- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- e2-6278-1067/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03370-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Ieškovas
- Z. P.
- Atsakovas
- L. D.
- Trečiasis asmuo
- O. S., L. K., A. B.
- Advokatai
- Aušrinė Zaburienė, Vaidotas Rutavičius
tretiesiems asmenims O. S., L. K., A. B., trečiųjų asmenų O. S., L. K., A. B., D. B. atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. P. ieškinį atsakovei L. D. dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų O. S., L. K., Klaipėdos 7-ojo notarų biuro notarė J. P., A. B., D. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Z. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės L. D. ieškovės Z. P. naudai 3033,00 Eur; 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017-03-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-01-14 Klaipėdos miesto 5-asis notarų biuras išdavė ieškovei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį ieškovė paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusio A. D. turtą - 1/3 dalį buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Likusias 2/3 dalis šio buto lygiomis dalimis paveldėjo atsakovė L. D. ir tretysis asmuo L. K. Paveldėtojoms susitarus buvo nuspręsta paveldėtą butą parduoti ir gautus pinigus pasidalinti lygiomis dalimis. 2017-02-03 atsakovė, atstovaujama pagal įgaliojimą O. S., tretysis asmuo L. K. ir ieškovė pasirašė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria su būsimuoju pirkėju A. B. susitarė dėl buto pardavimo kainos (38000,00 Eur) bei pagrindinės sutarties pasirašymo termino. Šios sutarties pagrindu A. B. kiekvienai iš pardavėjų sumokėjo po 100,00 Eur. Likusią 37700,00 Eur sumą už butą įsipareigojo sumokėti gavus kreditą iš banko. 2017-03-01 Klaipėdos miesto 7-jame notarų biure buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią butas pirkėjams A. B. ir jo sutuoktinei D. B. buvo parduotas už 47000,00 Eur. Pirkimo-pardavimo sutarties 3.2.1. punkte nurodyta, kad prieš šios sutarties sudarymą pirkėjai A. B. ir D. B. pardavėjoms t.y. L. D., atstovaujamai O. S., L. K. ir Z. P. sumokėjo lygomis dalimis 9400,00 Eur. Pinigų gavimo faktas yra patvirtintas atsakovės įgalioto asmens O. S. parašu. Apie tai, kad butas buvo parduotas ne už 38000,00 Eur, o už 47000,00 Eur ieškovė sužinojo tik tada, kai kreipėsi į valstybinę mokesčių inspekciją dėl mokesčių už parduotą turtą sumokėjimo. Ieškovė paaiškina, kad buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu ieškovei sutartis į rusų kalbą išversta nebuvo, o ieškovė nesupranta lietuviškai. Ieškovė, pasitikėdama kitomis bendraturtėmis bei uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Vakarų renta“ direktore J. T., kuri padėjo ieškovei tvarkyti dokumentus, pasirašinėjo ten, kur jai buvo parodyta. Tokiu būdu atsakovė per savo įgaliotą asmenį O. S. realiai gavo didesnę pinigų sumą, negu buvo nurodyta preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje, šią aplinkybę nuo ieškovės nuslėpė ir iš ieškovei priklausančios 1/3 dalies nuo gautos 9400,00 Eur sumos neatidavė, ko pasėkoje nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Ieškovė nurodo, kad jeigu butas parduotas už 47000,00 Eur, ieškovei buvo sumokėta grynais 100,00 Eur ir pervesta į sąskaitą 12533,40 Eur, t.y. viso 12633,40 Eur, o pagal buto pirkimo pardavimo sutartį bei mokesčių deklaracijos duomenis ieškovė turėjo gauti 15666,67 Eur, todėl ieškovei nėra sumokėta 3033,00 Eur ir mano, kad šiuos pinigus gavo atsakovė per įgaliotą asmenį O. S. bei tuo pagrindu prašo iš atsakovės priteisti nurodytą sumą.
Atsiliepimas
Atsakovė ir tretieji asmenys O. S., L. K., bylą vesdami per atstovą advokatą Vaidotą Rutavičių, pateikė bendrą atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka ir prašė juos atmesti kaip nepgrįstus. Pažymi, kad reali ir tikroji parduoto buto kaina buvo ne 47000,00 Eur, kaip nurodyta notarinėje pirkimo - pardavimo sutartyje, o 38000,00 Eur, kaip nurodyta preliminariojoje sutartyje. Butą A. ir D. B. pirko iš banko kredito, o 20 % pradinio įnašo neturėjo, todėl jų prašymu buvo sutikta notarinėje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti didesnę pardavimo kainą, t.y. tokią kainą, iš kurios atėmus 20 % gautųsi tikroji parduodamo daikto kaina. 9400,00 Eur ir yra 20 % nuo 47000,00 Eur kainos. Todėl notarinėje sutartyje ir buvo nurodyta, kad 9400,00 Eur buvo sumokėti grynais prieš notarinės sutarties pasirašymą lygiomis dalimis visiems trims pardavėjams (ieškovei, atsakovei, atstovaujamai O. S. ir trečiajam asmeniui L. K.), apie ką visi minėti asmenys patvirtino padėdami savo parašus, tame tarpe ir pati ieškovė. Realiai iš tų 9400,00 Eur buvo sumokėti tik 400 Eur: po 100,00 Eur kiekvienam pardavėjui kaip avansas (viso - 300,00 Eur), ir po 33,40 Eur kiekvienam pardavėjui pasirašant notarinę sutartį. Vėliau kiekvienam pardavėjui į sąskaitą buvo pervesta po 12533,40 Eur (viso - 37600,20 Eur). Nei O. S., kaip teigiama ieškinyje, nei L. D., nei L. K., nei kas nors kitas ieškovės pinigų, jai priklausančių už parduotą butą, nepasisavino. Savo teiginiams, kad neva tai O. S., kaip L. D. atstovė, pasisavino jos ir L. K. pinigus, ieškovė nepateikia jokių įrodymų. Priešingai, notarinė sutartis, kuri laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu, patvirtina, kad visus jai skirtus išmokėti grynais pinigus ieškovė gavo pati asmeniškai. Net jei tie 9000,00 Eur, kurie faktiškai buvo nemokami pardavėjams, būtų buvę išmokėti, tai ieškovės parašas notarinės sutarties 3.2.1. punkte reikštų ir tai, kad šių pinigų dalį ji būtų laikoma gavusia asmeniškai. Pasirašant sutartį notarų biure tiek notarė, tiek nekilnojamojo turto agentūros atstovė J. T. viską detaliai ieškovei paaiškino rusų kalba, ieškovė viską suprato ir jai viskas buvo aišku, ji nesijautė apgauta, todėl mano, kad ieškovė ieškinį pareiškė akivaizdžiai piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, pateikė teismui nepagrįstą ieškinį, todėl teismo prašo atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir paskirti ieškovei 5792,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos lygiomis dalimis paskiriant atsakovei ir tretiesiems asmenims.
Tretieji asmenys A. B., D. B. bylą vesdami per atstovą advokatą Vaidotą Rutavičių pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka ir prašė juos atmesti kaip nepgrįstus. Atsiliepimu patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, jog butą pirko iš banko kredito, o 20 % pradinio įnašo neturėjo, todėl jų prašymu buvo sutikta notarinėje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti didesnę pardavimo kainą, t.y. tokią kainą, iš kurios atėmus 20 % gautųsi tikroji parduodamo daikto kaina. 9400,00 Eur ir yra 20 % nuo 47000,00 Eur kainos. Todėl notarinėje sutartyje ir buvo nurodyta, kad 9400,00 Eur buvo sumokėti grynais prieš notarinės sutarties pasirašymą lygiomis dalimis visiems trims pardavėjams (ieškovei, atsakovei, atstovaujamai O. S. ir trečiajam asmeniui L. K.), apie ką visi minėti asmenys patvirtino padėdami savo parašus, tame tarpe ir pati ieškovė.
Tretysis asmuo Klaipėdos 7-ojo notarų biuro notarė J. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka ir prašė juos atmesti kaip nepgrįstus. Paaiškina, kad ieškovės teiginys, jog buto pardavimo kainą sužinojusi tik tuomet, kai kreipėsi į valstybinę mokesčių inspekciją dėl mokesčių už parduotą turtą sumokėjimo, yra melagingas, nes pati ieškovė asmeniškai dalyvavo ir pati pasirašė jai priklausančios buto dalies pirkimo-pardavimo sutartį 2017 m. kovo 1 d. notarės akivaizdoje. Buto kainos dydis, atsiskaitymo tvarka yra išsamiai aprašyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Sutarties sudarymo ir pasirašymo metu notaro kabinete ir notaro akivaizdoje dalyvavo visos pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos šalys, t.y. pardavėjos: Z. P., L. K., L. D. atstovė O. S. ir buto pirkėjai: A. B. bei D. B. Taip pat sutarties sudarymo metu dalyvavo ir nekilnojamojo turto agentūros atstovė J. T. Prieš patvirtinant ir šalims pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, visoms šalims, t.y. kiekvienai pardavėjai ir pirkėjams buvo pateikta po parengtą pirkimo-pardavimo sutarties egempliorių ir šalys pačios sutartį skaitė. Taip pat sutartį balsu perskaitė ir notarė. Esminė pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga yra daikto kaina. Būtent daikto kaina ir atsiskaitymo tvarka šalims buvo paaiškinta net kelis kartus, notarė patikrino ir pardavėjos pačios pasitikrino savo nurodytus sutartyje banko sąskaitos numerius, šalys patikrino ir matė sutartyje nurodytas pinigų sumas. Kaip nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, buto kaina buvo 47 000,00 Eur (keturiasdešimt septyni tūkstančiai eurų). Šalys pačios tą buto kainą nurodė, dėl tos buto kainos susitarė ir pačios sutartį pasirašė. Sutartis buvo sudaryta šalių iniciatyva ir jų valia. Dalis buto kainos, t.y. 9400,00 Eur, buvo sumokėta pardavėjoms prieš sutarties sudarymą, pardavėjos tą faktą yra patvirtinusios ir savo parašais prie šio sutarties 3.2.1. punkto, o 37600,00 Eur turėjo būti sumokėti per 30 kalendorinių dienų po sutarties sudarymo. Po sutarties sudarymo, 2017 m. kovo 17 d., ieškovė asmeniškai, kartu su kitomis pardavėjomis pasirašė notarės akivaizdoje pakvitavimą, pareikšdamos, kad visus pinigus pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš pirkėjų gavo. Notarė nurodo, kad ieškovė ir kitos pardavėjos buvo rusų kilmės, todėl buto pardavimo kainą ir atsiskaitymo tvarką notarė paaiškino žodžiu ir rusų kalba. Kad sutarties tekstas žodžiu buvo išverstas į rusų kalbą yra nurodoma ir sutarties pabaigoje, prie šalių parašų, t.y. „Sutarties tekstas žodžiu išverstas į rusų kalbą“.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovei nebuvo išverstas pirkimo-pardavimo sutarties tekstas, ji pasirašė ten kur buvo parodyta, tikėjo, kad turtas parduotas už 38000,00 Eur ir tik valstybinėje mokesčių inspekcijoje sužinojo, kad buto pardavimo kaina yra žymiai didesnė ir todėl mokesčiai didesni. Atidžiai peržiūrėjusi pirkimo-pardavimo sutartį ties 3.2.1. punktu pamatė, jog parašyta „pinigus gavau“ ir nurodytas O. S. parašas, todėl mano, kad jai liko nesumokėta 3033,00 Eur už buto pirkimą-pardavimą, o nurodytus pinigus gavo ir neatidavė atsakovę atstovavusi O. S.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės bei trečiųjų asmenų O. S., L. K., A. B., D. B. atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, remiantis atsiliepime nurodytais motyvais. Dar kartą patvirtino, kad šalys visada tarėsi dėl 38000,00 Eur buto pardavimo kainos, ši kaina nurodyta preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje. Nurodo, kad ieškovei dar prieš apsilankant notarų biure buto pirkėjai buvo pasakę, kad butą pirks gavę iš banko paskolą. Negalėdami gauti visos sumos iš banko, buto pirkėjai pasiūlė pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti didesnę buto pirkimo-pardavimo kainą, tačiau faktiškai mokėti tiek, kiek šalys buvo susitarę. Ieškovei šios aplinkybės buvo ypač gerai paaiškintos rusų kalba, buto pirkėjai kalbėjo su ieškove rusiškai. Pas notarę ieškovei visą informaciją, sutarties sąlygas, aplinkybes aiškino ir išvertė tiek notarė, tiek sandorio įforminimo metu buvusi nekilnojamojo turto agentūros atstovė J. T., ieškovei viskas buvo aišku ir todėl ji pasirašė sutartį, bei kad 9400,00 Eur pagal 3.2.1. punktą lygiomis dalimis buvo sumokėti grynais prieš pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą visoms trims pardavėjoms, ties šiuo punktu pasirašė ne tik O. S., bet ant kiekvieno pirkimo-pardavimo sutarties egzemplioriaus visos trys buto pardavėjos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-01-14 Klaipėdos miesto 5-ąjame notarų biure išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį ieškovė paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusio A. D. turtą: 1/3 dalį buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (3-6 el. b. l. I tomas). 2016-04-25 ieškovė sudarė tarpininkavimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Vakarų renta“, atstovaujama direktorės J. T., dėl tarpininkavimo parduodant ieškovei priklausantį turtą - 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (7-8 el. b. l. I tomas).
2017-02-03 ieškovė kartu su turto bendrasavininkėmis L. D., atstovaujama pagal įgaliojimą O. S., ir L. K., pasirašė preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėjais A. B. bei D. B., pagal kurią būsimi pirkėjai įsipareigojo nupirkti butą, (duomenys neskelbtini), už 38000,00 Eur kainą: po 100,00 Eur sumokant iš karto grynais visoms trims pardavėjoms, o likusią 37700,00 Eur sumą sumokant paėmus kreditą iš banko (9-11 el. b. l. I tomas).
2017-03-01 Klaipėdos miesto 7-jame notarų biure sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – Sutartis) tarp pardavėjų Z. P., L. D., atstovaujamos pagal įgaliojimą O. S. ir L. K. bei pirkėjų A. B. bei D. B.. Sutarties 3.1 puntu sutarta, kad parduodamo daikto kaina 47000,00 Eur. Sutarties 3.2 puntu sutarta 47000,00 Eur sumos mokėjimo tvarka ir terminai. 3.2.1. punktas nustato, kad pinigus 9400,00 Eur pirkėjai sumokėjo pardavėjoms lygiomis dalimis, o pardavėjos patvirtina, kad pinigus 9400,00 Eur gavo iš pirkėjų prieš Sutarties sudarymą. Nurodytą punktą patvirtina pardavėjų parašai „pinigus gavau [O. S. parašas], [L. K. parašas], [Z. P. parašas]. 3.2.2. punktas nustato, kad pinigus 37600,00 Eur pirkėjai įsipareigoja sumokėti pardavėjoms L. D. ir L. K. po 12533,30 Eur ir Z. P. 12533,40 Eur į kiekvienos iš pardavėjų nurodytas banko sąskaitas per 30 kalendorinių dienų po Sutarties sudarymo. Sutarties gale nurodyta, kad Sutarties tekstas žodžiu išverstas į rusų kalbą. Sutartis šalių suprasta dėl turinio, pasėkmių ir kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta bei pasirašyta (12-20 el. b. l. I tomas).
2017-03-17 Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure ieškovė, atsakovė ir tretysis asmuo L. K. (visos trys buto pardavėjos) pasirašė pakvitavimą, pagal kurį patvirtino, jog buto pirkėjai A. B. ir D. B. yra visiškai įvykdę prievolę, tekstas žodžiu išverstas į rusų kalbą, pakvitavimas pasirašytas O. S., L. K. ir Z. P., pakvitavimas patvirtintas notarės J. P. (150 - 151 el. b. l. I tomas).
Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ji pati kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą dėl paveldėto buto pardavimo. Ieškovė tikėjosi gauti didesnę kainą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą, tačiau susitikimo su būsimais pirkėjais A. B. ir D. B. metu, pirkėjai nurodė, kad negali mokėti daugiau nei 38000,00 Eur, todėl šalys pasirašė preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydami sutartą kainą. Pas notarę ieškovė vykdė visus nekilnojamojo turto agentūros atstovės J. T. nurodymus, pasirašė kur jai buvo rodoma, per daug pasitikėjo sandorio šalimis ir J. T., todėl mano, kad buvo apgauta.
Išklausius O. S., L. K. ir A. B. paaiškinimus nustatyta, kad dar prieš pasirašant notarinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjai buvo informavę buto savininkes, kad butą pirks tik su sąlyga, jog gaus paskolą iš banko, neturint pradinio įnašo imant paskolą pirkėjai pasiūlė didinti buto kainą notarinėje buto pirkimo-pardavimo sutartyje, realiai apmokant už butą sutartą 38000,00 Eur sumą. Nurodyti asmenys patvirtino, kad iš 9400,00 Eur sumos realiai pardavėjoms buvo sumokėta 400,20 Eur grynais: 300,00 Eur (kiekvienai pardavėjai po 100,00 Eur) sudarant preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį ir po 33,40 Eur kiekvienai pardavėjai prieš pat pasirašant Sutartį. Taigi dviejų pardavėjų ir buto pirkėjų parodymais patvirtinta, kad nors Sutartyje buto kaina buvo nurodyta 47000,00 Eur, tačiau visoms pardavėjoms buvo sumokėta grynais 400,20 Eur ir pervedant į banko sąskaitas 37600,00 Eur, t.y. viso 38000,20 Eur. Šalys geranoriškai, norėdamos padėti buto pirkėjams gauti banko paskolą pasirašė, kad 9400,00 Eur pinigus grynais gavo prieš Sutarties pasirašymą, nors realiai nurodytų pinigų nė viena iš buto bendrasavininkių negavo. Taip pat A. B. patvirtino, kad atsižvelgiant į tai, jog buto pardavimo kaina Sutartyje nurodyta didesnė ir dėl to pardavėjoms atsirado pareiga sumokėti mokesčius valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl A. B. sumokėjo už L. K. ir L. D. joms paskaičiuotą pajamų mokestį nuo parduoto nekilnojamojo turto. Teikdamas paaiškinimus A. B. nurodė, kad su ieškove nebuvo galima susisiekti, be to liko ieškovės neapmokėtų sąskaitų už butą, nors ieškovė buvo įsipareigojusi butą parduoti be jokių įsiskolinimų, todėl už ieškovę pajamų mokesčio taip kaip kitoms pardavėjoms nemokėjo. O. S., L. K. ir A. B. patvirtino, kad pasirašant Sutartį šalims viskas buvo aišku, suderinta ir visų sutarta Sutartyje nurodyta buto pirkimo-pardavimo kaina, išaiškintos visos aplinkybės tiek rusų, tiek lietuvių kalba, ieškovei taip pat viskas buvo aišku, pati ieškovė pasirašė ant Sutarties bei prie punkto, kad 9400,00 Eur sumą kartu su kitomis pardavėjomis gavo, todėl sužinoję apie pradėtą teisminį procesą sandorio šalys mano, kad ieškovė piktnaudžiauja procesu.
Apklausta liudytoja UAB „Vakarų renta“ direktorė J. T., patvirtino aplinkybes, kad ieškovė į ją kreipėsi dėl buto pardavimo, ieškovei priklausė tik 1/3 buto, todėl liudytoja susisiekė su kitomis buto savininkėmis ir derino pardavėjų ir pirkėjų susitikimus, ruošė dokumentus buto pardavimui. Liudytoja patvirtino, kad butas buvo didelis, apleistas, todėl nepaklausus. Ieškovė prašė parduoti visą butą už 45000 Eur, tačiau praėjus beveik metams ir radus pirkėjus, kurie sutiko nupirkti butą už 38000,00 Eur visos šalys sutiko su siūloma kaina. Liudytoja patvirtino, kad ieškovei Sutarties sudarymo aplinkybės buvo paaiškintos, visa Sutartis išversta į rusų kalbą ir paaiškinta.
Dėl nepagrįsto praturtėjimo prielaidų
Ieškovė ieškinį grindžia LR CK 6.237-6.242 str. pagrindu, laikydama, kad atsakovė praturtėjo be pagrindo. Teismas nesutinka su ieškovės argumentais ir laiko, kad ieškovė neįrodė ieškinio; nėra nepagrįsto praturtėjimo taikymo sąlygų bei nenustatytos prielaidos atsakovę pripažinti nepagrįstai praturtėjusia.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. G. L.ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2014; 2014 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ŽŪB ,,Pėdžiai“ v. R. D. G., bylos Nr. 3K-3-136/2014; 2012 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012; kt.).
Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsiskaitymas už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą buvo vykdomas pagal notarinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įtvirtinti pirkėjų įsipareigojimai atsiskaityti už įsigyjamą turtą bei atsiskaitymo tvarka, negali būti laikoma prašoma priteisti suma nepagrįstu praturtėjimu.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Redco“ v. AB „Šiaulių bankas“, bylosNr. 3K-3-196/2011).
Teismas nenustatė, o ieškovas neįrodė šioje byloje nepagrįsto praturtėjimo prielaidų. Visų pirma ieškinys kildinamas iš notarinės buto pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje aiškiai išreikšta šalių valia. Antra, teismas nenustatė aplinkybių, kad visą 9400,00 Eur sumą būtų gavusi atsakovė, t.y. nenustatytos atsakovės praturtėjimo ieškovės sąskaita prielaidos. Ieškovės įsitikinimas, kad Sutarties 3.2.1. punkte pasirašė vien tik atsakovę atstovaujanti O. S. su žodžiais „pinigus gavau“ paneigtas į bylą pateiktais Sutarties egzemplioriais, kuriuose aiškiai matyti visų pardavėjų parašai, o taip pat reikalavimo teisė į atsakovę paneigta O. S., L. K., A. B., J. T. bei notarės J. P. paaiškinimais bei parodymais.
Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir šalių atstovų paaiškinimus, į tai kad nenustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos, ieškovė neįrodė, kad jai priklausiusią 3033,00 Eur sumą būtų gavusi atsakovė bei į tai, kad 9400,00 Eur suma šalių sutartimu iš vis nebuvo mokama ir apie tai šalims buvo žinoma, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.
Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių paaiškinimų, kurie neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Atsakovė ir tretieji asmenys nurodė, kad iš pateikto ieškinio akivaizdu, jog ieškovė šiuo atveju pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį, todėl teismo prašė ieškovei skirti 5792,00 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos lygiomis dalimis paskiriant atsakovei ir tretiesiems asmenims. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, teismas nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama dalyvaujančiam byloje asmeniui. Šių teisės normų turinio analizė suponuoja išvadą, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-540-330/2015). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Ieškovė kreipėsi į teismą siekdama apginti jos manymu pažeistus interesus, turint įsitikinimą, jog atsakovė tikrai gavo ieškovei priklausančią 3033,00 Eur pinigų sumą. Tai, kad teismas atmeta ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą, nereiškia, jog ieškovė piktnaudžiavo savo teise, nes piktnaudžiavimas teise pasireiškia ne kreipimusi į teismą, o konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teismo vertinimu, ieškovės kreipimasis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės ir trečiųjų asmenų prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei netenkinamas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje atsakovės ir trečiųjų asmenų atstovas pateikė įrodymus, jog atsakovė ir tretieji asmenys O. S., L. K. patyrė 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį paruošimą ir teisinę konsultaciją. Iš pateikto mokėjimo kvito matyti, kad 700,00 Eur atsakovės ir trečiųjų asmenų vardu sumokėjo O. S. (54, 65 el. b. l. I tomas), todėl iš ieškovės Z. P. trečiojo asmens O. S. naudai priteisiamos 700,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Tretieji asmenys Klaipėdos 7-ojo notarų biuro notarė J. P., A. B., D. B. nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šiems asmenims bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, Teismas
nusprendžia:
ieškovės Z. P. ieškinį atsakovei L. D. dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų O. S., L. K., Klaipėdos 7-ojo notarų biuro notarė J. P., A. B., D. B. atmesti.
Priteisti trečiajam asmeniui O. S. iš ieškovės Z. P. 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovės ir trečiųjų asmenų prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.