- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-30
- Bylos Nr.
- eII-53-853/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00033-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 17.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje atstovui Deimantei Butavičiūtei, administracinėn atsakomybėn patrauktajai V. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens)
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), išsituokusios, turinčios profesinį aukštąjį išsilavinimą, dirbančios (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustos, neteistos, 2025 m. gegužės 2 d. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3679-2025 (ROIK Nr. 25267581277).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) 2025 m. balandžio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3679-2025 (ROIK Nr. 25267581277) (toliau – nutarimas) V. K. skirta administracinė nuobauda – 360 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. kovo 6 d. 11.14 val. Laisvės – Viekšnių gatvių sankryžoje, Mažeikiuose, Mažeikių rajono sav. - vairuotoja vairuodama transporto priemonę įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui kai užtvaras nepakeltas.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams iš Šiaulių AVPK persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas, kuriame pareiškėja nurodė, kad 2025 m. kovo 6 d., vykdydama darbines pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko į įmonės objektus Mažeikiuose. Jos pareigos – technologė, darbas susijęs su periodiniu objektų lankymu Klaipėdoje, Šiauliuose, Mažeikiuose. Atvykusi į Mažeikius, važiuodama Geležinkelio gatve link (duomenys neskelbtini) objekto „(duomenys neskelbtini)“, sankryžoje su Viekšnių ir Laisvės gatvėmis sustojo prie šviesoforo. Užsidegus žaliam sankryžos šviesoforo signalui, įvažiavo į sankryžą ir pradėjo sukti į kairę, link Laisvės gatvės, ir priartėjo prie geležinkelio pervažos. Priartėjusi pastebėjo spūstį, susidariusią šiek tiek už pervažos, todėl teko sustoti prieš pervažą. Spūstis susidarė tuo pačiu metu, kai įvažiavo į sankryžą. Neilgai trukus, kol laukė už pervažos stabtelėjusių automobilių pajudėjimo, pradėjo leistis geležinkelio pervažos užtvarai ir įsijungė draudžiamas pervažos šviesoforo signalas. Pažymėtina, kad eismas nurodytose gatvėse ir sankryžoje yra gana aktyvus, atvažiavus Geležinkelio gatve ir pasukus į Laisvės gatvę eismo kryptis pasisuka beveik 180 laipsnių kampu, todėl iš anksto matyti, kas vyksta už geležinkelio pervažos ir prognozuoti galimą eismo sulėtėjimą neįvažiavus į sankryžą ir nepasisukus link geležinkelio pervažos, nėra galimybės, kadangi faktinį vaizdą Geležinkelio gatve važiuojantiems vairuotojams dengia Geležinkelio gatvėje ir Laisvės gatvėje priešpriešinėje eismo juostoje važiuojantis automobilių srautas. Be to, geležinkelio bėgiai yra iškelti šiek tiek aukščiau, nei gatvių lygis. Laisvės gatvę nuo Geležinkelio gatvės taip pat dengia ir želdinių eilė. Tokiomis aplinkybėmis galima įsitikinti pasitelkus „Google Maps“ programą, ortofoto (satellite) funkciją. Pažymėtina, kad pervažos šviesoforas yra įrengtas dešinėje pusėje, bėgių kryptimi, o ne priešais pervažą, automobilių judėjimo kryptimi, todėl jo matomumas yra ribotas, faktiškai vairuotojas, važiuodamas per geležinkelio pervažą, norėdamas įsitikinti, kad neužsidegė važiuoti draudžiantis signalas, turi žiūrėti ne priešais save, bet statmenai į dešinę pusę, kas neatitinka saugaus eismo užtikrinimui skirtų kelio inžinerinių įrenginių įrengimo reikalavimų. Tuo tarpu pervažos užtvaras atvažiuojant į sankryžą nuo Geležinkelio gatvės apskritai nėra įrengtas, yra tik įrengtas vienos juostos pločio užtvaras vairuotojams, atvykstantiems iš priešingos pusės, Viekšnių gatve. Atvažiuojant į sankryžą iš Geležinkelio gatvės taip pat nėra ir „Stop“ linijos ties geležinkelio pervaža. Kad vairuotojas, atvykstantis į sankryžą iš Geležinkelio gatvės, sugebėtų atsidurti priešais Viekšnių gatvės vairuotojams skirto užtvaro įsivaizduojamą liniją, turėtų būti įrengta tokia „Stop“ linija arba turėtų būti įrengtas normalus užtvaras, dengiantis visą gatvės plotį. Pažymėtina, kad užtvarui esant pakeltam, neįmanoma įsivaizduoti, kurioje vietoje jis bus nusileidęs, kokia kryptimi ir kokiu kampu leisis. Dėl susidariusios situacijos negalėjo nei pajudėti atgal (už jos stovėjo kitas automobilis), nei pravažiuoti per pervažą. Vaizdo įraše matomas kitas automobilis taip pat patvirtina, kad per sankryžą buvo važiuojama degant leistiniems šviesoforų signalams, kadangi jis atsidūrė tokioje pačioje padėtyje, kaip ir aš. Kai tik traukinys pravažiavo ir nutolo pakankamai toli, norėjo kuo greičiau išvažiuoti iš šios pervažos, įsitikino, jog kelias už pervažos yra laisvas ir saugus, žvilgtelėjo į dešinę pusę pažiūrėti, ar nebedega draudžiamas geležinkelio šviesoforo signalas. Pamačiusi, jog jis nustojo degti, o užtvaras yra beveik pakilęs, pajudėjo su automobiliu ir nuvažiavo link Laisvės g. 56 esančio objekto. Pažymėtina, jog ši sankryža su jos prieigose esančia geležinkelio pervaža yra labai klaidinanti vairuotojus, ypač nevietinius. Pervažos užtvarai yra du, kurie aiškiai yra pastatyti ir gerai matomi Viekšnių g. ir Laisvės g. važiuojantiems vairuotojams, yra ir „Stop“ linijos, tačiau atvažiuojant Geležinkelio g. nei tinkamai įrengto užtvaro, nei „Stop“ linijos prieš pervažą nėra. Geležinkelio pervažos šviesoforai taip pat yra įrengti tiesiai prieš akis ir gerai matomi tik Viekšnių g. ir Laisvės g. važiuojantiems vairuotojams. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą prašo teismo: 1. panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3679-2025; 2. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu. Jeigu teismas visgi nuspręstų, kad administracinio nusižengimo sudėtis egzistuoja, alternatyviai prašo: 3. netaikyti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo kaip administracinio poveikio priemonės ir teismo nuožiūra sumažinti paskirtos baudos dydį, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, atsižvelgiant į įvykio situacijos pobūdį, jos asmenybę, į tai, kad gailisi dėl tokios susiklosčiusios situacijos, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Atsiliepimas
Šiaulių AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į skundą nurodė, jog su pateiktu skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti bei palikti Šiaulių AVPK 2025 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-3679-2025 nepakeistą. Nurodė, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu, įvertinus visus byloje esančius duomenis, buvo teisingai nustatyta, kad pareiškėja 2025 m. kovo 6 d. 11.14 val. Mažeikiuose, Laisvės ir Viekšnių gatvių sankryžoje vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) važiavo per geležinkelio pervažą mirksint pakaitomis dviem draudžiamiems (raudoniems) šviesoforo signalams (KET 73.11 punktas) ir, kai užtvaras buvo nuleistas (nepilnai pakeltas). Nesutiktina su pareiškėjos nurodyta aplinkybe, kad ji per geležinkelio pervažą važiavo jau dviem pakaitomis mirksiantiems raudoniems signalams išsijungus. Administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše aiškiai matyti, kad pareiškėjos vairuotas automobilis pravažiavo geležinkelio pervažą 11 val. 14 min. 37 sek., o pakaitomis mirksintys raudoni signalai išsijungė tik 11 val. 14 min. 40 sek., kai pareiškėjos automobilis jau buvo nutolęs nuo geležinkelio pervažos ir pasiekęs Laisvės ir Viekšnių gatvių sankryžą. Šiaulių AVPK ANBNS nuomone, šiuo atveju nėra ir faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti pareiškėjos V. K. alternatyvų skundo reikalavimą – pakeisti skundžiamą nutarimą, neskiriant administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) bei skiriant mažesnę baudą, nei numatyta ANK 421 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Šiuo atveju įvertinus pareiškėjos asmenybę, jos nurodytas aplinkybes bei argumentus, pažeidimo padarymo aplinkybes ir remiantis teismų praktika, Šiaulių AVPK ANBNS nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ANK 421 straipsnio 2 dalyje numatytam laikotarpiui paskyrimas ir paskirtos baudos dydis prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, asmenybę, V. K. administracinio poveikio priemonė buvo paskirta minimaliam ANK 421 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui ir paskirta minimali bauda, numatyta ANK 421 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu V. K. palaikė skunde išdėstytas aplinkybes bei paaiškino, kad neigia padariusi nusižengimą, kadangi į pervažą ji įvažiavo nesant draudžiamam šviesoforui. Įvažiavo į pervažą dar degant jai žaliam šviesoforo signalui, tačiau už pervažos buvo spūstis ir ji negalėjo įvažiuoti, todėl sustojo ir laukė. Tada nusileido užtvaras bei degė draudžiantis signalas. Išvažiuojant jai sudėtinga buvo matyti draudžiamą signalą, nes iš jos stovėjimo vietos jis nesimatė. Išvažiavo iš pervažos nesant visiškai pakilus užtvarai. Nesupranta dėl ko yra baudžiama, nes į pervažą įvažiavo nesant draudžiamiems signalams. Prašo netaikyti poveikio priemonės ir neatimti teisės vairuoti, nes vairuotojo pažymėjimas reikalingas asmeniniame gyvenime bei darbinėje veikloje.
Teismo posėdžio metu institucijos priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje atstovė Deimantė Butavičiūtė palaikė atsiliepime į skundą nurodytą pozicija bei prašė teismo palikti galioti priimtą nutarimą nepakeistą, o pareiškėjos skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas yra teisėtas, kai sprendimas priimtas laikantis ANK ir kitų teisės normų. Nutarimas yra pagrįstas, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ir padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos bei kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Administracinio nusižengimo padarymo fakto ir kaltės ir faktinių bylos aplinkybių pareiškėjas neginčija, su padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija nesutinka, skundu prašo pritaikyti ANK 34 straipsnį ir neskirti administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) bei sumažinti paskirtą baudą teismo nuožiūra.
ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 3 dalis).
ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda, o taip pat ir administracinio poveikio priemonė skiriamos siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau darydamas teisės pažeidimus asmuo pats prisiima atsakomybę už jam galinčius kilti padarinius. Patiriami nepatogumai laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemonę, vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už padarytą administracinį teisės nusižengimą. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019). Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 421 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. ANK 421 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.
Nustatyta, kad V. K. už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta minimali 360 Eur dydžio bauda ir minimaliam laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones, t. y. 2 mėnesiams.
Pareiškėja skunde nurodo, jog jos padarytoje veikoje nėra įrodyta padaryta kaltė bei nusižengimo sudėtis, todėl negali būti jai taikoma administracinė atsakomybė.
Pažymėtina, kad ANK 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atvejai, kai veika laikoma administraciniu nusižengimu, padarytu dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-81-594/2022). Tokios teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Tuo tarpu minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nors ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalyje neatsargios kaltės formos rūšys (pasitikėjimas ir nerūpestingumas) aprašytos kaip taikytinos materialioms administracinių nusižengimų sudėtims, tačiau teismų praktikoje tokios neatsargios kaltės rūšys taikomos ir administraciniams nusižengimams, aprašytiems formaliomis sudėtimis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad reikalavimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su teisine asmens pareiga vykdant veiklą žinoti jos vykdymui keliamus teisės aktų reikalavimus, o asmens galėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su objektyviomis ir subjektyviomis asmens, darančio veiką, savybėmis, suteikiančiomis ar ribojančiomis jam galimybę pasirinkti įstatymo reikalavimus atitinkantį elgesio variantą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-1-976/2024, 2AT-29-594/2024, 2AT-3-813/2025). Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies turinys atskleidžiamas tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjos V. K. teiginiai, kad ji pervažiavo pervažą tik įsitikinusi, jog judėti yra saugu, kai draudžiantis eismą signalas išsijungė, o užtvaras jau buvo beveik pakilęs, neatitinka byloje surinktų įrodymų turinio. Pastebėtina, kad iš geležinkelio pervažą filmuojančios kameros darytų vaizdo įrašų matyti, jog V. K. vairuojamas automobilis prie geležinkelio pervažos stovėjo, kai degė draudžiamas šviesoforo signalas bei buvo nuleistas užtvaras, o per geležinkelio pervažą pervažiavo dar nesant pakeltam užtvarui bei degant draudžiamam signalui. V. K. sustojo prie šviesoforo bei užtvaros pakankamu atstumu tam, kad iš vairuotojo vietos galėtų juos matyti, juolab, kad labai aiškiai matėsi užtvaras esantis kitoje kelio pusėje priešais pareiškėjos vairuojamą automobilį, ir jai buvo matoma jo padėtis (nusileidimo/pakėlimo momentai). V. K. į geležinkelio pervažą įvažiavo, kai užtvaras dar buvo nuleistas (tai yra užtvaras tik kilo bei nebuvo visiškai pakilęs), taip pat degant draudžiamam šviesoforo signalui, t. y. iš vaizdo įrašo matyti, jog V. K. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuoja į geležinkelio pervažą (vaizdo įrašo 11 val. 14 min. 37 sek.) ir ją pravažiuoja degant draudžiamam šviesoforo signalui ir nutolsta nuo jo, kai pakaitomis mirksintys raudoni signalai išsijungė, kai pareiškėjos automobilis jau buvo nutolęs nuo geležinkelio pervažos ir pasiekęs Laisvės ir Viekšnių gatvių sankryžą (vaizdo įrašo 11 val. 14 min. 40 sek.). Atitinkamai, prieš pradėdama judėti per geležinkelio pervažą, visiškai nepakilus kelio užtvarui, pareiškėja, jau iš anksto žinodama apie veikiantį šviesoforą, turėjo ne tik reaguoti į užtvaro pakėlimą, bet ir įsitikinti tuo, kad užsidegė eismą leidžiantis šviesoforo signalas, tačiau to nepadarė, nors tai galėjo padaryti pagal veikos aplinkybes. Pažymėtina, kad kitoje kelio pusėje buvusių automobilių vairuotojai bei už pareiškėjos buvęs automobilis laukė, kol visiškai pakils užtvaras bei išsijungs eismą draudžiantis signalas ir tik tada pradėjo važiuoti per geležinkelio pervažą. Pareiškėja galėjo taip pat padaryti ir pagal asmenines savybes, kadangi yra brandus asmuo, įgijęs teisę vairuoti, atitinkamai turintis žinoti ir žinantis KET reikalavimus, tarp jų ir eismo per geležinkelio pervažas tvarką. Nepaisant to, ji neįsitikinusi, ar visiškai pakeltas užtvaras bei dega eismą leidžiantis šviesoforo signalas, įvažiavo į geležinkelio pervažą. Tokios aplinkybės rodo V. K. veikus neatsargia kaltės forma – nerūpestingumu.
Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 168 punktas). Duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Eismo dalyviui draudžiama įvažiuoti ar įeiti į geležinkelio pervažą, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis, savavališkai pakelti užtvarą arba jį apvažiuoti (apeiti) (KET 170.3 punktas). Eismo dalyviui draudžiama įvažiuoti į geležinkelio pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti geležinkelio pervažoje (KET 170.4).
Iš byloje esančių duomenų (vaizdo įrašo) bei pačios administracinėn atsakomybėn patrauktosios duotų paaiškinimų, byloje neginčijamai nustatyta, jog byloje nėra pagrindo pareiškėjos nurodytais motyvais naikinti priimto nutarimo ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).
V. K. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo poreikį argumentuoja tuo, kad teisės atėmimas vairuoti transporto priemones paveiks jos darbinę veiklą ir asmeninį gyvenimą, t. y. teisės vairuoti transporto priemonės neturėjimas labai apsunkins jos gyvenimą, nes vairuotojo pažymėjimo reikalingumas tiesiogiai susijęs su darbu, kad galėtų išlaikyti šeimą. Yra išsituokusi, dviejų vaikų mama – nepilnametė dukra gyvena su ja, jos pajamos iš darbinės veiklos yra vienintelės jos ir jos dukros pragyvenimo šaltinis. Pareiškėjai neturint teisės vairuoti, yra pažeidžiamos jos ir vaiko teisės į elementarų pragyvenimą. Pilnametė dukra, yra studentė, pati pajamų neturi, todėl turi išlaikyti ir ją. Nėra anksčiau bausta už tokio pobūdžio pažeidimus ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Turi daugiau kaip 13 metų vairavimo patirtį, yra atsakinga ir patyrusi vairuotoja, nebausta už piktybinius, chuliganiškus, sistemingus pažeidimus. Vertindamas šiuos argumentus, teismas pažymi, kad pareiškėjos išdėstytos aplinkybės neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai turėtų būti netaikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesių terminui. V. K. deklaratyvus paaiškinimas, netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, vertinamas kaip formalus motyvas, realizuojant galimybę pasinaudoti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata. Atsakomybėn patraukta V. K. kartu su skundu nepateikė jokių papildomų duomenų, kurių vertinimas bendroje apimtyje su visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga įrodytų jos skunde egzistuojančių aplinkybių faktą ir visiškai nutylint aplinkybes dėl ankstesnių jos pačios padarytų administracinių nusižengimų (turi galiojančių nuobaudų). V. K. skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių jai neturėtų būti atimta teisė vairuoti, susidarė daug anksčiau nei padarytas šis administracinis nusižengimas, kuris atsirado dėl pareiškėjos lengvabūdiško ir neatidaus elgesio.
Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl to, kad pasirūpinti šeimos interesais, bei sklandžiu darbo funkcijų vykdymui, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kas galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. V. K., žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra svarbi ne tik darbinių funkcijų vykdyme, bet ir jos asmeniniame gyvenime šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui, nes kaip teisingai atkreiptas dėmesys atsiliepime į skundą, jai paskirtos straipsnių sankcijose numatytos minimalios poveikio priemonės bei minimalūs terminai. Esant šioms aplinkybėms V. K. skunde nurodyti argumentai neleidžia teigti, kad V. K. paskirtos aiškiai per griežtos, neteisingos, jos padarytų administracinių nusižengimų pavojingumui neproporcingos bausmės. Šie jos argumentai yra siejami tik su jos pačios nesutikimu su institucijos priėmusios sprendimą atliktu faktinių aplinkybių, reikšmingų bausmių skyrimui, vertinimu, tačiau tai niekaip nepagrindžia V. K. teiginių, kad instituciją išnagrinėjusi jo padarytus administracinius nusižengimus netinkamai taikė ANK nuostatas.
Skiriant nuobaudas teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir administracinės atsakomybės tikslus, asmenį charakterizuojančią medžiagą – V. K. anksčiau administracine tvarka bausta, turi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, kas suteikia pagrindo manyti, jog V. K. nėra linkusi laikytis nustatytų teisės reikalavimų bei suponuoja išvadą teismui, jog iš esmės ji gailisi tik dėl kilusių pasekmių, o ne dėl padarytų nusižengimų. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu neigė padariusi nusižengimą bei sau priimtinai vertino nusižengimo padarymo aplinkybes.
V. K. kartu su skundu pateikė charakterizuojančius duomenis – pažymą iš (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. K. nuo 2025 m. gegužės 5 d. dirba (duomenys neskelbtini), darbuotojos darbo funkcijoms atlikti yra būtinas vairuotojo pažymėjimas. Augina nepilnametę dukrą G. B., gimusią (duomenys neskelbtini).
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, nurodo, kad V. K. minimaliai trukmei taikytos ANK 421 straipsnio 2 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams, atitinka pareiškėjos padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, V. K. asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtų galima netaikyti pareiškėjai paskirtos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo). Keisti skundžiamą Šiaulių AVPK 2025 m. balandžio 18 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje pagrindo nėra, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktos V. K. skundas netenkinamas, o skundžiamas Šiaulių AVPK 2025 m. balandžio 18 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
pareiškėjos V. K. skundo netenkinti ir jį atmesti.
Palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40- ANR_N-3679-2025 nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.