- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-11
- Bylos Nr.
- I2-9989-1247/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01129-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Linas Baublys, Justina Nasutavičienė, Ieva Saudargaitė
- Pareiškėjas
- G. L.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas G. L. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašo:
i) panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2025 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. LTU-16-00172746 (toliau – ir Sprendimas I), kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti vizą (skunde ginčijamą sprendimą priėmė Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos federacijoje (toliau – ir Ambasada), o atsakovu, remiantis administracinių teismų praktika, šioje skundo dalyje yra Ministerija);
ii) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 25S59866 (toliau – ir Sprendimas II), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2027 m. rugpjūčio 31 d.
2. Skundą pareiškėjas grindžia šiais pagrindiniais argumentais.
2.1. Pareiškėjui nuo 2023 m. liepos 25 d. buvo išduota daugkartinė Šengeno viza Nr. 004388509, kurios pagrindu jis reguliariai vykdavo iš Rusijos į Lietuvą pas savo žmoną O. S., kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė ir gyvena (duomenys neskelbtini). Vizų centras „VFS Global“ neinformavo pareiškėjo, kad 2023 metų kovo mėnesį įsigaliojus naujam teisės aktui dėl sankcijų, Rusijos Federacijos piliečiams su Šengeno viza tranzitu draudžiama vykti per Estijos teritoriją. 2023 m. liepos 25 d. pareiškėjas autobusu vyko maršrutu Sankt Peterburgas–Ryga, planuodamas iš Rygos persėsti į autobusą į Vilnių pas savo žmoną, tačiau Estijos pasienio poste Narvoje jis buvo išlaipintas iš autobuso Estijos muitinės pareigūnų ir tą pačią dieną grąžintas atgal į Sankt Peterburgą. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis negali vykti tranzitu per Estiją į Lietuvą. Pasak pareiškėjo, Estijos muitinės pareigūnai pase paliko vadinamąjį „juodą“ anspaudą. Tą pačią dieną, 2023 m. liepos 25 d., pareiškėjas vėl išvyko į Lietuvą, šį kartą – tranzitu per Baltarusiją ir atvyko į Vilnių. Pareiškėjas pabrėžė, kad, būdamas Lietuvoje, nepadarė jokių teisės pažeidimų, niekada nepažeidė įstatymų ir nekėlė jokios grėsmės visuomenei.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjas nurodo, kad jis ir jo žmona yra senjorai. Pareiškėjo žmona – Lietuvos Respublikos pilietė, šiuo metu atsigaunanti po sunkios operacijos, dėl sveikatos būklės ji dažnai turi lankytis gydymo įstaigose Lietuvoje, todėl jai itin reikalinga nuolatinė pareiškėjo pagalba.
2.3. Pareiškėjas 2025 m. liepos 1 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad supranta atsisakymo suteikti vizą priežastis ir tikisi, kad politinė padėtis pasaulyje labai greitai pasikeis ir visos šalys atkurs diplomatinius santykius. Nurodė, kad yra pensininkas, baigė universitetą ir įgijo statybos bakalauro laipsnį, dėstė universitete, taip pat dirbo statybose – statė mokyklas, darželius, ligonines, stadionus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo Migracijos departamento atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
4.1. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą II, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka) 5, 37, 38.3 ir 39 punktais. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą I, įvertino su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvadą bei nustatė, kad pareiškėjas Valstybės saugumo departamento pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui dėl jo darbo santykių. Migracijos departamentas padarė išvadą, jog asmens asmeninis interesas atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus, nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais, bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos asmeniui leisti atvykti į ją ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės saugumo interesų.
4.2. Migracijos departamentas, vertindamas individualias su pareiškėju susijusias aplinkybes, įvertinęs asmens šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad asmens sutuoktinė – Lietuvos Respublikos pilietė, deklaravusi Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą. Migracijos departamento vertinimu, nors ir yra nustatyti asmens šeiminiai ryšiai su Lietuvoje gyvenančia pareiškėjo sutuoktine, šie ryšiai negali būti vertinami aukščiau už asmens galimą grėsmę valstybės saugumui, todėl laikytina, jog surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad asmens interesas atvykti į Lietuvą negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
4.3. Sprendimas II priimtas įvertinus Valstybės saugumo departamento išvadą bei su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, jas sistemiškai įvertinus nuspręsta, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas būti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Sprendime II tinkamai pagrįstas taikomos poveikio priemonės proporcingumas, taip pat jis yra pakankamai motyvuotas, priimtas individualiai įvertinus svarbias aplinkybes.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Ministerija atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovės Ministerijos atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
Šalies argumentai
6.1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje 2024 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą, prašyme nurodydamas kelionės tikslą – kelionės ir draugų lankymas (23 punktas), informacijos apie buvimo vietą nenurodė, pažymėjo „prašoma leisti atvykti daug kartų“ (nors ketina Lietuvoje būti tik 3 dienas). Lietuvos Respublikos konsulinis pareigūnas 2025 m. sausio 15 d., nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti Šengeno vizą bei pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi (jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas) bei Valstybės saugumo departamento 2024 m. gegužės 9 d. raštu „Dėl išankstinių konsultacijų Lietuvos nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje ir užsieniečių kategorijų pakeitimo“, naudodamasis Lietuvos vizų informacine sistema, kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą. Valstybės saugumo departamentas 2025 m. vasario 13 d. konsuliniam pareigūnui pranešė, kad, jo vertinimu, pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, todėl rekomendavo neišduoti Šengeno C tipo vizos.
6.2. Kaip pabrėžia Ministerija, tarptautinės teisės požiūriu, užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Remiantis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas. Europos Sąjungos ir nacionaliniai teisės aktai nesuteikia įgaliojimų Ministerijos ar konsuliniams pareigūnams užsienyje rinkti informaciją dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui ar gautą informaciją, remiantis Žvalgybos įstatymu, įvertinti dėl užsieniečio keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Būtent Valstybės saugumo departamentas, būdamas specializuota už nacionalinį saugumą atsakinga institucija, pati renkanti ir vertinanti reikšmingą informaciją (faktus) Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais yra sprendžiančioji institucija dėl užsieniečio, siekiančio gauti Šengeno vizą atvykti į Lietuvą, galimai keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui.
6.3. Įstatymų leidėjas, priimdamas Įstatymą ir suteikdamas Valstybės saugumo departamentui įgaliojimus atlikti užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, nulėmė tai, kad konsuliniam pareigūnui Valstybės saugumo departamento pateikiama išvada dėl Šengeno vizos prašančio užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, pasak Ministerijos, ir yra kompetentingo viešojo administravimo subjekto – Valstybės saugumo departamento priimtas sprendimas, besąlygiškai sukeliantis neigiamas pasekmes užsieniečiui – draudimą atvykti ar įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Taigi, ir šiuo atveju Valstybės saugumo departamentui konsuliniam pareigūnui pateikus išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, kuri konsuliniam pareigūnui yra privaloma, o ne rekomendacinė, Šengeno viza pareiškėjui negalėjo būti išduota. Nei konsuliniams pareigūnams užsienyje, nei Ministerijai nėra suteikta teisė kvestionuoti Valstybės saugumo departamento išvadą dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui.
6.4. Konsulinis pareigūnas neturi įgaliojimų įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes taip, kad padarytų išvadą, priešingą Valstybės saugumo departamento vertinimui, t. y. išvadą, kad pareiškėjas nekelia grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Tokiu atveju konsulinis pareigūnas privalo panaikinti užsieniečiui išduotą vizą. Kvestionuodamas Valstybės saugumo departamento išvadą dėl užsieniečio keliamo grėsmės Lietuvos valstybės saugumui ir nepaisydamas tokios Valstybės saugumo departamento išvados, konsulinis pareigūnas akivaizdžiai piktnaudžiautų tarnybine padėtimi ir viršytų savo tarnybos įgaliojimus, nes atliktų veiksmus, kurie priskirtini kito asmens – Valstybės saugumo departamento kompetencijai. Todėl užsienietis, nesutikdamas su Valstybės saugumo departamento išvada dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, šį sprendimą (išvadą), pasak Ministerijos, pirmiausia, turi užginčyti teisme.
6.5. Remiantis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), 32 straipsnio 2 dalimi, sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą. Šiame kontekste atsakovė pabrėžia, kad, kaip yra išaiškinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, asmuo turi turėti galimybę sužinoti dėl jo priimto sprendimo motyvus arba perskaitęs patį sprendimą, arba, jo prašymu, jam pranešus šiuos motyvus.
Atsiliepimas
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
8. Valstybės saugumo departamento atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
8.1. Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia Valstybės saugumo departamentą atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, pateikė vertinimą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę vidaus saugumui ir rekomendavo neišduoti Šengeno vizos pareiškėjui. Valstybės saugumo departamento turimais duomenimis, pareiškėjas nuo 1977 m. rugpjūčio 5 d. iki 2004 m. lapkričio 24 d. tarnavo Rusijos Federacijos ginkluotosiose pajėgose, todėl privalėjo ir privalo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, pareiškėjas gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui.
8.2. Valstybės saugumo departamento kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę ar tarnavę valstybės ar teisėsaugos institucijose, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose objektuose, ekonominiuose sektoriuose, ginkluotosiose pajėgose ar visuomeninėse organizacijose. Valstybės saugumo departamento kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ar turėdami teisėtą pagrindą nuolat atvykti, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus (lot. modus operandi) ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį vertinimą, Valstybės saugumo departamentas numato, kad pareiškėjui išdavus vizą ir turint galimybę atvykti į Lietuvą jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
8.3. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo gyventi, vizos išdavimo ir atvykimo į Lietuvą klausimą. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai.
8.4. Pabrėžiama, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduodamos vizos, neatima iš Valstybės saugumo departamento teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui. Tokia aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį tikėtis, jog jam nuolat bus išduodamos vizos atitinkamai pagrindais. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kokias aplinkybės neteisingai nustatė ar nenustatė Lietuvos Respublikos ambasada ar Migracijos departamentas, taip pat nepateikė faktinių duomenų, paneigiančių Valstybės saugumo departamento nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
9. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. 25S59866, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2027 m. rugpjūčio 31 d., ir dėl Ambasados 2025 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. LTU-16-00172746, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti vizą. Šiame kontekste pažymėtina, jog nors patikslintame prašyme nurodoma, kad prašoma panaikinti 2025 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. LTU-16-00172746, kurį priėmė Ministerija, tai vertintina kaip apsirikimas (nulemtas to, kad šioje administracinės bylos dalyje atsakove nurodyta Ministerija), o ginčijamas būtent Ambasados 2025 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. LTU-16-00172746.
10. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir rašytiniais šalių paaiškinimais, nustatytos šios nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios faktinės aplinkybės.
10.1. G. L. 2024 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą Ambasadai, prašydamas išduoti Šengeno vizą. G. L. kartu su prašymu dėl Šengeno vizos išdavimo pateikė tarpininkavimo raštą, kuriame G. L. kvietėja nurodyta jo žmona, Lietuvos Respublikos pilietė O. S. (santuoka sudaryta 2023 m. birželio 5 d. Sankt Peterburge). Tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjo planuojamo buvimo Lietuvos Respublikoje dienų skaičius – 90, numatoma atvykimo data – 2025 m. vasario 1 d., o išvykimo data – 2025 m. gruodžio 31 d., tikslas – šeimos ir draugų lankymas.
10.2. Ambasada konsultavosi dėl Šengeno vizos suteikimo G. L. per Nacionalinę vizų informacinę sistemą (toliau – N.VIS) su Valstybės saugumo departamentu. Valstybės saugumo departamentas 2025 m. vasario 13 d. pateiktoje išvadoje nurodė, kad, jo vertinimu, G. L. kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, todėl rekomenduoja neišduoti jam Šengeno C tipo vizos. Valstybės saugumo departamentas pažymėjo, kad, tarnaudamas Rusijos Federacijos ginkluotosiose pajėgose, G. L. privalėjo būti lojalus Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui; G. L. gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui, jis gali būti išnaudotas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Kartu Valstybės saugumo departamentas pažymėjo, kad, jeigu, Ministerija, įvertinusi visas susijusias aplinkybes, priims sprendimą užsieniečiui neišduoti vizos, prašo siūlyti Migracijos departamentui įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui.
10.3. Ambasada 2025 m. vasario 24 d. sprendimu (Sprendimas I) (pateiktas standartine pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis forma), išnagrinėjusi G. L. prašymą, atsisakė jam išduoti Šengeno vizą. Nurodant sprendimo priežastis, pažymėta, kad viena ar kelios valstybės G. L. laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Sprendime I taip pat pažymėta, kad Lietuva yra valstybė narė, prieštaraujanti vizos išdavimui.
10.4. Byloje pateiktas Ambasados įgalioto ministro 2025 m. vasario 24 d. sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą Nr. LTU-16-00172746. Jame nurodyta, kad, nagrinėjant prašymą išduoti Šengeno vizą, per N.VIS buvo vykdomos konsultacijos dėl vizos išdavimo su Valstybės saugumo departamentu, kuris, atsakydamas į konsultacijos prašymą, nurodė, kad „VSD vertinimu, Rusijos Federacijos pilietis G. L., gim. (duomenys neskelbtini), kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, todėl vadovaudamasis EP ir Tarybos reglamento (Šengeno sienų kodeksas) 6 str. 1 d. (e) p. ir UTPĮ 4 str. 4 d. VSD rekomenduoja neišduoti jam Šengeno C tipo vizos. Tarnaudamas Rusijos Federacijos ginkluotosiose pajėgose, G. L. privalėjo būti lojalus Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Jis gali būti išnaudotas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Jeigu, LR URM įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas užsieniečiui neišduoti vizos, prašome siūlyti Migracijos departamentui įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui (šiuo atveju UTPĮ 133 str. 10 d. nurodytų galimų informacijos neteikimo užsieniečiui aplinkybių nėra)“. Atsižvelgiant į išdėstytą bei vadovaujantis Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunkčiu, nuspręsta atsisakyti išduoti Šengeno vizą G. L.
10.5. Migracijos Departamentas 2025 m. kovo 1 d. priėmė sprendimą Nr. 25S59866 (Sprendimas II), kuriuo nusprendė uždrausti G. L. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2027 m. rugpjūčio 31 d. dėl to, kad asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendime II pažymėta, kad dėl tarnybos Rusijos Federacijos ginkluotosiose pajėgose asmuo privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad asmuo ir ateityje atvykęs į Lietuvos Respubliką gali būti išnaudotas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo, todėl asmens atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime II atsižvelgta į Valstybės saugumo departamento per N.VIS pateikė neigiamą atsakymą į elektroninį paklausimą dėl Šengeno vizos asmeniui išdavimo. Sprendime II vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jam nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinė viza; jis turėjo Lietuvos Respublikos išduotą Šengeno vizą, galiojusią nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2024 m. sausio 20 d.; nenustatyta, kad asmeniui būtų išduota kitos šalies Šengeno viza; duomenų apie asmens įdarbinimą Lietuvos Respublikoje nėra. Migracijos departamentas, vertindamas asmens šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad asmens sutuoktinis – Lietuvos Respublikos pilietė O. S. yra deklaravusi Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą. Nustatyta ir tai, kad Sprendimu II Ambasada nusprendė asmeniui atsisakyti išduoti Šengeno vizą, nes viena ar kelios valstybės narės pareiškėją laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Migracijos departamentas pažymėjo, kad asmuo Valstybės saugumo departamento pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui dėl jo darbo santykių. Migracijos departamentas konstatavo, kad, įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, yra pagrindas daryti išvadą, jog asmens asmeninis interesas atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Valstybės saugumo departamento vertinimu, asmuo gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Migracijos departamento vertinimu, asmeniui uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Migracijos departamentas, įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei 5 metai), kad buvo nustatyta, jog asmens atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, į kompetentingos valstybės institucijos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (5 metus), kad asmens (patikrinus duomenis informacinėse sistemose) šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis buvo nustatyti, atsižvelgęs į Tvarkos 37, 38.3 ir 39 punktus bei vadovaujantis 5 punktu, konstatavo, kad asmeniui nustatytinas 2,5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Tokį laikotarpį Migracijos departamentas vertino kaip proporcingą.
10.6. Pareiškėjas apie Sprendimą II informuotas pateikiant standartinę informavimo apie sprendimą formą, pats Sprendimas II pareiškėjui nebuvo įteiktas.
11. Kaip minėta, pareiškėjas, ginčija Sprendimą I, kuriuo atsisakyta jam išduoti Šengeno vizą, ir Sprendimą II, kuriuo jam uždrausta 30 mėnesių atvykti į Lietuvos Respubliką.
11.1. Remiantis Įstatymo 2 straipsnio 27⁴ dalimi, Šengeno viza – vadovaujantis Vizų kodekso ir Šengeno teisyno nuostatomis, Šengeno valstybės išduodama viza, kuria užsieniečiui leidžiama atvykti į Šengeno valstybių teritoriją ir būti joje ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį arba vykti tranzitu per Šengeno valstybių teritoriją. Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse. Įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse. Šiuo atveju Šengeno vizą pareiškėjui išduoti atsisakyta Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunkčio pagrindu, konstatavus, kad G. L. kelia grėsmę vidaus saugumui. Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio, reglamentuojančio atsisakymą išduoti vizą, 1 dalies a punkto vi papunktį, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą pateikęs asmuo laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso 2 straipsnio 19 punkte.
11.2. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Migracijos departamentas Sprendimu II nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
11.3. Pažymėtina, kad aplinkybės, kurios turi būti nustatytos Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunkčio (asmuo laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės vidaus saugumui) ir Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies (užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui) taikymui savo esme yra tapačios. Šią išvadą patvirtina ir administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-675-624/2025). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau vertins, ar egzistavo faktinis pagrindas taikyti Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktį ir Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį.
14. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Ü. prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
15. Remiantis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas.
16. Šiuo atveju Ambasada, nagrinėdama Šengeno vizos išdavimo pareiškėjui klausimą, konsultavosi su Valstybės saugumo departamentu, kuris per N.VIS pateikė išvadą, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada paremta tuo, kad pareiškėjas, tarnaudamas Rusijos Federacijos ginkluotosiose pajėgose, privalėjo būti lojalus Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, jis gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui, jis gali būti išnaudotas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Minėta Valstybės saugumo išvada vadovavosi ir Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.
17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (pvz., 2018 m. balandžio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2024 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1561-520/2024).
18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos Federacijos piliečiams gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė (žr., pvz., 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023; kt.).
19. Susiformavusi vyraujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika taip pat patvirtina, kad net ir prieš ilgą laiką eitos pareigos Lietuvai priešiškų valstybių (Rusijos, Baltarusijos) ginkluotosiose pajėgose, valstybinėse institucijose, įmonėse laikomos pakankamu pagrindu grėsmei valstybės saugumui konstatuoti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1754-629/2024; 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2063-629/2024). Taip pat akcentuotina, jog lojalumo Rusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą byloje Nr. eA-2585-629/2023).
20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuoseklioje administracinių teismų praktikoje atskleistas asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo taisykles, sprendžia, kad šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo darbo patirtis (ilgalaikis tarnavimas Rusijos ginkluotosiose pajėgose – G. L. jose tarnavo nuo 1977 m. rugpjūčio 5 d. iki 2004 m. lapkričio 24 d.) sudaro prielaidas išvadai, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Vien tos aplinkybės, kad pareiškėjas yra pensininkas, nebetarnauja ginkluotosiose pajėgose, esamos geopolitinės situacijos kontekste, negali būti vertinamos kaip savaime reiškiančios, jog pareiškėjas nebekelia grėsmės valstybės saugumui. Kaip matyti iš administracinių teismų praktikos, tokios aplinkybės, jas vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu realią tikimybę, kad pareiškėjo ryšiai su ginkluotosiose pajėgose Rusijos Federacijos režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) gali aktualizuotis, nepaisant to, jog nuo šių ryšių susiformavimo praėjo tam tikras laiko tarpas. Toks asmuo gali būti išnaudojamas žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl kelia grėsmę nacionaliniam saugumui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023; 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2024 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-919-821/2024; 2024 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1275-1047/2024; 2024 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1561-520/2024; ir kt.).
21. Toliau teisėjų kolegija atskirai vertina Ambasados Sprendimo I atitiktį tokiems sprendimams keliamiems reikalavimams ir pasisako dėl papildomų šiame kontekste aktualių aspektų, susijusių su sprendimų dėl Šengeno vizos išdavimo priėmimu.
21.1. Šiuo atveju Sprendimas I priimtas užpildant standartinę pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formą, joje pažymint varnele, kad visą pareiškėjui atsisakyta išduoti, nes viena ar kelios valstybės jį laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Bylą nagrinėjant teisme taip pat buvo pateiktas atskiras Ambasados įgalioto ministro 2025 m. vasario 24 d. sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą Nr. LTU-16-00172746, kuriame nurodyti atsisakymo išduoti pareiškėjui Šengeno vizą motyvai. Šis sprendimas, taigi ir sprendimo atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą motyvai, pareiškėjui tapo žinomi tik bylą nagrinėjant administraciniame teisme. Vadinasi, šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kad Ambasada, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą priėmė du atskirus dokumentus – Sprendimą I standartizuota forma ir sprendimą su motyvais, kuriame nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir išdėstytas priimtas sprendimas.
21.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nereikalaujama, kad administracinis sprendimas būtų surašytas vientisame dokumente (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2024 m. gegužės 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-893-442/2024).
21.3. Konstatuotina, jog ta aplinkybė, kad sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą pateiktas ne kaip vientisas dokumentas, šioje administracinėje byloje nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų kontekste savaime nesudaro prielaidų panaikinti Sprendimą I. Kartu teisėjų kolegija, vertindama susiklosčiusią situaciją bylos faktinių aplinkybių visumos kontekste, atsižvelgusi, be kita ko, į tai, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės teikti išsamius paaiškinimus (pareiškėjo pasirinkimu – rašytinius) administracinės bylos nagrinėjimo metu, kad jis papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo, jog jam iš esmės žinomos ir suprantamos jo atžvilgiu priimtų sprendimų priežastys, daro išvadą, kad nėra prielaidų teigti, jog, atsakovui kartu su atsiliepimu į skundą teismui pateikus sprendimą su motyvais, kuris laikytinas vientiso sprendimo atsisakyti išduoti Šengeno vizą dalimi ir kuris iš esmės papildo sprendimą standartizuota forma (Sprendimą I), kuris buvo pateiktas pareiškėjui iki teisminio ginčo inicijavimo, pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės tinkamai įgyvendinti jo teisę į teisminę gynybą.
21.4. Pareiškėjo skunde ir pateiktuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduota viza, neatima iš Valstybės saugumo departamento teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023). Kartu pareiškėjas šiame kontekste negalėjo tikėtis, jog jam nuolat bus išduodamos vizos atitinkamais pagrindais. Kaip yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka, be kita ko, Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014). Taip pat pažymėtina, jog nors pareiškėjas ir jo sutuoktinė yra senjorai ir, kaip nurodo pareiškėjas, jo sutuoktinei reikalinga pagalba dėl jos sveikatos būklės, bylos medžiaga, be kita ko, patvirtina, kad pareiškėjo sutuoktinei tokia pagalba suteikiama ir pareiškėjo pilietybės valstybėje (pareiškėjo sutuoktinė 2024 m. gruodžio 9 – 21 d. gydėsi Sankt Peterburgo ligoninėje), todėl nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, neegzistuoja pagrindas teigti, kad pareiškėjo teisė į šeimos susijungimą negali būti įgyvendinta jo pilietybės valstybėje.
21.5. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas I yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti šią pareiškėjo skundo dalį ir panaikinti Sprendimą I.
22. Toliau teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl kai kurių aspektų, susijusių su Migracijos departamento Sprendimo II, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 30 mėnesių (2,5 metų), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, teisėtumu ir pagrįstumu.
22.1. Šioje administracinėje byloje jau konstatuota, kad, įvertinus, be kita ko, Valstybės saugumo departamento išvadoje pateiktus duomenis, šiuo atveju buvo pagrindas pareiškėją vertinti kaip galintį kelti grėsmę valstybės saugumui. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Migracijos departamentas turi teisę vadovautis Valstybės saugumo departamento išvada dėl asmens grėsmės vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.); Migracijos departamentas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo II turinį, daro išvadą, kad Migracijos departamentas sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmė ne tik remdamasis Valstybės saugumo departamento išvada, bet įvertinęs visumą su pareiškėju susijusių individualių aplinkybių – kad jam nebuvo išduotas leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinė viza, kad jis yra turėjęs Šengeno vizą (nuo 2023 m. liepos 25 d, iki 2024 m. sausio 20 d.), kad nenustatyta, jog jis turėtų kitos šalies Šengeno vizą, kad nėra duomenų apie asmens įdarbinimą Lietuvos Respublikoje, kad jo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė, deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, kad Ambasada priėmė Sprendimą I, kuriuo nusprendė jam atsisakyti išduoti Šengeno vizą, nes viena ar kelios valstybės narės pareiškėją laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Vadinasi, Sprendimas II pagrįstas visuma su pareiškėju susijusių, bes kita ko, sietinų su jo šeima, darbu, gyvenimo trukme Lietuvoje, aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.
22.2. Migracijos departamentas Sprendimu II uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių. Remiantis Tvarkos 31.1 papunkčiu, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju Valstybės saugumo departamentas siūlė uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Tvarkos 38.3 papunktį šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui, o pagal 39 punktą šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, šis laikotarpis mažinamas perpus. Šiuo atveju Migracijos departamentas, remdamasis, be kita ko, Tvarkos 38.3 papunkčiu, 39 punktu nustatė pareiškėjui 2,5 metų draudimo atvykti laikotarpį, t. y. draudimo atvykti laikotarpį nustatė, įvertinęs pareiškėjo šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, vertina, kad nustatytasis draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.
22.3. Pažymėtina ir tai, kad apie Migracijos departamento sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjas sužinojo, gavęs standartinį pranešimą apie jo priėmimą, kuriame nebuvo nurodyti sprendimo motyvai. Taigi, Migracijos departamento Sprendimo II išsamūs motyvai pareiškėjui tapo žinoma, jam kreipusis į teismą. Šiame kontekste teisėjų kolegija, įvertinusi susiklosčiusią situaciją bylos faktinių aplinkybių visumos kontekste, atsižvelgusi, be kita ko, į tai, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės teikti išsamius paaiškinimus (pareiškėjo pasirinkimu – rašytinius) administracinės bylos nagrinėjimo metu, kad jis papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo, jog jam iš esmės žinomos ir suprantamos jo atžvilgiu priimtų sprendimų priežastys, daro išvadą, kad nors pareiškėjas tik bylos nagrinėjimo teisme metu sužinojo išsamius minėto Migracijos departamento motyvus, jam buvo sudaryta galimybė savo galimai pažeistas teises tinkamai ginti teisme, ginčijant minėtą sprendimą, o šios aplinkybės savaime nesudaro prielaidų panaikinti Sprendimą II.
22.4. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas II yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti šią pareiškėjo skundo dalį ir jį panaikinti.
23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių, remiantis aktualia administracinių teismų praktika, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir panaikinti ginčijamus administracinius aktus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. L. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.