- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- I3-3266-1047/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01390-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Beata Martišienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 21.3.8Nepriekaištingos reputacijos netekimas ar tarnybos pareigūno vardo pažeminimas
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą (t. 1, b. l. 1–10) ir prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) viršininko 2021 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 10-TE-296 „Dėl E. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į tarnybą; 3) priteisti iš Vilniaus apskrities VPK vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2021 m. kovo 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-IS-29 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniųjų patrulių E. B., M. E., J. A. ir T. V. veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir Išvada) sunku nustatyti konkrečius inkriminuotus tarnybinius pažeidimus, jų kiekį ir turinį, jie surašyti visi iš eilės, tačiau juos kartojant ir painiojant. Išvadoje sunku išskirti pareigūno kaltę dėl kiekvieno iš nurodytų pažeidimų. Profesinės etikos kodekso pažeidimai surašyti kartu su Vidaus tarnybos statuto reikalavimų pažeidimais ir Policijos įstatymo reikalavimų pažeidimais, administracinis pažeidimas, kuriuo kaltinamas E. B. dar neištirtas ir sprendimas dėl jo nepriimtas, neįsiteisėjęs, bet įvardijamas kaip nustatytas faktas, o šio pažeidimo turinys ir esmė išplečiami tyrėjos nuožiūra, kuri daro išvadas iš nuogirdų ir nuotrupų, nerenka daugiau informacijos, jos nesugretina. Išvadoje gausu prieštaravimų (dėl visuomeninio atgarsio, pareigūnų žinojimo apie neteisėtą medžioklę ir kt.). Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekanti pareigūnė nesurinko pakankamų įrodymų, pagrindžiančių E. B. kaltę, nebuvo tiriami jo paaiškinimai, nepilnai išanalizuota esama vaizdinė medžiaga, tiesiog padarytos išvados.
Išvadoje išvardyti pažeidimai, inkriminuojami pareiškėjui, nei kiekvienas atskirai, nei visi kartu negali būti vertinami kaip pareigūno vardo pažeminimas, dėl ko turi būti taikomi Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 4 dalies, 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Išvadoje daroma ydinga kategoriška išvada apie „dalyvavimą medžioklėje“, nors jokie duomenys to nepatvirtina. „Dalyvavimas medžioklėje“ kaip veika yra grindžiama prielaidomis, ne faktais. E. B. inkriminuotas administracinis nusižengimas –
medžioklės taisyklių pažeidimas, o konkrečiai „neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas“
nereiškia dalyvavimo medžioklėje. Nei E. B., nei kiti asmenys, nei objektyvūs
duomenys (vaizdo įrašai) nerodo E. B. dalyvavus medžioklėje. E. B. neturėjo nei ginklo, nei reikalingų medžioklei įnagių, medžioklės lapas buvo pas medžioklės vadovą A. G., kuris 2021 m. sausio 11 d. darė įrašus medžioklės lape. Jokiame įstatyme nėra nustatyta pareigų ar teisių asmeniui, kuris nedalyvauja medžioklėje, atlikti kokius nors veiksmus dėl medžioklės lape padarytų įrašų tikrinimo. Tokie asmenys neturi teisės reikalauti medžioklės vadovo perduoti medžioklės lapą arba tikrinti duomenis apie medžiojamųjų gyvūnų limitus ir datas, iki kada tie limitai išnaudoti. E. B. manė, kad medžioklė buvo teisėta, o gyvūnas sumedžiotas teisėtai,
todėl nieko neteisėto padėti gabenti gyvūną nėra. Administracinio pažeidimo byloje medžiotojai, kurie medžiojo, A. G. ir G. A., byloje parodė, kad jie E. B. nepasakė apie medžiotojų klube „Lėnas“ išnaudotą limitus medžioti tauriojo elnio patinams. Tai, jog
tauriojo elnio patinas sumedžiotas pasibaigus suteiktam limitui, E. B. tapo
žinoma, kai apie tai nurodė patikrinimą atlikę Departamento Panevėžio valdybos Gyvosios
gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai (kurie savo ruožtu patys nežinojo ir išsiaiškino, tik
tada, kai susisiekė su klubo vadovu).
Vaizdo įrašuose nėra jokio primygtinumo, įžūlumo, piktybiškumo, savanaudiškumo, spaudimo, reikalavimo, galios demonstravimo, grasinimo ar kitų neigimai vertintinų veiksmų, kurie atitiktų pareigūno vardo pažeminimo veiką ir rodytų tyčią pažeminti, ignoruoti nustatytą tvarką, asmeninį interesą įgyvendinti bet kokia kaina. Įrašai nerodo jokio noro nuslėpti padarytą administracinį pažeidimą ar siekimą, kad toks pažeidimas nebūtų tiriamas.
Šalies argumentai
E. B. pasakytas teiginys, kad „juoda dėmė“ turės įtakos pareigūno asmens bylai, turi būti vertinamas pokalbio kontekste. Nei pagal išsakytus žodžius, jų sakymo būdą, nei pagal kontekstą, toks pasakymas nerodo noro piktnaudžiauti, noro padaryti įtaką ar įtakos darymą gamtos apsaugos pareigūnus. Toks pasakymas nėra daugiau nei geranoriškas prašymas asmens, kuris tarnyboje dirba daugiau kaip dvidešimt penkis metus ir nėra nė karto baustas nei drausmine, nei administracine tvarka. Lygiai taip pat ir prašymas išjungti vaizdo kameras nėra tiek pavojingas, įžūlus, primygtinis, kaip jį bandoma parodyti. Išvada apie tai, kad pareigūnas E. B. „minėjo turintis daug pažinčių“ yra prielaida, nes įraše toks faktas nefiksuotas, nenustatyta nei kokias pažintis jis minėjo, siūlė, nurodė, bandė jomis pasinaudoti. Tokios pažintys niekaip nenustatytos, gamtos apsaugos pareigūnai, kurie dviese surašė vieną tarnybinį pranešimą ir nurodė apie pažintis, neapklausti. Šie pareigūnai
apklausiami teisme minėjo apie tai, kad E. B. sakė, turintis pažinčių; tačiau kad jų
būtų daug ir kad jomis iš tikrųjų būtų bandoma ar norima naudotis, nenustatyta. Nenustatyta
tyčia pažinčių pagalba padaryti poveikį ar spaudimą, todėl šių pažinčių faktas vertintinas
atsakingai, abejones aiškinant pažeidėjo naudai. Net pats pažinčių minėjimo faktas negali būti
traktuojamas kaip blogis savaime, nes pats pasakymas nėra tiek pavojingas, kad juo būtų
galima motyvuoti pareigūno vardo pažeminimą ir atleidimą iš tarnybos.
Išvada apie tai, kad E. B. buvo savo kolegų informuotas apie netoliese esantį aplinkos apsaugos ekipažą teisinga tik tiek, kad vienas iš pareigūnų kažkam skambino. Tačiau kitų detalių, kad pareigūnai E. B. perspėjo apie reidą, konkrečią buvimo vietą, nepatvirtina vaizdo įrašai.
Pokalbio turinys, forma neduoda pagrindo spręsti apie piktnaudžiavimą, nes pats tokio piktnaudžiavimo buvimas duotų pagrindą inkriminuoti nusikalstamą veiką – piktnaudžiavimą tarnyba ar prekybą poveikiu, šių nusikalstamų veikų tolerancijos riba itin žema.
Administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatytos kitos aplinkybės, negu nurodytos Departamento Panevėžio valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų tarnybiniame pranešime – E. B. neišlipo, neprisistatė, ir primygtinai neprašė susitarti, o prie automobilio priėjo aplinkos apsaugos pareigūnas, parašė išlipti ir paaiškinti aplinkybes. Todėl tokie neatitikimai detalėse ir kylančios abejonės turi būti aiškinamos E. B. naudai.
Nurodo, kad pareiškėjo ir kolegos pokalbis neparodo E. B. dalyvavimo, neteisėtumo žinojimo. „Keletas žmonių ant operacijos“ gali reikšti, kad šis keletas medžioja turėdami medžioklės lapą, medžioklės vadovą ir savo medžioklės ploto vienete. Žmonės net tarnybos metu gali turėti asmeninių santykių. Įrašas patvirtina, kad E. B. aiškina M. E., kad jis gaudys brakonierius.
Atkreipia dėmesį, kad Departamento Panevėžio valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai teigia turėję informacijos, kad medžioklės ploto vienete „Lėnas“ vykdomos neteisėtos medžioklės yra susiję su vietine Ukmergės rajono policija. Šis faktas rodo, kad gamtos apsaugos pareigūnai turėjo išnaktinės konkrečios informacijos, buvo labai detaliai informuoti. Aplinkos apsaugos institucija neturi kriminalinės žvalgybos funkcijų, todėl šios aplinkybės rodo vienareikšmišką informavimą iš artimos aplinkos (žinomas ir medžioklės ploto pavadinimas, ir policija). Šios aplinkybės, kaip galimos provokacijos, kurstymo, bandymo nustatyti ir pasinaudosi nepalankia situacija turi būti įvertinamos, o abejotino teisėtumo faktai nelaikomi įrodymu.
Pareiškėjo kaltės nustatymas yra ne subjektyviųjų požymių, vidinių asmens nuostatų nustatymas, o išankstinė vertintojo subjektyvi nuostata, pateikiama kaip kaltė. Nustatant sąmoningumą (tyčią pažeidimo atveju) turi būti remiamasi ne samprotavimais, o faktais. Tyčia turi būti nustatoma ne deklaracijomis, tačiau nustatomas tyčios turinys – ką konkrečiai asmuo suprato ir ko siekė.
Mano, kad paskirta nuobauda yra neadekvati. Nebuvo nustatyta neteisėta veika, kaltės, be to nebuvo pasekmių. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1513-520/2020).nebuvo atsižvelgta į pareigūno nepriekaištingą tarnybą. Atsakovas nepagrįstai įvertino faktines aplinkybes: pareiškėjas atostogų metu tik padėjo gabenti kažkieno sumedžiotą gyvūną, kai medžioklės terminai tą leido, ir prašė aplinkos pasaugos pareigūnų išjungti kamerą, kad ant jo nekristų juoda dėmė.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 28–34).
Nurodo, kad užfiksuotų duomenų visuma pakankama konstatuoti, jog E. B. sąmoningai veikė priešingai jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams bei nesilaikė tarnybinės etikos normų reikalavimų.
Pareiškėjas kelia abejones dėl įrodymų vertinimo teisingumo bei subjektyvumo, tačiau Vilniaus apskrities VPK išvadoje remiamasi vaizdo įrašais bei kitais surinktais duomenimis, kurie pagrindžia padarytas išvadas.
Nurodo, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja Išvadoje įvardytą frazę „dalyvavo medžioklėje“. Pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnį. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. vasario 4 d.) (toliau – ir Medžioklės taisyklės), 58.1 papunktis nustato, kad asmeniui, neturinčiam teisės medžioti draudžiama doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną. Be to sistemiškai aiškinant nurodytą teisės aktą, medžioklės proceso dalimi laikomas ir gyvūno dorojimas bei gabenimas. Sąvoka „dalyvavo sumedžiojant gyvūną“ ir sąvoka „dalyvavo medžioklėje“ nėra tapačios, todėl argumentai jog pareiškėjas neturėjo ginklo ir įrankių medžioklei ir pan. atmestini.
Pats pareiškėjas skunde pripažįsta, kad matė pildomą medžioklės lapą, tačiau medžioklės lape buvo įrašyta, jog sumedžiota elnio patelė. Tai suponuoja, kad pareiškėjas suprato ir/ar privalėjo suprasti, jog sumedžiojus patiną, o įrašius patelę ir nepažymėjus ragų daromas pažeidimas, tačiau turėdamas Policijos įstatymo nustatytą pareigą užkirsti kelią tokiems veiksmams, juos toleravo, bei vėliau bandė įtakoti aplinkos apsaugos pareigūnus siekdamas pažeidimą nuslėpti.
Paaiškina, kad pareiškėjas, neturėdamas teisėto pagrindo ir kaip paieškos pagrindą duomenų peržiūrai įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. „Duomenų patikslinimas, sutikrinimas, tarnyba“ bei „Duomenų patikslinimas, sutikrinimas, dėl nuobaudos“, ANR prisijungė prie savo administracinio nusižengimo bylos (ROIK 21127546246) ir ją tris kartus peržiūrėjo, siekdamas pateikti sau palankiausią gynybinę poziciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas neigia įtraukęs kolegas į savo veiklą, tačiau ir šie teiginiai laikytini gynybine versija, kadangi faktų visuma liudija apie tai, kad kolegoms buvo pranešta apie sumedžiotą elnią (ne elnio patelė). Be to kolegos pareiškėją informavo apie aplinkos apsaugos pareigūnų ekipažą ir dėl šio ekipažo atvykimo buvo išskirtinai susinervinę. Taip pat įtraukimo faktą patvirtina ir tarpusavio komunikavimo metu užfiksuoti duomenys bei tai, kad ir kolegos paskui tikrino administracinio nusižengimo bylą ROIK 21127546246.
Vaizdo įrašuose užfiksuotas ir Išvadoje įvertintas E. B. elgesys, pokalbis su aplinkos apsaugos darbuotoju (pokalbis vyko aplinkos apsaugos tarnybiniame automobilyje (atliekant pastarojo apklausą)yra itin svarbus. Šio pokalbio metu apeliuodamas į tai, kad jis yra pareigūnas, kad ši „juoda dėmė“ turės įtakos jo asmens bylai, pareiškėjas prašė išjungti kamerą ar bent jau „pasišnekėti“ be jos. Aplinkos apsaugos pareigūnų primygtinai prašė susitarti, išjungti aplinkos apsaugos tarnybiniame automobilyje įrengtas vaizdo ir garso stebėjimo kameras, minėjo turintis daug pažinčių. Tokie pareiškėjo veiksmai visiškai nesiderina su tarnyba vidaus reikalų sistemoje bei pažeidžia pareigūnams keliamus reikalavimus ir visuomenės lūkesčius. Taigi paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui.
Pažymi, kad pareiškėjas buvo baustas per visą tarnybos policijoje laikotarpį, todėl pareiškėjo motyvai dėl jam kilusių neadekvačių pasekmių atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys suformuotai teismų praktikai.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti visą, prašė kviesti liudytojus ir atidėti teismo posėdį. Pateikė įrodymus apie bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 12 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai surašė Apžiūros aktą (t. 1, b. l. 195–197).
2021 m. sausio 12 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai (t. 1, b. l. 188).
2021 m. sausio 12 d. pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-49-2021 už ANK 290 straipsnio 7 dalies pažeidimą (t. 1, b. l. 184–185).
2021 m. sausio 13 d. Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistai surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2021 m. sausio 11 d. vykdė naktinį medžioklės kontrolės reidą. Apie 22 val. 45 min. Ukmergės r. sutiko patruliuojantį policijos automobilį, kuriame buvo du pareigūnai. Po išsiskyrimo su pareigūnais pamatė kitą automobilį, kuris pamatęs pareigūnus sulėtino greitį, o likus beveik 100 m beveik sustojo, jis buvo sustabdytas, viduje buvo 4 asmenys iš skirtingų šeimos ūkio be kaukių. Vienas iš jų išlipo, prisistatė kaip kolega iš policijos, paminėjo, kad buvo informuotas apie aplinkosaugos ekipažą iš kolegų, kurie mus buvo sutikę. Tai buvo E. B.. Jis nuolatos primygtinai prašė susitarti, atlygio nesiūlė, tačiau sakė turintis daug pažinčių. Automobilio bagažinėje rastas nušautas tauriojo elnio patinas, patikrinus medžioklės limitą, sužinota, kad jis jau išnaudotas (t. 1, b. l. 105–106 ir kt.).
2021 m. sausio 18 d. Departamento Panevėžio valdyba raštu Nr. (16.6)-AD5-852 „Dėl galimų karantino režimo pažeidimų“ pranešė, kad 2021 m. sausio 11 d. apie 22 val. 45 min. Ukmergės r. Departamento pareigūnai sustabdė automobilį, kuriame važiavo 4 asmenys iš skirtingų šeimos ūkių, galimai nesilaikantys karantino reikalavimų, nedėvintys veido / burnos apsauginių priemonių (t. 1, b. l. 104).
2021 m. sausio 18 d. Departamento Panevėžio valdyba raštu „Dėl policijos pareigūnų galimų pažeidimų“ pranešė, kad 2021 m. sausio 11 d. apie 22 val. 45 min. Ukmergės r. Departamento pareigūnai sustabdė automobilį, kuriame važiavo 4 asmenys, iš kurių vienas buvo pareiškėjas. Nurodo, kad ekipaže patruliavę policijos pareigūnai informavo automobilyje tauriojo elnio patiną vežusius asmenis apie aplinkosaugininkų reidą (t. 1, b. l. 125).
2021 m. sausio 18 d. Policijos departamento Imuniteto valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas surašė tarnybinį pranešimą „Dėl informacijos“, kuriame nurodyta turimą informaciją apie įvykius perduoti Imuniteto valdybai (t. 1, b. l. 111–112).
2021 m. sausio 19 d. Vilniaus apskrities VPK užregistruotas anoniminis pranešimas apie 2021 m. sausio 11 d. įvykius (t. 1, b. l. 116).
2021 m. sausio 22 d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. policijos komisariato pareigūnai pareiškėjui surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 88-ANR_P-250-2021 už ANK 45 straipsnio 4 dalies pažeidimą (t. 2, b. l. 6–8).
2021 m. sausio 27 d. Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdybos vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja surašė tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-3071 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos 2021 m. sausio 18 d. rašte Nr. (16.6)-AD5-852 pateiktos informacijos patikrinimo“, kuriame pasiūlė Vilniaus apskrities VPK viršininkui pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių E. B., M. E., J. A. ir T. V. veiksmų (t. 1, b. l. 88–90).
2021 m. sausio 29 d. pareiškėjui surašytas Pranešimas apie pareigūno vardo pažeminimą, kuris pareiškėjui įteiktas 2021 m. vasario 5 d. (t. 1, b. l. 132–133).
2021 m. vasario 5 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (t. 1, b. l. 136–137).
2021 m. vasario 24 d. Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdybos vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja paprašė pratęsti tarnybinio patikrinimo atlikimo laiką. Vilniaus apskrities VPK viršininkas tą pačią dieną ant dokumento uždėjo vizą (t. 1, b. l. 92–95).
2021 m. kovo 2 d. Vilniaus apskrities VPK paprašė, kad Departamentas pateiktų turimus vaizdo įrašus (t. 1, b. l. 180).
2021 m. kovo 5 d. Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus valdybos viršininkas paprašė, kad Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. policijos komisariatas pateiktų E. B. ir M. E. tarnybinius mobiliojo ryšio telefonus (t. 1, b. l. 152).
2021 m. kovo 8 d. Departamentas pateikė vaizdo įrašus (t. 1, b. l. 182).
2021 m. kovo 9 d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas surašė pareiškėjo charakteristiką (t. 2, b. l. 9).
2021 m. kovo 15 d. Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja surašė tarnybinį pranešimą „Dėl tarnybinio patikrinimo metu atliktų veiksmų“ (t. 1, b. l. 154).
2021 m. kovo 17 d. Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja surašė tarnybinį pranešimą „Dėl tarnybinio patikrinimo metu atliktų veiksmų“ (t. 1, b. l. 148–150).
2021 m. kovo 23 d. priimta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-IS-29 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniųjų patrulių E. B., M. E., J. A. ir T. V. veiksmų įvertinimo“, kurioje siūloma pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos (t. 1, b. l. 12–18).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2021 m. kovo 24 d. priėmė įsakymą Nr. 10-TE-296 „Dėl E. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo, vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. spalio 16 d. Nacionalinės kolektyvinės sutarties Nr. PV3-459 6 punktu ir Išvada, atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos (t. 1, b. l. 11).
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.
Statuto (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusią nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 13 d.) 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.
Pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti (Statuto 2 straipsnio 5 dalis; nuo 2019 m. sausio 1 d. – Statuto 2 straipsnio 4 dalis).
LVAT praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai nustatoma minėtų aplinkybių visuma, todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tai reiškia, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal minėtą Statuto nuostatą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu, todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1043-575/2017 ir kt.).
Pareiškėjas, pradėdamas eiti pareigas vidaus tarnyboje, yra davęs priesaiką būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė.
Vertinant byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, visų pirma, pažymėtina, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjas atleistas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl pareigūno vardo pažeminimo. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra nustatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda. Tokio pobūdžio priemonės taikymas inter alia yra skirtas tam, kad būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (LVAT 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-3536/2011).
Pareiškėjo veiksmai, kuriuos atsakovas vertino kaip pareigūno vardo pažeminimą, aprašyti Išvadoje, o būtent: ne tarnybos metu ir neatlikdamas jokių pareiginių funkcijų pareiškėjas kartu su kitais asmenimis dalyvavo medžioklėje, kurioje neteisėtai buvo sumedžiotas tauriojo elnio patinas, šį gyvūną kartu su kitais asmenimis gabeno automobilyje, sustabdytas aplinkosaugos pareigūnų bandė pasinaudoti tarnybine padėtimi (siekdamas išvengti atsakomybės, aplinkos apsaugos pareigūnams pristatė esantis policijos pareigūnas, teigė, jog ši „juoda dėmė“ turės įtakos jo asmens bylai, primygtinai prašė susitarti, išjungti aplinkos apsaugos tarnybiniame automobilyje esančias vaizdo ir garso stebėjimo kameras, minėjo turintis daug pažinčių bei kad buvo savo kolegų informuotas apie esantį netoliese aplinkosaugos pareigūnų ekipažą), nesilaikė karantino reikalavimų (vykdamas automobiliu su asmenimis iš skirtingų namų ūkių nedėvėjo veido / burnos apsauginių kaukių), žinojo, kad taurusis elnias buvo sumedžiotas neteisėtai bei buvo susitaręs su kolega M. E..
Teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, daro išvadą, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėjas esant jo kaltei padarė teisės pažeidimus ir ši veika sukėlė pasekmes – pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoja.
Pirma, pareiškėjas pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktus (vidaus tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principais), Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį (Policija – asmens, visuomenės saugumą ir viešąją tvarką užtikrinanti policijos įstaigų ir policijos pareigūnų sistema), 2 straipsnio 6 dalį (Policijos pareigūnas –Statuto nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis policijos pareigūnams), 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą (pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 6.8. papunktį (Policijos darbuotojas, vadovaudamasis Etikos kodekse įtvirtintais veiklos ir elgesio principais, privalo nepiktnaudžiauti policijos pareigūno ar kito policijos darbuotojo statusu, nenaudoti jo asmeniniams interesams, tarnybinį ar darbo pažymėjimą naudoti tik vykdant tarnybines (darbo) pareigas teisės aktų nustatyta tvarka), 7 punktą (Policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto (7.1 papunktis), visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus (7.2 papunktis).
Šias teisės aktų nuostatas pareiškėjas pažeidė savo veiksmais, kurie atlikti pavieniui galimai gali reikšti ir kitokį vertinimą, tačiau atlikti drauge, visi kartu vienareikšmiškai patvirtina, kad pažeisti minėti aukščiau įvardinti teisės aktai: pareiškėjas kartu su kitais asmenimis dalyvavo medžioklėje (pažymėtina, kad nenušovė, netykojo ir pan., bet važiavo tame pačiame automobilyje, kuris atvežė medžiotojus, atėjo prie sumedžioto gyvūno, matė, kaip vadovas pildė medžioklės lapą, padėjo sumedžiotą gyvūną įkelti į automobilį, važiavo automobiliu, kuriame buvo gabenamas neteisėtai sumedžiotas taurusis elnias), sustabdytas aplinkosaugos pareigūnų elgėsi nederamai policijos pareigūnui (aplinkos apsaugos pareigūnams pristatė esantis policijos pareigūnas, teigė, jog ši „juoda dėmė“ turės įtakos jo asmens bylai, primygtinai prašė susitarti, išjungti aplinkos apsaugos tarnybiniame automobilyje esančias vaizdo ir garso stebėjimo kameras, minėjo turintis daug pažinčių bei kad buvo savo kolegų informuotas apie esantį netoliese aplinkosaugos pareigūnų ekipažą), nesilaikė karantino reikalavimų (vykdamas automobiliu su asmenimis iš skirtingų namų ūkių nedėvėjo veido / burnos apsauginių kaukių), žinojo, kad taurusis elnias buvo sumedžiotas neteisėtai bei buvo susitaręs su kolega M. E. dėl informacijos apie aplinkosaugininkų ekipažą teikimo.
Teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl nežinojimo (kad išnaudotas tauriųjų elnių medžioklės limitas), dėl motyvų teisėtumo prašant išjungti kameras (kad pasimetė, išsigando), dėl kelionės tikslo (kad važiavo susitikti su advokatu, atvežti pašaro, susitikti su kolega, paimtų medžiotojų), susitikimo ir pokalbio su M. E. apie būsimą brakonierių gaudymą, nes laiko šiuos argumentus pareiškėjo gynybine versija, kuri nėra tikėtina susiklosčiusioje situacijoje, atsižvelgiant į pareiškėjo veiksmus ir jų gausą.
Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad atsakovas neįrodė pareiškėjo kaltės. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo kaltės forma – tyčia. Kaltė LVAT praktikoje apibrėžiama per neteisėtus veiksmus, kuriuos atliko asmuo (LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2426-438/2020 ir kt.). Teismo vertinimu, atsakovas pakankamai išsamiai atskleidė pareiškėjo atliktus neteisėtus veiksmus, jų gausą, nuoseklumą ir tai parodo pareiškėjo kaltės formą esant tyčią: pareiškėjas galėjo ir turėjo suvokti, kas įvyko 2021 m. sausio 11 d. (tiek savo dalyvavimą medžioklėje, kaukių nedėvėjimą, tiek kalbėdamasis su M. E., tiek teikdamas paaiškinimus ir pasiūlymus išjungti kameras aplinkosaugos pareigūnams). Pareiškėjo elgesys rodo, kad jis suvokė, suprato ir siekė tokio savo elgesio ir jo rezultatų.
Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad tyrimas grįstas prielaidomis ir spėlionėmis, nes pareiškėjo neteisėtus veiksmus ir kaltę patvirtina šie įrodymai: vaizdo įrašas V7037-210111-211926-214356-20010100, kuriame matyti, jog susitikimo su ekipažo V7037 pareigūnais metu, E. B., būdamas prie tarnybinio automobilio, su M. E. bendrauja („nekalbėkim.. .keletas žmonių...ant operacijos“), po ko pareigūnas M. E. išlipo iš tarnybinio automobilio ir su E. B. toliau kalbėjosi lauke; vaizdo įrašas V7037-210111-214356- 220000-20010100, kuriame užfiksuota, kaip pareigūnas M. E. šalia sėdinčiam kolegai pasakoja, kad E. B. važiuoja pasiimti nušauto elnio; vaizdo įrašas V7037-210111-220831-223305-20010100, kuriame matyti, jog po susitikimo su aplinkos apsaugos pareigūnais vyriausiasis patrulis M. E. labai susinervino, kadangi tuomet, apgręžė tarnybinį automobilį, paėmė telefoną, susisiekė su abonentu (E. B.) ir pastarajam nupasakojo, kuria kryptimi nuvažiavo aplinkos apsaugos pareigūnai; vaizdo įrašas, kurį pateikė Departamentas, kuriame matyti, jog E. B. nurodo, kad jam pareigūnui ši „juoda dėmė“ turės įtakos jo asmens bylai, prašo išjungti kamerą ar pasišnekėti be jos; 2021 m. sausio 13 d. Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistų surašytas tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 105–106 ir kt.), kuriame nurodyta, kad po išsiskyrimo su pareigūnais pamatė kitą automobilį, kuris pamatęs pareigūnus sulėtino greitį, o likus beveik 100 m beveik sustojo, jis buvo sustabdytas, viduje buvo 4 asmenys iš skirtingų šeimos ūkio be kaukių. Vienas iš jų išlipo, prisistatė kaip kolega iš policijos, paminėjo, kad buvo informuotas apie aplinkosaugos ekipažą iš kolegų, kurie mus buvo sutikę. Tai buvo E. B.. Jis nuolatos primygtinai prašė susitarti, atlygio nesiūlė, tačiau sakė turintis daug pažinčių; pareiškėjo 2021 m. vasario 5 d. paaiškinimai (t. 1, b. l. 136–137), kad paskambinęs kolega pasakė, kad yra atvykusi aplinkos apsauga; M. E. pareiškėjui E. B. siųsta SMS žinutė: „Ateini rytoj anksčiau ir paaiškini visa situacija, nes tu mus pakišai“.
Teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad 2021 m. sausio 13 d. Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistų surašytu tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 105–106 ir kt.) negalima remtis, nes jame dėstomas aplinkybes patvirtina vaizdo įrašai – įrašytas pareiškėjo ir aplinkos apsaugos pareigūnų pokalbis automobilyje akivaizdžiai patvirtina tai, kad pareiškėjas tiesioginiais žodžiais nesiūlė susitarti, nesiūlė atlygio, tačiau aišku, kad jis pristatė kaip pareigūnas, nurodo, kad tai bus jam juoda dėmė, taip pat pareiškėjo prašymai išjungti kameras ir pasikalbėti vienareikšmiškai neatitinka pareigūnui keliamų elgesio reikalavimų.
Tai, kad pareiškėjas kitaip vertina situaciją, nesutinka su atsakovo vertinimu, nedaro Išvados ir Įsakymo neteisėtais ar nepagrįstais.
Teismas kritiškai vertina Išvadoje esančius netikslumus: Išvadoje klaidingai nurodyta, kad E. B. siuntė SMS žinutę M.E. („Ateini rytoj anksčiau ir paaiškini visą situaciją, nes tu mus pakišai“), nes pareiškėjas įrodė, kad ją pareiškėjui rašė M. E.. Tačiau teismas daro išvadą, kad šie netikslumai nėra esminiai, jie nepaneigia pareiškėjo padarytos neteisėtos veikos, todėl šiuos Išvados trūkumus teismas laiko neesminiais, nesudarančiais pagrindo panaikinti skundžiamą Įsakymą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad dėl tokių pareiškėjo neteisėtų ir kaltų veiksmų kilo pasekmės: pažemintas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas vidaus reikalų įstaiga arba ji kompromituojama. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas yra būti akivaizdūs. Pareiškėjo elgesys, nors ir ne atliekant pareigas, akivaizdžiai nėra suderinamas su pareigūno vardu. Pareiškėjo padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Visuomenė turi teisėtą lūkestį, kad pareigūnai skaidriai, aiškiai ir nedviprasmiškai elgsis visose situacijose, laikysis teisės aktų reikalavimų, padarę klaidą, nebandys jos slėpti, išsisukinėti, prašyti išjungti kameras, pasikalbėti be jų. Tai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis. Pažymėtina, kad pareiškėjui inkriminuota daug epizodų ir visuose juose pareiškėjo elgesys neatitiko teisės aktų reikalavimų (tiek dėl medžioklės, kurioje neteisėtai sumedžiotas taurusis elnias, tiek dėl pokalbio su M. E., tiek dėl kaukių nedėvėjimo, tiek dėl prašymų išjungti kameras, pasikalbėti su aplinkos apsaugos pareigūnais).
Pareiškėjas skunde teigia, kad administracinio nusižengimo byloje dėl jam 2021 m. sausio 12 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo teisėtumo sprendimas dar nėra priimtas, todėl atsakovas be pagrindo skuba, daro nepagrįstas išvadas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog negalėjimas išnagrinėti administracinę bylą tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti. Vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybę pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-624/2012). Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ pagal 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011). Pažymėtina, kad nors kitoje byloje nustatyti faktai gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, jog negalima nagrinėti vienos bylos, kol nėra išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-81/2012). Analogiška praktika palaikoma ir naujausioje LVAT praktikoje (LVAT 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-586-415/2020).
Nagrinėjamu atveju skiriasi administracinio nusižengimo bylos ir nagrinėjamos bylos dalykas, aplinkybės. Pareiškėjo atleidimo iš tarnybos įsakyme administracinio nusižengimo byla net neminima, Išvadoje nurodomi savarankiški pagrindai atleisti pareiškėją iš tarnybos. Teismui pakanka duomenų apie pareiškėjo elgesį ir ištyrus įrodymus teismas daro išvadas dėl Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 76 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisinių pagrindų buvimo. Pareiškėjo atsakomybės klausimas administracine tvarka nėra ir negali būti vertinamas nagrinėjamoje byloje.
Pareiškėjas teigia, kad atleidimas iš darbo yra neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, pareiškėjas yra charakterizuojamas itin teigiamai, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, ne kartą skatintas, iki pensijos jam likę nedaug.
Teismas daro išvadą, kad atleidimas iš tarnybos yra proporcinga poveikio priemonė pareiškėjo padarytiems teisės aktų pažeidimams. Pareiškėjo neteisėtų veiksmų gausa, seka ir pobūdis yra proporcingas poveikio priemonės griežtumui. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Taigi asmens atleidimas iš tarnybos remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-189/2007, 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nenustatė skundžiamo Įsakymo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti ir išvestiniai reikalavimai grąžinti į tarnybą ir priteisti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį atmetami kaip nepagrįsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.