Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3759-261/2021 pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) viršininko 2021 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 10-TE-296 „Dėl E. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas), grąžinti pareiškėją į tarnybą, priteisti pareiškėjui iš Vilniaus AVPK vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. kovo 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-IS-29 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiųjų patrulių E. B., M. E., J. A. ir T. V. veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada) sunku nustatyti konkrečius inkriminuotus tarnybinius pažeidimus, jų kiekį ir turinį, jie surašyti juos kartojant ir painiojant. Išvadoje sunku išskirti pareigūno kaltę dėl kiekvieno iš nurodytų pažeidimų. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) pažeidimai surašyti kartu su Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) ir Lietuvos Respublikos policijos įstatymo reikalavimų pažeidimais. Administracinis pažeidimas, kuriuo kaltinamas pareiškėjas, dar neištirtas ir sprendimas dėl jo nepriimtas, bet įvardijamas kaip nustatytas faktas, o šio pažeidimo turinys ir esmė išplečiami tyrėjos nuožiūra. Išvadoje gausu prieštaravimų (dėl visuomeninio atgarsio, pareigūnų žinojimo apie neteisėtą medžioklę ir kt.). Tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi pareigūnė nesurinko pakankamų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę, nebuvo tiriami jo paaiškinimai, nepilnai išanalizuota vaizdinė medžiaga. Pareiškėjo įsitikinimu, nustatyti pažeidimai negali būti vertinami kaip pareigūno vardo pažeminimas.

3. Pareiškėjas teigė, jog išvados dėl jo dalyvavimo medžioklėje nepatvirtina jokie duomenys. Pareiškėjui inkriminuotas administracinis nusižengimas – medžioklės taisyklių pažeidimas, o konkrečiai – neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas – nereiškia dalyvavimo medžioklėje. Objektyvūs duomenys (vaizdo įrašai) nerodo pareiškėjo dalyvavimo medžioklėje, jis neturėjo nei ginklo, nei reikalingų medžioklei įnagių, medžioklės lapas buvo pas medžioklės vadovą, kuris 2021 m. sausio 11 d. jame darė įrašus. Jokiame įstatyme nėra nustatyta pareigų ar teisių asmeniui, kuris nedalyvauja medžioklėje, atlikti kokius nors veiksmus dėl medžioklės lape padarytų įrašų tikrinimo. Tokie asmenys neturi teisės reikalauti medžioklės vadovo tikrinti duomenis apie medžiojamųjų gyvūnų limitus ir datas, iki kada tie limitai išnaudoti. Pareiškėjas manė, kad medžioklė buvo teisėta, o gyvūnas sumedžiotas teisėtai, todėl nėra nieko neteisėto padėti gabenti gyvūną. Administracinio pažeidimo byloje medžiotojai A. G. ir G. A. parodė, kad jie pareiškėjui nepasakė apie medžiotojų klube išnaudotus limitus tauriojo elnio patinams medžioti.

4. Pareiškėjas nurodė, kad vaizdo įrašuose nematyti jokio įžūlumo, piktybiškumo, savanaudiškumo, spaudimo, galios demonstravimo ar kitų neigiamai vertintinų veiksmų, kurie atitiktų pareigūno vardo pažeminimo veiką. Įrašai nerodo jokio noro nuslėpti padarytą administracinį pažeidimą ar siekio, kad toks pažeidimas nebūtų tiriamas. Pareiškėjo pasakytas teiginys, kad „juoda dėmė“ turės įtakos pareigūno asmens bylai, turi būti vertinamas pokalbio kontekste. Nei pagal išsakytus žodžius, jų sakymo būdą, nei pagal kontekstą toks pasakymas nerodo noro piktnaudžiauti, daryti įtaką gamtos apsaugos pareigūnams. Taip pat ir prašymas išjungti vaizdo kameras nėra tiek pavojingas, įžūlus, primygtinis, kaip jį bandoma parodyti. Išvada apie tai, kad pareiškėjas minėjo turintis daug pažinčių, yra prielaida, nes įraše toks faktas nefiksuotas. Tokios pažintys nenustatytos, gamtos apsaugos pareigūnai, kurie dviese surašė vieną tarnybinį pranešimą ir nurodė apie pažintis, neapklausti. Šie pareigūnai apklausiami teisme minėjo apie tai, kad pareiškėjas sakė turintis pažinčių, tačiau nenustatyta, kad jų būtų daug ir kad jomis iš tikrųjų būtų bandoma ar norima naudotis. Pats pažinčių minėjimo faktas nėra tiek pavojingas, kad juo būtų galima motyvuoti pareigūno vardo pažeminimą ir atleidimą iš tarnybos.

5. Pareiškėjas teigė, kad išskyrus aplinkybę, jog vienas iš pareigūnų kažkam skambino, vaizdo įrašai nepatvirtina kitų detalių, kad pareigūnai pareiškėją perspėjo apie netoliese esantį aplinkos apsaugos ekipažą, konkrečią jo buvimo vietą. Pokalbio turinys, forma nesuteikia pagrindo spręsti apie piktnaudžiavimą. Nusižengimo nagrinėjimo metu nustatytos kitos aplinkybės, negu nurodytos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Panevėžio valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų tarnybiniame pranešime – pareigūnas neišlipo, neprisistatė ir primygtinai neprašė susitarti, o prie automobilio priėjo aplinkos apsaugos pareigūnas, paprašė išlipti ir paaiškinti aplinkybes. Tokie neatitikimai ir kylančios abejonės turi būti aiškinamos pareiškėjo naudai.

6. Pareiškėjas nurodė, kad jo ir kolegos pokalbis neparodo, jog pareiškėjas žinojo apie veiksmų neteisėtumą. Teiginys „keletas žmonių ant operacijos“ gali reikšti, kad keletas žmonių medžioja turėdami medžioklės lapą, medžioklės vadovą ir savo medžioklės ploto vienete. Įrašas patvirtina, jog pareiškėjas aiškina M. E., kad jis gaudys brakonierius.

7. Pareiškėjas teigė, kad jo kaltės nustatymas paremtas išankstine vertintojo subjektyvia nuostata, kuri pateikiama kaip kaltė. Paskirta nuobauda yra neadekvati. Nebuvo nustatyta neteisėta veika, kaltė, be to, nebuvo pasekmių. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Nebuvo atsižvelgta į pareigūno nepriekaištingą tarnybą. Atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes: pareiškėjas atostogų metu tik padėjo gabenti kažkieno sumedžiotą gyvūną, kai medžioklės terminai tą leido, ir prašė aplinkos apsaugos pareigūnų išjungti kamerą, kad ant jo nekristų juoda dėmė.

8. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad užfiksuotų duomenų visuma pakankama konstatuoti, jog pareiškėjas sąmoningai veikė priešingai jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams bei nesilaikė tarnybinės etikos normų. Pareiškėjas kelia abejones dėl įrodymų vertinimo teisingumo bei subjektyvumo, tačiau Tarnybinio patikrinimo išvadoje remiamasi vaizdo įrašais bei kitais surinktais duomenimis, kurie pagrindžia padarytas išvadas.

10. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja Išvadoje įvardytą frazę „dalyvavo medžioklėje“. Pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnį. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. vasario 4 d.) (toliau – ir Medžioklės taisyklės), 58.1 punktas nustato, kad asmeniui, neturinčiam teisės medžioti, draudžiama doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną. Sistemiškai aiškinant nurodytą teisės aktą, medžioklės proceso dalimi laikomas ir gyvūno dorojimas bei gabenimas. Sąvoka „dalyvavo sumedžiojant gyvūną“ ir sąvoka „dalyvavo medžioklėje“ nėra tapačios, todėl argumentai, jog pareiškėjas neturėjo ginklo ir įrankių medžioklei, atmestini.

11. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas skunde pripažino, kad matė pildomą medžioklės lapą, tačiau medžioklės lape buvo įrašyta, jog sumedžiota elnio patelė. Taigi, pareiškėjas suprato ir / ar privalėjo suprasti, jog sumedžiojus patiną, o įrašius patelę ir nepažymėjus ragų, daromas pažeidimas, tačiau turėdamas Policijos įstatymo nustatytą pareigą užkirsti kelią tokiems veiksmams, juos toleravo bei vėliau bandė daryti įtaką aplinkos apsaugos pareigūnams, siekdamas pažeidimą nuslėpti.

12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, neturėdamas teisėto pagrindo, kaip paieškos pagrindą duomenų peržiūrai įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. „Duomenų patikslinimas, sutikrinimas, tarnyba“ bei „Duomenų patikslinimas, sutikrinimas, dėl nuobaudos“, Administracinių nusižengimų registre (toliau – ir ANR) prisijungė prie savo administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir ją tris kartus peržiūrėjo, siekdamas pateikti sau palankiausią gynybinę poziciją.

13. Atsakovas vertino, jog pareiškėjo teiginiai, neigiant, kad jis įtraukė kolegas į savo veiką, laikytini gynybine pozicija, kadangi faktų visuma liudija apie tai, jog kolegoms buvo pranešta apie sumedžiotą elnią (ne elnio patelę), be to, kolegos pareiškėją informavo apie aplinkos apsaugos pareigūnų ekipažą ir dėl šio ekipažo atvykimo buvo išskirtinai susinervinę. Taip pat įtraukimo faktą patvirtina ir tarpusavio komunikavimo duomenys bei tai, kad ir kolegos paskui tikrino administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini).

14. Atsakovas nurodė, jog vaizdo įrašuose užfiksuoto ir Išvadoje įvertinto pareiškėjo pokalbio su aplinkos apsaugos darbuotoju (pokalbis vyko aplinkos apsaugos tarnybiniame automobilyje, atliekant apklausą) metu pareiškėjas, apeliuodamas į tai, kad jis yra pareigūnas, jog ši „juoda dėmė“ turės įtakos jo asmens bylai, prašė išjungti kamerą ar bent jau „pasišnekėti“ be jos, aplinkos apsaugos pareigūnų primygtinai prašė susitarti, išjungti automobilyje įrengtas vaizdo ir garso stebėjimo kameras, minėjo turintis daug pažinčių. Tokie pareiškėjo veiksmai nedera su tarnyba vidaus reikalų sistemoje bei pažeidžia pareigūnams keliamus reikalavimus ir visuomenės lūkesčius. Taigi paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui.

15. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo baustas per tarnybos policijoje laikotarpį, todėl pareiškėjo motyvai dėl jam kilusių neadekvačių pasekmių atmestini.

II.

16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjo E. B. skundą atmetė.

17. Teismas nustatė, kad Įsakymu pareiškėjas atleistas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl pareigūno vardo pažeminimo. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda. Pareiškėjo veiksmai, kuriuos atsakovas vertino kaip pareigūno vardo pažeminimą, aprašyti Tarnybinio patikrinimo išvadoje. Susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėjas, esant jo kaltei, padarė teisės pažeidimus ir ši veika sukėlė pasekmes – pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoja.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktus, Policijos įstatymo 2 straipsnio 4, 6 dalį, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Etikos kodekso 6.8, 7.1 ir 7.2 punktus savo veiksmais, kurie atlikti pavieniui gali reikšti ir kitokį vertinimą, tačiau atlikti drauge, visi kartu vienareikšmiškai patvirtina, kad pažeisti minėti teisės aktai: pareiškėjas kartu su kitais asmenimis dalyvavo medžioklėje (nenušovė, netykojo ir pan., bet važiavo tame pačiame automobilyje, kuris atvežė medžiotojus, atėjo prie sumedžioto gyvūno, matė, kaip vadovas pildė medžioklės lapą, padėjo sumedžiotą gyvūną įkelti į automobilį, važiavo automobiliu, kuriame buvo gabenamas neteisėtai sumedžiotas taurusis elnias), sustabdytas aplinkosaugos pareigūnų elgėsi nederamai pareigūnui (aplinkos apsaugos pareigūnams prisistatė esantis policijos pareigūnas, teigė, jog ši „juoda dėmė“ turės įtakos jo asmens bylai, primygtinai prašė susitarti, išjungti aplinkos apsaugos tarnybiniame automobilyje esančias vaizdo ir garso stebėjimo kameras, minėjo turintis daug pažinčių bei, kad buvo savo kolegų informuotas apie esantį netoliese aplinkosaugos pareigūnų ekipažą), nesilaikė karantino reikalavimų (vykdamas automobiliu su asmenimis iš skirtingų namų ūkių nedėvėjo veido / burnos apsauginių kaukių), žinojo, kad taurusis elnias buvo sumedžiotas neteisėtai bei buvo susitaręs su kolega M. E. dėl informacijos apie aplinkosaugininkų ekipažą teikimo. Teismas gynybine pozicija laikė pareiškėjo argumentus dėl nežinojimo (kad išnaudotas tauriųjų elnių medžioklės limitas), dėl motyvų teisėtumo, prašant išjungti kameras (kad pasimetė, išsigando), dėl kelionės tikslo (kad važiavo susitikti su advokatu, atvežti pašaro, susitikti su kolega, paimti medžiotojų), dėl susitikimo ir pokalbio su M. E. apie būsimą brakonierių gaudymą, kuri nėra tikėtina, atsižvelgiant į pareiškėjo veiksmus ir jų gausą.

19. Teismas vertino, jog atsakovas pakankamai išsamiai atskleidė pareiškėjo atliktus neteisėtus veiksmus, jų gausą, nuoseklumą ir tai parodo pareiškėjo kaltės formą esant tyčią. Pareiškėjo elgesys rodo, kad jis suvokė, suprato ir siekė tokio savo elgesio ir jo rezultatų.

20. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad tyrimas grįstas prielaidomis ir spėlionėmis, nes pareiškėjo neteisėtus veiksmus ir kaltę patvirtina byloje esantys įrodymai. Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistų 2021 m. sausio 13 d. surašytame tarnybiniame pranešime dėstomas aplinkybes patvirtina vaizdo įrašai. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo vertinimu, nedaro Išvados ir Įsakymo neteisėtais ar nepagrįstais. Teismas nustatė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje klaidingai nurodyta, jog E. B. siuntė žinutę M. E. („Ateini rytoj anksčiau ir paaiškini visą situaciją, nes tu mus pakišai“), nes pareiškėjas įrodė, kad ją pareiškėjui rašė M. E.. Tačiau teismas sprendė, kad šie netikslumai nėra esminiai, jie nepaneigia pareiškėjo padarytos neteisėtos veikos, todėl šiuos Išvados trūkumus teismas vertino kaip nesudarančius pagrindo panaikinti Įsakymą.

21. Teismas nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, jog dėl pareiškėjo neteisėtų ir kaltų veiksmų buvo pažemintas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas vidaus reikalų įstaiga arba ji kompromituojama. Pareiškėjo elgesys, nors ir ne atliekant pareigas, nėra suderinamas su pareigūno vardu, kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

22. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad nėra priimtas sprendimas jo administracinio nusižengimo byloje, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju skiriasi administracinio nusižengimo bylos ir nagrinėjamos bylos dalykas, aplinkybės. Įsakyme administracinio nusižengimo byla net neminima, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodomi savarankiški pagrindai atleisti pareiškėją iš tarnybos. Teismui pakako duomenų apie pareiškėjo elgesį. Pareiškėjo atsakomybės klausimas administracine tvarka nevertinamas šioje byloje.

23. Teismas sprendė, kad atleidimas iš tarnybos yra proporcinga poveikio priemonė pareiškėjo padarytiems teisės aktų pažeidimams. Pareiškėjo neteisėtų veiksmų gausa, seka ir pobūdis yra proporcingas poveikio priemonės griežtumui. Kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

III.

24. Pareiškėjas E. B. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skunde išdėstytus reikalavimus, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25. Pareiškėjas nurodė, kad teismas citavo įstatymų, teismų praktikos nuostatas, susijusias su pareigūno atleidimu iš vidaus tarnybos pažeminus pareigūno vardą, jų nesusiedamas su konkrečiu ginču, nekomentuodamas ginčijamų veiksmų, nenagrinėdamas skunde nurodytų aplinkybių, o tik pacituodamas Tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašytas aplinkybes.

26. Pareiškėjas teigė, kad Įsakymas priimtas neteisėtos Išvados pagrindu. Nors teismas pritarė, jog Išvadoje yra netikslumų, tačiau nepagrįstai sprendė, kad šie netikslumai yra neesminiai. Žinutėmis, kuriomis atsakovas įrodinėjo pareiškėjo ir M. E. susitarimą, santykius, buvo parašytos kitame kontekste, nei nustatyta tarnybinio patikrinimo metu, jos iš esmės įrodo, kad tarp pareiškėjo ir M. E. nebuvo jokio susitarimo.

27. Pareiškėjas vertino, jog teismas rėmėsi prielaidomis, klaidingai interpretavo esmines aplinkybes dėl jo dalyvavimo medžioklėje, nederamo policijos pareigūno elgesio, žinojimo apie sumedžiojimą, kaltės, remdamasis deklaratyviais argumentais. Dalis pareiškėjo veiksmų, apie kuriuos sprendžiama ir kategoriškai teigiama, neužfiksuoti vaizdo kameromis, nors jos buvo ir veikė (neišreikalauti visi vaizdo įrašai, neapklausti pareigūnai, nurodant, kad liudytojai neparodys nieko reikšmingo), tad kategoriškos išvados daromos tik iš selektyviai parinktų ir tarnybiniais pranešimais „pagražintų“ aplinkybių ir prielaidų.

28. Pareiškėjas nurodė, kad jis medžioklėje nedalyvavo, be to, medžioklė savaime nebuvo neteisėta, ji vyko dalyvaujant jos vadovui ir medžiotojui. Pareiškėjas neturėjo nei teisės, nei pagrindo reikalauti medžioklės vadovo perduoti medžioklės lapą arba tikrinti duomenis apie medžiojamųjų gyvūnų limitus. Pareiškėjas neturėjo pagrindo abejoti medžioklės teisėtumu, kadangi matė A. G. pildant medžioklės lapą. Limitai pareiškėjui nebuvo žinomi, kadangi jie viešai neskelbiami. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad medžioklė vyko teisėtai. Teismas visas abejones vertino pareiškėjo nenaudai.

29. Pareiškėjas teigė, jog klaidingai įvertintos pasinaudojimo tarnybine padėtimi, siekio išvengti atsakomybės aplinkybės. Iš įrašų Nr. 3 ir 4 matyti, jog aplinkos apsaugos pareigūnas pareiškėjo nekaltino, jam nebuvo surašomas administracinio nusižengimo protokolas, tad pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo bandyti tartis nežinia dėl ko. Negana to, įrašuose Nr. 3 ir 4 nėra girdimi primygtiniai, piktybiški, savanaudiški reikalavimai, spaudimas, galios demonstravimas, grasinimas ar kiti veiksmai, kurie atitiktų pareigūno vardo pažeminimą. Minėti įrašai nerodo jokio noro nuslėpti padarytą administracinį nusižengimą. Teismas nepagrįstai pareiškėjo paaiškinimus vertino kaip jo gynybinę poziciją. Pareiškėjo paaiškinimai viso tyrimo metu buvo nuoseklūs.

30. Pareiškėjas vertino, jog teismas pareiškėjo pozicijai patikrinti neskyrė jokio dėmesio ir svarbos, deklaratyviai atmetė pareiškėjo prašymus apklausti liudytojus, išreikalauti duomenis, nes subjektyviai ir a priori (iš anksto) laikė pareiškėją neteisiu. Neįvertinta tai, kad apie atgarsį visuomenėje Tarnybinio patikrinimo išvadoje daromos prieštaringos išvados.

31. Pareiškėjas teigė, kad jo kaltė konstatuota remiantis vien deklaratyviomis frazėmis, nepaisant to, jog nustatant sąmoningumą (tyčią pažeidimo atveju) turi būti remiamasi faktais, turi būti nustatytas tyčios turinys. Atsakovas neįrodė, kad pareiškėjo atleidimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nebuvo vertinta tai, kad pareiškėjas vidaus reikalų sistemoje dirbo nuo 1996 m., per visą tarnybos vidaus reikalų sistemoje laiką buvo skatintas 12 kartų, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo, darbe buvo charakterizuojamas teigiamai, yra profesinės sąjungos narys.

32. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

33. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartojo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus bei papildomai nurodė, kad pareiškėjas cituoja iš konteksto išimtus atskirus teismo teiginius, iškreipdamas jų esmę. Pareiškėjas skunde akcentuoja techninį neatitikimą Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kai yra suklysta nurodant, koks asmuo siuntė žinutę. Teismas teisingai konstatavo, kad šis neatitikimas nėra esminis, tinkamai įvertino įrodymus. Pareigūno padarytos veikos pasekmėms įvertinti nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje.

IV.

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

35. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu ginčo santykiams. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašydamas priimti naują sprendimą, prašė tenkinti jo skunde išdėstytus reikalavimus, be kita ko, reikalavimą panaikinti Tarnybinio patikrinimo išvadą, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi šį skundo reikalavimą buvo atsisakyta priimti.

36. Teismas nurodė, kad Išvadoje nustatyta, jog pareiškėjas pažemino policijos pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką, atlikęs šiuos veiksmus (vertinant šių veiksmų visumą): pareiškėjas ne tarnybos metu ir neatlikdamas jokių pareiginių funkcijų kartu su kitais asmenimis dalyvavo medžioklėje, kurioje neteisėtai buvo sumedžiotas tauriojo elnio patinas, šį gyvūną kartu su kitais asmenimis gabeno automobilyje, sustabdytas aplinkosaugos pareigūnų bandė pasinaudoti tarnybine padėtimi (siekdamas išvengti atsakomybės, aplinkos apsaugos pareigūnams pristatė esantis policijos pareigūnas, teigė, jog ši „juoda dėmė“ turės įtakos jo asmens bylai, prašė susitarti, išjungti aplinkos apsaugos tarnybiniame automobilyje esančias vaizdo ir garso stebėjimo kameras, minėjo turintis daug pažinčių bei kad buvo savo kolegų informuotas apie esantį netoliese aplinkosaugos pareigūnų ekipažą), nesilaikė karantino reikalavimų (vykdamas automobiliu su asmenimis iš skirtingų namų ūkių nedėvėjo veido / burnos apsauginių kaukių), žinojo, kad taurusis elnias buvo sumedžiotas neteisėtai bei buvo susitaręs su kolega M. E. dėl informacijos apie aplinkosaugininkų ekipažą teikimo.

37. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo neteisėtus veiksmus ir kaltę patvirtina Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistų 2021 m. sausio 13 d. surašytas tarnybinis pranešimas, taip pat vaizdo įrašai (tarp jų pareiškėjo ir aplinkos apsaugos pareigūnų pokalbio automobilyje įrašas), kuriuose užfiksuotas aplinkybes patvirtina aplinkosaugos pareigūnų tarnybinis pranešimas. Įrodymų vertinimo prasme šios aplinkybės reiškia, kad atsakovo surinkti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus pareiškėjo veiksmus, yra nuoseklūs, todėl vertintini kaip patikimi. Byloje nėra kitų įrodymų, kurie paneigtų minėtuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes, tokių aplinkybių iš esmės nenurodė ir pareiškėjas. Šiuo atveju pareiškėjas tik pateikė kitokią jo elgesio interpretavimo versiją.

38. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintu laisvo įrodymų vertinimo principu, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, todėl sutiko su pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių apimtimi bei jų vertinimu. Teismas sprendė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotas veikas bei pagrįstai atmetė pareiškėjo kaltės neigimą. Teismas atmetė apeliacinio skundo argumentus, kuriais siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas apie pareiškėjo atliktų veiksmų pobūdį, pateikiant tik kitokią pareiškėjo pokalbių ir elgesio interpretaciją, tačiau neteikiant jokių naujų objektyvių įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų vaizdo įrašuose ir Departamento pareigūnų tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių tikrumą. Teismas pažymėjo, kad subjektyvus pareiškėjo aplinkybių vertinimas savaime nepagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus.

39. Dėl pareiškėjo argumentų, jog jis nedalyvavo medžioklėje, nes laukė automobilyje, teismas nurodė, kad šią jo poziciją paneigia byloje esantys vaizdo įrašai, pareiškėjo paaiškinimai, patvirtinantys, kad pareiškėjas medžioklės metu buvo medžioklės ploto vienete, buvo įrašytas į medžioklės lapą, padėjo krauti sumedžiotą gyvūną ir kartu su kitais asmenimis jį gabeno. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 17¹ dalyje įtvirtinta medžioklėje dalyvaujančio medžiotojo sąvoka ir sprendė, kad aptarti pareiškėjo veiksmai pagrįstai vertintini kaip dalyvavimas medžioklėje.

40. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas Išvados turinio trūkumas, klaidingai nurodant, kad E. B. siuntė SMS žinutę M. E., o ne atvirkščiai, nepaneigia pareiškėjo padarytos neteisėtos veikos, kuri pagrįsta kitais nuosekliais įrodymais, todėl šiuos Išvados trūkumus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip nesudarančius pagrindo panaikinti Įsakymą. Priešingus šiai išvadai pareiškėjo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmetė.

41. Teismas nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėjo kaltė konstatuota remiantis vien deklaratyviomis frazėmis – šį teiginį paneigia Tarnybinio patikrinimo išvados turinys. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas pakankamai išsamiai atskleidė pareiškėjo atliktus neteisėtus veiksmus, jų gausą ir nuoseklumą. Pareiškėjo elgsena, veiksmų visuma parodo pareiškėjo kaltės formą esant tyčia: pareiškėjas galėjo ir turėjo suvokti, kas įvyko 2021 m. sausio 11 d. (tiek savo dalyvavimą medžioklėje, kaukių nedėvėjimą, tiek kalbėdamasis su M. E., tiek teikdamas paaiškinimus ir pasiūlymus išjungti kameras aplinkosaugos pareigūnams). Pareiškėjo elgesys rodė, kad jis suvokė, suprato ir siekė tokio savo elgesio ir jo rezultatų.

42. Teismas vertino, jog nustatyti pareiškėjo veiksmai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir griauną pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga. Pareiškėjo elgesys, nors ir ne atliekant pareigas, akivaizdžiai nėra suderinamas su pareigūno vardu ir su standartais, kurių visuomenė tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų veiklos. Visuomenė turi teisėtą lūkestį, kad pareigūnai elgsis skaidriai, aiškiai ir nedviprasmiškai, laikysis teisės aktų reikalavimų, padarę klaidą, nebandys jos slėpti, išsisukinėti. Pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis. Apibendrinęs teismas sprendė, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, todėl tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

43. Teismas teisiškai nereikšmingais vertinant Įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą pripažino pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl Išvadoje esančių prieštaringų teiginių dėl jo elgesio atgarsio visuomenėje, nes padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje, dėl jo veiklą charakterizuojančių aplinkybių, kadangi kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

44. Teismas kaip nepagrįstus ir deklaratyvius atmetė pareiškėjo argumentus dėl liudytojų apklausos, papildomų duomenų, nes pirmosios instancijos teismas posėdyje aiškiai įvardijo priežastis, dėl ko netenkina pareiškėjo prašymo apklausti liudytojus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, kokias konkrečias ginčui reikšmingas aplinkybes, kurios nėra pagrįstos kitais byloje esančiais įrodymais, liudytojai galėtų patvirtinti. Atsakovas su atsiliepimu į skundą pateikė tarnybinio patikrinimo medžiagą, taip pat vaizdo įrašus. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui neteikė jokių prašymų dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, taip pat ir apeliaciniame skunde konkrečiai neįvardijo, kokie konkretūs įrodymai buvo neišreikalauti pagal pareiškėjo prašymą ir kokias konkrečias aplinkybes jie patvirtintų.

45. Teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, teismas nenustatė faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

V.

46. Pareiškėjas E. B. 2022 m. sausio 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-3759-261/2021 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 3 ir 10 punktuose nurodytais pagrindais.

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi Nr. P-32-629/2022 pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3759-261/2021 netenkino.

48. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą, kaip vieną iš pagrindų nurodė ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą, tačiau jokių argumentų prašyme dėl šio proceso atnaujinimo pagrindo nenurodė, taip pat nenurodė, kokios materialiosios teisės normos šiuo atveju buvo pažeistos. Kadangi formuluodamas prašymo dalyką, pareiškėjas šio proceso atnaujinimo pagrindo jau nenurodė, teisėjų kolegija nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

VI.

49. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimta nagrinėti pareiškėjo E. B. 2022 m. rugsėjo 19 d. prašymo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-3759-261/2021 dalis. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktuose nurodytais pagrindais, bylą nagrinėti iš naujo, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus AVPK viršininko Įsakymą, panaikinti Išvadą, gražinti pareiškėją į tarnybą, priteisti iš Vilniaus AVPK vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo įvykdymo, susijusią su tarnybiniu patikrinimu ir atleidimu iš tarnybos. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

50. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A.11.-4-1104/2022 nutraukė pareiškėjui administracinę teiseną pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, nes veikos padarymo metu ANK nebuvo numatyta atsakomybė už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą. Minima nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 20 d. Taigi administracinė teisena pareiškėjui nuo pat pradžių buvo neteisėta. Administracinės bylos Nr. A.11.-4-1104/2022 nagrinėjimo teisme metu itin detaliai išnagrinėtos visos aplinkybės ir nepasitvirtino aplinkos apsaugos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios laikomos įrodytomis. Nustatyta, kad pareiškėjas nenušovė gyvūno, medžioklėje nedalyvavo, dalyvavo gabenime, kuris nebuvo uždraustas įstatymo. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų žinojęs, kad gyvūnas gabentas neteisėtai. Pareiškėjas akcentuoja, kad atlikta medžioklės lapo ekspertizė, kuri nustatė, kokie asmenys į medžioklės lapą buvo įrašyti, taip pat bandymai įrašyti sumedžiotą gyvūną, kurie patvirtino visų persekiojamų asmenų parodymus.

51. Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis neatitinka bylos faktų, o joje pateiktas teisinis vertinimas prieštarauja bylos aplinkybėms. Nutarties neteisėtumą lemia tai, kad asmens veiksmai įvertinti be teisėto pagrindo ir sudaryta teisiškai ydinga įrodinėjimo grandinė (seka), faktus kildinant iš nebūto pažeidimo tyrimo; teismas nutartyje nurodo aplinkybes, kurių nebuvo, nutartis priimta pažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normas; nutarties priėmimo metu teismas nežinojo visų nustatytų teisiškai reikšmingų faktų ir aplinkybių bei sprendė formaliai.

52. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties 39 punkte nurodyti argumentai prieštarauja tikrovei, nes medžioklės lape pareiškėjas niekada nebuvo įrašytas ir taip neteigė. Medžioklės lapas Nr. 241, išduotas medžioklės vadovui A. G. 2021 m. gruodžio 14 d. ir galiojantis nuo 2020 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. kovo 31 d., patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo įrašytas į medžioklės lapą, medžioklės metu (2020 m. sausio 11 d.) dalyvavo du medžiotojai – A. G. ir G. A.. Šios aplinkybės visiškai patvirtintos visų asmenų parodymais. Pareiškėjas niekada netvirtino, nedavė parodymų ar paaiškinimų apie tai, jog jis buvo įrašytas į medžioklės lapą, byloje tokių įrodymų nėra. Priešingai, pareiškėjas nuo pat pradžios tvirtino, kad nedalyvavo medžioklėje ir jo dalyvavimo kaip tik nepatvirtina jokie duomenys. Todėl teismo motyvai ir Medžioklės įstatymo nuostatų citavimas niekaip nepatvirtina teismo pozicijos, yra aiškiai nesusiję su pareiškėju, nes jo nei pavardės, nei parašo, nei kitų duomenų medžioklės lape nėra.

53. Pareiškėjas nurodo, kad jokiuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuotas medžioklės ploto vienete ar medžioklėje. Teismas nenurodė nė vieno įrašo, jo numerio, laiko ar datos, kurie patvirtintų teismo įsitikinimą. Byloje nėra jokių įrašų apie tai, kad pareiškėjas dalyvauja medžioklėje. Pareiškėjas, kai buvo medžiojama, buvo užfiksuotas kitoje vietoje, važiuojantis su kitu asmeniu jo automobiliu, sustojęs bendraujantis su patruliuojančiais kolegomis. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys faktai, kad pareiškėjas nebuvo pasiruošęs medžioklei, neturėjo ginklo, nebuvo įrašytas į medžioklės lapą. Priešingai šioms aplinkybėms, teismas nutarties 39 punkte nurodo, kad pareiškėjo „poziciją paneigia byloje esantys vaizdo įrašai, pareiškėjo paaiškinimai, patvirtinantys, kad pareiškėjas medžioklės metu buvo medžioklės ploto vienete.“ Pareiškėjas paaiškinimuose aiškino savo faktiškai, realiai atliktus veiksmus ir niekada nenurodė nebūtų dalykų – kad buvo medžioklės ploto vienete medžioklės metu ir buvo įrašytas į medžioklės lapą. Nurodytos aplinkybės yra neteisingos, todėl jų vertinimas turi būti peržiūrėtas.

54. Pareiškėjas teigia, kad teismo nustatytos neteisingos aplinkybės ir akivaizdžiai neteisingi faktai įsiteisėjusioje teismo nutartyje pažeidžia pareiškėjo teises ir įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 157 str. 1 d.). tokiais įsiteisėjusiais teismų aktais sukurta situacija, kai skirtingose bylose nustatomos priešingos aplinkybės, o visas teisinis vertinimas pradėtas be teisėto pagrindo. Teismas, nustatydamas tai, ko nebuvo, perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjui įrodinėti ir paneigti tai, ko nebuvo. Pareiškėjas turi nuneigti teismo jau nustatytas aplinkybes, kad jis buvo įrašytas į medžioklės lapą, dalyvavo medžioklėje, nors kitoje byloje įrodyta, kad pažeidimo nebuvo.

55. Pareiškėjas, jausdamasis esąs silpnesne šalimi santykiuose su valdžios institucijomis, vadovaujasi ABTĮ 156 straipsnio nuostatomis ir teigia nereiškiantis noro, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, tačiau privalo būti ištaisytos esminės ir akivaizdžios klaidos, padarytos nagrinėjant bylą, kurios turi esminę reikšmę asmens padėčiai ir teisingumo sistemai, leidžia abejoti teismų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

56. Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir teigia, jog tarnybinis ginčas išnagrinėtas netinkamai, nes: teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir nustatydamas nebūtų faktus, nesilaikė imperatyvių įstatymo reikalavimų (ABTĮ 80 str.); teismas nustatė neegzistavusias aplinkybes, pablogino pareiškėjo padėtį, iš esmės priėmė blogesnį sprendimą, nes nustatė papildomas pareiškėją kompromituojančias aplinkybes (ABTĮ 144 str. 3 d.); teismas neištyrė skundo tiek, kiek buvo reikalauta, o savo motyvus formulavo siedamas ne su nustatytais faktais, o su išankstiniu nusistatymu (ABTĮ 86 str. 3 d. 140 str.). Teismas nepasisakė dėl motyvų, kodėl gamtos apsaugos pareigūnų tarnybinio pranešimo duomenų nepatvirtina vaizdo įrašai, kur dingo tokie duomenys, kodėl visos abejonės aiškinamos ne pareiškėjo naudai (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 6 d.).

57. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti.

58. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas prašyme teikia argumentus, susijusius su ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu (kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant), tačiau remiasi ABTĮ 80, 86 140 straipsniais, kurie susiję ne su materialiosios teisės normų taikymu, bet su proceso normų įgyvendinimu. Prašymo turinyje nėra aiškiai atskleista, kokia konkrečiai materialiosios teisės norma buvo pažeista, kuo pasireiškė jos pažeidimas, nemotyvuotas šio pažeidimo akivaizdumas bei jo esminės pasekmės priimto sprendimo teisėtumui, todėl galima teigti, jog prašymas šiuo aspektu nepagrįstas.

59. Atsakovas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodo, kad įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai bei turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, o aplinkybės nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Atsakovas mano, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą neatitinka šių sąlygų, nes: prašymas atnaujinti procesą iš esmės grindžiamas vieno fakto, t. y. E. B. įrašymo į medžioklės lapą paneigimu, nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną. Nepateikiami motyvai, kaip ir kokią esminę reikšmę šis faktas turi E. B. padarytam pareigūno vardo pažeminimui, atliktam veiksmų visetu, nustatytu tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų, nenurodoma, kokią esminę reikšmę tai turėjo bylos baigčiai. E. B. pareigūno vardo pažeminimas pasireiškė ne dalyvavimu medžioklėje ar įrašymu į medžioklės lapą, o siekiu išvengti atsakomybės prisistatant pareigūnu ir bandant daryti įtaką kitiems pareigūnams, atliekantiems pareigines funkcijas. Šis veiksmų visetas dėl prašyme atnaujinti procesą nurodyto fakto iš esmės nekinta, todėl nelaikytini turėjusiais esminę reikšmę bylos baigčiai. Ginčas administracinio nusižengimo byloje vyksta tarp kitų šalių ir dėl kitos teisinės atsakomybės, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios šiam procesui neįgijo. Atsakovas vertina, kad prašymo atnaujinti procesą turinys ir argumentavimas suponuoja išvadą, kad pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai vykdė įrodymų tyrimą, tačiau tai negali būti prašymo atnaujinti procesą pagrindimu.

60. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 25 d. prašyme atnaujinti procesą vienu iš pagrindų nurodė ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir nors šio prašymo tinkamai nemotyvavo, dėl ko teismui nebuvo pagrindų pasisakyti šiuo klausimu, tačiau prašymą šiuo pagrindu teikė, dėl to kilo teisėti lūkesčiai, kad antrą kartą tais pačiais pagrindais prašymas atnaujinti procesą nebus teikiamas. Toks prašymas iš esmės pažeidžia teisinio saugumo principą ir sukuria precedentus, jog tuo pačiu pagrindu į teismą galima kreiptis kelis kartus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

VII.

61. Pareiškėjas E. B. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-3759-261/2021 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktuose įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais.

62. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Ryabykh prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimą byloje Sutyazhnik prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02). Taigi atitinkamas įsiteisėjęs sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teismų sistemai (žr., pvz., EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04).

63. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-102/2014; 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016; kt.).

64. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

65. Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu

66. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

67. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015; 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

68. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad: teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje administracinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą, t. y. sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą; teismas, vertindamas prašymo pagrįstumą, patikrina, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje administracinėje byloje, kada tos aplinkybės ar įrodymai atsirado ir ar jos nebuvo žinomos pareiškėjui bei teismui, nagrinėjusiam bylą; esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai; jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje; tais atvejais, kai pareiškėjas gauna ar suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tai tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms; įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui; tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka vien pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

69. Byloje esančioje Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, jog pareiškėjas pažemino policijos pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką atlikęs šiuos veiksmus (vertinant šių veiksmų visumą): pareiškėjas ne tarnybos metu ir neatlikdamas jokių pareiginių funkcijų kartu su kitais asmenimis dalyvavo medžioklėje, kurioje neteisėtai buvo sumedžiotas tauriojo elnio patinas, šį gyvūną kartu su kitais asmenimis gabeno automobilyje, sustabdytas aplinkosaugos pareigūnų bandė pasinaudoti tarnybine padėtimi, nesilaikė karantino reikalavimų, žinojo, kad taurusis elnias buvo sumedžiotas neteisėtai bei buvo susitaręs su kolega M. E. dėl informacijos apie aplinkosaugininkų ekipažą teikimo. Bylą nagrinėję teismai surinktų įrodymų pagrindu konstatavo, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, todėl Įsakymas, priimtas vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu (dėl pareigūno vardo pažeminimo), yra teisėtas ir pagrįstas.

70. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu nurodo, kad esminė naujai paaiškėjusi aplinkybė – pareiškėjas nebuvo medžioklės ploto vienete medžioklės metu ir nebuvo įrašytas į medžioklės lapą. Tai konstatuota Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nutarime, priimtame administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-4-1104/2022 (įsiteisėjęs), kuriuo administracinė teisena pareiškėjui nutraukta. Pareiškėjas teigia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties 39 punkte (šios nutarties 39 p.) nurodyti argumentai prieštarauja tikrovei, todėl jų vertinimas turi būti peržiūrėtas.

71. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės, kurias jis įvardija, kaip turinčias esminę reikšmę administracinei bylai, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai atleistas iš Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio pareigų už pareigūno vardo pažeminimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šios aplinkybės yra naujai paaiškėjusios, kurios nebuvo žinomos (negalėjo būti žinomos) pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir kurios turi neabejotiną teisinę svarbą išnagrinėtos bylos baigčiai.

72. Kaip jau buvo minėta, esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartyje išvada dėl pareigūno vardo pažeminimo padaryta įvertinus šios nutarties 69 punkte nustatytų pareiškėjo veiksmų visumą, t. y. pareigūno vardo pažeminimas pasireiškė ne pareiškėjo dalyvavimu medžioklėje ar įrašymu į medžioklės lapą, o siekiu išvengti atsakomybės prisistatant pareigūnu ir bandant daryti įtaką kitiems pareigūnams, atliekantiems pareigines funkcijas. Kadangi šioje administracinėje byloje nustatytų pareiškėjo atliktų veiksmų viseto įvertinimas (pareiškėjas pažemino pareigūno vardą) dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų faktų (nebuvo medžioklės ploto vienete medžioklės metu ir nebuvo įrašytas į medžioklės lapą) iš esmės nekinta, todėl jie nelaikytini turėjusiais esminę reikšmę bylos baigčiai.

73. Vertinant pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus, susijusius su netinkamai nustatytomis administracinės bylos faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių konstatuota, jog pareiškėjas savo veiksmų visetu pažemino pareigūno vardą, pažymėtina, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis, įtvirtinanti administracinių bylų proceso atnaujinimo pagrindus, nenustato, jog procesas galėtų būti atnaujintas proceso šaliai dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo pareiškus, kad byloje buvo netinkamai atliktas faktinių aplinkybių (įrodymų) tyrimas ar vertinimas, netinkamai įvertinti įrodymai. Tokia įstatymų leidėjo pozicija yra pagrįsta taisykle, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, ir teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

74. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus, kuriais pareiškėjas grindžia tai, kad prašyme nurodytos, administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės paneigia administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nustatytas aplinkybes, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl pareiškėjo dalyvavimo medžioklėje, prieina prie išvados, kad pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir už tai jam taikyta atsakomybė – atleidimas iš pareigų.

75. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei vienas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje, inter alia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte, įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas neleidžia atnaujinti proceso vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos, įvertintos ir ištirtos bylos aplinkybės, t. y. kad dar kartą byla būtų išnagrinėta apeliacine tvarka. Kaip nustatyta, administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir kartu teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui.

76. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties 39 punkte nustatytų bylos faktinių aplinkybių nėra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, dėl kurių galėjo būti priimtas kitoks apeliacinės instancijos teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

77. Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

78. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas, nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010; 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-49/2014; 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

79. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018). Teismo padarytas esminis (akivaizdus) materialiosios teisės normų pažeidimas taip pat gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-31-662/2018; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-62-492/2018).

80. Pareiškėjas nenurodo, koks bylą nagrinėjusių teismų buvo padarytas konkretus esminis materialiosios teisės normų pažeidimas, prašyme dėsto argumentus, susijusius su ABTĮ įtvirtintų proceso teisės normų netinkamu taikymu, todėl toks pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu yra nepagrįstas iš esmės.

81. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-3759-261/2021 netenkinamas.

82. Procesinis sprendimas nėra priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo E. B. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3759-261/2021 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3759-261/2021 pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.