Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1211-1132/2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas; Institucija) 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1873-2025 A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 ir 4 dalį už tai, kad 2025 m. birželio 3 d. patikrinimo aktu Nr. PA-2161 nustatyta, kad jis turėjo 2024 m. spalio 7 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininko jam išduotą medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimas buvo nurodytas nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d.; A. V., būdamas medžiotoju bei (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio nariu, organizavo, jai vadovavo ir vykdė medžioklę 2024 m. gruodžio 9 d., tai yra, kai medžioklės lapas buvo pasibaigęs, negaliojantis ir medžioklė buvo vykdoma neteisėtai. Medžiojo graižtviniu ginklu ,,(duomenys neskelbtini)“, medžioklės metu žvėrių nesumedžiojo. Taip pat nustatyta, kad 2025 m. gegužės 8 d. A. V. vadovavo medžioklei, kurios metu buvo sumedžioti trys šernai. A. V., būdamas medžioklės vadovu pažeidė Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 4 punktą, kuriame nurodoma, kad medžioklės plotų naudotojai turi turėti vietą (veikiančią šaldymo patalpą, šaldytuvą ar šaldiklį), kurioje būtų galima saugoti išdorotų sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų mėsą, kol bus atlikti privalomi laboratoriniai gyvūnų ligų tyrimai, nenurodė medžiotojams nenaudoti šios žvėrienos, kol negautos ekspertizės išvados, ir leido medžiotojui D. D. išdorotus šernus išsivežti į savo gyvenamąją vietą. Tuo jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau tekste – ir Medžioklės taisyklės), 20, 24.1, 24.2, 24.13, 24.14, 58.2.1 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).

7. Nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1873-2025 A. V., be kito jame nurodyto pažeidimo, buvo nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 600 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas 5 mėnesiams, už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, organizavo, vadovavo ir vykdė medžioklę, kai 2024 m. spalio 7 d. jam išduotas medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo negaliojantis (galiojo nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d.), t. y. neturėjo galiojančio medžioklės lapo ir medžioklę vykdė neteisėtai. Tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 20 punktą, 24.1 punktą, 24.2 punktą ir 58.2.1 punktą.

9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytas išvadas, neturi pagrindo su jomis nesutikti.

10. ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse numatytus pažeidimus. Padarius aptariamą nusižengimą, medžiotojams numatytas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 Eur.

11. ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už medžiotojo buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimą teritorijose, kuriose medžiotojas neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas. Padarius šį nusižengimą, medžiotojams numatyta bauda nuo 600 iki 1 450 Eur, be to, pagal ANK 290 straipsnio 17 dalį už ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo 11 mėnesių iki 1 metų 6 mėnesių. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, tai yra šis administracinis nusižengimas yra baigtas nuo ANK 290 straipsnio 4 dalyje nustatytų veiksmų padarymo momento, o kaltė pasireiškia ir tyčia, ir neatsargumu.

12. Medžioklės organizavimo, jos tvarkos bei kiti medžiojimo reikalavimai, draudimai detalizuoti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (Taisyklių 1 p.).

13. Medžioklės taisyklių 16.2 punkte nustatyta, kad medžioklės metu privaloma turėti galiojantį medžioklės lapą. Medžioklės taisyklių 19.3 punkte nustatyta, jog medžioklės lapą išduodantis asmuo jame turi nurodyti medžioklės būdą (jei medžiojama varant tyliuoju būdu) ir medžioklės lapo galiojimo laiką. Medžioklės lapas gali būti išduodamas ne ilgesniam laikotarpiui, kaip iki to paties medžioklės sezono kovo 31 d. (datos nurodomos įskaitytinai). Pratęsti medžioklės lapo galiojimą draudžiama. Medžioklės taisyklių 20 punkte nurodyta, jog jeigu medžioklės lape nėra bent vieno iš Medžioklės taisyklių 19.1-19.4 papunkčiuose nurodytų duomenų arba jei medžioklės lapas nėra įregistruotas ar pažymėtas Medžioklės taisyklių 8 priede nustatyta tvarka, toks medžioklės lapas laikomas negaliojančiu. Medžioklės vadovas ar individualiai medžiojantis medžiotojas, gavęs tokį medžioklės lapą, neturi teisės organizuoti ir vykdyti medžioklę. Medžioklės taisyklių 24.1 punkte nustatytas reikalavimas, jog medžioklės vadovas privalo turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą ir užpildyti jį Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka. Pagal Medžioklės taisyklių 24.2 punktą medžioklės vadovas privalo organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka. Pagal Medžioklės taisyklių 58.2.1 punkto nuostatas asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, jei nėra įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape, arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės.

14. Kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad medžioklė yra didesnės rizikos veiklos rūšis, susijusi su didesnio pavojaus medžioklės įrankių, ginklų ir kitų priemonių, skirtų valstybei priklausančios laukinės gyvūnijos medžioklei, naudojimu, todėl turi būti vykdoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Medžioklės procesui fiksuoti yra naudojamas medžioklės lapas, kuris yra vienintelis dokumentas, suteikiantis teisę asmeniui, turinčiam teisę medžioti, naudoti laukinės gamtos išteklius valstybei priklausančiame konkrečiame medžioklės plote remiantis teisės aktais nustatyta tvarka. Nė vienas leidimas ginklui ar medžiotojo bilietas nesukuria tokios teisės. Tokią teisę suteikia tik medžioklės lapas, kur yra nustatytas leidimas konkrečiam asmeniui. Medžioklės eigai fiksuoti neatsitiktinai privalomi medžioklės lapai ir tikslus jų pildymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-697/2022, 18 punktas). Medžioklės lapas – tai dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu. Šiam dokumentui yra ne tik nustatyta pavyzdinė forma (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. DI-81), bet ir nustatyta išdavimo, registracijos, pildymo ir saugojimo tvarka, privalomi rekvizitai, jame nurodoma svarbi informacija – kam, kada, kur ir kokiu būdu leidžiama medžioti (Medžioklės taisyklių 16-21 punktai). Tai rodo, kad medžioklės lapas yra dokumentas, patvirtinantis medžioklės faktą ir yra privalomas dokumentas turėti su savimi medžioklės metu.

15. Nagrinėjamu atveju iš 2025 m. birželio 3 d. patikrinimo akto Nr. PA-2161 ir patikrinimui pateikto 2024 m. spalio 7 d. medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininkas A. G., nustatyta, kad šis medžioklės lapas buvo išduotas A. V., kuris 2024 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose organizavo, vadovavo ir vykdė medžioklę, nors 2024 m. spalio 7 d. jam išduoto medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas buvo pasibaigęs (galiojo nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d.), taigi, nustatyta, kad medžioklė buvo vykdoma neteisėtai. Pritartina Institucijai, kad iš Medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog A. V. organizavo ir vykdė medžioklę 2024-11-30/2024-12-01, t. y. medžiojo paskutinę medžioklės lapo galiojimo dieną, taigi, jau tada galėjo pastebėti, kad medžioklės lapas daugiau nebegalios ir jis negalės vykdyti medžioklės, neturėdamas galiojančio dokumento, suteikiančio teisę medžioti (duomenys neskelbtini) medžioklės būrelio medžioklės plotuose. A. V., kaip medžioklės vadovas, turėjo pareigą pasirūpinti ir imtis veiksmų, kad 2024 m. gruodžio 9 d. medžioklė būtų vykdoma teisėtai (Medžioklės taisyklių 24.1, 24.2 punktai).

16. Liudytojais prašomų apklausti medžioklėje kartu dalyvavusių asmenų, būrelio pirmininko parodymai šiuo atveju neturėtų teisinės reikšmės, nes už Medžioklės taisyklių reikalavimų vykdymą pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą atsakingu yra medžioklės vadovas, jo pareigos kyla iš imperatyvių teisės aktų reikalavimų.

17. Nėra jokio pagrindo konstatuoti objektyvumo ar rungimosi principų pažeidimo. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme, pareiškėjas buvo atstovaujamas advokato. Taigi, jo teisinė pagalba buvo užtikrinta, jis galėjo tinkamai naudotis visomis savo procesinėmis teisėmis.

18. Pažymėtina, kad atsakomybė ANK 290 straipsnio 4 dalies normoje atsakomybė apibrėžta ir kilo ir už medžiojimą teritorijose, kuriose medžiotojas neturi teisės medžioti (kai gyvūnas nesumedžiotas), kadangi medžioklės lapas buvo negaliojantis, taigi, medžiojimo teisės nesuteikė.

19. Kaip minėta, kaltė dėl ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo gali pasireikšti ir neatsargumu, taigi, apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis neatkreipė dėmesio į Medžioklės lapo galiojimo terminą ne tyčia, o tiesiog dėl neapdairumo, jo nuo atsakomybės už tokį grubų Medžioklės taisyklių pažeidimą (Medžioklės taisyklių 58.2.1 p.) neatleidžia ir nesudaro pagrindo jo veiką perkvalifikuoti į ANK 290 straipsnio 1 dalį. Tyčios apelianto veikoje nebuvimas Institucijos buvo įvertintas, skiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numato įstatymas.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė įstatymą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl A. V. kaltės dėl ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

21. Teismų praktikoje duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-32-303/2021).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.