Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjo A. D. skundo dėl atsisakymo priimti jo prašymą atnaujinti procesą priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacijos objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl atskirojo skundo papildymo

Apeliantas 2025 m. spalio 7 d. pateikė teismui papildytą atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties (DOK-12466).

CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Toks pat ribojimas yra taikomas ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas atsisako priimti apelianto patikslintą atskirąjį skundą (DOK-12466).

Dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-11158-994/2023. Taigi šios civilinės bylos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Remiantis civilinės bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto pirmajame apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-117-734/2009, kurioje 2009 m. balandžio 10 d. priimtas sprendimas patenkinti ieškovo pareikštą prevencinį ieškinį. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas atnaujinti procesą, prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas išspręstas civilinėje byloje Nr. A2-11158-994/2023. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-11158-994/2023, prašymą atsisakyta priimti, nes pareiškėjas A. D. praleido įstatyme nustatytą penkerių metų terminą, per kurį galima pateikti prašymą atnaujinti procesą. Pareiškėjas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1441-614/2023, pareiškėjo atskirasis skundas netenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartis palikta nepakeista.

Pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą ,,Dėl atsisakymo priimti prašymą atnaujinti procesą“, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-11158-994/2023, priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, pripažinti, kad procesinis senaties terminas negali būti taikomas Konstitucijos pažeidimams, ypač kai Konstitucijos normos yra imperatyvios ir nuolat galiojančios. Šio skundo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. A2-36162-964/2025. Šioje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas jau yra pasinaudojęs apeliacijos teise dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutarties ir jo skundas yra išnagrinėtas, o nutartis įsiteisėjusi, todėl jo skundą dėl tos pačios nutarties pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti.

Apeliantas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, skundą grindžia aplinkybėmis, kad skundas, kurį pateikė, nėra tapatus ankstesniam, jis grindžiamas nauju teisiniu pagrindu – aiškia teisės taikymo klaida ir Konstitucijos normų pažeidimu, tokios kategorijos klausimai negali būti atmesti kaip ,,pakartotiniai skundai“, nes tai yra savarankiškas proceso atnaujinimo pagrindas. Teigia, kad ankstesnis 2023 m. gegužės 22 d. skundas buvo dėl senaties termino taikymo neteisėtumo, 2025 m. gegužės 7 d. skundas grindžiamas tuo, kad cenzūros įvedimas yra aiški teisės normos taikymo klaida, todėl tai yra naujas pagrindas, nepriklausomas nuo ankstesnių argumentų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, mano, kad apelianto argumentai nepagrįsti.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktu skundu prašė panaikinti 2023 m. gegužės 17 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009. Nustatyta, jog dėl minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties apeliantas jau teikė atskirąjį skundą, kuris buvo išnagrinėtas apeliacine tvarka. Taigi, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas apeliacijos teise apskųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį jau yra pasinaudojęs ir procesinis sprendimas (šiuo atveju nutartis), kuria išnagrinėtas skundas, yra įsiteisėjęs. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto 2025 m. rugpjūčio 7 d. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutarties.

Remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Nurodytu teisiniu reglamentavimu yra įtvirtintas draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluota, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 31 punktą; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 17 punktą; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021).

Remiantis LITEKO duomenimis, apeliantas teismui 2023 m. gegužės 22 d. pateiktu atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, ir priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Skundą grindė aplinkybėmis, kad skundžiama teismo nutartimi įvesta cenzūra, kurią imperatyviai draudžia Konstitucija, teigė, kad teismai klaidingai nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti (jis termino nepraleido, dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 8 kartus ir kas kartą teismas prašymą atmesdavo), pažymėjo, kad Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalis bei Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis uždraudžia žiniasklaidos cenzūrą Lietuvos Respublikoje, nurodė, kad Lietuvos teismai, nagrinėdami bylas, kuriose pareiškėjas buvo dalyvis, nesilaikė Konstitucijos ir priėmė sprendimus / nutartis, kurie jai prieštarauja.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 20 punktas). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020, 42 punktas; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 41 punktas).

Kaip matyti iš apelianto teismui pateikto 2025 m. rugpjūčio 7 d. skundo, kurį atsisakyta priimti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, turinio, apeliantas siekia tokio paties teisinio rezultato, kaip ir ankstesniu skundu, – pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutarties panaikinimo. Be to, tiek ankstesnį procesinį dokumentą, tiek 2025 m. rugpjūčio 7 d. skundą apeliantas grindžia iš esmės tais pačiais esminiais argumentais (dėl neteisėto cenzūros įvedimo, aiškios teisės taikymo klaidos), skiriasi tik lingvistinės formuluotės, teikiami papildomi prašymai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas yra tapatus civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka jau išnagrinėtam. Esant tokioms aplinkybėms, nepagrįsti apelianto argumentai, kad skundą atsisakyta priimti formaliais pagrindais ar toks atsisakymas pažeidžia teisę į teisinę gynybą.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso normas.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, pareiškėjas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.