Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-588-856/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-19
Bylos Nr.: e2A-588-856/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-05458-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas: A. K.
Ieškovas: A. M.
Trečiasis asmuo: AB Swedbank.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-588-856/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05458-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.13; 2.4.5; 2.5.9; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

šiaulių apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-230-650/2020 pagal ieškovo A. M. netiesioginį ieškinį atsakovui A. K. dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ir daiktinių teisių įregistravimo, trečiasis asmuo AB Swedbank.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. M. netiesioginiu ieškiniu prašė: 1) nustatyti, kad jis turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į E. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą įpėdinio atsakovo A. K. vardu ir sąskaita; 2) nustatyti, kad ieškovas A. M. turi teisę įregistruoti atsakovo A. K. vardu ir sąskaita nuosavybės teisę į: 19,8 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12,7 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15,1 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0744 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 94/100 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centras paduodant prašymą įregistruoti nuosavybės teisę atsakovo A. K. vardu be jo sutikimo.

2. Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-10-641/2017, priteisė A. M. L. solidariai iš A. K. ir R. Ž. 35 120,48 Eur žalos atlyginimą su procesinėmis 5 procentų dydžio palūkanomis bei asmeniškai iš A. K. 4 150,25 Eur skolą su procesinėmis palūkanomis, 594 Eur žyminio mokesčio, 72,06 Eur vertimo išlaidų. Dėl priverstinio sprendimo vykdymo antstolio A. L. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

3. 2018 m. kovo 19 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi A. M. L. perleido A. M. visas iš sprendimo kylančias teises, todėl 2019-04-17 antstolis A. L. priėmė patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Išieškojimas iš R. Ž. vyko minimaliomis sumomis, antstoliui nurašant dalį jo darbo užmokesčio, o A. K. prie sprendimo vykdymo apskirtai neprisidėjo, nes neturėjo jokio turto ir pajamų.

4. (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo A. K. motina E. Ž., kurios palikimą iš pradžių buvo priėmęs jos anūkas R. Ž. (nuo 2015-09-24), tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu (įsiteisėjo 2019-04-15) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad būtent A. K. po motinos E. Ž. mirties priėmė jos palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Mirties dieną E. Ž. vardu Nekilnojamojo turto registre buvo registruoti: 19,8 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12,7 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15,1 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), bei 0,0744 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 94/100 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini).

5. Atsakovas A. K. 2019-07-15 kreipėsi į Šiaulių miesto 6-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimo faktas viešajame registre taip pat įregistruotas 2019-07-15, tačiau atsakovas nėra kreipęsis į Nekilnojamojo turto registrą dėl nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įregistravimo jo vardu. Šios savo teisės atsakovas neįgyvendina jau daugiau kaip 1,5 mėnesio, todėl visą šį laiką sprendimo priverstinį vykdymą atliekantis antstolis A. L. neturi galimybės nukreipti išieškojimo į turtą. Ieškovo vertinimu, tokiu savo neveikimu atsakovas pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, teises, todėl ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas turi neabejotiną, galiojančią ir neginčijamą reikalavimo teisę į atsakovą, kurią patvirtina sprendimas; atsakovas turi teisę gauti paveldėjimo teisės į turtą liudijimą ir jo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti savo nuosavybės teises (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 5 dalis), tačiau piktybiškai vengia šia savo teise pasinaudoti; atsakovo teisė yra galiojanti ir patvirtinta Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu bei Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi. Tokiu atsakovo neveikimu yra pažeidžiamos ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės, nes nėra jokio kito turto, išskyrus paveldimą turtą, į kurį ieškovas galėtų nukreipti savo reikalavimų pagal sprendimą patenkinimą.

Atsiliepimas

6. Atsakovas A. K. atsiliepime su ieškinio reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad nevengė priimti palikimo, kad tik 2019 m. liepos mėnesį jam buvo išduotas notaro liudijimas suteikiant teise gauti informaciją apie mirusios mamos E. Ž. turtą; atsakovas tą dabar ir darantis, gaunantis atsakymus apie motinos turtą, ir tuomet iškart kreipsis dėl paveldėjimo teisės liudijimo. Nei kreditorius, nei antstolis nesikreipė į atsakovą dėl informacijos, kodėl neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gavimo. Atsakovas nevengia registruoti nuosavybės teisių į turtą, pats ieškovas netinkamai įgyvendina savo, kaip kreditoriaus, teises šiuo nepagrįstu ieškiniu.

7. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad nėra ginčo dėl ieškovo reikalavimo teisės, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas piktybiškai atsisako įgyvendinti teisę gauti savo motinos paveldėjimo teisės liudijimą ir registruoti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Notaro liudijimas, suteikiantis teisę gauti duomenis, atsakovui išduotas 2019-07-15, t. y. tą pačią dieną, kai palikimo priėmimo faktas buvo išviešintas registre. Atsakovas nuo 2019-07-16 iki 2020-01-07 teikė paklausimus dėl turto, informacijos pateikimo į įvairias institucijas, bankus, todėl negalima teigti, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų. Teisę įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą atsakovas sieja su civiline byla, kurioje jo sutuoktinė reiškia išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo reikalavimą, pakeičiant išlaikymo formą į išlaikymą turtu, kurį atsakovas yra įgijęs teisę paveldėti. Atsakovas sutiko su reikalavimu, kad išlaikymas vaikui būtų teikiamas paveldimu turtu. Vaikas yra pirmos eilės išieškotojas, todėl jo interesai turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius. Susidariusio vaiko išlaikymo įsiskolinimo dydis atitiktų nekilnojamojo turto vertę, atėmus hipoteka įkeisto trečiajam asmeniui turto vertę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. kovo 19 d. sprendimu tenkino ieškovo A. M. netiesioginį ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ir daiktinių teisių įregistravimo.

9. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, jog atsakovas savo turimos teisės gauti paveldėjimo teisės liudijimą į E. Ž. turtą ir šias turtines teises įregistruoti neįgyvendina pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2019 metų liepos mėnesio. Nerealizuodamas savo paveldėjimo teisių, atsakovas iš esmės pažeidžia ieškovo turtines teises ir teisėtus interesus, užkirsdamas kelią vykdymo procese išsiieškoti priteistą skolą iš atsakovo paveldėto turto. Teismas iš antstolio pateiktos informacijos nustatė, kad 2019-08-29 dienai buvo likę išieškoti 39 936,79 Eur skolos ir 11 496,10 Eur procesinių palūkanų ieškovui A. M.. Ieškovas, kaip kreditorius, turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininko A. K. atžvilgiu, todėl jis turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises, pateikdamas prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir teikdamas prašymą nekilnojamojo turto registrui įregistruoti atsakovo nuosavybės teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą.

10. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas ir nurodo nevengiantis gauti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo bei nustatyta tvarka įregistruoti nuosavybės teisių į paveldėtą nekilnojamąjį turtą, argumentuodamas tuo, jog užtruko informacijos gavimas iš atitinkamų kredito bei kitų įstaigų dėl galimų E. Ž. piniginių lėšų bei kito turto turėjimo, tačiau tuo pačiu argumentuoja bei teikia duomenis, kad jis turi išlaikymo virš 20 000 Eur įsiskolinimą savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, o motinos palikimo pakaktų teikti išlaikymą savo vaikui ne tik periodinėmis išmokomis, bet ir turtu, ko ir siekiama dar vienu atsakovo atžvilgiu iškeltu civiliniu procesu (Liteko duomenimis nebaigta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-727-1031/2020). Taip pat atsakovas teikė byloje duomenis ir dar apie vieną jo atžvilgiu nagrinėjamą civilinę bylą pagal sutuoktinės A. K. ieškinį Šiaulių apygardos teismui dėl žalos atlyginimo.

11. Teismas nesirėmė minėtais atsakovo duomenimis ir juos atmetė kaip nepagrįstus, nes nurodytose civilinėse bylose nėra priimti galutiniai sprendimai atsakovo atžvilgiu ir nėra pagrindo CPK 182 straipsnio nuostatų taikymui; be to, nagrinėjamo ginčo atveju teisiškai reikšminga yra tai, jog patenkinus netiesioginį ieškinį bei įregistravus atsakovo turtines teises į paveldėtą turtą viešame registre, šis turtas gali būti realizuojamas ne tik ieškovo piniginiam reikalavimui patenkinti, o išieškojimas iš paveldėto turto vyktų bendra tvarka, atsižvelgiant į visų atsakovo, kaip skolininko, atžvilgiu turimų kreditorinių reikalavimų eiliškumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 664 straipsnis). Atsakovui, kaip testamentiniam palikėjos E. Ž. įpėdiniui, nebuvo jokių objektyvių kliūčių tinkamai įgyvendinti savo turtines teises paveldėjimo procedūroje bei savalaikiai kelių mėnesių terminu gauti reikiamą informaciją apie galimai turimą kitą motinos turtą ar turtines teises į pinigines lėšas, kilnojamuosius daiktus ir pan. Be to, ir notaras savo kompetencijos ribose gali papildyti asmeniui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą jei gauna naujus duomenis apie padidėjusią palikimo apimtį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio nuostatų pagrindu, todėl teismas sutiko su ieškovo argumentais ginče, kad atsakovo, kaip skolininko, pasirinkta pasyvi pozicija vykdymo procese ir paveldėjimo teisių įgyvendinime bei teikiamas prioritetas ne ieškovo, kaip išieškotojo, bet kitų asmenų (dar galimai būsimų kreditorių) turtinių interesų užtikrinimui, negali būti pateisinamas.

12. Teismas konstatavo, kad nekilnojamojo turto nuosavybės teisinės registracijos faktas nėra išimtinai tik su skolininko asmeniu susijusių teisių įgyvendinimas, nes yra siejamas ir su pareigų kitiems asmenims įgyvendinimu, todėl ieškovo ieškinio reikalavimus laikė pagrįstais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. M. ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. Per šį laikotarpį dėl nuolat patiriamo streso atsakovui pablogėjo sveikata, teko ne kartą lankytis pas gydytojus. Pirmosios instancijos teismui atsakovas buvo pateikęs duomenis apie savo sveikatą, kad jis darbingas tik 40 procentų. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas teikia naujus duomenis - 2020-03-23 atsakovui nustatytas 30 procentų darbingumas. Sergant ir dalyvaujant teisminiame procese, atsakovui reikėjo užklausti ir surinkti pažymas apie mamos nekilnojamąjį turtą, žemes, pinigines lėšas, esančias įvairiuose bankuose.

13.2. Teismas neteisingai įvertino įrodymus, apie kuriuos pasisakė skundžiamo sprendimo 17 punkte. Savo pirmos eilės išieškotojai dukrai S. K. atsakovas 2020-02-26 buvo skolingas 21 539,45 Eur, šiai dienai - 22 739,45 Eur. Tai yra pirmos eilės išieškotojas ir jo teisės negali būti pažeidžiamos. Teismui buvo pateikti duomenys apie jau išnagrinėtą, o ne nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-229-267/2020, pagal kurią iš atsakovo 2020-02-26 trečios eilės išieškotojai A. K. priteista 414 174,85 Eur.

13.3. Teismas iškėlė dalies trečiosios eilės išieškotojų teises ir nepaisė kitų, tame tarpe ir pirmos eilės išieškotojos, teisių. Bylos eigoje teismas nutarė į bylą įtraukti trečiosios eilės išieškotoją AB Swedbank, suteikti galimybę išsakyti savo nuomonę raštu, bet nuo bylos nagrinėjimo pradžios, turėdamas duomenis apie pirmosios eilės išieškotoją S. K., jos neįtraukė. Taip pat besibaigiant bylai teisėja gavo duomenis, kad A. K. iš atsakovo priteista 414 174,85 Eur ir 2020-02-26 nutarta išduoti vykdomąjį raštą. Šių dviejų išieškotojų išieškomos sumos yra didesnės už ieškovo A. M. ir AB „Swedbank“ išieškomas sumas.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

16. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – duomenis apie 2020-03-23 atsakovui nustatytą 30 procentų darbingumą. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Nagrinėjamu atveju apelianto naujai teikiamas rašytinis įrodymas neturi įtakos sprendžiant šalių ginčą, todėl teisėjų kolegija atsisako jį priimti.

17. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos iš šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020 ir kt.).

18. Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi, bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

19. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą atsakovo skola ieškovui nebuvo išieškota priverstine tvarka ir atsakovas jos laisva valia nėra sumokėjęs, todėl ieškovas, gindamas savo interesus, turėjo teisę pareikšti netiesioginį ieškinį, o pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas CK 6.68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sąlygas, pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, jog procesinis sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus, kadangi jame pateikta įrodymų ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialiosios teisės normų analizė, o tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo paveldimu turtu bei dėl atsakovo atžvilgiu nagrinėjamos civilinės bylos pagal sutuoktinės A. K. ieškinį dėl žalos atlyginimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, patenkinus netiesioginį ieškinį bei įregistravus atsakovo turtines teises į paveldėtą turtą viešame registre, šis turtas gali būti realizuojamas ne tik ieškovo piniginiam reikalavimui patenkinti, o išieškojimas iš paveldėto turto vyktų bendra tvarka, atsižvelgiant į visų atsakovo, kaip skolininko, atžvilgiu turimų kreditorinių reikalavimų eiliškumą. Apeliantas apeliacinio skundo argumentais šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigė.

21. Pažymėtina, kad būtent įstatyme įtvirtinti reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumas ir reikalavimų patenkinimo eilė (CPK 753-754 straipsniai), kuriais privalo vadovautis antstolis, vykdydamas išieškojimą, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepaisė išieškojimo eiliškumo, atmetami kaip nepagrįsti.

22. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ilgą laiką nerealizuodamas savo paveldėjimo teisių, atsakovas iš esmės pažeidžia ieškovo turtines teises ir teisėtus interesus, užkirsdamas kelią vykdymo procese išsiieškoti priteistą skolą iš atsakovo paveldėto turto. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė objektyvių aplinkybių, lėmusių apelianto pateisinamą vengimą realizuoti paveldėjimo teises.

23. Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas CK 6.68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sąlygas, pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį, apeliacinio skundo argumentai dėl išieškotojų S. K. ir A. K. neįtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis neturi teisinės reikšmės. Kita vertus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenų nustatyta, kad byloje atsakovo atstovė buvo pateikusi prašymą dėl privalomojo civilinės bylos stabdymo kol bus išnagrinėta Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjam civilinė byla Nr. e2-727-1031/2020 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl nepilnamečio vaiko S. K. išlaikymo formos pakeitimo; taip pat buvo prašoma įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu hipotekos kreditorių – AB Swedbank, kuriam yra įkeistas atsakovo motinos E. Ž. turtas adresu: (duomenys neskelbtini), ir šie daiktai įeina į ieškovo reikalavimų turinį. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 29 d. nutartimi atsakovo atstovės prašymus tenkino iš dalies – įtraukė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, AB Swedbank. Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas nebuvo pateikęs teismui prašymo į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti kitus asmenis. Dar daugiau, pažymėtina, kad iš LITEKO nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-727-1031/2020 atmetė ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl nepilnamečio vaiko S. K. išlaikymo formos pakeitimo. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-538-267/2020 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taip pat nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-229-267/2020 patvirtinta ieškovės A. K. ir atsakovo A. K. 2020 m. sausio 29 d. sudaryta taikos sutartis, pagal kurios sąlygas atsakovas A. K. pripažino ieškinį ir sutiko atlyginti A. K. 408 516,63 Eur turtinę žalą. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. e2-229-267/2020. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-476-357/2020 panaikino Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-229-267/2020, ir priėmė naują sprendimą – ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo atmetė.

24. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškovo teisę reikšti netiesioginį ieškinį, bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėIrena Stasiūnienė