Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui K. K., suinteresuoto asmens K. K. atstovui advokatui Remigijui Volikui,

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei I. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo K. K., suinteresuoti asmenys – išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, skolininkė K. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Baigiamojoje kalboje suinteresuoto asmens K. K. atstovas advokatas nurodė, kad nėra svarbu, kad neskundė VTPSI, VMSA raštų, sprendimą suinteresuotas asmuo vertino pagal savo išsilavinimą, supratimą. Tai rodo institucijų nenorą pripažinti klaidų, spręsti problemų. Privalomajam nurodymui įvykdyti yra du galimi būdai: vienas būdas – įteisinimas, kurio ir siekia, nes statinys būtinas, susiduriama su skirtingais vertinimais – Privalomo nurodymo surašymui pakako duomenų, kad K. K. yra statinio naudoja, o kai prašo leidimo – nepripažįsta. Privalomojo nurodymo neskundė, nes siekė įteisinti, galvojo, kad pagrindinė kliūtis – sutikimas. Kitas būdas – pašalinti, bet neaišku, kaip. Jei dalį nugriaus, padariniai kitoms dalims – taip pat grius. Svarstė atstatymo variantą, bet neaišku, į ką, VĮ „Registrų centras“ pateikė informaciją, kad nėra statinio brėžinių, išmatavimų. (duomenys neskelbtini) išmatavimai yra, o statinio išmatavimų nėra. Nėra ūkinio pastato dalies išmatavimų. Pastato dalis buvo susmegusi, kėlė pavojų. Nėra duomenų, kokie išmatavimai buvo pastatymo metu. Atstatyti iki buvusios padėties neįmanoma, nes kėlė pavojų gyventojams ir sveikatai. Prašo netenkinti antstolės prašymo, nes nėra objektyviai galimybės Privalomojo nurodymo įvykdyti, nes neaišku, kaip tai padaryti.

Antstolė apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog antstolė A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) VTPSI Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) VTPSI Savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti pažeidimai: „neturint statybą leidžiančio dokumento kultūros paveldo objekto teritorijoje rekonstruotas nesudėtingas statinys – sandėliukas. Dalis esamo seno sandėliuko (apie (duomenys neskelbtini)), pažymėto plane (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išardyti ir vietoje jų statoma nauja sandėliuko dalis ((duomenys neskelbtini))“. (duomenys neskelbtini) statytojai K. K. surašytas Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta „išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Nugriauti savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento rekonstruoto sandėliuko, kuriam surašyta savavališkos statybos aktas (duomenys neskelbtini), dalį (išmatavimai: (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę“ (toliau – ir Privalomasis nurodymas). Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – (duomenys neskelbtini).

Vykdymo procese (duomenys neskelbtini) gautas išieškotojos VTPSI pranešimas, kuriame nurodyta, kad Inspekcija patikrino Privalomojo nurodymo įvykdymą ir (duomenys neskelbtini) surašė Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad K. K. neįvykdė Privalomojo nurodymo. (duomenys neskelbtini) Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad antstolė nustatė, jog įpareigojimas atlikti veiksmus nėra įvykdytas – nenugriauta savavališkai rekonstruoto sandėliuko dalis, kurios išmatavimai: (duomenys neskelbtini).

Iš vykdomoje byloje pateikto (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui K. K. priklauso (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likusi sklypo dalis priklauso kitiems tretiesiems asmenims ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotame suinteresuotam asmeniui ir kitiems tretiesiems asmenims, nurodyta, jog, patikrinus VĮ „Registrų centras“ duomenis, nustatyta, kad namas ((duomenys neskelbtini)), atraminė sienutė-tvora ir neregistruoti sandėliukai stovi suformuotame žemės sklype, kuris priklauso (duomenys neskelbtini), namo patalpų savininkams, todėl kiemo statinių būklė ir atsakomybė juos tvarkyti, prižiūrėti ar nugriauti tenka žemės sklypo savininkams. Nustatyta, kad seno sandėliuko dalis (apie (duomenys neskelbtini) m ilgio ir (duomenys neskelbtini) m pločio) ir (duomenys neskelbtini) išardyti ir vietoje jų pastatyta nauja sandėliuko dalis.

VTPSI (duomenys neskelbtini) Administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad suinteresuotas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nusižengimo pobūdis – adresu (duomenys neskelbtini), neturint statybą leidžiančio dokumento kultūros paveldo objekto teritorijoje, rekonstruotas I grupės nesudėtingas statinys-sandėliukas. Dalis esamo seno sandėliuko ir (duomenys neskelbtini) išardyti ir jų vietoje statoma nauja sandėliuko dalis. VTPSI buvo surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki (duomenys neskelbtini).

VTPSI (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo suinteresuotą asmenį, kad pratęstas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas iki (duomenys neskelbtini).

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nusprendė pareiškėjos K. K. prašymą patenkinti, pratęsti (duomenys neskelbtini) Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą iki (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sprendimu nutarė pareiškėjos K. K. prašymo pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą netenkinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė pareiškėjos K. K. apeliacinį skundą tenkinti; Vilniaus apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą; pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki (duomenys neskelbtini).

Taigi Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis, suinteresuotas asmuo K. K. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniūnijai teikė prašymą leisti išlaikyti pagalbinį ūkinį pastatą iki (duomenys neskelbtini) kv.m., kadangi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad sandėliukas yra reikalingas.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) parengė Pagalbinio ūkio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) statybos projektą.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino ieškovės K. K. ieškinį ir pripažino ieškovei K. K. teisę gauti statybos leidimą rekonstruoti ūkinio pastato – malkinės, plane pažymėto (duomenys neskelbtini), prie taško (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal architektės M. P. parengtą projektą, be žemės sklypo bendraturčių sutikimų.

VTPSI (duomenys neskelbtini) antstolei pateikė prašymą priimti vykdyti Privalomąjį nurodymą, kuris priimtas vykdyti (duomenys neskelbtini) Patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) priimtas Patvarkymas pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo antstolė skolininkę K. K. įpareigojo per tris dienas nuo šio patvarkymo dienos informuoti apie minėto įpareigojimo įvykdymą bei pateikti to įrodymus. Šis patvarkymas skolininkei įteiktas (duomenys neskelbtini).

Iš vykdomosios bylos medžiagos teismas nustatė, kad skolininkė (duomenys neskelbtini) teikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierei, nurodydama, kad Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas nepateikė rekonstruojamo sandėliuko Nekilnojamojo turto registracijos dokumentų, nenurodė statinio unikalaus numerio ar planų. VĮ „Registrų centro (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ištrauka neįrodo, kad statinys teisiškai yra registruotas, todėl pareiškėja pažymi, kad Departamentas negalėjo surašyti tokio savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka atliko pagalbinio pastato (pradžioje pagalbinio pastato rekonstravimo, vėliau perdarė į pagalbinio pastato statybos) savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktą, sumokėjo Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir pateikė projektą derinti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos statybos reglamentavimo skyriui. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Inspekciją dėl galimai klaidingai surašyto savavališkos statybos akto. Departamento (duomenys neskelbtini) raštu reg. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta tenkinti prašymą, prašymas nebuvo nagrinėjamas.

Antstolė (duomenys neskelbtini) Dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) prašė išieškotojos informuoti, ar dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) yra įvykdytas. (duomenys neskelbtini) išieškotojos atstovas el. paštu informavo antstolę, kad šiuo metu vykdo procedūras dėl nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo ir atsakymo pateikimo. Išieškotoja (duomenys neskelbtini) atliko patikrinimą ir nurodė, kad savavališkai rekonstruoto sandėliuko dalis (išmatavimai (duomenys neskelbtini)) yra nenugriauta, vykdomoje byloje pateiktos sandėliuko nuotraukos. Išieškotoja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į antstolę su prašymu skirti skolininkei iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Inspekcijos privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) dieną valstybės naudai. Antstolė (duomenys neskelbtini) surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus, nutartis privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomieji nurodymai savo pobūdžiu yra privalomieji nurodymai dėl įpareigojimo atlikti nepiniginio pobūdžio veiksmus. Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai reglamentuojami CPK LVII skyriuje (CPK 763–772 straipsniai).

Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, be kita ko, turi patikrinti: 1) ar teismo sprendimas (ne)įvykdytas; 2) ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021).

Baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

CPK 771 straipsnyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio pagrindu, nenagrinėja ginčo iš esmės, netikrina ir nevertina vykdytino teismo sprendimo turinio, teisėtumo bei pagrįstumo. Šioje proceso stadijoje klausimai, susiję su ginčo esme (šiuo atveju – skolininkės įpareigojimu nugriauti ginčo statinį), nėra sprendžiami, o nagrinėjimo ribas apibrėžia fakto klausimas – ar privalomasis nurodymas yra vykdomas, ir nevykdymo (jei toks nustatomas) priežasčių vertinimas.

Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Vykdymo proceso metu skiriamos baudos negali neproporcingai apsunkinti asmens turtinės padėties, todėl sprendžiant dėl skiriamos baudos visais atvejais turi būti atsižvelgiama į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Taigi tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma, turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).

Privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turi būti nustatytu laiku įvykdytas jame nurodytu vienu iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų pašalinant savavališkos statybos padarinius, t. y. 1) nugriaunant statinį ir sutvarkant statybvietę; 2) išardant savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkant statybvietę; 3) atstatant (atkuriant) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkant statybvietę; 4) atstatant nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkant statybvietę, taip pat per nurodymo įvykdymo terminą asmuo gali pasinaudoti teise gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal šio straipsnio 5 dalį. Pažymėtina, kad pagrindas skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas nė vienu iš šių būdų. Vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo kontekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo, svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių Privalomasis nurodymas neįvykdytas.

Byloje nustatyta, kad sandėliuko rekonstrukcija atlikta gavus (duomenys neskelbtini) VMSA raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo K. K. ir kiti bendraturčiai buvo įpareigoti suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti ginčo statinius, nes jų tolesnis naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Kadangi rekonstrukcijos darbai atlikti be statybos leidimo, VTPSI (duomenys neskelbtini) priėmė Privalomąjį nurodymą, įvykdymo terminas buvo pratęstas iki (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad skolininkė siekė įteisinti atliktą statinio rekonstrukciją teisės aktuose numatyta tvarka – buvo parengtas nesudėtingo pagalbinio ūkio pastato projektas, skolininkė užsakė atlikti savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktą (Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 110-111), sumokėjo baudą. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad įteisinimo procesas užtruko ilgą laiko tarpą ir dar nėra baigtas. Skolininkė dėjo pastangas statinio rekonstrukcijai įteisinti, atitinkamai net kelis kartus kreipėsi dėl Privalomajame nurodyme numatyto termino pratęsimo: Inspekcijos (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. (duomenys neskelbtini) Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki (duomenys neskelbtini); po to Vilniaus apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Privalomojo nurodymo terminas pratęstas iki (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, skolininkė keletą kreipėsi į VMSA dėl statybų leidimo išdavimo, t. y. Informacinėje sistemoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti statybą leidžiantį dokumentą Pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui Nr. (duomenys neskelbtini), statytoja – K. K. Prašymas buvo atmestas, nurodant esmines pastabas: 1. Nepateikti savavališkos statybos įteisinimo dokumentai pagal LR Statybos įstatymo 1 priedo reikalavimus. 2. Pateikti rekonstruojamo statinio nuosavybės pažymėjimą arba tikslinti statinio statybos darbų rūšį pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (nauja statyba). 3. Pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimus (100 proc.) (LR Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas.). Kadangi leidimui gauti buvo reikalingas bendraturčių sutikimas, tačiau ne visi bendraturčiai sutikimą davė, skolininkė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl teisės gauti statybos leidimą rekonstruoti ūkinio pastato – (duomenys neskelbtini), pagal architektės M. P. parengtą projektą, be žemės sklypo bendraturčių sutikimo. (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškinys patenkintas visiškai (sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)). Pakartotinai prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pateiktas (duomenys neskelbtini). Šis prašymas buvo atmestas ir jam pateiktos pastabos: Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punkto reikalavimus statybą leidžiantis dokumentas gali būti išduodamas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti (savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas ūkinio pastato rekonstravimui, prašė pateikti rekonstruojamo ūkinio pastato nekilnojamojo turto registro dokumentus).

Remiantis Regitrų centro duomenimis, nesudėtingas statinys ūkinis pastatas – (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas, statinys pastatytas (duomenys neskelbtini) metais, statinio brėžinių/išmatavimų nėra. Taigi, skolininkė Privalomuoju nurodymu įpareigota pašalinti savavališkos statybos (rekonstrukcijos) padarinius, nors nėra duomenų, koks buvo statinys iki rekonstrukcijos. Juolab, kad statinys iki rekonstrukcijos kėlė pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai.

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo ir dėl Privalomojo nurodymo neįvykdymo nustatytu terminu priežasčių svarbu tai, kad skolininkei minėtas statinys būtinas, ji siekia įteisinti rekonstrukciją, tačiau statinio rekonstrukcijos įteisinimas susijęs su daugiaetapiu procesu, kuriame pagal kompetenciją dalyvauja kelios institucijos, dėl to padidėja laiko sąnaudos. Siekdama gauti leidimą statybai, skolininkė kelis kartus kreipėsi į teismą dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo. IS „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) atsakyme dėl prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodyta, kad turi pateikti rekonstruojamo statinio nuosavybės pažymėjimą; pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimus (100 proc.) (el. b. l. 57). Nustatyta, kad skolininkė ėmėsi aktyvių veiksmų įvykdyti teisės aktų reikalavimus, keliamus dėl rekonstruoto statinio įteisinimo. K. K. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierę, prašydama tarpininkauti išaiškinant, kokius teisės aktus statytoja yra pažeidusi ar neįvykdžiusi kokių įsipareigojimų, siekiant įteisinti (duomenys neskelbtini) surašyto savavališko statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) surašyto privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 50-54). (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos seimo kontrolieriaus atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta K. K., įvertinus problemos svarbą, jai dėl skundo aplinkybių kreiptis į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę (el. b. l. 48). VMSA (duomenys neskelbtini) K. K. atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tuo atveju, kai prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, siekiant įteisinti savavališkai atliktus statybos darbus, privaloma pateikti ir nuosavybės teisę į rekonstruojamą statinį pagrindžiančius dokumentus (el. b. l. 104-105). Bylos duomenimis, statinys neįregistruotas.

Įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų, teismas konstatuoja, kad skolininkė, kurios atžvilgiu priimtas Privalomasis nurodymas, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama įteisinti ginčo statinį, šių veiksmų tinkamas įgyvendinimas siejamas su daugiaetapiu procesu, kuriame pagal kompetenciją dalyvauja kelios institucijos, ir veiksmų galutiniam suderinimui yra reikalingas laikas (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Teismas pažymi, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai vykdyti teismo sprendimus, nutartis, privalomuosius nurodymus ir kitus vykdytinus dokumentus.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad skolininkė sąmoningai nevykdė privalomojo nurodymo ir nesiėmė veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į instituto dėl baudos skyrimo tikslus, taip pat į tai, kad objektyvios priežastys, nepriklausančios nuo skolininkės, lėmė Privalomojo nurodymo neįvykdymą, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti sankcijas skolininkės atžvilgiu, todėl antstolės pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 771 straipsniais,

nutaria:

atmesti antstolės A. S. prašymą dėl baudos skyrimo skolininkei K. K.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.