Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

L. K. apklausiamas teisme kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies. Teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. sausio 24 d. vakare jis atvežė draugą namo. Kieme buvo pastatytas A. V. automobilis. Paklausė draugo, kas taip stato automobilį. Pastarasis jam atsakė, kad tai kaimyno automobilis. Išėjęs į lauką, draugas pamatė A. V.. Jis paklausė A. V.: ,,Kodėl taip netvarkingai statai mašiną, tavo kiemas yra šalia“. A. V. atsakė: ,,Čia ne tavo reikalas“. Jo draugas išėjo namo. O kaltinamasis pradėjo išvažinėti iš kiemo ir, kadangi automobilis stovėjo netvarkingai, negalėjo išsukti. Pavažiavo į priekį. Tuomet, jo automobiliui stovint šalia nukentėjusiojo automobilio, paskambino jo žmona, klausė kada jis atvažiuos. Norėjo jau padėti ragelį, tačiau pamatė, kad atsidaro jo automobilio durelės. Šalia stovėjo A., kuris pasakė: ,,Niekur tu nevažiuosi, tu sudraskei man mašiną, ar tu žinai, kas aš toks“. A. V. pradėjo traukti automobilio dureles į save, o kaltinamasis stengėsi jas uždaryti. L. K. rankos buvo ant automobilio durelių viršaus, tuomet jis pajuto stiprų skausmą, nes A. V. jam griebė už piršto. Kaltinamojo mašina pajudėjo atgal ir užgeso. Jis išlipo iš automobilio ir pasakė A. V.: ,,Ką tu išdarinėji?“. Tuomet iš karto pajuto brūkštelimą per veidą. Pagalvojo, kad tai peilis. Tada sudavė A. V. smūgį, pradėjo gintis. Nukentėjusysis tada jį sugriebė, po to pargriuvo ant žemės. Kaltinamasis sudavė jam dar smūgį. Kai atsistojo, girdėjo kažkokios moters balsą. Po to pasakė nukentėjusiajam, kad šis paleistų jo koją. Norėjo, kad nukentėjusysis jį paleistų, dėl to, suduodamas smūgius kojomis, stengėsi juo atsikratyti. A. V. jį paleido ir tada kaltinamasis dar sudavė smūgį koja. Šoko būsenoje įsėdo į automobilį, atvažiavo namo, buvo išsigandęs, žmona jam įpylė stikliuką vyno. Po to pro langą pamatė, kad kieme stovi policininkai. Jis juos įleido į namus, jam buvo užduoti klausimai, po to kartu su žmona išvažiavo į Lazdynų ligoninę, kur konstatavo piršto galiuko lūžį. Kitą dieną paskambino V. ir pasakė, kad buvo užėjęs A., norėjo taikytis, paliko telefono numerį. Tos muštynės truko gal 2‒3 minutes, viskas vyko staigiai. Pirmą smūgį sudavė kai jam brūkštelėjo per veidą, smūgiavo į veidą. Po to A. V. jį pargriovė, tada sudavė jam antrą kartą į veidą ir tuo momentu nukentėjusysis nuslydo žemyn. Vėliau atsirado moteriškė, o tada kaltinamasis spyrė A. V. koja. Vėliau išvažiavo namo. Mano, kad A. galėjo turėti rankose mašinos raktą, nes jis pajuto brūkštelėjimą per veidą. Kai jie kartu buvo pargriuvę, kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam ir atsistojo ant kojų, o jis laikėsi jam už kojos. L. K. prašė, kad jis jį paleistų. Tada sudavė A. V. koja ir šis jį paleido. Nematė, kad nukentėjusysis kraujavo. Smūgiavo du kartus dešine ranka ir vieną kartą koja. Žino, kad yra kaltas, tačiau konfliktas prasidėjo iš nukentėjusiojo pusės, nes jeigu jis nebūtų atidaręs kaltinamojo mašinos durų, to konflikto nebūtų, tačiau jis tęsė konfliktą. Mano, kad yra kaltas ir, jeigu reikės, gali atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą dėl sudaužytų akinių ir dėl dantų, tačiau ir jo pirštas buvo sulaužytas ir jis 2,5 mėn. negalėjo dirbti. Jis nebuvo atsitrenkęs į nukentėjusiojo automobilį. Paliko įvykio vietą, nes buvo šoko būsenoje. Sutinka, kad fizinis smurtas prieš žmogų viešoje vietoje yra nepriimtinas aplinkiniams ir trikdo visuomenės tvarką. Patvirtina, kad bent tris kartus sudavė nukentėjusiajam į veidą ir iš dalies pripažįsta, kad įvykdė tą veiką. Gulėjusiam nukentėjusiajam nebuvo sudavęs smūgių, tik suklupusiam. Bent vienas smūgis buvo suduotas į galvą po to, kai išgirdo moters balsą. Kai išgirdo moters šauksmą, sudavė dar vieną smūgį nukentėjusiajam (b. t. 2, b. l. 109–114).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. V. paaiškino, kad įvykio dienos vakare vežė savo dukrą namo po užsiėmimų muzikos būrelyje. Prisiparkavo teisingai daugiabučio namo aikštelėje apie 18 val. Privažiavo kaltinamojo automobilis, išlipo du žmonės, vienas iš jų jo kaimynas. Išgirdo negatyvias frazes savo atžvilgiu, kad neteisingai priparkavo savo automobilį. Tada pats išlipo, nuėjo prie kaimyno, paklausė: ,,Kokios problemos?“. Jam pasakė, kad jis netvarkingai parkuoja automobilį, kad ten kito kaimyno vieta. Kaimynas nuėjo namo, o automobilis liko savo vietoje. Jis nuėjo prie savo automobilio, dukra sėdėjo dešinėje pusėje, gale. Tada L. K. automobilis, agresyviai manevruodamas, užblokavo jam išėjimą ir galimybę paimti dukrą. Jis vos prasidaręs duris, išlipo ir pasakė jam: ,,Ką tu darai, man reikia paimti dukrą iš mašinos“. Kaltinamasis tuo metu kalbėjo su savo žmona telefonu. Po to kaltinamasis jam pasakė: ,,Nusiimk akinius“. Nukentėjusysis nurodė, kad savo automobilio dureles paliko apie 10 cm pravertas. Kaltinamojo automobilis pajudėjo ir nuvažiavo toliau. O A. V. kaire ranka laikė vairą, norėjo paimti dukrelę, kuomet kairės akies kampu pamatė, kad prasiveria durys ir, nespėjęs net visiškai pasisukti, gavo stiprų smūgį į galvos šoną. Nukrito jo akiniai, po kiek laiko pajuto bent du smūgius į veido sritį, į dantų, į nosies sritį. Neturėjo jėgų priešintis. Rankoje laikė automobilio raktelį, jokio peilio rankoje neturėjo. Buvo išvilktas iš automobilio, pargriautas ant kairiojo šono. Bent penkis kartus buvo daužomas su galva į betoną, po to išgirdo moters balsą. Apkabino L. K. šlaunį ir sakė moteriai kviesti policiją. Pajuto po to smūgį į viršutinę kūno dalį, kaltinamasis toliau jį mušė ir rankomis ir kojomis. Kai pradėjo moteris šaukti, kad kvies policiją, tada kaltinamasis greitai pasišalino iš įvykio vietos. Jis tada atsikėlė ir liudytojai pasakė automobilio numerį. Ji iškvietė policiją. Jo dukra pradėjo verkti. Stengėsi apraminti liudininkę, dukrą, liepė liudytojai jį nufotografuoti. Kai buvo namuose, atvažiavo greitoji, sustabdė kraujavimą, sutvarkė nosį. Po to atvažiavo policija, jiems pasakė, kad jam atrodė, jog kaltinamasis buvo neblaivus. Kaltinamajam nesudavė, rankos piršto jo nelaužė, savo veiksmais nieko neprovokavo. Tuo metu, dar prieš konfliktą, kai privažiavo L. K., o kaimynas buvo jau išėjęs, jis įsėdo į savo automobilį. Tuomet kaltinamasis privažiavo savo automobiliu labai arti, jie buvo susiglaudę. Jo ir nukentėjusiojo automobiliai vienas prie kito stovėjo savo kairėmis pusėmis. Tarp jų automobilių buvo siauras koridorius, apie 30 cm. Jis stovėjo prie automobilio, kai kaltinamasis jau privažiavo. Minėjo, kad jam buvo suduoti bent du smūgiai į veidą prieš išvelkant jį iš mašinos, po išvilkimo iš mašinos buvo suduoti bent penki smūgiai, tie smūgiai buvo suduoti koja, daugybė smūgių buvo suduota ranka į viršutinę kūno dalį, kai jis bandė atsistoti. Ten aikštelėje labai sunku rasti vietą, kaimynai dažnai konfliktuoja, tačiau kaltinamasis pasakė, kad tai ne jo vieta. Nesakė kaltinamajam, kad jis kliudė jo automobilį. Sakė tik, kad gali kliudyti. Kai priėjo prie kaltinamojo automobilio, durelės buvo pravertos. Jis jam pasakė, kad jam tik reikia dukrą iš mašinos paimti. Prilaikė dureles, kad jos netrenktų, nes galėjo subraižyti mašiną, bet tikrai negriebė už kaltinamojo už rankos, nelaužė piršto. Kaltinamasis tuo metu kalbėjo telefonu su žmona. Po to jam pasakė: ,,Nusiimk akinius“. Po to nukentėjusysis paleido dureles. Kaltinamasis tuo metu nebuvo išlipęs iš mašinos, neatliko jokių veiksmų. Vėliau buvo nuėjęs pas kaimyną, nes kaltinamasis pabėgo iš įvykio vietos, paėmė kaltinamojo telefono numerį, paliko savo. Nematė jokių sužalojimų ant kaltinamojo veido įvykio metu. Mano, kad jis sužeidė savo pirštą daužydamas jam į kaukolę. Jis jokių smurtinių veiksmų prieš kaltinamąjį neatliko, net neprovokavo jo. Nebuvo tokių žodžių, kad jis sakytų: ,,Tu sudraskei mano automobilį, tu niekur nevažiuosi, žinai, kas aš toks“. Civilinį ieškinį palaiko. Prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalas. Turi tik tuos čekius, kuriuos pateikė. Automobilio saloną nuo kraujo dėmių valė pats. Taip pat negalėjo dirbti su skaudančia galva. Šiuo metu statosi pats gyvenamąjį namą, niekur daugiau nedirba. Nedarbingumo lapelio neėmė, tačiau negalėjo tęsti namo statybos darbų kažkur dvi savaites. Įvertino tai civiliniame ieškinyje nurodyta suma (1 000 Eur). Jo nuostoliai buvo dar didesni. Buvo ligoninėje tos dienos vakare. Jis vykdo individualią veiklą ir šiuo metu stato sau namą. Neturtinė žala 1 600 Eur ‒ tai moralinė ir psichologinė žala, vaiko išgyvenimai (b. t. 2, b. l. 109–114).

Teisiamojo posėdžio metu specialistė Karolina Ginčienė nurodė, kad žino, jog į teismo posėdį yra pakviesta dėl jos pateiktos išvados Nr. G305 2023 m. Išvadą pateikė po L. K. apžiūros. Savo išvadą šioje dalyje palaiko, patvirtina, kad kaltinamajam buvo nustatytas kairės plaštakos penktojo piršto tolimojo pirštakaulio lūžis ir tokia trauma yra nebūdinga tyrimui nurodytoms aplinkybėms, t. y. kad buvo griebta už piršto ir pirštas buvo užlaužtas. Kadangi tai yra tolimasis piršto galas, mažas pirštakaulis dažniausiai lūžta tiesioginio trauminio poveikio metu, tai yra arba sutrenkiant kažkur, arba suduodant juo į kažkokį kietą, buką daiktą. Lenkimo metu, dažniausiai yra matomi raiščių plyšimai ir avulsiniai lūžiai. Šiuo atveju, tokie sužalojimai nenustatyti, o tai ir paneigia nurodytas aplinkybes. Kadangi tai yra tolimasis pirštakaulis, t. y. mažas ir smulkus kaulas. Jo lūžis nustatytas, o tai įrodo, kad buvo tiesioginis poveikis atsitrenkiant į kažkokį kietą, buką daiktą. Jeigu ranka buvo tarp automobilio durelių ir stogo, suspaudimo metu galėjo įvykti toks lūžis. Jeigu žmogus pats smūgiavo tos rankos kumščiu, taip pat, galėjo įvykti toks lūžis. Kaltinamajam, apžiūros metu, buvo nustatyti du įbrėžimai. Kairiajame skruoste viršutinėje lūpoje ir kairiajame lūpų kampe. Šie įbrėžimai yra veido nedideliame plote. Kadangi įbrėžimai yra siauri (0,2‒0,3 cm pločio) tai rodo, kad jie padaryti kietais, bukais riboto paviršiaus daiktais. Tai gali būti pavyzdžiui nagai ar raktai, pažeidimai buvo padaryti kažkokiu smulkiu, riboto paviršiaus kietu, buku daiktu. Kumščiu smūgiuojant, tokie įbrėžimai gali būti padaryti, jeigu būtų žiedas ant tos rankos ar pirštinių plastikiniai fragmentai. Nustatydama sužalojimų laiką, specialistė rėmėsi ligoninės pateiktu išrašu, kadangi jos apžiūros metu matyti įbrėžimai atitiko ligoninėje nustatytus sužalojimus. Ligoninėje apžiūros metu buvo nustatytas pirštakaulio lūžis. Pati apžiūros metu kraujosruvos nematė, tai buvo nustatyta medicinos dokumente. Plaštaka buvo sugipsuota, todėl ji nematė hematomų. Plaštaka buvo sugipsuota gipso langete, aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose poodinių kraujosruvų matoma nebuvo. Medicininiuose dokumentuose nurodyta poodinė kraujosruva, matomai buvo toje lokalizacijoje kur ir lūžis. Pirmiausiai pirštakaulio lūžis ir poodinė kraujosruva, tai vienas trauminis poveikis ir trys įbrėžimai, tai mažiausiai keturi trauminiai poveikiai. Kadangi tie įbrėžimai nedideliame plote, galima būtų sakyti, kad jie padaryti vienu veiksmu, bet kadangi trys lokalizacijos, tai trys trauminiai poveikiai. Jeigu buvo du kontaktuojantys paviršiai suspaudžiantis pirštakaulį, tai piršto lūžis galėjo įvykti. Ji atliko ir nukentėjusiojo apžiūrą šioje byloje ir surašė specialisto išvadą. Apžiūros metu nekentėjusiajam buvo nustatyti odos nubrozdinimai viršugalvyje, kairiajame smilkinyje, kairiajame maumenyje, kaktoje, nosyje. Įvertinus tai, kad tie nubrozdinimai yra nedideli, daugiausiai 1,5 cm skersmens, ir jie visi yra panašūs, tai rodytų, kad jie visi buvo padaryti kietais, bukais daiktais. Kadangi visi šie nubrozdinimai yra paviršiniai tai įrodo, kad su oda buvo nedidelis kontaktas. Kadangi labai skirtingos nubrozdinimų lokalizacijos, tai tikrai nebūdinga, kad kontaktas buvo vieną kartą į vieną kažkokį paviršių. Neatmetama tokia galimybė, kad tokie sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajam gavus kumščiu į veidą. Griūnant tokie sužalojimai nebūdingi, nes sužalojimų lokalizacija labai skirtinga. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacijos nebūdingos savęs žalojimui. Sužalojimas rodo, kad buvo slydimas kietu, buku daiktu (b. t. 2, b. l. 122–130).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. S. parodė, kad su A. V. yra pažįstama, nes buvo jo mokytoja. Tekdavo neišvengiamai bendrauti mokyklos reikalais. Kaltinamojo nepažįsta. Apie įvykį nurodė, kad (duomenys neskelbtini), gyvena jos mama. Tą vakarą ji ėjo aplankyti mamos. Tik įsukusi į vidinį kiemą, eidama, iš tolo, tai yra apie 6‒10 m, pamatė grumtynes, stačius du susikibusius vyrus. Skubėjo prie jų ir šaukė „kas čia vyksta, kas čia darosi, žmonės baikit“. Matė, kad kiemas tamsus, nieko daugiau nebuvo, vyrai grumėsi. Priėjo prie jų saugiu atstumu, tuo metu vienas iš jų buvo pargriautas ir kitas vyras, stovėdamas stačiomis smūgiavo jam kojomis. Smūgių kojomis buvo daugiau nei penki. Vėliau pasilenkus ar pritūpus buvo smūgiuojama rankomis gulėjusiam asmeniui. Ji nepažino nei vieno vyro iš besigrumiančių, nes tai buvo žiemos vakaras, tamsu. Balsų, riksmų, žodžių negirdėjo, girdėjo tik gulinčio asmens dejones, iš tų dejonių suprato, kad smūgiai buvo skausmingi. Gulintis asmuo bandė išvengti smūgių, riestis. Kai mušantis asmuo pasilenkė, ji bandė už kairiojo peties jį atitraukti. Tai buvo desperatiškas bandymas stabdyti tai, kas vyksta, nes tai nesiliovė. Pamačiusi, kad jos riksmas neduoda jokio efekto ir niekas neateina į pagalbą, ji pradėjo šaukti, kad kvies policija ir filmuoja. Buvo labai susijaudinusi, telefono rankose negalėjo išlaikyti. Po jos šių žodžių, pasilenkęs žmogus atsitiesė, stovėjo į ją nugara. Ji jo veido nematė, tuomet jis įsėdo į šalia stovėjusį automobilį ir išvažiavo. Bandė įsidėmėti automobilio numerius, jie buvo apšviesti. Nukentėjusysis pakartojo keletą kartų automobilio numerius ir atsistojęs jai pasakė, kad kviestų policiją. Tada ji paskambino 112, padavė telefoną ir A. V. tęsė pokalbį su bendruoju pagalbos centru (toliau ‒ BPC). Kai gulintis žmogus atsistojo, tada tik suprato, kad tai A. V.. Tada susivokė, kad buvo pradarytos automobilio jo durys ir išgirdo, kad mašinoje sėdi vaikas ir verkia. Skambindama į BPC, dispečeriui nurodė, kad buvo užpultas žmogus mažamečio vaiko akivaizdoje. Po skambučio į 112 pažiūrėjo į A. V. veidą, pamatė kraują aplink nosį, kaktą. Pasakė nukentėjusiajam, kad galės paliudyti, pasiūlė palaukti su juo, kol atvažiuos greitojo medicinos pagalba, bet nukentėjusysis jai pasakė, kad viskas gerai. A. V. išlaipino dukrą iš mašinos ir ją nuramino. Tada A. V. pasigedo automobilio raktelių ir savo akinių, jis paprašė padėti surasti jo daiktus. Kiemas buvo tamsus, jie ieškojo A. V. daiktų apgraibomis. Nukentėjusiojo automobilis kieme stovėjo šalia kito automobilio, priparkuotas buvo galu, automobilio „nosimi“ į laiptinę. Kai atvažiuoja pas mamą, ji taip pat, parkuoja toje vietoje automobilį. Nukentėjusiojo automobilio raktelius rado ant grindinio, ten kur vyko grumtinės, o akinių kieme nebuvo. Nukentėjusysis apžiūrėjo savo automobilį ir surado akinius automobilyje. A. V. davė jai savo telefono numerį ir pasakė, kad eina namo. Tada ji žvilgtelėjo į namo langus, tikėdamasi, kad kažkas dar matė šį įvykį. Ieškojo mačiusių įvykį, paskui nuėjo pas mamą. Po šio įvykio vakare ir kitos dienos ryte jautėsi labai neramiai, labai paliesta ir sujaudinta. Kitą rytą po įvykio pranešė direktorei, kad negali tokios būsenos eiti į darbą, tada kreipėsi į Nemenčinės psichikos sveikatos centrą prašydama pagalbos. Kai pamatė stačius du vyrus įsukusi į kiemą, tai buvo susikibę vyrai ir jie svirduliavo, galynėjosi, smūgių nematė. Jie taip stovėjo, kol vienas iš jų buvo pargriautas. Kai vienas pargriuvo, kitas, stovintis, smūgiavo kojomis. Jai atrodė, kad jis nesitaikė, o smūgiavo kur papuola. Mano, tai buvo penki smūgiai kojomis ir daugiau. Tai buvo įnirtingi, nesiliaujantys smūgiai. Ji tuo metu šaukė. Po smūgių kojomis stovintis žmogus pasilenkė ir smūgiavo dešine ranka. Ji smūgiuojantį asmenį tempė už kairės peties. Smūgių dešine ranka, buvo penki ir daugiau. Daugiau smūgių teko veido sričiai, tai yra veidui, kaktai, smilkiniams. Gulintis vyras tuo metu dejavo, bandė gultis ant šono, riestis, bandė gintis gulint, kiek galėjo. Smūgiavusio vyro veido nematė, nes jis buvo atsisukęs į ją nugara, pusiau šonu. Vyrai grumėsi tarp dviejų tvarkingai priparkuotų automobilių. Išvažiavęs automobilis stovėjo kiemo viduryje. Jis buvo pasiruošęs išvažiuoti, nepriparkuotas, o stovėjo tiesiog viduryje kiemo. Po jos raginimų baigti grumtines, kaltinamasis tęsė smurto veiksmus. Jai pasirodė, kad kaltinamojo automobilis nebuvo užgesęs, nes tamsoje švietė galiniai žibintai. Kaltinamasis, kai įsėdo į automobilį, labai greitai pajudėjo ir jai atrodo, kad užvedimo garso ji negirdėjo. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, liudytoja nurodė, kad negalėjo būti atliekamas toks veiksmas, kad stovėjęs žmogus nesmūgiavo, o bandė nustumti gulinčiojo rankas nuo savo kojos. Gulintysis gynėsi, o puolantis smūgiavo. Tai vyko iki penkių minučių. Tas automobilis, kuris ruošėsi išvažiuoti, buvo apie 4‒5 metrų atstumu nuo muštinių vietos (b. t. 2, b. l. 122–130).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. D. (V. D.) parodė, kad tą vakarą L. K. jį pavežė namo. Atvažiavo į kiemą ir kaltinamasis jo paklausė, kas čia taip stato mašinas. Liudytojas atsakė, kad nežino, kad automobilis matyt kažkurio kaimyno. Jie išlipo iš automobilio ir pamatė stovėjusį A. V. prie tos netvarkingai priparkuotos mašinos. Jis priėjo prie A. V., pasisveikino ir pasakė jam, kad automobilį reikia tvarkingiau pastatyti, nes buvo paliktas labai siauras pravažiavimas. Kaimynas A. V. jam pradėjo sakyti „kas tu toks? Ką čia tavo žemė?“. Jam L. K. pasakė: „Ką tu su juo čia kalbi, kažkoks agresyvus“. Tada jis apsisuko, priėjo prie kaltinamojo, iš jo mašinos pasiėmė savo meškerę, jie atsisveikino ir jis nuėjo namo. Atėjęs į savo butą, nusirengė ir priėjęs prie virtuvės lango, išgirdo, kad rėkia kažkokia moteris. Pažiūrėjo pro langą, pamatė, kad kaltinamojo automobilis išvažiuoja ir stovi A. V., o prie jo kažkokia moteris. Kitą dieną jam paskambino kaimynas ir papasakojo, kad A. V. nori taikytis ir paprašė numerio. Po šio pokalbio jis paskambino L. K., davė telefono numerį. Jam paskambino kaimynas iš antro aukšto. Jis ir kaltinamasis žvejojo kartu. Žvejybos metu vartojo alkoholį. Jis per apklausą ikiteisminio tyrimo metu negalėjo tvirtinti, kad kaltinamasis jam pasakė, jog sudavė A. V. 2‒3 smūgius. Patvirtina, kad viskas buvo taip, kaip nurodė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis jam sakė, kad trenkė A. V. delnu (b. t. 2, b. l. 122–130).

2023 m. sausio 25 d. protokole-pareiškime, pagal kurį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nurodyti duomenys patvirtina, kad A. V., pageidaujantis pareikšti apie įvykį parodė, kad 2023 m. sausio 24 d. 18.15 val., adresu (duomenys neskelbtini) namo, kieme, jam būnant automobilyje SEAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie jo priėjo vyras ir pradėjo žodinį konfliktą dėl automobilio parkavimo. Konflikto metu vyras, o būtent L. K. tyčia trenkė kakta į jo galvos kairę pusę, ištraukė jį iš automobilio ir daugiau nei porą kartų koja trenkė į galvos bei veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje apžiūros metu jam diagnozuota galvos poodinė hematoma apie 5 cm, nosies patinimas bei galvos srityje daugybiniai paviršiniai nubrozdinimai, paleistas gydytis ambulatoriškai. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl patirto fizinio skausmo (b. t. 1, b. l. 10–11).

2023 m. sausio 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos E. Rožkovienė tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes buvo nustatyta, jog 2023 m. sausio 24 d. 18.15 val. PRĮR registruotas įvykis Nr. 0123000045675, dėl to, kad prieš 5 min., kieme, pranešėją sumušė galimai neblaivus vyriškis. Vyrui 41 m., sumuštas veidas, nuskelti dantys, sąmoningas. Mušeika pasišalino automobiliu (markė nežinoma), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galimai neblaivus, link kur nenurodė, GMP, VPK informuoti. 2023 m. sausio 24 d. 20.19 val., atvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėjas A. V., kuris paaiškino, kad namo kieme, nepažįstamas asmuo, automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, pradėjo konfliktuoti dėl neva blogai pastatyto automobilio ir tada VW vairuotojas pranešėjui trenkė galva į nosį, po to, ištempė pranešėją iš automobilio SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo kojomis spardyti galvą. Atvykusi GMP 5603, apžiūrėjo nukentėjusį, tačiau šis pasakė, kad vyks į RVUL nuosavu transportu. Taip pat buvo nustatytas automobilio VW savininkas, pas kurį nuvykus paaiškėjo, kad tai L. K., kuris patvirtino, kad tarp jo ir nepažįstamo asmenes buvo kilęs konfliktas, kad jį pirmas puolė SEAT vairuotojas. Taip pat PRĮR ROIK 0123000045675 yra pridėtos 4 nuotraukos iš įvykio vietos (b. t. 1, b. l. 37–38).

2023 m. vasario 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. Kel tarnybiniame pranešime esančiais duomenimis nustatyta, kad nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš BK 140 straipsnio 1 dalyje į BK 284 straipsnį (b. t. 1, b. l. 22–27).

2023 m. sausio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrėjus kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), prie keturių aukštų daugiabučio namo, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), šalia 1-os laiptinės, pėdsakų, tinkamų fiksavimui neaptikta (b. t. 1, b. l. 56–58).

2023 m. sausio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada nustatyta, kad A. V. buvo nustatyti odos nubrozdinimai viršugalvyje, kairiame smilkinyje, kairiame momenyje, kaktoje, nosyje, poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje ir abiejų akių apatiniuose vokuose, 21-o ir 31-o dantų vainikų nuskilimai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir (ar), galimai, paviršiais, labiausiai tikėtina 2‒3 parų laikotarpyje iki apžiūros 2023 m. sausio 26 d. Sužalojimai, nustatyti A. V., tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. A. V. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. A. V. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad A. V. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Įvertinus sužalojimų lokalizacijos ir pobūdį, darytina išvada, kad jie nebūdingi griuvimui ir savęs žalojimui. A. V. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (b. t. 1, b. l. 77–78).

2023 m. gegužės 17 d. ir teismo posėdžio metu perklausus BPC pateiktą garso įrašą, nustatyta, kad 2023 m. sausio 24 d. moteris operatorei pasakojo, kad matė, kaip kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), mažo vaiko akivaizdoje, vyras „labai baisiai“ mušė „besivoliojusį vyrą“, sako, kad ji pradėjo „šaukti ir stumti juos“, įvykis jai sukėlė „tiesiog paniką“. Sako, kad stovi du automobiliai, kad nukentėjęs vyras jau gali kalbėti, o kitas vyras, kuris mušė, išvažiavo. Su operatore pradėjo kalbėti vyras, kuris atsako į operatorės klausimus. Jis prisistato A. V.. Sako, kad ką tik jį sumušė girtas vyras „pribėgo, su galva, dantys nuskelti, nosis“. Sako, kad tas vyras išvažiavo automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio markės nepastebėjo, jam atrodo „Passat“, universalas. Kur minėtas vyras pasišalino, jis nežino. Aiškina, kad konfliktas kilo dėl to, kad vyrui nepatiko, kaip jis priparkavo savo automobilį, t. y. sako: „jis užpuolė, nepatiko kaip priparkavo mašiną kažkur tai čia“. A. V. prašo iškviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą, sako, kad „sumuštas veidas, nuskelti dantys, nosis tokioj būsenoje, kraujas bėga“. Operatorė liepė laukti policijos ir greitosios medicinos pagalbos (b. t. 1, b. l. 48‒50).

2023 m. birželio 19 d. ir teismo posėdžio metu peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad atvykę pareigūnai prieina prie 5 buto, užeina į buto vidų. Koridoriuje matomas nukentėjusysis A. V. ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Į pareigūno klausimą, kas atsitiko, A. V. atsako: „Sumušė“. Greitosios pagalbos darbuotojai tarpusavyje kalba, vienas iš jų sako: „Niekuo tokiu nesiskundžia, tik galvos skausmu, matosi, čia apdaužyta“, kalbantis pakelia ranką, bet kurią vietą jis rodo, nesimato. Tuo metu A. V. pasakoja policijos pareigūnams konflikto aplinkybes (tyrimo metu nustatyta, kad konflikto dalyvis yra L. K.). A. V. nurodo, kad konflikto metu jis su L. K. apsižodžiavo dėl to, kad jis priparkavo savo automobilį svetimoje vietoje, o bandant jam išvažiuoti L. K. užblokavo jam kelią. A. V. pasakoja, kad konflikto metu jo automobilyje ant galinės sėdynės sėdėjo mažas vaikas, nepaisant to L. K. atidarė jo automobilio šonines dureles ir galva trenkė jam (A. V. imituoja kaip L. K. kakta jam trenkė) toliau pasakoja, kad L. K. ištraukė jį iš automobilio ir koja, judesiais iš viršaus į apačią, dar kelis kartus trenkė. Sako: „Dabar plombos išdaužytos, dantys išdaužyti“. Į pareigūno klausimą, kiek buvo smūgių, A. V. atsako, kad pirmas smūgis jam buvo suduotas kakta, tuo metu jis buvo su akiniais, o kai L. K. ištraukė jį iš automobilio, tada jis laikydamas L. K. už kojos įsikibo į pastarąjį, o L. K. traiškė jam galvą, sudavė penkis kartus. Matoma, kad A. V. pritupia, po jo nosimi ir ant dešinės pusės galvos, pakaušio srityje, yra raudonos spalvos dėmės. A. V. sako, kad jis L. K. nepuolė, nedaužė. Sako, kad jis L. K. nepažįsta, sako, kad greičiausiai, įvykio metu, pastarasis buvo girtas. Nurodo šio automobilio valstybinį numerį, kuris yra „(duomenys neskelbtini) ir automobilio markė ‒ „Passatas“ universalas. A. V. sako, kad pastarasis atvažiavo iš žvejybos kartu su draugu, t. y. jo (A. V.) kaimynu, kuris buvo tokios pačios būklės. A. V. nurodo, kad yra konflikto liudininkė, jis turi jos telefono numerį, kad ji skambino į bendrosios pagalbos centrą, kvietė policiją. A. V. sako, kad į ligoninę nevažiuos, lauks žmonos, kadangi namie yra maži vaikai. Išėjus į lauką, A. V. rodo policijos pareigūnams vietą, kur jis buvo sumuštas, policijos pareigūnas rado toje vietoje ant asfalto raudonos spalvos dėmes, kurias fotografuoja.

Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnai apžiūrinėja nuosavo namo kiemą. Kieme prisnigta. Kieme stovi sidabrinės spalvos automobilis, pareigūnas žibintuvėliu šviečia į automobilio saloną, sako, kad mato žvejybos įrankius. Pareigūnai eina prie nuosavo namo. Duris atidaro moteris su vaiku, pro duris, toliau koridoriuje, matomas L. K., ant jo veido, iš dešinės pusės prie viršutinės lūpos matosi nubrozdinimas. Pareigūnai įspėja, kad daromas vaizdo įrašas, prašo išvesti vaiką. Moteris, (nustatyta, kad tai L. K. žmona O.) sako pareigūnams, kad jos vyras namo grįžo išsigandęs, drebantis. Pareigūnai prašo L. K., pateikti asmens dokumentą. O. sako: „Bet šitas žmogus užpuolė ir pats iškvietė policiją“. Į pareigūno klausimą, ar ji buvo įvykio vietoje, O. atsako, kad ne. O. sako, kad jie irgi rašys pareiškimą. Matomas L. K., jis skundėsi, kad įtaria, jog jam sulaužė pirštą. Į pareigūno klausimą, ar jis vartojo alkoholį, atsako, kad žmona jam įpylė stikliuką vyno. Girdimas žmonos balsas, ji patvirtina, kad įpylė alkoholio. Pasak L. K., konfliktas kilo dėl to, kad jis su draugu V. pamatė, kad A. V. viduryje kelio pastatė savo automobilį. V. pasakė A. V., kad jis užėmė V. kaimyno vietą, paprašė patraukti automobilį. A. V. V. atsakė, kad kur nori, ten ir stato savo automobilį. Tada jis pasakė V., kad nekibtų prie A. V., kuris yra neadekvatus. V. nuėjo namo. Jam pradėjus važiuoti ir norint apsisukti teko privažiavo prie A. V. automobilio. Tada viskas ir prasidėjo. A. V. jam pasakė, kad jis kliudė pastarojo automobilį. Tuo metu jo automobilio langas buvo pradarytas, A. V. atidarė jo automobilio dureles ir pakibo ant jų, taip neleisdamas jų uždaryti. Jis paprašė pasitraukti nuo durelių. A. V. pradėjo laužyti (kalba nesuprantama) (b. t. 1, b. l. 51–55).

2023 m. balandžio 18 d. apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėti A. V. pateikti striukė, kurią jis vilkėjo įvykio metu, akiniai, kuriuos dėvėjo įvykio metu. Apžiūrima vyriška, su gobtuvu, žieminė, medžiaginė striukė, chaki spalvos, jos pamušalas juodas. Striukės viduje yra užrašas „E EVEREST“, dydis „M“. Striukė užsegama užtrauktuku priekyje, „paslėptu“ po atvartu bei fiksuojama lipduku užsegimu. Priekyje, išorėje yra 4 įleidžiamos kišenės, segamos užtrauktuku. Striukė nenauja, padėvėta. Striukės priekyje, viršuje, ant dešinės striukės rankovės, ant nugaros matomos netaisyklingos formos rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Taip pat kai kuriose vietose matomos purvo žymės. Apžiūrimi akiniai plonu, metaliniu rėmeliu ir skaidriais stiklais. Lęšiai viršuje sutvirtinti metaline pertvara, nosies pagalvėlės dengtos silikonu. Akinių kairė kojelė sulankstyta tvirtinimo vietoje. Kojelių antgaliai, juodi, plastmasiniai (b. t. 1, b. l. 112–114).

2023 m. sausio 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-03481-23) dėl to, kad pareiškėjas L. K., pageidaujantis pareikšti apie įvykį parodė, kad 2023 m. sausio 24 d. 18.15 val. adresu (duomenys neskelbtini) namo, kieme, kilo konfliktas su jo draugo V. D. kaimynu A. dėl, neva, apgadinto automobilio. Prie jo automobilio priėjo vyriškis ir rankomis laikėsi už durų viršaus nepaleisdamas jų, tada jis kaire ranka norėjo patraukti pastarojo rankas nuo savo durų, braukė savo kaire ranka per duris, kad šio rankos atsikabintų nuo jo durų, tuo metu pajuto didelį skausmą, asmuo sugriebė jam už rankos, labai skaudėjo mažąjį pirštą, po to šis paleido jo pirštą. Tada jis išlipo iš automobilio ir paklausė vyriškio: „Ką tu išdarinėji“. Po šių jo žodžių šis asmuo sudavė jam smūgį į veido sritį, prakirsdamas jam veidą prie lūpos, tokiais veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą. Dėl šio įvykio jam buvo sulaužytas kairės rankos mažasis pirštas, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. t. 2, b. l. 1–4).

Akistatos protokole (ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-03481-23) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad akistatos metu tarp nukentėjusiojo L. K. ir įtariamojo A. V. prieštaravimų pašalinti nepavyko (b. t. 2, b. l. 26–33).

2023 m. sausio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 305/203 (01) (ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-03481-23) nustatyta, kad L. K. nustatyti odos įbrėžimai kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame lūpų kampe, kairės plaštakos V-o piršto tolimojo pirštakaulio lūžis, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, padaryti paveikus kietais bukais, riboto paviršiaus daiktais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę 2023 m sausio 24 d., 21.28 val. Sužalojimai, nustatyti L. K. kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės plaštakos V-o piršto tolimojo pirštakaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. t. 2, b. l. 13–14).

2023 m balandžio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė Karolina Ginčienė specialisto paaiškinimais (ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-03481-23) nustatyta, kad 2023m. sausio 24 d. apie 18.15 val. padaryti sužalojimai L. K. galėjo būti padaryti mažiausiai 4-iais trauminiais poveikiais: po vieną trauminį poveikį padarant įbrėžimą kairiame skruoste; įbrėžimą viršutinės lūpos odoje; odos nubrozdinimą kairiame lūpų kampe; kairės plaštakos V piršto tolimojo pirštakaulio lūžį su poodine kraujosruva kairėje plaštakoje. L. K. nustatyti odos įbrėžimai padaryti kontaktuojant su kietais, bukais, riboto paviršiaus daiktais. Odos nubrozdinimas padarytas kontaktuojant su kietu, buku daiktu. Pirštakaulio lūžis su poodine kraujosruva padarytas kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar paviršiumi. Remiantis specialisto išvadoje Nr. G305/2023 (01) tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis (griebė už piršto ir jį užlaužė), įvertinus sužalojimo lokalizaciją bei pobūdį, mažai tikėtina, kad V pirštakaulio tolimasis pirštakaulis lūžo tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis. L. K. nustatyti sužalojimai visumoje, dėl kairės plaštakos V piršto tolimojo pirštakaulio lūžio kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai odos įbrėžimai, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Atskirai kairės plaštakos V piršto tolimojo pirštakaulio lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. t. 2, b. l. 17–19).

2023 m. liepos 20 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03481-23 nutrauktas (b. t. 2, b. l. 34–52).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu L. K. pripažino savo kaltę tik iš dalies, nurodydamas, kad jis bent tris kartus sudavė nukentėjusiajam į veidą ir vieną kartą koja. Tačiau byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suduota daugiau smūgių nei nurodo kaltinamasis. Šią aplinkybę patvirtina specialisto išvadoje esantys duomenys, kuomet buvo pažymėta, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Taip pat liudytoja J. S. parodė mačiusi, kad stovėjęs asmuo smūgiavo kojomis pargriuvusį asmenį, smūgiai buvo įnirtingi, nepaisant jos riksmų, nebuvo liautasi, gulėjusiam asmeniui buvo suduoti bent penki smūgiai kojomis. Vėliau, po smūgių kojomis, stovėjęs žmogus pasilenkė ir smūgiavo gulėjusiam asmeniui dešine ranka penkis ir daugiau kartų. VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam diagnozuoti galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas; trumpalaikis sąmonės netekimas, trunkantis mažiau nei 30 sekundžių; nosies paviršinį sužalojimas, sumušimas; kaklo paviršinis sužalojimas, sumušimas (b. t. 1, b. l. 68). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pateikė iš karto po įvykio darytas fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti jam padaryti sužalojimai ‒ nukentėjusiojo veidas smarkiai kruvinas, matyti dantų nuskilimai, galvos paviršiaus nubrozdinimai (b. t. 1, b. l. 92–109). Šie sužalojimai, kaip ir nukentėjusiojo nurodytos įvykio aplinkybės, taip pat yra užfiksuoti į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose. Teismo posėdžio metu perklausus BPC pateikto telefoninio skambučio garso įrašą, nustatyta, kad skambinusi moteris pranešė apie tai, kad mažo vaiko akivaizdoje, vyras „labai baisiai“ mušė „besivoliojusį vyrą“, sakė, kad ji pradėjo „šaukti ir stumti juos“, įvykis jai sukėlė „tiesiog paniką“. Šie byloje esantys įrodymai, vertinant juos tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą, pagrindžia L. K. nagrinėjamoje byloje pareikštą kaltinimą ir patvirtina, kad kaltinamasis viešoje vietoje ‒ automobilių stovėjimo aikštelėje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia, įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, konflikto su nukentėjusiuoju dėl automobilio parkavimo vietos metu, panaudodamas prieš pastarąjį fizinį smurtą, padarė jam kaltinime nurodytus sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie byloje nustatyti L. K. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje nustatytos nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Kaltinamojo dėmesys atkreiptinas į tai, kad, kalbant apie būtinąją gintį, teisinę reikšmę turi realūs, akivaizdūs ir pavojingi prieš asmenį nukreipti veiksmai (kėsinimasis). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Pažymėtina, kad nesant vienos iš konflikto pusių pavojingo kėsinimosi, teisė į būtinąją gintį nekyla. Būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamoje byloje.

Nurodydamas, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo veiksmų, L. K. akcentavo, kad A. V. sulaužė jam mažąjį pirštą, turėjo peilį ir pats pradėjo konfliktą. Tačiau, kaip jau buvo minėta, tokie kaltinamojo paaiškinimai prieštarauja byloje sunktiems įrodymais. Antai byloje nustatyta, to iš esmės neneigia ir A. V., kad konflikto pradžioje pastarasis buvo priėjęs prie kaltinamojo, kuomet šis sėdėjo automobilyje ir kalbėjosi su žmona. L. K. viso proceso metu teigė, kad būtent tuo metu, kai nukentėjusysis laikėsi už automobilio durelių, o jis bandė jas uždaryti, jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo nurodęs, kad A. V. sugriebė jo ranką ir, užlaužęs, sulaužė pirštą, tačiau tokius teiginius paneigė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškinimus davusi ekspertė, kuri nurodė, kad tokio pobūdžio trauma negali būti padaryta kaltinamojo nurodytu būdu. Ekspertė pažymėjo, kad toks sužalojimas galėjo kilti pačiam kaltinamajam smūgiuojant kumščiu arba tuomet, jei kaltinamojo mažasis pirštas būtų prispaustas tarp automobilio durelių ir jo stogo. Pažymėtina, kad pastarasis ekspertės paaiškinimas iš esmės atitinka L. K. nurodytą laikotarpį, kuomet, anot jo, jis pajuto stiprų skausmą (jo ranka buvo ant automobilio durelių), tačiau tuo pačiu paneigia tai, kad šis sužalojimas kaltinamajam galėjo būti padarytas nukentėjusiojo kaltais veiksmais, t. y. A. V. tyčia užlaužiant kaltinamojo pirštą. Be to, byloje esant duomenų, kad tuo metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis galėjo traukti automobilio dureles kiekvienas į savo pusę, nėra galimybės nustatyti dėl kieno veiksmų kilo šis sužalojimas. Iš esmės tai ir buvo konstatuota 2023 m. liepos 20 d. nutarime nutraukti A. V. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. t. 2, b. l. 38–51).

Kaltinamasis taip pat buvo nurodęs, kad iš karto po pirmiau aptartų veiksmų atlikimo (piršto sužalojimo), jis pariedėjo su mašina atgal, išlipo iš automobilio ir gavo pirmą smūgį iš nukentėjusiojo, kurio metu pajuto brūkštelėjimą ir pagalvojo, kad yra puolamas peiliu. Tokie L. K. paaiškinimai neatitinka kitais byloje surinktais įrodymais nustatytų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis įvykio metu turėjo peilį. Specialisto išvada, teisiamojo posėdžio metu specialistės teiktais paaiškinimais nustatyta, kad L. K. veido srityje esantys įbrėžimai buvo siauri (0,2‒0,3 pločio), o tai rodo, kad jie padaryti kietais, bukais riboto paviršiaus daiktais, pavyzdžiui nagais ar raktais, kažkokiu kitu smulkiu, riboto paviršiaus kietu, buku daiktu (žiedu, pirštinių plastikinėmis detalėmis ir pan.). Šie duomenys patvirtina, kad kaltinamajam nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti peiliu. Sutiktina, kad tiek liudytoja, tiek pats nukentėjusysis patvirtino, jog po konflikto, lauke, įvykio vietoje jie rado nukentėjusiojo automobilio raktus. Tačiau teismas pažymi, kad peilio ir automobilio raktų žalojančios savybės iš esmės skiriasi. Be to, kaip jau buvo minėta, be šių kelių smulkių įbrėžimų, kaltinamasis neturėjo jokio pagrindo manyti, kad A. V. turi peilį. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nustatyti kaltinamojo neteisėti veiksmai pasižymėjo intensyvumu, taip pat, sprendžiant pagal jų kiekį, lokalizaciją, pobūdį, L. K. siekė ne apsiginti nuo nukentėjusiojo, kaip jis nurodė teismui, tačiau sukelti jam fizinį skausmą.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54, 61 straipsniuose, atsižvelgia į L. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 284 straipsnyje nustatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajam sukeltas pasekmes; jo kaltės formą – tiesioginę neapibrėžtą tyčią, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – veika padaryta dėl mažareikšmės dingsties panaudojus fizinį smurtą kilusio tarpusavio konflikto metu; nusikaltimas baigtas, kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje neteistas (b. t. 2, b. l. 53–54), administracine tvarka baustas (b. t. 2, b. l. 55–59), duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu nebedirba, nes darbas sezoninis, vykdo individualią veiklą (b. t. 2, b. l. 60–63), šeimoje auga du 7 ir 14 metų nepilnamečiai vaikai, šiuo metu šeima gyvena iš žmonos pajamų.