Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-481-558/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-05-05
Bylos Nr.: e2-481-558/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20441-2015-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Daina Knezevičienė
Ieškovas: R. Z.
Atsakovas: E. Z.
Trečiasis asmuo: Bigbank AS filialas, AB „Swedbank“, UAB „Mogo LT“, A. T., L. Z., Kooperatinė bendrovė Plungės

Civilinė byla Nr. e2-481-558/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20441-2015-8

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 5 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė,sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,dalyvaujant ieškovei R. Z., jos atstovei advokatei V. G.,atsakovui E. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėja civilinę bylą pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui E. Z. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių, išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys: Bigbank AS filialas, AB „Swedbank“, UAB „Mogo LT“, A. T., L. Z., Kooperatinė bendrovė Plungės kredito unija, UAB „G. F.“, UAB „Moment Credit“, UAB „FERRATUM“, UAB „BnP Finance“, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „4finance“ ir atsakovo E. Z. priešieškinį ieškovei R. Z. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus prašo: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo E. Z. ieškovės R. Z. naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus J. Z., gimusio 2010-10-23, gyvenamąją vietą su motina; 4) nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti iš tėvo po 414,80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, paskiriant uzufrukto teise disponuoti vaiko motinai, nustatant kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtas lėšas už einamąjį mėnesį E. Z. sumoka R. Z. iki to mėnesio 15 dienos, pervesdamas jas į banke Swedbank R. Z. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš atsakovo 719,60 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui J. Z. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-04-18, iki ieškinio pareiškimo dienos; 6) nustatyti R. Z., uzufrukto teisę į E. Z., asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), su visais bute esančiais baldais ir apyvokos daiktais, iki nepilnametis sūnus J. Z., gim. 2010-10-23, sulauks pilnametystės; 7) nustatyti sekančią E. Z. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. Z., tvarką: 1. E. Z. turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) paimant sūnų šeštadienį nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžinant sekmadienį nuo 17 val. iki 18 val.; 2. Bendravimo su sūnumi metu E. Z. užtikrina sūnaus dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose, šventėse, kuriose dalyvauja sūnus; 3. E. Z. turi teisę bendrauti su sūnumi antrąją Šv. Velykų dieną pasiimdamas sūnų šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 17 val. iki 18 val.; gruodžio 26-ąją (Šv. Kalėdos), pasiimdamas sūnų nuo 10.00 val. iki 11 val. ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 17 val. iki 18 val.; 4. E. Z. turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) pasiimdamas sūnų šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 17 val. iki 18 val.; 5. R. Z. bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena) ir sūnaus gimimo dieną. Jei šios dienos sutampa su E. Z. bendravimo su sūnumi savaitgaliu, tuomet E. Z. grąžina sūnų atitinkamos šventinės dienos išvakarėse iki 18 val.; 6. R. Z. turi teisę nepertraukiamai su sūnumi praleisti 30 kalendorinių dienų atostogas kiekvienais metais. Šiuo laikotarpiu pasimatymai su tėvu nevyksta. R. Z. turi teisę skaidyti nustatytas 30 kalendorinių dienų atostogas į ne trumpesnius nei 7 kalendorinių dienų laikotarpius. Apie suplanuotą konkretų atostogų laiką R. Z. informuoja E. Z. prieš 10 kalendorinių dienų; 7. E. Z. nustatytu bendravimo laikotarpiu prieš išvykdamas į užsienio valstybę su sūnumi informuoja apie tai R. Z. iš anksto mažiausiai prieš 10 dienų, taip pat pateikia informaciją į kokią valstybę ir konkrečią vietą vykstama (adresas), kokia numatoma kelionės trukmė. E. Z. į Norvegiją gali vykti tik turėdamas rašytinį R. Z. sutikimą; 8. Sūnaus ligos atveju pasimatymas su sūnumi neįvyksta; 9. Apie kliūtis susitikti / bendrauti su sūnumi R. Z. informuoja E. Z. nedelsiant paaiškėjus kliūčiai; E. Z. ir sūnaus bendravimui neįvykus šia tvarka nustatytomis dienomis ar laikotarpiais, E. Z. bendravimas su sūnumi yra nekompensuojamas; 10. E. Z. kiekvieną kartą informuoja R. Z. apie planuojamą sūnaus buvimo vietą, užtikrina, kad bendravimo su sūnumi metu R. Z. galėtų pasikalbėti su sūnumi E. Z. telefonu; 11. Vykdydamos nustatytąją tvarką Šalys bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai bendravimo tvarkoje nurodyta konkreti ryšių priemonė: E. Z.: telefono numeris: +(duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini); adresas korespondencijai: R. Z.: telefono numeris: (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini); adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini). Apie šioje tvarkoje nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą, netikslumus Šalis nedelsiant turi informuoti kitą Šalį trumpąja SMS žinute ir elektroniniu paštu; 12. Vykdant bendravimo su sūnumi tvarką sūnus paimamos iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinamos į jo gyvenamąją vietą, jeigu nenustatyta ar šalys nesusitarė kitaip; 13. Esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu Šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks sūnaus interesams; 14. E. Z. iš anksto – prieš tris dienas, informuoja R. Z. apie ketinimą pasimatyti su sūnumi ar apie tai, kad pasimatyti šioje tvarkoje nustatytu laiku nepavyks. R. Z. negavus pranešimo šiame punkte nustatyta tvarka, laikytina, kad E. Z. pasimatyti su sūnumi neatvyks; 15. Kiekvienas šios tvarkos punktas ar jo dalis sudaro išimtį iš aukščiau jo atžvilgiu tvarkoje esančio punkto ar jo dalies; 8) atsakovui E. Z. asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti turtines teises į investicinį sutarties vertės padidėjimą 988,30 Eur sumai per laikotarpį nuo 2009-10-02 d. iki 2015-07-02 d. pagal E. Z. ir „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialo 2004-06-07 kaupiamąją investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. 9203298010, - turtinės teisės vertė 988,30 Eur; 9) ieškovei R. Z. asmeninės nuosavybės teise priteisti turtines teises ir pareigas pagal 2013 m. spalio 11 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. L11102013/0020 pasirašytą tarp E. Z. ir UAB „mogoLT“, - turtinių teisių vertė 3174 Eur; turtinių įsipareigojimų vertė 3224,78 Eur.; nustatyti, kad E. Z. ir R. Z. atsakomybė prieš kreditorių UAB „mogoLT“ išlieka solidari; 10) turtinę prievolę grąžinti 868,86 Eur (3000 litų) A. T., a/k (duomenys neskelbtini) - turtinio įsipareigojimo vertė 868,86 Eur; 11) Priteisti iš E. Z. R. Z. naudai 953,97 Eur piniginę kompensaciją už dalijant santuokoje įgytą turtą E. Z. natūra atitekusią didesnę turto dalį; 12) priteisti iš E. Z., ieškovės R. Z., naudai 8 388,69 Eur piniginę kompensaciją už šeimos lėšas panaudotas ne šeimos poreikiams tenkinti, - palūkanų, administravimo mokesčių ir delspinigių, nesusijusių su šeimos poreikiais pagal vartojimo kredito sutartis, mokėjimui; 13) priteisti iš E. Z., ieškovės R. Z., naudai 9 689,07 Eur piniginę kompensaciją už šeimos lėšas panaudotas ne šeimos poreikiams tenkinti, - kredito įmokų, nesusijusių su šeimos poreikiais pagal vartojimo kredito sutartis, mokėjimui; 14) priteisti iš E. Z., ieškovės R. Z., naudai 630,14 Eur piniginę kompensaciją už šeimos lėšas panaudotas ne šeimos poreikiams tenkinti, - įmokų UAB Lateko lizingas“, nesusijusių su šeimos poreikiais, mokėjimu; 15) priteisti iš E. Z., ieškovės R. Z., naudai 6354 Eur piniginę kompensaciją už šeimos lėšas panaudotas ne šeimos poreikiams tenkinti, - įmokų UAB „Danske lizingas“ už automobilį NISSAN NOTE nesusijusių su šeimos poreikiais mokėjimu; 16) priteisti iš E. Z., ieškovės R. Z., naudai 10 529,62 Eur piniginę kompensaciją už šeimos lėšas panaudotas ne šeimos poreikiams tenkinti, - asmeninių prievolių Swedbank, AB pagal būsto kredito sutartį Nr. 06-090117-FA dengimui; 17) priteisti iš E. Z., ieškovės R. Z., naudai 336,22 Eur piniginę kompensaciją už šeimos lėšas panaudotas ne šeimos poreikiams tenkinti, - asmeninių prievolių AB bankui SEB pagal 2005 m. vasario 11 d. paskolos sutartį dengti; 18) priteisti iš E. Z., ieškovės R. Z., naudai 836,52 Eur piniginę kompensaciją už šeimos lėšas panaudotas ne šeimos poreikiams tenkinti, - su šeimos poreikiais nesusijusių mokėjimų L. Z. vykdymui; 19) prašo priimti šių ieškinio reikalavimų atsisakymą: priteisti iš E. Z., ieškovės R. Z., naudai 35,48 Eur piniginę kompensaciją už šeimos lėšas panaudotas ne šeimos poreikiams tenkinti, - įmokos bendrovei Compensa, nesusijusios su šeimos poreikiais, sumokėjimu; priteisti iš E. Z., ieškovės R. Z., naudai 421,98 Eur piniginę kompensaciją už šeimos lėšas panaudotas ne šeimos poreikiams tenkinti, - su šeimos poreikiais nesusijusių prievolių UAB „YIT Technika“ vykdymui; 20) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – Z.; 21) išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, jis nepriteistinas ir atsakovui.

Nurodė, kad šeima faktiškai iširo, kai atsakovas paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą moterį V. Z., su kuria gyveno iki šalių santuokos ir turi nepilnametį vaiką. 2015-04-08, atsakovas pasakė, kad išvyksta darbo reikalais į Plungę, tačiau taip ir negrįžo. Paskambinus telefonu ir paklausus kada grįš atsakovas nuo atsakymo išsisukinėjo, o 2015-04-13 atsiuntė pasiūlymą nutraukti santuoką. Vėliau ieškovė atsakovą atsitiktinai pastebėjo su kita moterimi – V. Z., ir jų nepilnamečiu vaiku prie Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos. Jie bendravo kaip šeima. Su sutuoktinio automobiliu visi vyko į V. Z. priklausantį butą. Automobilis šalia V. Z. namų stovėjo visą naktį. Atsakovas ne tik paliko šeimą, tačiau ir perkėlė interneto ir televizijos paslaugas iš šeimos buto, esančio (duomenys neskelbtini), į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso V. Z.. Akivaizdu, kad atsakovas apsigyveno šios moters bute. Paskutiniais bendro gyvenimo metais, ieškovei pradėjus dirbti po motinystės atostogų, atsakovas iš esmės sumažino finansinę paramą šeimai – trūkstant lėšų tokiems poreikiams, kaip stomatologui, drabužiams, atsakovas tiesiog pasiūlė pasiimti kreditą. 2012-10-28 atsakovas ieškovę sumušė, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas mušė ieškovę rankomis ir spardė kojomis, trenkė į sieną. Šalių šeimoje augo ir ieškovės sūnus iš pirmos santuokos – A.. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasines kančias. Nepilnamečio sūnaus J. Z., gim. 2010-10-23, gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove ir iš atsakovo sūnaus išlaikymui prašo priteisti po 414,80 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 563 Eur, o atsakovo 1 911,18 Eur, todėl jis didesne dalimi ir turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Laikotarpiu nuo gyvenimo skyrium pradžios, t.y. 2015-04-08, atsakovas sūnaus poreikių tenkinimui skyrė 110 Eur, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo gyvenimo skyrium pradžios iki ieškinio teisme padavimo dienos, skaičiuojant po 414,80 Eur per mėnesį, kas sudaro 719,60 Eur. Ieškovė su šalių mažamečiu sūnumi gyvena atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas verčia išsikelti iš šeimos būsto, o už gyvenimą jam nuosavybės teise priklausančiame bute reikalauja mokėti 500 Eur nuomą per mėnesį. Ieškovė neturi pakankamai pajamų naujam būstui įsigyti, ar būsto paskolai gauti. Ieškovės pajamos neleidžia ir išsinuomoti kito gyvenamojo būsto, kuris užtikrintų jos ir nepilnamečio vaiko tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl prašo nustatyti jai uzufrukto teisę į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), su visais baldais ir apyvokos daiktais iki nepilnametis sūnus sulauks pilnametystės. Registruotino turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šalys neturi. 2004-06-07 atsakovas su „Swedbank Life Insurance SE“ yra sudaręs kaupiamąją investicinio gyvybės draudimo sutartį. Apdraustieji ir naudos gavėjai po 50 proc. yra atsakovas ir jo sūnus J. Z.. Santuokos metu nuo 2009-10-02 iki 2015-07-02 pagal sutartį sumokėta 1 998,24 Eur gyvybės draudimo įmokų. Atsakovui, kaip 50 proc. naudos gavėjui, tenkanti ½ dalis investicinė sutarties vertės padidėjimo suma yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t.y. 988,30 Eur. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo visas teises ir pareigas pagal 2013-10-11 išperkamosios nuomos sutartį sudarytą tarp E. Z. ir UAB „Mogo LT“ natūra priteisti jai ir nustatyti, kad šalių atsakomybė prieš kreditorių yra solidari. Prašo paskirstyti tarp šalių pareigą grąžinti A. T. 868,86 Eur (3000 Lt) skolą, kurią prašo priteisti ieškovei. Dalijant santuokoje įgytą turtą kiekvienai iš šalių turėtų atitekti turto (iš turtinių teisių vertės atėmus turtinių įsipareigojimų vertę) už 34,33 Eur. Tokiu būdu ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 953,97 Eur (988,30 Eur – 34,33 Eur) piniginė kompensacija. Santuokos metu iki ieškinio pareiškimo dienos atsakovas greitųjų kreditų bendrovėms sumokėjo 16 777,38 Eur palūkanų, administravimo mokesčių ir delspinigių, t.y. lėšos panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti, todėl turi pareigą išmokėti R. Z. 8 388,69 Eur (16 777,38 Eur/2) kompensaciją. Santuokos metu iki ieškinio pareiškimo dienos atsakovas greitųjų kreditų bendrovėms sumokėjo 40 255,11 Eur kredito grąžinimo įmokų, iš šių įmokų 20 876,98 Eur buvo grąžinta anksčiau nustatyto termino tikėtina imant kitą paskolą. Tokiu būdu šeimos lėšos panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti sudaro 19 378,13 Eur (40 255,11 Eur – 20 876,98 Eur). Atsakovas turi pareigą išmokėti ieškovei 9 689,07 Eur (19 378,13 Eur / 2) kompensaciją už šeimos lėšas panaudotas kredito įmokų nesusijusių su šeimos poreikiais mokėjimui. Atsakovas UAB „Lateko lizingas“ sumokėjo 1 260,28 Eur. Apie šią prievolę ieškovė nieko nežinojo, todėl prašo priteisti iš atsakovo 630,14 Eur kompensaciją. Iki santuokos 2008-07-08 atsakovas sudarė su UAB „Danske lizingas“ finansinio lizingo sutartį Nr. 200807F-10857, kurios pagrindu buvo įsigyjamas automobilis Nissan Note, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Santuokos metu, nuo 2009 m. spalio 2 d. buvo sumokėta 12 708 Eur lizingo įmokų, automobilis perduotas E. Z., tačiau nuosavybės teisė į automobilį buvo įregistruota L. Z. vardu. Kitaip tariant atsakovas panaudodamas 12 708 Eur šeimos lėšų automobilį nupirko savo motinai. Darytina išvada, kad santuokos metu vykdyti mokėjimai bendrovei UAB „Danske lizingas“ buvo atlikti vykdant asmenines atsakovo prievoles (ar siekiant įgyti automobilį L. Z. nuosavybėn), o sumokėta 12 708 Eur suma panaudota ne šeimos poreikių tenkinimui. Vadovaujantis CK 3.98 str. 3 d. atsakovas turi pareigą kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą 6354 Eur (12 708 Eur / 2) suma. Iki santuokos sudarymo 2006 m. lapkričio 15 d. tarp AB banko „Swedbank“ ir E. Z. sudaryta būsto paskolos sutartis Nr. 06-090117-FA (paskola skirta butui (duomenys neskelbtini), įsigyti). Neįvykdyti įsipareigojimai pagal sutartį 2015-09-25 dienai sudaro 105 057,25 Eur. Banko pažymoje nurodyta, kad pagal šią sutartį R. Z. nėra ir nebuvo laiduotoja ar bendraskolė. 2016-09-15 L. Z. teismui pateiktame 2016-09-12 susitarime dėl skolos pasirašytame tarp atsakovo ir L. Z. patvirtinama, kad L. Z. leido naudotis savo banko kortele grynųjų pinigų išėmimui. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovas 2016-09-16 teismo posėdžio metu. Spręstina, kad L. Z. sąskaita už pateiktą laikotarpį išimtinai naudojosi E. Z., todėl visos įmokos pagal 2006-11-15 Swedbank, AB ir E. Z. sudarytą būsto paskolos sutartį iš L. Z. vardu atidarytos sąskaitos buvo daromos išimtinai šalių šeimos lėšomis, o L. Z. piniginės lėšos kredito ir palūkanų įmokų mokėjimui naudojamos nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad 21 059,24 Eur šeimos lėšų buvo panaudota asmeninei atsakovo prievolei pagal aukščiau nurodytą paskolos sutartį dengti, atsakovas turi pareigą kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą 10 529,62 Eur (21 059,24 Eur / 2). Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 336,22 Eur kompensaciją už šeimos lėšas panaudotas ne šeimos poreikiams tenkinti, - asmeninių atsakovo prievolių AB SEB bankui pagal 2005-02-11 paskolos sutartį dengti. Laikotarpiu nuo 2010-02-08 atsakovas reguliariai pervedinėdavo pinigus savo motinai L. Z., ir atvirkščiai, - L. Z. reguliariai pervedinėdavo lėšas E. Z.. Atsakovas į savo motinos L. Z. sąskaitą pervedė 1 673,04 Eur, jis turi pareigą kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą 836,52 Eur (1 673,04 Eur / 2). Prievoles UAB „mogo LT“, 2014-02-01 Bigbank AS filialo prievolę sudarytą su ieškove R. Z. prašo pripažinti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis. Ieškovė prašo prievolę A. T. pripažinti jos asmenine prievole. Prievoles kreditoriams: Bigbank AS filialas, AB „Swedbank“, L. Z., Kooperatinei bendrovei Plungės kredito unija, UAB „G. F.“, UAB „Moment Credit“, UAB „FERRATUM“, UAB „BnP Finance“, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „4finance“ pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis (3t. b.l.85-108, 8t. b.l.93-99, 10t. b.l. 93-97).

Atsakovas galutinai sutikslinęs reikalavimus pateikė teismui priešieškinį, patikslintą priešieškinį kuriuo prašo: 1) nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nepilnamečio sūnaus J. Z. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 220 Eur; 4) nustatyti E. Z. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. Z., bendravimo tvarką: 1.E. Z. kartą per savaitę turi teisę paimti nepilnametį sūnų J. Z. iš jo gyvenamosios vietos (arba mokyklos, ir panašiai) 15 val. ir grąžinti jį į jo gyvenamąją vietą iki 20.30 valandos. Apie numatomą sūnaus pasiėmimą E. Z. raštu, elektroninių ryšių priemonėmis informuoja jo motiną R. Z. ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas;

2.E. Z. turi teisę du kartus per mėnesį paimti sūnų J. Z. iš jo gyvenamosios vietos (arba mokyklos, ir panašiai) 15 val. ir praleisti su juo laiką, sūnui liekant nakvoti dvi naktis iš eilės su E. Z., jo pasirinktoje vietoje. Apie numatomą sūnaus pasiėmimą E. Z. informuoja jo motiną R. Z. ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas;

3.E. Z. turi teisę kiekvieną dieną bendrauti su sūnumi J. Z. telefonu ir kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, o R. Z. įsipareigoja sudaryti visas sąlygas tokiam tėvo ir sūnaus bendravimui, neribojant jo laiko;

4.E. Z. turi teisę matytis su nepilnamečiu sūnumi J. Z. ne mažiau kaip 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iš eilės jo vasaros atostogų metu, 7 (septynias) dienas iš eilės žiemos atostogų metu ir 3 (tris) dienas iš eilės kitų kasmetinių atostogų metu, E. Z. pasirinktoje vietoje, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant po atostogų į jo gyvenamąją vietą. Apie planuojamą atostogų laiką E. Z. informuoja R. Z. ne vėliau kaip prieš 21 (dvidešimt vieną) dieną iki numatytų atostogų pradžios;

5.Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną E. Z. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 vai. ir iki 20.30 vai. grąžina įjo gyvenamąją vietą;

6.Sūnui J. Z. susirgus ar dėl kitų priežasčių neįvykus jo ir E. Z. susitikimui, bendravimo laikas perkeliamas į artimiausią datą vaikui pasveikus arba išnykus priežastims, dėl kurių ankstesnis susitikimas (-ai) neįvyko;

7. Jei prieš numatytą E. Z. bendravimo su sūnumi J. Z. laiką jis suserga, R. Z. privalo suteikti išsamią informaciją E. Z. apie sūnaus ligos eigą, o jam paliekama teisė spręsti, pasiimti sūnų ar ne, taip pat jį aplankyti;

8. Sūnui J. Z. pageidaujant, su E. Z. jis praleis daugiau laiko, nei bus patvirtinta bendravimo tvarkoje, o R. Z. įsipareigoja sudaryti sąlygas sūnaus papildomam bendravimui su E. Z. pagal sūnaus pageidavimą;

9. Esminiai sprendimai dėl sūnaus J. Z. lavinimo (būrelių, užsiėmimų, kitų lavinimo įstaigų, mokyklos parinkimo), sveikatos problemų, išvykimo gyventi į kitą miestą ir / ar valstybę, ir kt. priimami tik abiejų tėvų abipusiu susitarimu;

10.R. Z. įsipareigoja sūnui J. Z. susirgus (jeigu dėl tokio susirgimo ji guli ligoninėje, nelanko darželio / mokyklos), nedelsiant pranešti telefonu arba elektroniniu paštu E. Z. bei reguliariai teikti išsamią informaciją apie ligos eigą, sūnui taikomus gydymo metodus, vaistus, sūnui kylančias arba galinčias kilti sveikatos problemas; 5) nustatyti, kad teises ir pareigas pagal 2013 m. spalio 1 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L1102013/0020, asmeninės nuosavybės teise įgyti automobilį NISSAN NOTE, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 metų gamybos, po santuokos nutraukimo perima E. Z.; 6) nustatyti, kad E. Z., ir R. Z., įsipareigojimai pagal 2013 m. spalio 1 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L1102013/0020 UAB “mogo LT”, po santuokos nutraukimo išlieka solidaria šalių prievole; 7) nustatyti, kad E. Z., ir R. Z., visi įsipareigojimai pagal prievolę dėl negrąžintos 8417,86 Eur paskolos L. Z., po santuokos nutraukimo išlieka solidaria šalių prievole; 8) nustatyti prievoles kreditoriams: Bigbank AS filialas, AB „Swedbank“, Kooperatinei bendrovei Plungės kredito unija, UAB „G. F.“, UAB „Moment Credit“, UAB „FERRATUM“, UAB „BnP Finance“, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „4finance“, ieškovės ir atsakovo solidariomis prievolėmis; 9) priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t.y. sutuoktinių charakterių neatitikimo, požiūrio į šeimą bei vertybes išsiskyrimo, nemokėjimo spręsti šeimoje kilusių konfliktų, taip pat ieškovės liguisto nepasitikėjimo atsakovu, ieškovės psichologinio smurto, nebrandaus elgesio. Ieškovė nuolat pavydėjo atsakovo dėmesio, kurį jis skyrė savo kitiems nepilnamečiams vaikams, bendravimui su vaikų motinomis, savo giminaičiais, o ypač onkologine liga sergančiai atsakovo nepilnametei dukrai G. Z. iš pirmosios santuokos. Dėl nuolatinio ieškovės pavydo atsakovas ilgainiui net nebegalėjo savo namuose laikinai apgyvendinti į Vilnių gydymo tikslais atvykstančios nepilnametės dukros. Taip pat, ieškovės pykčio protrūkiai pasireikšdavo fiziniu ir psichologiniu smurtu, atsakovo terorizavimu nepilnamečio sūnaus akivaizdoje, manipuliacija, kad ji atims iš atsakovo vaiką ir neleis bendrauti. Atsakovas teismui yra pateikęs elektroninį susirašinėjimą su ieškove, kuriame ji atsakovą vadina „spermos donoru“, „monstru“ ir pan. Atsakovas sutinka, kad nepilnamečio sūnaus J. Z. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau su išlaikymo dydžiu nesutinka, nes jis turi dar tris nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat išlaiko. Sutiktų sūnaus išlaikymui mokėti po 220 Eur per mėnesį. Šalys santuokos metu 2013-10-01, sudarė lizingo sutartį, kurios pagrindu siekė įgyti nuosavybės teisę į automobilį NISSAN NOTE. Šiuo metu Lizingo sutartis nėra pilnai įvykdyta. Pažymėtina, kad visus įsipareigojimus pagal minėtą sutartį vykdė atsakovas, t.y. šalims gyvenant kartu jis mokėjo lizingo įmokas, taip pat šalims pradėjus gyventi skyrium. Tuo tarpu ieškovė naudojasi automobiliu. Prašo minėtą prievolę pripažinti solidaria šalių prievole, o įvykdžius prievolę, lizingo dalyką – automobilį perims atsakovas. Atsakovo motina L. Z. 2013 m. spalio – 2014 m. lapkričio mėn. laikotarpiu šalims paskolino 9 864,46 Eur. Šiuos pinigus šalys panaudojo šeimos poreikių tenkinimui, t.y. lizingo įmokų mokėjimui UAB „mogo LT“, taip pat kitiems šeimos kreditorių reikalavimams, namų ūkio ir sūnaus poreikiams tenkinti Dėl šių priežasčių minėta prievolė yra solidari šalių prievolė. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad visi kiti šalių įsipareigojimai prieš kreditorius yra solidarūs, išskyrus būsto paskolą gautą iš Swedbank, AB, kuri yra asmeninė atsakovo prievolė. Šalims gyvenant santuokoje iš esmės jis vienas išlaikė šeimą bei ieškovės nepilnametį sūnų iš kitos santuokos. Iš atsakovo gaunamų pajamų buvo tenkinami šeimos poreikiai, išlaikomas šeimos būstas, mokama paskola, lizingas už automobilį, taip pat skiriamos lėšos kelionėms, pramogoms ir panašiai. Dėl šių priežasčių šeimai pradėjo trūkti piniginių lėšų, todėl šalys buvo priverstos jų skolintis, taip pat prašyti pratęsti atsiskaitymo terminus už jiems suteiktas paslaugas (pvz. buvo išrašomi vekseliai už įsiskolinimą UAB „Viliaus energija“ ir pan.). Atsakovas pažymi, kad šalims gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį, dėl aukščiau nurodytų priežasčių, šalys sudarė ne vieną kredito sutartį, kurios pilnai nėra įvykdytos, o kreditų grąžinimą ir palūkanų mokėjimai šiai dienai vykdo tik atsakovas. Dažną skolinimąsi lėmė ir tai, kad šalys nepajėgdavo laiku padengti esamų įsiskolinimų, todėl tekdavo imti papildomus kreditus, kad laiku atsiskaityti pagal ankstesnes paskolinės prievoles ir tinkamai vykdyti kitus įsipareigojimus (3t. b.l.67-75,9t. b.l.68-73).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinio patikslinimą nurodo, jog areštavus jo sąskaitas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje N2-6653-55/2009, jo motina, trečiasis asmuo L. Z. kreipėsi į banką, kad atsakovui tenkanti paskolos dalis už butą būtų nuimama nuo atsakovo motinos sąskaitos. Esant grynųjų pinigų poreikiui atsakovas pervesdavo tam tikras lėšas į savo motinos sąskaitą, o po to nuimdavo grynaisiais. Per laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2015-04-09 buvo nuimta 6 125,46 Eur. Vidutiniškai per 37 mėnesius atsakovas išimdavo iš bankomatų po 165,55 Eur. Šiais pinigais buvo tenkinami šeimos poreikiai. Visiškai nesuprantami ieškovės nusistebėjimai dėl pinigų išgryninimo vietų – grynieji pinigai buvo išimami pagal poreikį ir artimiausioje vietoje. Artimiausi Swedbank, AB bankomatai nuo gyvenamosios vietos yra Justiniškių 12 (2013 m. panaikintas), todėl dažnai pinigai buvo nuimami bankomate, esančiame Viršuliškių ir Saltoniškių gatvėje. Taip pat šalys dažnai vykdavo į pajūrį, į Plungę, kur gyvena ieškovės ir atsakovo tėvai, giminės, todėl ten buvo nuimami pinigai pagal poreikį. Atsakovas patvirtina, kad nuo jo motinai priklausančios sąskaitos jis nuiminėjo jam priklausančias lėšas, nes su motina buvo toks susitarimas, o ieškovė apie tai žinojo. Atsakovas nesutinka, kad jam atsiranda prievolė kompensuoti už sumokėtas įmokas už būstą pagal paskolos sutartį Nr.06-090117-FA, 10 529,62 Eur. Mano, kad šeima gyveno minėtame būste, įmokos per mėnesį bankui sudarė vidutiniškai po 319,08 Eur, o už būsto nuomą būtų reikėję mokėti nuo 550 Eur, todėl jie elgėsi atsakingai ir apdairiai, nes patyrė apie 28 proc. mažesnes išlaidas. Kaip nurodė Swedbank, AB atsiliepime į ieškinį dabartinė buto vertė mažesnė nei esami įsipareigojimai, taigi pardavus butą liktų tik skolos. Ieškovės atlyginimas yra apie 563,51 Eur, o atsakovo 1 900 Eur. Sumokėjus 505,10 Eur atsakovo mokamą išlaikymą jo vaikams iš kitos santuokos lieka 1 394,90 Eur. Iš ieškovės darbo užmokesčio išskaičius išlaikymą jos sūnui iš kitos santuokos lieka 413,51 Eur, viso šeimos pajamos sudarytų apie 1 808,41 Eur, tai kiekvienam tektų po 904,21 Eur. Iš šios sumos kiekvienas skiria išlaikymą sūnui Jonui po 150 Eur, tai asmeninė šeimos pajamų dalis tektų po 754,21 Eur. Kaip aukščiau nurodyta už buto įsipareigojimus vidutiniškai atsakovas mokėdavo po 319,08 Eur, t.y. dengė paskolą iš jam tenkančios šeimos pajamų dalies. Ieškovė savo lėšų dalį skyrė jos sūnaus išlaikymui, nes kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.N2-1040-127/2011 konstatuota, kad faktinį išlaikymą savo sūnui A. Š. teikia ieškovė ir ieškovės sūnaus tėvui priteisė išlaikymo skolą. Taigi, proporcingai šeimos pajamos buvo naudojamos ir šeimos poreikių tenkinimui ir kitoms prievolėms vykdyti Atsižvelgiant į tai, kompensacijos už mokėtus įsipareigojimus už butą ieškovei nepriklauso. Atsakovo motina į jo sąskaitą pervedė 21 000 Lt (6 082,032 Eur) sumą. Po to ši suma buvo pervesta į kitas atsakovo sąskaitas ir panaudota šeimos poreikių tenkinimui. Dalį lėšų atsakovas pervedė savo motinai, taip grąžindamas skolą ir negalima traktuoti, kaip lėšų panaudojimą ne šeimos poreikių tenkinimui (10t. b.l. 119-122).

Atsakovas 2016-11-22 rašytiniais paaiškinimais nurodo, jog nesutinka su daugeliu ieškovės 2015-10-14 patikslintame ieškinyje išdėstytų aplinkybių: 27 p. minimos aplinkybės dėl A. T. susidariusio įsiskolinimo, tačiau lėšos už atsakovo mokslus buvo pervestos anksčiau, negu, kad A. T. jas paskolino. Atsakovas siūlė dar 2010 metais grąžinti skolą, tačiau ieškovė nurodė, jog jos tėvas (A. T.) jų neprašo ir leidžia jas naudoti šeimos poreikiams. 28 p. minimas įsiskolinimas pagal 2013-10-11 išperkamosios nuomos sutartį iš UAB „mogo LT“. Atsakovas neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo lizingo dalyką – automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perimtų ieškovė, tačiau likusi skolos dalis turėtų būti pripažinta asmenine ieškovės prievole. Atsakovas iki santuokos sudarymo įgijo minėtą automobilį pagal lizingo sutartį. Buvo sumokėta apie 1/3 dalį skolos. Po santuokos sudarymo visiškai įvykdžius prievolę lizingo bendrovei, automobilis buvo įregistruotas atsakovo motinos L. Z. vardu. Minėtu automobiliu visą laiką naudojosi R. Z.. Esant pinigų poreikiui šalys nutarė dar kartą lizinguoti automobilį per UAB „mogo LT“. UAB „mogo LT“ pravedė pinigus atsakovo motinai, o ji visas lėšas pervedė į atsakovo sąskaitą. Minėtos lėšos buvo skiriamos šeimos poreikių tenkinimui: sumokėta už kelionę į Egiptą, grąžintos senos šeimos paskolos, sumokėti komunaliniai mokesčiai. Prievolę BIGBANK, AS, atsakovas prašo pripažinti asmenine ieškovės prievole. Ieškovė nepagrįstai nori, kad visos prievolės būtų pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis, tačiau šios prievolės buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovė ilgą laiką niekur nedirbo, t.y. nuo 2010-01-01, o pradėjo dirbti tik 2013-10-23. Šeimoje augo ne tik šalių sūnus Jonas, bet ir ieškovės sūnus. Šeimos išlaikymu teko rūpintis vienam atsakovui ir paskolas galėjo imti tik jis, nes atsakovas dirbo. Šeimai nuolat trūko pinigų, o apie imamas paskolas ieškovė žinojo. UAB „MCB Finance“ paskola buvo paimta padengti ankstesnei skolai iš BIGBANK, AS, taip pat skoloms už komunalines paslaugas ir einamiems poreikiams tenkinti. 32 p. nurodyta prievolė Swedbank, AB, nuo pirmos šeimos sukūrimo dienos buvo naudojama šeimos poreikių tenkinimui. Dar vestuvių dieną buvo nuimti grynieji pinigai ir panaudoti šeimos reikmėms. Prievolė Swedbank, AB pagal 2011-03-31, buvo paimta ankstesnėms skoloms dengti bei šeimos poreikiams tenkinti. Didžiausia sumos dalis sudaro skolos dengimas atsakovo pusseserės L. B. skolai grąžinti, kuri buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui. 2011-07-08 tarp Swedbank, AB ir atsakovo buvo sudaryta paskola, nes reikėjo ruoštis ieškovės pusseserės vestuvėms, kurios vyko Plungėje. Šalims reikėjo naujų rūbų bei kitų pirkinių. Atpigus paskoloms, 2012-10-30 atsakovas pasiskolino iš kooperatinės bendrovės Plungės kredito unijos lėšas, kurios buvo skirtos brangesnių paskolų dengimui. UAB „General financing“ paskola buvo panaudota taip pat brangesnių paskolų dengimui (pvz. UAB „Bobutės paskola“) ir šeimos poreikių tenkinimui. Visos paskolos, kurios buvo paimtos po 2015-04-09 yra asmeninės ir nebuvo naudojamos tiesiogiai šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovas nesutinka su kitomis piniginėmis kompensacijomis, t.y. nei už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto sumokėtas įmokas, nei už jo sumokėtas draudimo įmokas. Taip pat nesutinka, kad būtų nustatytas uzufruktas jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (10t.b.l. 157-159).

Trečiasis asmuo Swedbank, AB (toliau - Bankas) pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad tarp Banko ir atsakovo E. Z. 2006-11-15 sudaryta Kredito sutartis Nr.06-090117-FA (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 121 846,20 Eur kreditas. E. Z. įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Prievolė pagal šią sutartį yra asmeninė, todėl Bankas neprieštarauja, kad prievolė būtų pripažinta atsakovo asmenine prievole. Bankas nesutinka, kad įkeistam daiktui būtų nustatytas uzufruktas, galiosiantis iki J. Z. pilnametystės. Apsunkinus daiktą uzufrukto nustatymu panaikinama Bankui galimybė ateityje pasinaudoti savo, kaip įkaito turėtojo teise, nes priverstinio skolos išieškojimo metu parduodamas įkeistas daiktas neabejotinai bus parduotas (jei iš vis bus parduotas) už mažesnę sumą, nei galėtų būti parduotas nenustačius uzufrukto. Paskolos likutis 2015-07-01 dienai yra 105 407,11 Eur, įkeisto turto vertė yra sumažėjusi, todėl kreditoriaus teises papildomai apribojus uzufruktu, yra nepagrįstai pažeista skolininkų ir kreditoriaus interesų pusiausvyra bei nepamatuotai padidinta prievolės įvykdymo realizuojant įkeistą turtą rizika (1t. b.l.179-180) .

Trečiasis asmuo A. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikšto ieškinio dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su 3 000 Lt paskolos suteikimu, t.y. kad 2010-07-19 šalys pasiskolino iš ieškovės tėvo A. T. 3 000 Lt. Pinigai buvo pervesti į ieškovės sąskaitą ir skirti mokesčiui už atsakovo mokslus Vilniaus universitete padengti. 2010-07-20 ieškovė 2 700 Lt pervedė tiesiogiai E. Z.. Šalių atsakomybė prieš A. T. yra solidari (1t. b.l.183-184).

Trečiasis asmuo L. Z. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog nuo 2013-10 iki 2014-11 ieškovei ir atsakovui viso paskolino 9 864,46 Eur. Minėtą sumą skolino dalimis pagal šalių prašymus. Su prašymu paskolinti pinigų į ją kreipėsi tiek ieškovė, tiek atsakovas, nurodydami, kad lėšų reikia lizingo įmokų mokėjimui, taip pat padengti įsiskolinimus už būsto komunalinius mokesčius, mokėti kitus mokesčius, taip pat pirkti vaikų drabužius, buitinę techniką ir pan. Pinigus pervesdavo į atsakovo asmeninę sąskaitą. Iki šios dienos šalys yra negrąžinusios 8 417,86 Eur. Trečiojo asmens žiniomis sutuoktiniams trūko lėšų, nes ieškovė niekur nedirbo, taip pat šeimoje kartu gyveno ir ieškovės sūnus iš pirmos santuokos. Prašo šią prievolę pripažinti solidaria šalių prievole (8t.b.l.9-10). 2016-09-15 teisme gautas trečiojo asmens L. Z. pareiškimas, kuriame nurodo, jog sutinka, kad skolą grąžintų asmeniškai atsakovas E. Z. ir atsisako reikalavimo, kad šią sumą solidariai grąžintų ir ieškovė R. Z. (10t.b.l.2-3).

Trečiasis asmuo UAB „G. F.“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškinyje nurodytu finansinių įsipareigojimų kreditoriui pasidalinimu, kadangi visi finansavimo sandoriai buvo sudaryti 2012-05-17 ir 2014-10-24, t.y. šalims gyvenant santuokoje, vedant bendrą ūkį, todėl minėtos prievolės yra solidarios šalių prievolės (7t. b.l. 49-50).

Trečiasis asmuo UAB „mogo LT“ atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį nurodė, jog prievolė pagal Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr.L11102013/0020, yra solidari šalių prievolė (7t.b.l. 53).

Valstybės institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius (toliau-Skyrius) pateikė išvadą bei buities tyrimo aktą, kurioje nurodė, kad lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad 3 kambarių bute su visais patogumais, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, gyvena ieškovė, šalių mažametis sūnus J. Z. bei pilnametis ieškovės sūnus iš pirmos santuokos. Būsto būklė labai gera, apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga, švaru. Mažamečiui sudarytos tinkamos buitinės gyvenimo sąlygos. Mažametis šalių sūnus J. Z., gimęs 2010-10-23, lanko darželį „Zylutė“, papildomai vaikas lanko keramikos būrelį bei futbolo treniruotes. Pasak vaiko motinos, Jonas turi problemų dėl regos bei problemiškos odos (reikalingi specialūs kremai). Ieškovės teigimu, su atsakovu skyrium gyvena nuo 2015 metų balandžio mėnesio, ji nežino kur gyvena atsakovas. Skyriaus darbuotoja su mažamečiu bendravo nedalyvaujant jo motinai. Jonas sakė, kad jis su mama valgo, pažaidžia, eina į lauką bei kartu miega. Pasak berniuko, mama nupirko jam žaislų, dar yra nupirkęs tėtis. Paklaustas apie tėtį, Jonas pasakė, kad jis tėčio neturi, pasak vaiko „mes esam trise: aš, mama ir brolis“. Jonas sakė, kad anksčiau tėtis gyveno kartu, bet dabar jau nebe, jam „Dievas atsiųs kitą tėtį“. Paklaustas ką veikdavo su tėčiu, vaikas pradėjo pasakoti ką veikė su mama. Skyrius atsižvelgdamas į vaiko amžių, išsakytą nuomonę, tai, kad mažametis nuolat gyvena su mama, kuri tinkamai rūpinasi savo vaiku, mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jo interesus. Atkreipė dėmesį, kad bendravimo su vaiku tvarkos sąlygos turi būti konkrečios ir aiškios, bendravimo tvarka turi atitikti vaiko interesus. Abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, proporcingai vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai (1t. b.l.175-178).

Teismo posėdžių metu, vykusių 2016-09-16, 2017-03-27, ieškovė palaikė patikslintą ieškinį, atsiliepimus į patikslintą priešieškinį jame nurodytais motyvais, su priešieškiniu nesutiko. Nuo santuokos sudarymo šalys apsigyveno atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. 2010-10-23 šalys susilaukė sūnaus J. Šeimą išlaikė atsakovas, nes ji ilgą laiką niekur nedirbo, nes gimė sūnus. Atsakovo darbas buvo susijęs su nuolatinėmis komandiruotėmis, todėl jo dažnai nebuvo namuose. Už komunalines paslaugas, paskolos dengimą mokėjo atsakovas, o jos pajamas sudarė socialinė pašalpa gaunama už vaiką. Per visą santuokos laikotarpį su atsakovu atostogavo du kartus: 2013 m. spalio mėnesį savaitę – Egipte, 2014 m. savaitę – Lenkijoje. Už kokias lėšas atostogavo jai nieko nebuvo žinoma. Automobiliu visą laiką naudojosi šeima. Išmokėjus lizingo bendrovei visą automobilio sumą, atsakovas jį perrašė savo motinai, be jos žinios, tačiau minėtu automobiliu šeima naudojosi toliau. Šalys skyrium gyvena nuo 2015-04-08, kai atsakovas išvažiavo į komandiruotę ir daugiau į šeimos namus nebegrįžo. Jis sakė, kad jų santykiams reikia „šalto dušo“. Ieškovė mano, kad santuokos iširimo priežastis yra atsakovo neištikimybė su V. Z., su kuria atsakovas turi bendrą vaiką. Ieškovė juos visus kartu, t.y. atsakovą, V. Z. ir jų bendrą vaiką pamatė 2015 metais, einančius Pilaitės mikrorajone su pilnais pirkinių maišais, o vėliau visus kartu sėdančius į automobilį. Po kelių mėnesių atsakovas atjungė šeimos bute internetą, o jį įvedė V. Z. bute. Nuo gyvenimo skyrium dienos ieškovė moka automobilio lizingo įmokas ir komunalinius mokesčius už atsakovui priklausantį butą. Šiuo metu ji su šalių sūnumi ir jos sūnumi iš pirmos santuokos gyvena atsakovui priklausančiame bute. 2012 metais ieškovė patyrė iš atsakovo fizinį smurtą, ko pasekoje buvo nuskeltas dantis. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau ieškovei siekiant išsaugoti šeimą šalys susitaikė ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nepilnamečio vaiko poreikiams išleidžia 400 Eur per mėnesį. Vaikas turi specialių poreikių: sausa oda, todėl reikia specialių kremų, turi polipus, dažnai serga kvėpavimo takų ligomis. Nepilnametis lanko futbolą, kurio mokestis per mėnesį sudaro 30 Eur, keramikos būrelį, kurio mokestis per mėnesį – 6 Eur. Atsakovas nuo gyvenimo skyrium pradžios su sūnumi bendravo gal 3 kartus. Ieškovė nori, kad tėvas daugiau bendrautų su sūnumi, todėl palaiko savo bendravimo tvarką.

Šalies argumentai

Teismo posėdžių metu, vykusių 2016-09-16, 2017-03-27, atsakovas palaikė patikslintą priešieškinį, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog šalys per greit susituokė, išaiškėjo nesutarimai, skirtingas požiūris į gyvenimą. Skyrium gyvena nuo 2015-04-08, kai jis išvyko į komandiruotę ir daugiau į namus nebegrįžo. Iki gyvenimo skyrium šalys kelis kartus bandė skirtis. Ieškovei pykčio protrūkiai pasireiškė nuolat. 2012 metais, kai atsakovas buvo komandiruotėje Taline jis laiku į namus negrįžo, nes prisnigo, todėl jis pasiliko Plungėje. Pasilikęs Plungėje jis susitiko su savo kitais vaikais, norėjo su jais praleisti šiek tiek laiko. Ieškovė labai supyko. Atsakovui grįžus į namus prasidėjo ieškovės išpuolis atsakovo atžvilgiu. Ji puolė draskyti atsakovui rūbus, užsimojo ranka, tada atsakovas sulaikė jos smūgį, tada ji pradėjo jį kąsti, jis ieškovę pastūmė, todėl ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas. Atsakovas pavargo nuo ieškovės nuolatinių konfliktų, pavydo scenų. Su V. Z. jis turi bendrą dukrą. Dėl ieškovės keliamų scenų jis buvo nutraukęs bendravimą su dukra ir ilgą laiką su ja nesimatė. Teismui nustačius su dukra bendravimo tvarką, atsakovas pradėjo bendrauti. Pradžioje buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, todėl jis su savo dukra, dalyvaujant jos motinai V. Z., susitikdavo visi kartu. Tuo momentu ieškovė ir matė juos visus kartu. Iki gyvenimo skyrium jis su V. Z. nebendravo ir su ja nesimatė. Išėjus atsakovui iš šeimos namų jis gyveno viešbučiuose, pas draugus, o tik vėliau apsigyveno kartu pas V. Z.. Su ja gyvena apie nepilnus metus. Į bylą ieškovės pateiktos nuotraukos, kur atsakovas su dukra ir jos motina eina visi kartu darytos birželio mėnesį, t.y. kai šalys gyveno skyrium. Sutinka vaikui teikti išlaikymą po 220 Eur, daugiau skirti išlaikymo jis negali nes turi dar tris vaikus : dviem vaikams priteistas išlaikymas kiekvienam po 190 Eur, o trečiam vaikui po 230 Eur. Jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro 1 900 Eur. Atsakovas nesutinka, kad jam priklausančiame bute būtų nustatytas uzufruktas iki sūnaus pilnametystės, nes butas įkeistas, jis turi daug skolinių įsipareigojimų. Atsakovas ketina parduoti butą ir atsiskaityti su hipotekiniu kreditoriumi, Sutiko, jog ieškovė naudotųsi automobiliu Nissan ir perimtų UAB „mogo LT“ prievolę. Patvirtino, jog įmokas už automobilį moka ieškovė. Ieškovės tėvas A. T. yra ieškovei pervedęs 3 000 Lt (868,86 Eur). 2 700 Lt (781,97 Eur) buvo skirti atsakovo mokslams. 300 Lt ieškovė panaudojo savo reikmėms. Mano, kad ši prievolė turi būti pripažinta daline šalių prievole. Areštavus atsakovo sąskaitas jis paprašė savo motinos, kad ši atsidarytų savo vardu sąskaitą į kurią atsakovas pervesdavo jam priklausančias lėšas ir iš šios sąskaitos buvo mokami atsakovo įsiskolinimai. Atsakovo motina, pardavusi jai priklausantį butą už 55 000 Lt , 2013 m. - 2014 m. yra paskolinusi 34 060 Lt (9 864,46 Eur), iš kurių nedidelė dalis yra grąžinta. Atsakovas pripažįsta, kad ši skola yra jo asmeninė. Automobiliu Nissan atsakovo motina niekada nesinaudojo nei vienos dienos, minėtu automobiliu visada naudojosi ieškovė. Automobilis motinos vardu buvo perrašytas tuo tikslu, kad būtų gaunama paskola. Gavus motinos vardu paskolą, visi pinigai buvo pervesti į atsakovo sąskaitą. Lėšos buvo panaudotos šalių kelionei į Egiptą. Visa kelionė į Egiptą kainavo 8 000 Lt (2 316,96 Eur), bilietai kainavo apie 4 800 Lt (1 390 Eur), likusi suma buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui. Nesutinka mokėti išlaikymo įsiskolinimą vaikui, nes mano, kad jis suteikia vaikui būstą, už kurį moka paskolą, kuriame gyvena ne tik ieškovė su šalių sūnumi, bet ir ieškovės sūnus. Su ieškovės siūloma bendravimo tvarka nesutinka, nes ji yra pernelyg intensyvi, nes jis turi dar tris vaikus, su kuriais taip pat turi bendrauti, todėl prašo, kad būtų nustatyta jo siūloma su sūnumi bendravimo tvarka. Santuokos metu už automobilio įmokas buvo sumokėta apie 14 000 Eur, todėl atsakovas mano, jog pusę sumokėtos sumos turėtų jam kompensuoti ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

CK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). CK 3.60 str. 3 d. numatytais atvejais kito sutuoktinio kaltę įrodinėjančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Šalys 2009-10-02 sudarė santuoką Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.4547 (1t.b.l. 162). Santuokos metu 2010-10-23, susilaukė sūnaus J. Z. (1t.b.l.21). Sutuoktiniai skirtingai aiškina santuokos iširimo priežastis. Ieškovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, o atsakovas, kad yra abu kalti. Tad šalys turi įrodyti vienas kito kaltę dėl santuokos iširimo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad šalys skyrium gyvena nuo 2015 m. balandžio 8 d., kai atsakovas išvykęs į komandiruotę, daugiau į šeimos namus nebegrįžo. Abu sutuoktiniai dėl susiklosčiusios padėties kaltina vienas kitą. Ieškovė kaltina atsakovą neištikimybe su V. Z.. Į bylą ieškovė pateikė nuotraukas, kur atsakovas su dukra ir jos motina (V. Z.) laiką leidžia kartu. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog šios nuotraukos darytos birželio mėnesį, t.y. kai šalys gyveno skyrium. Be to, atsakovas vykdė teismo nustatytą su dukra E. Z. tvarką, nes atsakovas ilgą laiką visiškai nebendravo su savo dukra, todėl buvo būtina tėvui su dukra atkurti ryšį, dalyvaujant vaiko motinai. Visų šių aplinkybių kontekste nėra pakankamo pagrindo neištikimybei įrodyti. Taip pat ieškovė kaltino atsakovą fizinio smurto naudojimu prieš ją. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012 m. spalio mėnesį, sugrįžus jam iš komandiruotės, kurioje jis užtruko, nes pasiliko Plungėje, kur pasimatė su savo vaikais iš pirmos santuokos, ieškovė puolė jį daužyti rankomis, draskė jo rūbus, dėl to kilo konfliktas, kurio metu įvyko grumtynės. Po to šalys susitaikė. 2012-11-27 Vilniaus apygardos prokuratūros 2012-11-27 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (1t.b.l.28-30). Teismo vertinimu šis įvykis nebuvo tas įvykis, kuris nulėmė šalių santuokos iširimą dėl atsakovo kaltės, nes ieškovei netrukdė susitaikyti su atsakovu ir gyventi toliau šeimyninį gyvenimą 2 metus ir tris mėnesius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t.y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą. Taip pat nesutiktina su ieškovės nuomone, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, nes aplinkybę, jog atsakovas pradėjo gyventi skyrium, įtakojo ne tik jo veiksmai ir apsisprendimas, tačiau ir ieškovės veiksmai.

Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad gyvenimas atskirai abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl atsakovo netinkamo elgesio, priešingai nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abu sukūrė tokią situaciją savo pasirinkimu, nesupratimu, nekreipimu dėmesio į norus, lūkesčius, kai bendrai neaptariama, ko norima ir tikimasi, kaip įsivaizduoja bendrą gyvenimą. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t.y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl ko teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str.2 d.).

Abi šalys pripažįsta ir teismas laiko įrodytu, kad sutuoktiniai skyrium gyvena nuo 2015 m. balandžio 8d. (CPK 186, 187 str. str.).

Ieškovės pasirinkimu bei atsižvelgiant į tai, kad šalys turi bendrą nepilnametį vaiką po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė Z. (CK 3.69 str.).

Teismui pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nesprendžiamas (CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Proceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas (LR CPK 382 str. 3 p.).

Nekilus tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais bei atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos išvadą, nepilnamečio vaiko J. Z., gimusio 2010-10-23, gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina R. Z. (CK 3.174 str., 3.177 str., 3.178 str.).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2d. nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.). CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2d.). Šioje byloje tokių įrodymų nėra.

Nustačius nepilnamečio J. Z. gyvenamąją vietą su motina, nustatoma vaiko su tėvu bendravimo tvarka. Abi šalys prašo nustatyti jų procesiniuose dokumentuose nurodytą bendravimo tvarką. Atsakovas paaiškino, kad jis, be bendro šalių sūnaus, turi dar tris nepilnamečius vaikus, su kuriais jis taip pat turi bendrauti. Ieškovės nurodyta bendravimo tvarka yra pernelyg intensyvi, todėl atsakovo teigimu jis niekaip negalės jos vykdyti, nes nukentėtų kitų nepilnamečių vaikų interesai. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas be šalių sūnaus turi dar tris nepilnamečius vaikus: G. Z., gimusią 1999-09-19, J. Z., gimusį 2001-11-24, E. Z., gimusią 2007-03-06 (2t. b.l.191-193). Nepilnametei G. Z. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (2t. b.l.194). Atsižvelgiant į atsakovo visų nepilnamečių vaikų interesus, su kuriais jis turi tiek teisę, tiek pareigą bendrauti, teismas nustato atsakovo siūlomą jo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, kuri koreguojama įvertinus nepilnamečio vaiko poilsio laiką, t.y. pakeičiant atsakovo nurodomą vaiko grąžinimo laiką iš 20.30 val. į 20 val. Taip pat koreguotina 7 punkto nurodyta sąlyga, jog vaikui susirgus tėvui paliekama teisė spręsti, ar pasiimti sūnų, ar ne iš jo gyvenamosios vietos, šią sąlygą išbraukiant, nes ji prieštarauja vaiko interesams, o įrašant, jog ligos atveju vaikas visuomet lieka su mama. Atsakovas 2 punkte nenurodė vaiko grąžinimo į jo gyvenamąją vietą laiko, todėl įrašomas vaiko grąžinimo laikas į jo gyvenamąją vietą - 20.00 val. Atsakovo reikalavimas dėl prarasto bendravimo laiko kompensavimo netenkinamas. Tėvų ir vaikų santykiai yra tęstiniai, todėl negalima kalbėti apie būtinybę kompensuoti kito iš tėvų dėl objektyvių priežasčių prarastą bendravimo laiką, nes objektyviai gali susiklostyti situacija, kai ieškovė tik slaugys sergantį sūnų, o atsakovas kompensuodamas prarastą laiką savaitgaliais bendraus su sūnumi. Priešingu atveju, toks kompensavimo mechanizmas turėtų būti numatytas ir ieškovės naudai, todėl šioje dalyje atsakovo prašymas netenkintinas.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Nustačius nepilnamečio J. Z. gyvenamąją vietą su motina būtina išspręsti jo išlaikymo klausimą. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti iš tėvo po 414,80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šiomis lėšomis disponuoti ieškovei. Nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtas lėšas už einamąjį mėnesį atsakovas sumoka R. Z. iki to mėnesio 15 dienos, pervesdamas jas į banke Swedbank ieškovės vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas sutiko teikti išlaikymą vaikui po 220 Eur.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikams išlaikymo dydį, nustatyta, kad abu tėvai yra darbingi. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių 2015 m. gegužės mėn. sudarė 632,43 Eur, 2015 m. birželio mėnesį – 892,56 Eur (3t. b.l. 19,21). Ieškovės vardu nėra įregistruota nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų (1t. b.l.62,130). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 2015 m. gegužės mėn. sudarė 2 471 Eur, 2015 m. birželio mėn. – 2 483,44 Eur (3t. b.l. 22,23). Atsakovui laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-09-01 buvo priskaičiuoti dienpinigiai už komandiruotes, viso 704 Eur (7t. b.l.76). Atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruoti nekilnojamieji daiktai: 101/28000 žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), esantis Viršilų (duomenys neskelbtini), kuris apsunkintas hipoteka (1t. b.l. 158-159, 3t. b.l. 63, 64-127, 128-129). Transporto priemonių atsakovo vardu neįregistruota (1t. b.l. 130).

Nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi paskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-06-23 nutarimas Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, skelbta 2005 metų Teismų praktika Nr. 23).

Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės. Jis turi nekilnojamojo turto, ieškovė nekilnojamojo turo neturi. Atsakovo atlyginimas per mėnesį, lyginant su ieškovės gaunamomis pajamomis, viršija beveik 3,9 karto. Atsakovas, be šalių nepilnamečio vaiko, turi dar tris išlaikytinius, kuriems teikia išlaikymus: vaikų Juliaus ir Gretos išlaikymui teikia kiekvienam po 190 Eur (Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-21 nutartis, civ.b. e2A-429-826/2017), dukters E. Z., gim. 2007 m. kovo 6 d., išlaikymui teikia kas mėnesį po 202,73 Eur (700,00 Lt), indeksavus – 223,59 Eur pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-777-302/2010). Atsakovas turi daug finansinių įsipareigojimų kreditoriams, tačiau paskolų ėmimas neleidžia teismui konstatuoti atsakovo sunkios turtinės padėties, kadangi atsakovas privalo įvertinti, kad jo pareiga yra išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdamas jiems tokį išlaikymą, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų poreikius. Todėl, nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad atsakovas didesne dalimi privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo negu ieškovė.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-07-01 yra 380 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.

Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas - nuolatinis lėšų teikimas kasdieninių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Priteisiant išlaikymą, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas.

Ieškovė į bylą pateikė nepilnamečio vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 518,10 Eur suma (1t.b.l.39). Su tokia vaiko poreikių suma per mėnesį atsakovas nesutinka, mano, kad ji yra ženkliai per didelė, sutiktų teikti vaikui išlaikymą po 220 Eur. Teismas sutinka su atsakovo priešieškinyje nurodytais argumentais, kad ši suma vaiko išlaikymui yra ženkliai per didelė. Ieškovė nepagrįstai nurodo dideles išlaidas lavinimui, priežiūrai, kurios per mėnesį sudaro 189 Eur. Į minėtas išlaidas yra įtrauktos išlaidos auklei – 60 Eur, tačiau ieškovė nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, jog būtent tokias išlaidas ji patiria (CPK 178 str.). Taip pat ieškovės poreikių lentelėje nurodytos išlaidos sveikatos priežiūrai, kurios kiekvieną mėnesį sudaro 68,50 Eur, nepatvirtintos įrodymais (CPK 178 str.). Nepilnamečio vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidos drabužiams, avalynei – 49,60 Eur, higienos priemonėms – 31 Eur, šventėms, poilsiui – 34 Eur, negalima pavadinti būtinomis ir pagrįstomis šešerių metų amžiaus vaikui.

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko bendruosius poreikius, į tai, kad nepilnametis vaikas specialių poreikių neturi, į tai, kad ieškovė neturi gyvenamojo būsto, o aprūpinti vaiką gyvenamuoju būstu yra abiejų tėvų pareiga, teismas pritiesia iš tėvo E. Z. nepilnamečio sūnaus J. Z. išlaikymui po 230 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2015-06-11, iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaiko motina, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį dėl laikino išlaikymo (CK 3.192 str., 3.198 str., 3.185 str. 1 d.).

Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 str.).

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, t.y. 2015-04-08 iki ieškinio padavimo dienos 2015-06-11, skaičiuojant po 414,80 Eur per mėnesį, išskaičiuojant iš šios sumos 110 Eur atsakovo skirtų lėšų sūnaus išlaikymui.

Atsakovas su išlaikymo įsiskolinimo suma nesutiko, nurodydamas, kad visą šį laikotarpį ieškovė su sūnumi gyveno jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, už kurį jis moka paskolą, taip prisidėdamas prie vaiko išlaikymo. Ta aplinkybė, kad tėvas sudarė galimybę vaikui gyventi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame būste, neeliminuoja tėvo pareigos teikti išlaikymą savo sūnui. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, o atsakovas nepateikė jokių patvirtinančių duomenų, kad aukščiau nurodytu laikotarpiu, išskyrus ieškovės patvirtintą 110 Eur sumą, teikė nepilnamečiui vaikui išlaikymą, ieškovės prašymas šioje dalyje yra tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko J. Z., gim. 2010-10-23, naudai priteistinas 350 Eur (230 Eur x 2 – 110 Eur) išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs nuo 2015-04-08 (kai šalys pradėjo gyventi skyrium) iki ieškinio teisme padavimo dienos, t.y. 2015-06-11 (CK 3.200 str.).

Dėl uzufrukto nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti R. Z., uzufrukto teisę į E. Z., asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), su visais bute esančiais baldais ir apyvokos daiktais, iki nepilnametis sūnus J. Z., gimęs 2010-10-23, sulauks pilnametystės. Atsakovas prašo atmesti šį reikalavimą, kaip pažeidžiantį ne tik jo, bet ir kreditorių interesus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas butas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui ir yra įkeistas kreditoriui Swedbank, AB (1t. b.l. 128-129,158-159). Kreditorius atsiliepime į ieškinį (1t. b.l.179-180) prieštaravo, jog būtų nustatytas uzufruktas į kreditoriui įkeistą turtą- butą, esant (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog paskolos likutis 2015-07-01 dienai yra 105 407,11 Eur, įkeisto turto vertė yra sumažėjusi, todėl kreditoriaus teises papildomai apribojus uzufruktu, yra nepagrįstai pažeista skolininkų ir kreditoriaus interesų pusiausvyra bei nepamatuotai padidinta prievolės įvykdymo realizuojant įkeistą turtą rizika. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui iki santuokos sudarymo Swedbank, AB suteikė 121 846,20 Eur dydžio kreditą ir jo užtikrinimui atsakovas įkeitė jam priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu ieškovė savo interesų negali spręsti trečiųjų asmenų, šiuo atveju, Swedbank, AB sąskaita. Swedbank, AB yra hipotekos kreditorius, kuriam įstatymas suteikia pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius ne ginčo tvarka išieškoti skolą iš įkeisto turto. Apsunkinus įkeisto turto dalį uzufruktu kreditorius iki 2028 metų (Jonui 2028-10-23 sueis 18 metų) negalės priverstinai išieškoti skolos, nes galimybės tokį turtą realizuoti ir patenkinti reikalavimą iš šio turto vertės bus apribotos. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nekilnojamųjų daiktų neturi, o atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruoti nekilnojamieji daiktai: 101/28000 žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių 2015 m. gegužės mėn. sudarė 632,43 Eur, 2015 m. birželio mėnesį – 892,56 Eur. Atsakovo darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 2015 m. gegužės mėn. sudarė 2 471 Eur, 2015 m. birželio mėn. – 2 483,44 Eur. Šalys turi daug finansinių įsipareigojimų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. nustatyta, jog tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą. Ta aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Nors ieškovės, su kuria lieka gyventi nepilnametis vaikas, turtinė padėtis yra sunki, tačiau nepilnamečių vaikų interesai neturi būti įgyvendinami kreditorių interesų sąskaita, tėvams tinkamai nevykdant savo prievolių. Teismo vertinimu ieškovė yra sveika, darbinga galinti užtikrinti tinkamas vaikui sąlygas ir kitu būdu nei naudojantis banko naudai įkeistu butu (pvz. nuomojantis būstą ir pan.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas atmeta ieškovės prašymą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). su visais bute esančiais baldais ir apyvokos daiktais, iki nepilnametis sūnus J. Z., gimęs 2010-10-23, sulauks pilnametystės uzufrukto nustatymo.

Dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo

Ieškovė patikslintame ieškinyje atsisako reikalavimų: į 35,48 Eur kompensaciją už šeimos lėšas panaudotas ne šeimos poreikiams tenkinti - įmokos bendrovei Compensa, nesusijusios su šeimos poreikiais, sumokėjimu; į 421,98 Eur piniginę kompensaciją už šeimos lėšas panaudotas ne šeimos poreikiams tenkinti, - su šeimos poreikiais nesusijusių prievolių UAB „YIT Technika“ vykdymu. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas gal pareikšti, kad jis atsisako ieškinio (ar dalies jo reikalavimų) (CPK 140 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisako šių reikalavimų, teismas priima atsisakymą nuo ieškinio dalies reikalavimų ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukia (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

Dėl turto, kompensacijų priteisimo ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.). Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.).

Remiantis CK 3.118 str. 1 d., dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypo 101/28000 dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (1t. b.l.63, 64-127,128-129), įgyti iki santuokos sudarymo (CK 3.89 str.1d.1p.). Atsižvelgiant, jog dėl šių nekilnojamųjų daiktų ginčo nėra, šie daiktai į dalintino turto balansą neįtrauktini.

Šalys santuokoje jokio registruotino turto, t.y. nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo nėra įgiję, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas (1t.b.l.62,63,64-127,128-129,130).

Ieškovė nurodo, jog nuo santuokos sudarymo 2009-10-02 iki 2015-07-02 atsakovas sumokėjo 1998,24 Eur gyvybės draudimo įmokų. Atsakovui, kaip 50 proc. naudos gavėjui, tenkanti ½ dalis investicinė sutarties vertės padidėjimo suma yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t.y. 988,30 Eur (1976,59 Eur/2). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas su „Swedbank Life Insurance SE“ 2004-06-01 yra sudaręs Investicinio gyvybės draudimo sutartį 16 metų draudimo laikotarpiui (2t. b.l. 160). Minėta draudimo sutartimi apdraustieji yra atsakovas ir J. Z., gim. 2001-11-24 (2t.b.l.160). Pagal šios draudimo sutarties sudarymo metu galiojusias investicinio gyvybės draudimo taisykles Nr.013, 2004-05-17 redakcija (https://www.swedbank.lt/lt/pages/apie/antrines/draudimo taisykles), pasibaigus draudimo laikotarpiui po 50% atsakovui ir J. Z. bus išmokėta draudimo sutarties investicinė vertė. Minėtas sandoris sudarytas atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovas nuo santuokos sudarymo momento (2006-10-02) iki gyvenimo skyrium pradžios (2015-04-08) mokėjo įmokas pasinaudodama pajamomis, kurios yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.115 str.2d.). Iš byloje pateiktos Swedbank, AB pažymos matyti, kad laikotarpyje nuo 2009-10-02 iki 2015-07-02, atsakovas sumokėjo 1998,24 Eur draudimo įmokų (2t.b.l.159). Atsižvelgiant į tai, kad suma paskaičiuota už laikotarpį, kai šalys jau gyveno skyrium tris mėnesius, o iš pažymos turinio matyti, kad draudimo įmokų suma kas mėnesį sudaro 28,96 Eur, teismas išminusuoja už trijų mėnesių laikotarpį 86,88 Eur (28,96 Eur x 3) sumą ir nustato, kad atsakovas laikotarpiu nuo santuokos sudarymo momento (2009-10-02) iki gyvenimo skyrium dienos (2015-04-08) yra sumokėjęs draudimo įmokų už 1 911,36 Eur sumą. Atsakovas su ieškovės reikalavimu visiškai nesutiko.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, iš atsakovo priteisia ieškovei 955,68 Eur (1 911,36 Eur : 2 ) dydžio kompensaciją laikotarpiu nuo 2009-10-02 (santuokos sudarymo) iki 2015-04-08 (gyvenimo skyrium pradžios) iš bendrų santuokinių lėšų mokėtas draudimo įmokas vykdant atsakovo iki santuokos sudarymo „Swedbank Life Insurance SE“ investicinio gyvybės draudimo sutartį.

Pažymėtina, kad CK 3.87 str.1d. įtvirtinta prezumpcija, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas E. Z. iki santuokos sudarymo, 2006-11-15, pasirašė su Swedbank, AB paskolos sutartį Nr.06-090117-FA, pagal kurią jam yra suteikta 420 000 Lt dydžio paskola, kurios įvykdymo užtikrinimui įkeistas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (3t.b.l.194). Iš pateiktos Swedbank, AB pažymos matyti, kad nuo santuokos sudarymo - 2009-10-01 iki 2015-04-30, atsakovas sumokėjo 27 744,16 Eur, atsakovo motina L. Z. sumokėjo 14 374,32 Eur, bendra suma sudaro 42 118,48 Eur (10t.b.l.4). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10 529,62 Eur (21 059,24 Eur :2) kompensaciją, kadangi šeimos bendros lėšos buvo naudojamos asmeninei atsakovo prievolei dengti. Taip pat ieškovė nurodo, kad pagal minėtą paskolos sutartį visos įmokos iš L. Z. vardu atidarytos sąskaitos buvo daromos išimtinai šalių šeimos lėšomis, o L. Z. piniginės lėšos kredito ir palūkanų įmokų mokėjimui naudojamos nebuvo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo motina 2009-06-02 (iki šalių santuokos sudarymo) kreipėsi į Swedbank, AB su prašymu, jog nuo jos sąskaitos būtų nuimami pinigai pagal atsakovo paskolos sutartį. Ginčo, kad atsakovas nuosekliai kiekvieną mėnesį pervesdavo į L. Z. sąskaitą pinigines sumas, kurios iš karto buvo konvertuojamos į tą pačią sąskaitą eurais iš kurios buvo sumokamos įmokos pagal 2006-11-15 Swedbank, AB, paskolos sutartį Nr.06-090117-FA, nėra. Nors atsakovas nesutiko dėl ½ kompensacijos išmokėjimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovė naudojosi atsakovui priklausančiu butu ir šeimai nereikėjo nuomotis būsto už kurį būtų reikėję mokėti žymiai daugiau, negu kad buvo mokamos mėnesinės įmokos už paskolą, teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka: pirma, prievolė yra atsiradusi iki santuokos sudarymo (CK 3.110 str.1d.), antra, iš bendrųjų sutuoktinių pajamų vykdant asmeninę atsakovo prievolę naudą patyrė išimtinai tik atsakovas, t.y. jis asmeninės nuosavybės teise bendrosios jungtinės nuosavybės sąskaita įgijo butą, esantį Viršilų g. 13-54, Vilniuje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo paskaičiavimu, bendra suma santuokos metu panaudotų lėšų, skirtų asmeninės atsakovo aukščiau nurodytos prievolės dengimui yra 42 118,48 Eur, ½ šios sumos būtų – 21 059,24. Ieškovė prašo priteisti 10 529,62 Eur. Teismas, nagrinėjamu atveju nemato pagrindo peržengti pareikšto reikalavimo ribų ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisia 10 529,62 Eur dydžio kompensaciją pagal pateiktą Swedbank, AB pažymą laikotarpiu nuo 2006-10-02 (santuokos sudarymo) iki 2015-04-30 iš bendrų santuokinių lėšų mokėtas kredito įmokas vykdant atsakovo iki santuokos sudarymo prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus Swedbank, AB bankui.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kreditą paėmė iki santuokos sudarymo ir nesant byloje ginčo dėl prievolės pobūdžio, po santuokos nutraukimo Swedbank, AB prievolę pripažintina atsakovo asmenine prievole (CK 3.110 str.).

Šalys turi bendrą kreditorių UAB „mogo LT“. 2013-10-11 išperkamosios nuomos sutartimi E. Z. per lizingo bendrovę UAB „mogo LT“ nupirko iš savo motinos L. Z. automobilį NISSAN NOTE (2t. b.l. 5-23). Dar iki santuokos sudarymo 2008-07-18 atsakovas sudarė su UAB „Danske lizingas“ finansinio lizingo sutartį, kurios pagrindu buvo įsigytas keleivinis automobilis NISSAN NOTE (6t.b.l.137). Santuokos metu, nuo 2009-10-02 buvo sumokėta 12 708 Eur lizingo įmokų (6t.b.l.133), tačiau nuosavybės teisės į automobilį buvo įregistruotos L. Z. vardu (1t.b.l.147-148). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6 354 Eur sumą, nes ji buvo panaudota ne šeimos poreikių tenkinimui, o asmeninėms atsakovo skoloms dengti, nes automobilis buvo perrašytas atsakovo motinos vardu. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo visas teises ir pareigas pagal minėtą išperkamosios nuomos sutartį natūra priteisti ieškovei, nustatant, kad šalių prievolė prieš kreditorių UAB „mogo LT“ lieka solidari.

Atsakovas sutiko, kad prievolė aukščiau nurodytam kreditoriui būtų pripažinta ieškovės asmenine prievole ir jai priteistos turtinės teises ir pareigos, tačiau 2017-03-27 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas prašė priteisti pusę sumokėtų automobilio lizingo įmokų. Nurodo, jog automobilis motinos vardu buvo perrašytas tuo tikslu, kad būtų gaunama paskola. Gavus paskolą visi pinigai buvo pervesti į atsakovo sąskaitą. Lėšos buvo panaudotos šalių kelionei į Egiptą. Visa kelionė į Egiptą kainavo 8 000 Lt (2 316,96 Eur), bilietai kainavo apie 4 800 Lt (1 390 Eur), likusi suma buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui, t.y. lizingo įmokoms už automobilį mokėjimui, bei įsiskolinimų UAB „Vilniaus energija“ dengimui. Bylos duomenimis nustatyta, kad visą laiką, t.y. nuo pat santuokos sudarymo ieškovė naudojosi minėtu automobiliu. Atsakovo motinos vardu automobilis laikinai (13 dienų) buvo įregistruotas tuo tikslu, kad šalys gautų paskolą, nes atsakovui niekas naujų kreditų negalėjo suteikti, kadangi jo vardu buvo daug paimtų paskolų. 2016-09-16 vykusio teismo posėdžio metu pati ieškovė patvirtino, kad automobiliu visą laiką naudojosi ji pati, 2013 metais kartu su atsakovu vyko į Egipto kurortą atostogauti. Aplinkybės dėl atsakovo nurodytos kelionės į Egiptą kainos ieškovė neginčijo. Atsakovo į bylą pateikti sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovo motina dalimis nuo 2013-10-11 iki 2014-10-06, pervedė į atsakovo sąskaitą 34 060 Lt sumą (3t. b.l.80). Nurodytoms aplinkybėms nėra jokio pagrindo abejoti, jog gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, nes šeima, kai atsakovui buvo pervesti pinigai iš jo motinos sąskaitos (nuo 2013-10-11 iki 2014-10-05) gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, o be to pati ieškovė patvirtino aplinkybę, kad šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2015-04-08. Automobiliu naudojosi ieškovė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad lizingo įmokos buvo mokamos tik pagal asmeninę atsakovo prievolę. Taip pat į bylą atsakovas pateikė UAB „Vilniaus energija“ 2012-12-31, 2014-04-30 sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad šalys turėjo įsiskolinimų už šildymą, su minėta bendrove buvo pasirašyti vekseliai (7t. b.l. 175-176). Išvardintos aplinkybės sudaro pagrindą atmesti šį ieškovės reikalavimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad likusių įmokų suma pagal 2013-10-11 išperkamosios nuomos sutartį Nr.L11102013/0020, 2015-10-14 dienai, vadovaujantis įmokų grafiku yra 4 523,40 Eur (2t.b.l.4,5-7). Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę, vadovaujamasi CK 119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Minėto automobilio vidutinė vertė, vadovaujantis ieškovės į bylą pateikta Emprekis autotransporto kainos pažyma yra 3 174 Eur (3t. b.l.113). Kitokią automobilio vertę pagrindžiančių įrodymų, atsakovas į bylą nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kad likusių mokėti lizingo įmokų suma yra didesnė nei automobilio vidutinė vertė, atsakovo prašymas susijęs su kompensacijos išmokėjimu tenkintinas iš dalies, priteisiant iš ieškovės atsakovo naudai 676,20 Eur kompensaciją (4 523,40 Eur – 3174 Eur = 1 349,40 Eur : 2).

Kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus ir jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2006 m, procesinio sprendimo kategorija 75.6.2; 75.7; 128.10; 129.17(S)).

Pagal CK 3.92 str. 3 dalį galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Tarp šalių dėl minėtos prievolės nėra ginčo, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažįsta, kad prievolę pagal minėtą lizingo sutartį vykdo ieškovė bei ieškovė naudojasi lizingo dalyku – automobiliu NISSAN NOTE. Šalys sutinka, kad ir po santuokos nutraukimo prievolę vykdys ieškovė bei sumokėjusi galutinę kainą perims lizingo dalyką- automobilį.

Santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių-solidariųjų skolininkų pagal sutartį-pareigai atsakyti kreditoriams. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 str. turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidariosios prievolės nedalijamos- buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidarios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8, straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Tarp šalių dėl minėtos prievolės nėra ginčo, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažįsta, kad prievolę pagal minėtą lizingo sutartį vykdo ieškovė bei ieškovė naudojasi lizingo dalyku- automobiliu. Šalys sutinka, kad ir po santuokos nutraukimo prievolę vykdys ieškovė bei sumokėjusi galutinę kainą perims lizingo dalyką- automobilį.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra kreditoriaus sutikimo dėl prievolės pakeitimo, sutuoktinių prievolė nemodifikuojama ir paliekama bendra sutuoktinių prievole.

Ieškovė prašo paskirstyti tarp šalių pareigą grąžinti A. T. 3 000 Lt (868,86 Eur) skolą, šią turtinę prievolę grąžinti skolą priteisiant jai, o iš atsakovo jai priteisiant kompensaciją. CK 3.115 str. 2d. numatyta jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Iš byloje pateikto 2010-07-19 mokėjimo nurodymo matyti, kad A. T. pervedė ieškovei R. Z. 3 000 Lt, kurių dalį, t.y. 2 700 Lt ji pervedė į atsakovo E. Z. sąskaitą (1t.b.l.132,133). Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtos lėšos buvo panaudotos atsakovo studijoms universitete apmokėti. Likusi 300 Lt suma, kaip nurodė ieškovė buvo atiduota atsakovui grynaisiais. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, teigia, kad 300 Lt ieškovė išleido savo asmeninėms reikmėms. Atsižvelgiant į tai, kad minėta prievolė nėra įvykdyta, todėl ieškovė neturi jokios reikalavimo teisės į atsakovą ir dėl šios priežasties kompensacijos klausimas nesprendžiamas. Atsakovas prieštaravimų, jog minėtos lėšos buvo panaudotos jo studijoms universitete apmokėti, nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kad minėta prievolė yra susijusi su atsakovo asmeniu, todėl teismas šią prievolės dalį – 2 700 Lt (781,97 Eur) pripažįsta atsakovo asmenine prievole, o kitą prievolės dalį – 300 Lt (86,87 Eur) pripažįsta solidaria šalių prievole, nes tuo metu šeima kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, todėl teigti, kad ieškovė šias lėšas panaudojo ne šeimos poreikių tenkinimui, nėra pagrindo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas iki santuokos sudarymo 2005 m. vasario 11 d. tarp AB SEB banko ir E. Z. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr.1150518050084-12 dėl 7 000 Lt kredito suteikimo, kurios paskirtis : smulkiam būsto remontui (3t.b.l. 184-187). Iš pateiktos AB SEB banko pažymos matyti, kad nuo santuokos sudarymo 2009-10-02 iki 2010-02-11, atsakovas sumokėjo 662,88 Eur kredito ir 9,56 Eur palūkanų, viso 672,44 Eur (8t.b.l. 71). Teismas, atsižvelgdamas į prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, iš atsakovo priteisia ieškovei 336,22 Eur (672,44 Eur : 2 ) dydžio kompensaciją iš bendrų santuokinių lėšų mokėtas kredito įmokas vykdant atsakovo iki santuokos sudarymo prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos naudai 630,14 Eur piniginę kompensaciją už šeimos lėšas panaudotas ne šeimos poreikiams tenkinti – įmokų UAB „Lateko lizingas“, nesusijusių su šeimos poreikiais, mokėjimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2013-11-29 su UAB „Lateko lizingas“ sudarė sutartį Nr.SM053854. Šiai bendrovei atsakovas atliko mokėjimo nurodymus 3 724,5 Lt (1 078,68 Eur). Iš pateiktos į bylą atsakovo sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2013-10-10 atsakovas minėtai bendrovei pervedė 627 Lt (181,59 Eur), viso atsakovas UAB „Lateko lizingas“ pervedė 4 351,50 Lt (1 260,28 Eur). Minėtos sumos dydžio atsakovas neginčijo, 2017-03-27, vykusio teismo posėdžio metu sutiko ieškovei kompensuoti ½ dalį sumokėtų aukščiau nurodytų išmokų. Teismas, atsižvelgdamas į prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, iš atsakovo priteisia ieškovei 630,14 Eur (1 260,28 Eur : 2 ) dydžio kompensaciją iš bendrų santuokinių lėšų mokėtas įmokas UAB „Lateko lizingas“, nesusijusias su šeimos poreikių tenkinimu (CK 3.115 str. 2d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją už šeimos lėšų panaudojimą vykdant prievoles greitųjų kreditų bendrovėms. Ieškovė nurodo, kad šeimos lėšų iki ieškinio pareiškimo dienos greitųjų kreditų bendrovėms atsakovas atliko įmokų už 57 032,49 Eur iš šios sumos 16 777,38 Eur sudaro palūkanos, administravimo mokesčiai ir delspinigiai (6t. b.l. 157 patikslinto ieškinio priedas Nr. 30, lentelės stulpelis E); 40 255,11 Eur kredito grąžinimo įmokos (6t. b.l.159, patikslinto ieškinio priedas Nr. 30, lentelės stulpelių reikšmių skirtumas D - E). Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 8 388,69 Eur (16 777,38 Eur :2) kompensaciją. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 9 689,07 Eur (40 255,11 Eur -20 876,98 Eur) kompensaciją už šeimos lėšas panaudotas kredito įmokų nesusijusių su šeimos poreikiais mokėjimu (6t. b.l.159,ieškinio priedas Nr. 30, lentelės stulpelių reikšmių skirtumas D – E). Atsakovas sumokėtų sumų dydžio greitųjų kreditų bendrovėms neginčijo, tačiau nesutiko mokėti kompensacijos, nurodydamas, kad šios lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui.

Pirmiausiai, pastebėtina, tai kad ieškovės dalis nurodomų sumų buvo perverstos tuo laikotarpiu, kai ginčo šalys jau negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio, t. y. 2015-04-28, 2015-07-13, 2015-07-28. Be to, teismas pastebi, kad šalims gyvenant santuokoje, iš esmės vienintelis atsakovas gavo pastovias pajamas ir turėjo pastovų darbą: 2009 m. atsakovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius sudarė 2 050,29 Eur, 2010 m. – 1 620,93 Eur, 2011 m. – 1 779, 98 Eur, 2012 m. - 2 033,44 Eur, 2013 m. – 1999,80 Eur, 2014 m. – 190949,49 Eur, 2015 m. – 1959,37 Eur (7t. b.l. 165-171). Ieškovė nuo 2010 m. niekur nedirbo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose, o pradėjo dirbti tik nuo 2013-10-28 (8t. b.l.16). Atsakovo pajamos buvo skiriamos ne tik šalių nepilnamečiui sūnui J. Z. išlaikyti, bet taip pat ir atsakovo kitų trijų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Taip pat atsakovo lėšos buvo skiriamos ir ieškovės sūnaus A. Š. išlaikymui, kuriam jo tėvas L. Š. neteikė išlaikymo arba jį teikė nereguliariai. Dėl nurodytos priežasties ieškovė kreipėsi į teismą ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-09-26 sprendimu iš ieškovės sūnaus tėvo priteisė 3 490 Lt išlaikymo įsiskolinimą, taip pat 400 Lt išlaikymą (7t. b.l.162-164). Tai, kad santuokos metu neužteko vien tik atsakovo gaunamų pajamų pagrindžia ir pačios ieškovės teiginiai, kad santuokos metu šalys reikšmingo turto neįgijo, kad šalims buvo reikalingos papildomos lėšos ir jų sutuoktiniai skolinosi ir iš ieškovės tėvo A. T.. Aplinkybę, jog sutuoktiniai buvo nuolat skolingi už buto komunalinius mokesčius, patvirtina į bylą pateiktos UAB „Vilniaus energija“ sąskaitos, iš kurių matyti, kad atsakovui priklausančiame bute, kuriame šeima nuolatos gyveno išrašyti vekseliai: 396,29 Lt (114,77 Eur) sumai, 844,33 Lt (244,53 Eur) sumai UAB „Vilniaus energija“ (7t.b.l.175-176).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas iki santuokos sudarymo 2006-10-24 sudarė su Swedbank, AB vartojimo kreditą, todėl tikėtina, kad dengė anksčiau sudarytą kreditą, imant kitą paskolą, t.y. santuokos metu. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtu laikotarpiu atsakovas sudarė vartojimo sutartį ne su Swedbank, AB (kaip nurodė ieškovė), o su AB SEB banku sudarė Visa vartojimo kortelės sąskaitos sutartį Nr.000005175 (3t. b.l.191-192). Pagal minėtą sutartį į bylą nepateikta jokių duomenų, kad būtent pagal šią sutartį buvo paimtos tam tikros sumos iki santuokos sudarymo ir šias sumas atsakovas grąžino jau santuokos metu. Nors iš pateiktos Swedbank, AB pažymos turinio matyti, kad iki santuokos sudarymo atsakovas 2007-10-03 sudarė su Swedbank, AB kreditinės kortelės sutartį Nr.07-106668-RK, 2015-09-25 neįvykdyti įsipareigojimai kreditoriui sudaro 1 447,57 Eur (3t. b.l.193), tačiau byloje nėra duomenų (paskaičiavimų), kokia prievolės dalis buvo apmokėta iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės bendrų lėšų. Todėl, teismas daro išvadą, kad greitųjų kreditų bendrovėms sumokėti mokesčiai nebuvo išimtinai tenkinami tik atsakovo asmeniniams interesams, nes ieškovė neginčijo fakto, kad nurodytu laikotarpiu šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, ieškovė, sudarydama santuoką su atsakovu, žinojo apie jo turimus vaikus, ieškovė neginčijo fakto, kad atsakovas neprisidėjo prie ieškovės sūnaus išlaikymo, ieškovę tenkino jai žinoma atsakovo padėtis, taip pat nėra pagrindo manyti, kad ieškovė nepatyrė naudos iš gautų piniginių lėšų kreditavimo sutarčių pagrindu, todėl ieškovės reikalavimai dėl 8 388,69 Eur kompensacijos priteisimo už greitųjų kreditų bendrovėms sumokėtas palūkanas, administravimo mokesčius bei delspinigius ir 9 689,07 Eur kompensacijos priteisimo už atsakovo sumokėtas kredito įmokas atmestini.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 836,52 Eur kompensaciją už atsakovo motinai L. Z. pervestas lėšas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas į savo motinos L. Z. sąskaitą pervedė 1 673,04 Eur (6t.b.l.182-186). 1 373,04 Eur suma pervesta: 105 Lt - 2010-05-24; 150 Lt – 2012-10-26; 200 Lt – 2014-03-27; 250 Lt – 2014-07-24; 3 000 Lt – 2014-10-27; 300 Eur – 2015-02-20 (6t.b.l. 173,175,176). Atsakovas 300 Eur sumą į savo motinos sąskaitą pervedė 2015-04-28 (3t. b.l.120). Ginčo, kad atsakovas nuo 2010-02-08 reguliariai pervedinėdavo pinigus savo motinai L. Z., ir atvirkščiai, - L. Z. reguliariai pervedinėdavo lėšas E. Z., nėra. Taip pat nėra ginčo, kad atsakovo motina leido naudotis savo banko kortele grynųjų pinigų išėmimui. Atsakovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek viso bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jo sąskaitos buvo areštuotos, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr.N2-6653-55/2009 (dėl vaiko išlaikymo), todėl buvo susitarimas su jo motina, kad jis į jos vardu atidarytą sąskaitą perves lėšas, kurios esant poreikiui bus išgryninamos.

Pažymėtina, kad ieškovės nurodoma 300 Eur suma buvo perversta tuo laikotarpiu, kai ginčo šalys jau negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio. Atsakovo motinai pervedamos lėšos buvo išgryninamos tuo metu, kai šalys vedė bendrą ūkį ir šios lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Teismas tais pačiais motyvais atmeta ieškovės reikalavimą dėl 836,52 Eur kompensacijos priteisimo už atsakovo motinai L. Z. pervestas lėšas tais pačiais argumentais, kuriais pasisakė dėl kompensacijų priteisimo už šeimos lėšų panaudojimą vykdant prievoles greitųjų kreditų bendrovėms.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pripažįsta solidariomis šalių prievolėmis atsakovo įsipareigojimus pagal šias sutartis:

2007 m. spalio 3 d. tarp AB banko „Swedbank“ ir E. Z. sudaryta kreditinės kortelės sutartis Nr. 07-106668-RK , 2015-09-25 neįvykdyti įsipareigojimai kreditoriui sudaro 1 447,57 Eur (3t.b.l.193).

2011 m. kovo 31 d. tarp AB banko „Swedbank“ ir E. Z. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 11-014835-GV (4t. b.l. 31-36). Neįvykdyti įsipareigojimai pagal sutartį 2015-09-25 dienai sudaro 251,92 Eur (3t.b.l. 193);

2011 m. liepos 8 d. tarp AB banko „Swedbank“ ir E. Z. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 11-031316-GV (4t.b.l. 41-52) . Neįvykdyti įsipareigojimai pagal sutartį 2015-09-25 dienai sudaro 333,93 Eur (3t.b.l.193);

Tarp UAB „General financing“ ir E. Z. sudarytas vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-05-17 d. sandoris Nr. 1 dėl 3239,60 Eur vartojimo kredito, kredito grąžinimo terminas 2017-05-27, ir 2014-10-24 d. sandorį Nr.2 dėl 4584,11 Eur vartojimo kredito, kredito grąžinimo terminas 2019-12-02 (4t. b.l.88-98). Bendri neįvykdyti įsipareigojimai pagal sutartį 2015-07-31 dienai sudaro 7939,96 Eur (4t. b.l. 88);

2014 m. balandžio 29 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. 1400258/20ba kreditorius Bigbank AS filialas, suteikė E. Z. 2027,34 Eur kreditą (2t. b.l.155-158). Kredito grąžinimo terminas 2019.05.02 d, negrąžinta kredito, palūkanų suma, paslaugos mokestis sudaro 3509,28 Eur (2t.b.l.154);

2015 m. kovo 7 d. tarp BnP Finance, AB (Bobutės paskola) ir E. Z. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. j8s9r6yc dėl 2600 Eur kredito. Kredito grąžinimo terminas 2018-03-07 d. Neįvykdyti įsipareigojimai pagal sutartį 2015-07-30 dienai sudaro 3633,28 Eur (4t.b.l. 190-192);

2015 m. kovo 14 d. tarp UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvęs pavadinimas UAB „MCB Finance“) ir E. Z. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 1790034 dėl 2000 Eur kredito (4t.b.l.195-212,5t.b.l.1-22) . Kredito grąžinimo terminas 2017-03-03 d. Neįvykdyti įsipareigojimai pagal sutartį 2015-08-13 dienai sudaro 2358,95 Eur (4t. b.l.193-194);

Ieškovė prašo minėtas prievoles pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, nes apie kreditų paėmimo faktus ieškovei nebuvo žinoma, taip pat nežinoma, kur atsakovas panaudojo kreditų lėšas. Atsakovas prašo aukščiau nurodytas prievoles pripažinti šalių solidariomis prievolėmis, nes visos paskolos buvo panaudotos išimtinai šeimos poreikių tenkinimui. Kaip ir buvo pasisakyta aukščiau, šalims gyvenant santuokoje, iš esmės vienintelis atsakovas gavo pastovias pajamas ir turėjo pastovų darbą: 2009 m. atsakovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius sudarė 2 050,29 Eur, 2010 m. – 1 620,93 Eur, 2011 m. – 1 779, 98 Eur, 2012 m. - 2 033,44 Eur, 2013 m. – 1999,80 Eur, 2014 m. – 190949,49 Eur, 2015 m. – 1959,37 Eur (7t. b.l. 165-171). Ieškovė nuo 2010 m. niekur nedirbo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose, o pradėjo dirbti tik nuo 2013-10-28 (8t. b.l.16). Atsakovo pajamos buvo skiriamos ne tik šalių nepilnamečiui sūnui J. Z. išlaikyti, bet taip pat ir atsakovo kitų trijų nepilnamečių vaikų išlaikymui : vaikų Juliaus ir Gretos išlaikymui teikia kiekvienam po 190 Eur (Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-21 nutartis, civ.b. e2A-429-826/2017), dukters E. Z., gim. 2007 m. kovo 6 d., išlaikymui teikia kas mėnesį po 202,73 Eur (700,00 Lt), indeksavus – 223,59 Eur pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-777-302/2010). Teismas pastebi, kad ieškovė, sudarydama santuoką su atsakovu, žinojo apie jo turimus vaikus bei atsakovo finansinę padėtį. Ieškovę tenkino jai žinoma atsakovo padėtis. Iš pateikto į bylą atsakovo sąskaitos išrašo matyti, kad Bigbank AS filialo paimtos paskolos (6 842 Lt) dalis buvo panaudota ankstesnei paskolai - UAB „MCB Finance“ dengti, už kurią atsakovas pervedė 3 282,26 Lt (10t.b.l. 172). Iš pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovas mokėjo už komunalinius mokesčius buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame šeima gyveno (10t. b.l.171-172). Iš 2012-05-17 UAB „G. F.“ gautos 10 000 Lt paskolos, atsakovas tą pačią dieną pervedė 1 000 Lt UAB “Danske lizingas“ (už šalių naudojamą automobilį NISSAN NOTE), tą pačią dieną pervedė 950 Lt sumą UAB „Bobutės paskola“ (dabartinis pavadinimas BnP Finance) (11t. b.l.6,8). Atsakovas nurodė, jog 2011-07-08 iš Swedbank, AB paimta paskola buvo panaudota ieškovės pusseserės vestuvėms, kurios vyko Plungėje, todėl šalims reikėjo pirkinių, papildomų išlaidų, o kita paskolos dalis ankstesnių paskolų dengimui ir einamiems šeimos poreikiams. Kad šalys dalyvavo minėtose vestuvėse, 2016-09-16 vykusio teismo posėdžio metu patvirtino ir pati ieškovė. Atsakovo į bylą pateiktų sąskaitų išrašai patvirtina aplinkybę, jog imamos paskolos buvo naudojamos ankstesnių paskolų dengimui, komunalinių mokesčių mokėjimui, buičiai reikalingi daiktai, šeimos narių aprangai, laisvalaikiui, pramogoms skirti daiktai, todėl negalima teigti, kad iš aukščiau nurodytų vartojimo sutarčių gautos lėšos buvo naudojamos išimtinai atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad ieškovė ilgą laiką gyvendama santuokoje nedirbo, jos pajamos buvo minimalios, todėl praktiškai vien iš atsakovo gaunamų pajamų buvo tenkinami šalių šeimos, o taip pat ir ieškovės sūnaus iš pirmos santuokos poreikiai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad aukščiau nurodytos vartojimo kredito sutartys buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui ir laikytinos solidariomis šalių prievolėmis (CK 3.109 str. 1d.5p.).

Taip pat teismas pripažįsta šalių solidarią prievolę ir atsakovo iki santuokos sudarytą 2007 m. spalio 3 d. su AB banko „Swedbank“ kreditinės kortelės sutartį Nr. 07-106668-RK. Pats kreditinės kortelės sudarymo faktas savaime nereiškia, kad buvo pasinaudota joje esančiomis piniginėmis lėšomis iki santuokos sudarymo. Atsakovo pateiktas į bylą mokėjimo pavedimas patvirtina aplinkybę, kad pinigai buvo nuimami santuokos sudarymo dieną, pvz. 2009-10-02, 20.30 val. buvo nuimti 3 500 Lt (10t. b.l. 174,191). Teismas daro išvadą, kad santuokos sudarymo dieną nuimti grynieji pinigai buvo panaudoti jau šeimos poreikių tenkinimui, todėl minėta prievolė pripažįstama šalių solidaria prievole.

2012 m. spalio 30 d. tarp kooperatinės bendrovės Plungės kredito unija (anksčiau: Žemaitijos valstiečių KU) ir E. Z. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 12-00104 (4t.b.l.79,80-84). Kredito grąžinimo terminas 2017 m. spalio 2 d.. Neįvykdyti įsipareigojimai pagal sutartį 2015-09-02 dienai sudaro 687,31 Eur (4t.b.l.86). Atsakovas prašo minėtą prievolę pripažinti solidaria šalių prievole, nurodydamas, kad buvo dengtos ankstesnės paskolos, ieškovė prašo šią prievolę pripažinti asmenine atsakovo prievole. 2016-09-16, vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad minėtos prievolės dalis buvo panaudota po incidento su ieškove, kai buvo vykdomas jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas ir reikėjo sumokėti advokatų išlaidas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (žr. pvz., pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nenurodė kokią konkrečią sumą sumokėjo už išlaidas advokatams, o pateikti į bylą jo sąskaitų išrašai (10t. b.l.206-208, 11t. b.l.2-3) tik patvirtina aplinkybę, jog atsakovas minėtos paskolos gautas lėšas pervedė į savo sąskaitą, esančią Swedbank, AB, tačiau dalis lėšų buvo nuimtos grynaisiais, dalis buvo atlikti mokėjimai tarp jo sąskaitų, todėl tiksliai nustatyti, kokia dalis buvo sumokėta advokatams už jų paslaugas ir kokia dalis ankstesnių paskolų dengimui, nėra galimybių, nes atsakovas nepateikė įrodymų (CPK 178 str.), todėl teismas sprendžia, kad minėta prievolė yra atsakovo asmenine prievolė.

Pasisakydamas dėl šeimos iširimo bei spręsdamas sutuoktinio kaltės klausimą, teismas padarė išvadą, kad sutuoktiniai skyrium pradėjo gyventi nuo 2015 m. balandžio 8 d., todėl žemiau išvardintos prievolės pripažįstamos atsakovo asmeninėmis prievolėmis: 2015 m. birželio 8 d. tarp UAB „Moment Credit“ ir E. Z. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 7 d. tarp UAB „Ferratum“ ir E. Z. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 166376, 2015 m. liepos 13 d. tarp UAB „4finance“ ir E. Z. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 969508003, 2015 m. balandžio 28 d. tarp UAB „4finance“ ir E. Z. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 99732970004.

Trečiasis asmuo L. Z. 2016-09-12 pateikė į bylą su E. Z. pasirašytą susitarimą, kuriuo L. Z. sutinka, o E. Z. įsipareigoja vienasmeniškai grąžinti 8 281,32 Eur skolą (10t. b.l.3). Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje ginčo dėl prievolės pobūdžio neliko, teismas minėtą prievolę pripažįsta atsakovo asmenine prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, likusi dalis žyminio mokesčio buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo (1t. b.l.168), išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 544,50 Eur (10t. b.l.87-89).

Atsakovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už priešieškinį sumokėjo 114 Eur žyminio mokesčio (3t. b.l.76), išlaidas advokato pagalbai apmokėti 450 Eur, 495 Eur, viso 945 Eur (8t.b.l.34-37).

Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės žyminis mokestis šioje dalyje nei vienai iš šalių nepriteisiamas.

Žyminis mokestis šalims skaičiuojamas į valstybės biudžeto pajamas nuo pareikštų reikalavimų ir priteisto turto vertės bei patenkintų reikalavimų, išskaičiavus jau sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovei atmetus turtinių reikalavimų už 27 266,57 Eur sumą iš jos į valstybės biudžetą priteisiamas 403 Eur žyminis mokestis, ir priteisus jai turto už 12 451,66 Eur ji į valstybės biudžetą turi sumokėti 280 Eur žyminio mokesčio, viso 893 Eur (CPK 80 str.1d.1p.,7d.). Taip pat ieškovė į valstybės biudžetą turi sumokėti 31 Eur žyminį mokestį už atmestą neturtinį reikalavimą – uzufrukto nustatymą (CPK 80 str.1d. 5p., 7d.). Bendra į valstybės biudžetą mokėtina suma sudaro 924 Eur.

Atsakovui priteisus 676,20 Eur kompensaciją jis į valstybės biudžetą turi sumokėti 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str.1d. 1p., 7d.). Priteisus nepilnamečiui vaikui išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, iš atsakovo E. Z. priteisiamas 93 Eur žyminis mokestis (230 Eur x 12x 3% x 350 Eur x 3% ) į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 7d., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra sumokėjęs 114 Eur žyminio mokesčio, iš kurio 31 Eur už santuokos nutraukimą paliekamas valstybės biudžete, bei 15 Eur priteistas žyminis mokestis, tokiu būdu atsakovas į valstybės biudžetą turi sumokėti 25 Eur žyminį mokestį.

Ieškinys yra patenkintas 65 %, o priešieškinis 83 %, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos 353,93 Eur (544,50 Eur x 65 %) , o iš ieškovės atsakovo naudai priteisiamos advokato išlaidos 784,35 Eur (945 Eur x 83 %) (CPK 88 str.1d.1p.,6p.8p., 9p., 93 str.1d.,2d.). Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų užskaitą, ieškovei iš atsakovo priteistina 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 25,98 Eur. Šios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš šalių priteisiamos po lygiai, t.y. kiekvienam po 12,99 Eur (CPK 88 str. 1d. 3p., 93 str. 1d.,96 str. 1d.).

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.,283 str.1d.4p.).

Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-15 nutartimi (dėl laikino išlaikymo priteisimo), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-19 nutartimi (dėl automobilio naudojimo), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-23 nutartimi (dėl daikto naudojimosi tvarkos nustatymo), naikintinos (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovės R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 35,48 Eur kompensacijos už šeimos lėšas panaudotas ne šeimos poreikiams tenkinti už sumokėtas įmokas bendrovei Compensa ir dėl 421,98 Eur piniginės kompensacijos už šeimos lėšas panaudotas ne šeimos poreikiams tenkinti, - su šeimos poreikiais nesusijusių prievolių UAB „YIT Technika“ vykdymu bei civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2009 m. spalio 2d. Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 4547, tarp E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – Z..

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš tėvo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t.y. 2015-06-11, iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaiko motina, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį dėl laikino išlaikymo.

Priteisti iš tėvo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti atsakovo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1.E. Z. kartą per savaitę turi teisę paimti nepilnametį sūnų J. Z. iš jo gyvenamosios vietos (arba mokyklos, ir panašiai) 15 val. ir grąžinti jį į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 valandos. Apie numatomą sūnaus pasiėmimą E. Z. raštu, elektroninių ryšių priemonėmis informuoja jo motiną R. Z. ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas;

2.E. Z. turi teisę du kartus per mėnesį paimti sūnų J. Z. iš jo gyvenamosios vietos (arba mokyklos, ir panašiai) 15 val. ir praleisti su juo laiką, sūnui liekant nakvoti dvi naktis iš eilės su E. Z., jo pasirinktoje vietoje. Tėvas sūnų į jo gyvenamąją vietą grąžina iki 20.00 val. Apie numatomą sūnaus pasiėmimą E. Z. informuoja jo motiną R. Z. ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas;

4.E. Z. turi teisę matytis su nepilnamečiu sūnumi J. Z. ne mažiau kaip 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iš eilės jo vasaros atostogų metu, 7 (septynias) dienas iš eilės žiemos atostogų metu ir 3 (tris) dienas iš eilės kitų kasmetinių atostogų metu, E. Z. pasirinktoje vietoje, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant po atostogų į jo gyvenamąją vietą . Apie planuojamą atostogų laiką E. Z. informuoja R. Z. ne vėliau kaip prieš 21 (dvidešimt vieną) dieną iki numatytų atostogų pradžios;

5.Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną E. Z. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir iki 20.00 val. grąžina į jo gyvenamąją vietą;

6. Jei prieš numatytą E. Z. bendravimo su sūnumi J. Z. laiką jis suserga, R. Z. privalo suteikti išsamią informaciją E. Z. apie sūnaus ligos eigą. Ligos atveju vaikas visuomet lieka su mama, o tėvui suteikiama teisė jį aplankyti;

7. Sūnui J. Z. pageidaujant, su E. Z. jis praleis daugiau laiko, nei bus patvirtinta bendravimo tvarkoje, o R. Z. įsipareigoja sudaryti sąlygas sūnaus papildomam bendravimui su E. Z. pagal sūnaus pageidavimą;

8. Esminiai sprendimai dėl sūnaus J. Z. lavinimo (būrelių, užsiėmimų, kitų lavinimo įstaigų, mokyklos parinkimo), sveikatos problemų, išvykimo gyventi į kitą miestą ir / ar valstybę, ir kt. priimami tik abiejų tėvų abipusiu susitarimu;

9.R. Z. įsipareigoja sūnui J. Z. susirgus (jeigu dėl tokio susirgimo ji guli ligoninėje, nelanko darželio / mokyklos), nedelsiant pranešti telefonu arba elektroniniu paštu E. Z. bei reguliariai teikti išsamią informaciją apie ligos eigą, sūnui taikomus gydymo metodus, vaistus, sūnui kylančias arba galinčias kilti sveikatos problemas.

Pripažinti 2013-10-11 E. Z. su UAB „mogo LT“ sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr.L11102013/0020, ieškovės R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), solidaria prievole, nustatant, kad įmokas pagal šią sutartį mokės ieškovė R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir įvykdžiusi prievolę perims lizingo dalyką - automobilį NISSAN NOTE, valst.Nr.(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 955,68 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 68 ct) kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą šeimos lėšomis padengiant asmenines atsakovo sumokėtas draudimo įmokas.

Priteisti iš atsakovo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 10 529,62 Eur (dešimt tūkstančių penkių šimtų dvidešimt devynių eurų 62 ct ) kompensaciją iš santuokinių lėšų mokėtas Swedbank, AB kredito įmokas, atsakovo asmeninei prievolei dengti.

Priteisti iš atsakovo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 336,22 Eur (trijų šimtų trisdešimt šešių eurų 22 ct ) kompensaciją iš santuokinių lėšų mokėtas AB SEB bankui kredito įmokas, atsakovo asmeninei prievolei dengti.

Priteisti iš atsakovo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 630,14 (šešių šimtų trisdešimt eurų 14 ct) kompensaciją iš bendrų sutuoktinių lėšų mokėtas įmokas UAB „Lateko lizingas“, nesuijusias su šeimos poreikių tenkinimui.

Priteisti iš ieškovės R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 676,20 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 20 ct) kompensaciją.

Pripažinti prievolę 781,97 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 97 ct.) A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Pripažinti prievolę 86,87 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų 87 ct) A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) solidaria R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Pripažinti prievolę 8 281,32 Eur (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 32 ct) L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Pripažinti prievolę pagal 2006-11-15, paskolos sutartį Nr.06-090117-FA, sudarytą su Swedbank, AB, asmenine atsakovo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Pripažinti prievolę pagal 2012 m. spalio 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 12-00104, sudarytą su Plungės kredito unija, asmenine E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Pripažinti prievolę pagal 2015 m. birželio 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „Moment Credit“, asmenine E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Pripažinti prievolę pagal 2015 m. liepos 7 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 166376, sudarytą su UAB „Ferratum“, asmenine E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Pripažinti prievolę pagal 2015 m. liepos 13 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 969508003, sudarytą su UAB „4finance“, asmenine E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Pripažinti prievolę pagal 2015 m. balandžio 28 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 99732970004, sudarytą su UAB „4finance“, asmenine E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Pripažinti prievolę pagal 2007 m. spalio 3 d. kreditinės kortelės sutartį Nr. 07-106668-RK, sudarytą su Swedbank, AB, solidaria ieškovės R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Pripažinti prievolę pagal 2011 m. kovo 31 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 11-014835-GV, sudarytą su Swedbank, AB, solidaria ieškovės R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Pripažinti prievolę pagal 2011 m. liepos 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. Nr. 11-031316-GV, sudarytą su Swedbank, AB, solidaria ieškovės R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Pripažinti prievolę pagal 2012 m. gegužės 17 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sandorį Nr.1 ir 2014 m. spalio 24 d. sandorį Nr.2, sudarytą su UAB „General financing“, solidaria ieškovės R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Pripažinti prievolę pagal 2014 m. balandžio 29 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1400258/20ba, sudarytą su Bigbank AS filialu, solidaria ieškovės R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Pripažinti prievolę pagal 2015 m. kovo 7 d. vartojimo kredito sutartį Nr. j8s9r6yc, sudarytą su BnP Finance, AB, solidaria ieškovės R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Pripažinti prievolę pagal 2015 m. kovo 14 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1790034, sudarytą su UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvęs pavadinimas UAB „MCB Finance“), solidaria ieškovės R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole.

Priteisti iš atsakovo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 353,93 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt trijų eurų 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 784,35 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 924 Eur (devynių šimtų dvidešimt keturių eurų) žyminį mokestį ir 12,99 Eur (dvylikos eurų 99 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 25 Eur (dvidešimt penkių eurų) žyminį mokestį ir 12,99 Eur (dvylikos eurų 99 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Ieškinį ir priešieškinį kitoje dalyje atmesti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-15 nutartį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-19 nutartį dėl automobilio naudojimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-23 nutartį dėl daikto naudojimosi tvarkos nustatymo.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo patvirtinimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti VĮ Registrų centro Vedybų sutarčių registrui, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto pasidalijimo faktas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daina Knezevičienė