Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. M. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnį, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis – 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 1 d. nuosprendžiu (pakeistu 2021 m. birželio 2 d. nuosprendžiu) paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimas. Bausmės pradžia 2021 m. gruodžio 30 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 30 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo M. M. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būtų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, pritardamas Komisijos išvadoms, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis M. M. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.

7. Pateikti duomenys patvirtina, kad M. M. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą, nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, yra skatintas, jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų, dirba, paleistas lygtinai turės gyvenamąją vietą, bus įdarbintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės rodo, jog jis elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, ir tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

8. Atlikus nuteistojo M. M. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Taigi, šiuo atveju nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl jo pažanga turi būti akivaizdi ir neabejotina.

9. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant M. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis yra linkęs pateikti save iš gerosios pusės, kalbėti apie jam malonius dalykus, vengia kalbėti apie faktus, kurie charakterizuoja jį neigiamai. Stebimas reiklumas aplinkai, sau – mažesnis. Savo nusikaltimų nėra itin linkęs analizuoti, mano, jog viena pagrindinių klaidų buvo – nesutvarkyti dokumentai. Nuteistasis kalba apie ateities planus, tačiau jie yra labiau abstraktūs, taip pat jis stokoja lankstesnio požiūrio, linkęs pasitikėti savo patyrimu. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos.

10. Nuteistasis skunde teigia, kad Komisijos nutarime ir teismo nutartyje neteisingai nurodyta, kad jis skatintas 4 kartus, nes jis skatintas 7 kartus. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pagal 2022 m. rugsėjo 21 d. pažymą, M. M. per bausmės atlikimo laiką buvo skatintas 4 kartus. Pataisos įstaiga 2022 m. lapkričio 23 d. apylinkės teismui pateikė informaciją, kad 2022 m. lapkričio 22 d. M. M. už gerą elgesį buvo paskatintas. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. M. bausmės atlikimo metu buvo skatintas 5 kartus, tačiau ši patikslinta aplinkybė, visų kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumoje nelaikytina esminė, leidžianti teismui daryti kitokias išvada, nei buvo padarytos skundžiamoje nutartyje. Skunde nuteistasis nurodo, kad turi sveikatos problemų, todėl pataisos įstaigoje sunku gydytis. Pažymėtina, kad kiekvienoje pataisos įstaigoje yra medicinos darbuotojų, kurie nuteistiesiems suteikia būtinąją medicinos pagalbą, o esant būtinybei, nuteistasis gali būti patalpinamas ir gydomas laisvės atėmimo vietų ligoninėje, be to, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nepaisant sveikatos problemų, M. M. yra dirbantis.

11. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam M. M. nustatyti 7 nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai, iš kurių 4 yra statiniai– kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, ir 3 dinaminiai – lėšų valdymo sunkumai; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, kurie, atsižvelgiant į nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčius, gali keistis. Apsauginių, veiksnių, kurie nusikalstamo elgesio riziką mažintų – nustatyta tik du – patvirtinta gyvenamoji vieta ir galimybė dirbti. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, jie leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

10. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. M. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą kartą. Nusikaltimus jis įvykdė būdamas recidyvistu, anksčiau teismo ne kartą teistas, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas. Jam jau ne kartą buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, teismui padarius išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nepasiunčiant nuteistojo realiai atlikti bausmės, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo M. M. nepateisino, per probacijos laikotarpį pažeidinėjo bausmės vykdymo visuomenėje sąlygas. Šios aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti jo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

11. Nuteistasis skunde nurodo, kad sprendimas taikyti lygtinį paleidimą niekaip nepaveikia bylą nagrinėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, galiojimo. Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiame kontekste pažymima, kad pirmosios instancijos teismas apie nusikalstamas veikas bei kriminalinę M. M. praeitį, taip pat atliktos ir neatliktos bausmės dalių santykį pasisakė ir vertino visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas šioms aplinkybėms prioritetinės – lemiamos reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

12. Skunde nuteistasis M. M. nurodo vieną aukštesniojo teismo nutartį, kuomet nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, aukštesniajam teismui padarius išvadą, jog be pagrindo išskirtinė reikšmė buvo suteikta nusikaltimų sunkumui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo klausimą, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus, ir todėl kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama ir nuteistojo asmenybė bei bausmės atlikimo aplinkybės. M. M. skunde nurodytoje byloje nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, bei aplinkybės, susiję su paties nuteistojo M. M. bausmės atlikimu ir jo pažanga, nėra tapačios, todėl teismui nėra pagrindo priimti analogišką sprendimą.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią M. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.