Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-07-13 · Civilinė byla Nr. 2S-1441-614/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-13
Bylos Nr.
2S-1441-614/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Pareiškėjas
A. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1441-614/2023Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.1.; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su prašymu į teismą, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, kurioje Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu tenkintas prevencinis ieškinys ir atsakovams A. D. ir UAB ,,Laisvas laikraštis“ uždrausta savaitraštyje ,,Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su akcine bendrove ,,Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu.

2. Pareiškėjas nurodė, kad būtina atnaujinti procesą byloje, nes nė vienas teismas nepasisakė dėl įvestos cenzūros, uždraustos Konstitucijoje, todėl yra padaryta aiški teisė normos klaida. Kol ši klaida nėra ištaisyta, teismai didina pareiškėjui padarytą žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

4. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.

5. Paaiškino, kad CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.

6. Nustatė, kad Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 įsiteisėjo 2009 m. gegužės 11 d., t. y. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o prašyme atnaujinti procesą neįrodinėjimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo egzistavimas.

7. Padarė išvadą, kad atsižvelgus į pareiškėjo praleistą penkerių metų terminą prašymui pateikti, pateiktas prašymas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl jį atsisakoma priimti (CPK 370 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

9. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi įvesta cenzūra, kurią imperatyviai draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija).

10. Paaiškino, kad teismas klaidingai nustatė, jog pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą penkerių metų terminą prašymui pateikti. Pareiškėjas nepraleido nustatyto termino, kadangi dėl proceso atnaujinimo jis į teismą kreipėsi aštuonis kartus ir kas kartą teismas prašymą atmesdavo.

11. Nurodė, kad teismai daug kartų nagrinėdami šią bylą, nepasisakė dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-177-734/2009 įvestos cenzūros, kuri pasireiškė uždraudimu rašyti straipsnius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB "Mažeikių nafta", jos privatizavimu ir G. K. nužudymu. Taigi, buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida (CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

12. Pažymėjo, kad Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalis bei Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis uždraudžia žiniasklaidos cenzūrą Lietuvos Respublikoje. Lietuvos teismai nagrinėdami bylas, kuriose pareiškėjas buvo dalyvis, nesilaikė Konstitucijos ir priėmė sprendimus/nutartis, kurie jai prieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009, pateiktą praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą 5 metų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad nors teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. CPK 368 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (kurie nagrinėjamu atveju nėra aktualūs).

17. Pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jis praleido CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti. Taip pat teigia, kad procesas turi būti atnaujinamas atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009, kurios procesą apeliantas prašo atnaujinti, įsiteisėjo 2009 m. gegužės 11 d., taigi daugiau kaip prieš penkerius metus, ką pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas.

19. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, kad pareiškėjas ne pirmą kartą kreipiasi į teismą dėl proceso atnaujinimo, tačiau teismai atmesdavo pareiškėjo prašymus, nelemia termino skaičiavimo sustabdymo ar atnaujinimo.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti apelianto pateikto prašymo argumentų dėl pareiškėjo manymu įvestos cenzūros, nes pastarieji sudaro prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo iš esmės dalyką, o nagrinėjamu atveju apelianto prašymą atsisakyta priimti (nagrinėti).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, pareiškėjas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėja Eglė Surgailienė