstai keliama ir abejonė dėl šių veikų inkriminavimo kaltinamiesiems pagrįstumo. Tuo pačiu teigtina, kad išvada, ar kaltinime nurodytos aplinkybės pasitvirtino, taip pat pasitvirtinusių aplinkybių teisinis vertinimas gali būti padarytas tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Aukštesniojo teismo vertinimu šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo sutikti su tuo, kad aplinkybė, jog V. A. ir S. K. galimai nepagrįstai yra inkriminuojamas akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, įgijimas bei gabenimas, apsunkina kaltinamųjų teisę į gynybą, trukdo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti vieną iš įstatyme numatytų procesinių sprendimų.

14. Pažymėtina, kad baudžiamoji bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyksta pagal kaltinamame akte suformuotą kaltinimą, kaltinamajame akte nustatytas ribas. Jeigu, nagrinėjant baudžiamąją bylą paaiškės aplinkybės, kurių nepavyko nustatyti ikiteisminio tyrimo metu, kaltinimas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka galės būti keičiamas ar tikslinamas. Tuo atveju, jeigu tokių aplinkybių nebus nustatyta, pirmosios instancijos teismas privalės įvertinti nustatytų aplinkybių visumą ir pateikti atitinkamą jų teisinį vertinimą, šalinti nepasitvirtinusias aplinkybes.

15. Kaltinamajame akte suformuluotose kaltinimuose yra nurodyta, koks ir kokių akcizais apmokestinamų prekių kiekis buvo rastas tiek pas V. A., tiek S. K., taip pat nurodomos vietos, kur buvo rastos (laikomos) šios prekės. Vien aplinkybė, kad kaltinimuose nėra išskirta ir detalizuota, kokios prekės ir kiek jų buvo laikoma konkrečiose vietose (patalpose), t. y. nenurodyta, kur konkrečiai, kokios prekės buvo rastos, nėra pagrindas daryti išvadą, jog kaltinimai yra suformuluoti netinkamai, pažeidžiant BPK 219 straipsnio nuostatas. Čia pažymėtina, kad konkreti akcizais apmokestinamų prekių laikymo vieta neturi reikšmės veikos kvalifikavimui pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Be to, aplinkybes, kokios prekės buvo laikomos konkrečiose vietose, esant būtinybei gali patikslinti ir pats baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas.

16. Argumentai, susiję su alternatyvių veikų inkriminavimu ir nustatymu, kurie yra išdėstyti šio procesinio sprendimo 13-14 pastraipose, taikytini ir dėl kaltinimo dalies, kurioje S. K. yra kaltinamas pagal BK 201 straipsnio 3 dalį dėl daugiau kaip dešimties litrų nedenatūruoto ir denatūruoto etilo alkoholio skiedinių neteisėto įgijimo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens. Taip pat konstatuotina, kad aplinkybė, jog paminėtam kaltinamajam yra inkriminuojama veika, kuri baudžiamajame įstatyme nėra kriminalizuota, netrukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Dėl tokios aplinkybės inkriminavimo pirmosios instancijos teismas gali ir turi pasisakyti išnagrinėjęs baudžiamąją bylą. Aptariamos veikos inkriminavimas šiuo atveju neapsunkina bylos nagrinėjimo, nes alkoholio įgijimo aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu net ir nebuvo nustatytos.

17. Žemesnysis teismas turi teisę kelti hipotezę, kad S. K. šiuo atveju galimai yra nepagrįstai kaltinamas tais pačiais veiksmais padaręs dvi nusikalstamas veikas, tokiu būdu pažeidžiant non bis in idem principo reikalavimus. Vis tik, kaip jau buvo minėta anksčiau, pasitvirtinusių aplinkybių teisinis vertinimas yra daromas tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Kaip turi būti kvalifikuojami S. K. veiksmai, jeigu bent dalis kaltinime nurodytų aplinkybių pasitvirtins, žemesnysis teismas galės ir privalės pasisakyti tik išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės. Teismui kylančios abejonės dėl kaltinamajame akte nurodytų veiksmų kvalifikavimo teisingumo nėra pagrindas tvirtinti, kad kaltinamojo akto turinys neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų.

18. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, aukštesnysis teismas konstatuoja, žemesnysis teismas neturėjo teisinio pagrindo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, todėl skundžiama nutartis naikintina, o byla grąžintina tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.