Kauno apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėjai R. M. ir A. M. pateikė skundą dėl antstolio A. Balčiūno veiksmų, prašydami panaikinti antstolio A. Balčiūno 2020 m. vasario 21 d. patvarkymą Nr. S-20-87-3953 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2020 m. vasario 26 d. reikalavimą Nr. S-20-87-4270 pateikti informaciją apie teismo sprendimo vykdymą (b. l. 4-6). Nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu nusprendė ieškovės G. B. įmonės ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti vienašališką R. M. ir A. M., 2014 m. gruodžio 18 d. privačios žemės nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti R. M. ir A. M. vykdyti 2014 m. gruodžio 18 d. privačios žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos G. B. įmonei, o ieškinį dalyje dėl 2014 m. gruodžio 18 d. privačios žemės nuomos sutarties pakeitimo palikti nenagrinėtu. Šiame sprendime teismas konstatavo, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakovais, kurie siekė pakeisti jų netenkinusias 2014 m. gruodžio 18 d. privačios žemės nuomos sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo už žemės nuomą grūdais ir žemės nuomos termino sutrumpinimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės G. B. įmonės ieškinys dalyje dėl nuomos sutarties pakeitimo buvo paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėjai laukė ieškovės pasiūlymo dėl jų netenkinančių 2014 m. gruodžio 18 d. privačios žemės nuomos sutarties sąlygų. Jo nesulaukę pareiškėjai 2020 m. vasario 14 d. kreipėsi į ieškovę G. B. įmonę dėl tolesnio ginčo nuomos sutarties vykdymo, tačiau ieškovė pasiūlymo nepateikė ir vietoje to kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. ieškovo prašymu išdavė vykdomąjį raštą dėl Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo vykdymo ir antstolis A. Balčiūnas 2020 m. vasario 21 d. priėmė patvarkymą Nr. 20-81-3953 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2020 m. vasario 26 d. išsiuntė pareiškėjams skolininkams R. M. ir A. M. reikalavimą Nr. S-20-87-4270 pateikti informaciją apie teismo sprendimo vykdymą. Tokie antstolio veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas nėra reikalingas vykdyti priverstinai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo, sprendimus dėl teisinių santykių modifikavimo ir sprendimus dėl priteisimo. Remiantis teismo sprendimo priverstinio vykdymo būtinumu skiriami teismo sprendimai, reikalingi priverstinai vykdyti (vykdytini teismo sprendimai) ir nereikalingi priverstinai vykdyti. Vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinių padarinių patys savaime be jokios specialios priverstinio jų vykdymo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1046/2000, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009, 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Toks ir yra Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje pateiktas akivaizdžių kliūčių sąrašas nėra baigtinis. Kadangi Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas nėra priverstinai vykdytinas teismo sprendimas, nes pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktą jis laikytinas teismo sprendimu dėl pripažinimo ir teisinius padarinius sukuria CPK 18 straipsnio pagrindu jam įsiteisėjus, antstolis privalėjo atsisakyti priimti vykdyti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Be to, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta įpareigoti atsakovus R. M. ir A. M. vykdyti 2014 m. gruodžio 18 d. privačios žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos ieškovei G. B. įmonei, yra perteklinė ir priverstinai vykdoma taip pat negali būti. Teismui sprendimu tenkinus ieškovės reikalavimą dėl vienašališko ginčo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu jau ipso facto reiškia, kad ginčo privačios žemės sklypo sutartis yra vykdytina ir ji šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl ši sprendimo dalis, paprastai kalbant, reiškia įpareigojimą skolininkams vykdyti įstatymą, ką pareiškėjai ir taip privalo daryti ir daro vesdami derybas dėl tolesnio sutarties vykdymo su ieškove, tačiau tai jau nėra vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo ir teismo sprendimo vykdymo klausimai. Tolesni sutarties vykdymo klausimai nėra susiję su jau išnagrinėta byla, kurioje priimtas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas, jie negali būti priverstinio vykdymo objektu, nes sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo) sutarties pažeidimo atveju pagal bet kurios iš sutarties šalių reikalavimą nagrinėja ir sprendimą dėl to priima teismas. Šiuo atveju antstolis spręsti dėl sutarties vykdymo (ar nevykdymo) teisės neturi, kadangi tai nepatenka į jo kompetenciją. Tai, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas negali būti vykdomas priverstinai, netiesiogiai patvirtina ir ginčijamų patvarkymų turinys, kuriais antstolis, be kita ko, vadovaudamasis CPK 585 straipsniu, reikalauja per 10 dienų nuo šio reikalavimo gavimo raštu antstoliui Arūnui Balčiūnui pateikti paaiškinimą ar vykdoma Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019 dalis dėl privačios žemės nuomos sutarties vykdymo. Esant šioms aplinkybėms antstolis A. Balčiūnas veikė ultra vires, priimdamas 2020 m. vasario 21 d. patvarkymą Nr. 20-81-3953 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir priimdamas vėlesnį 2020 m. vasario 26 d. reikalavimą Nr. S-20-87-4270 pateikti informaciją apie teismo sprendimo vykdymą, kuriuo prašė pateikti paaiškinimą ar yra vykdomas teismo sprendimas.

9. Atskiruoju skundu pareiškėjų R. M. ir A. M. įgaliotas atstovas advokatas V. Stančikas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį ir grąžinti klausimą spręsti pakartotinai pirmosios instancijos teismui (e. b. l. 22-24). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo teisės klausimą, kuri kėlė pareiškėjai skunde dėl antstolio veiksmų. Pagal CPK 281 straipsnį teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Ši nuostata suprantama, kad vykdomasis raštas išduodamas tik įsiteisėjusiam ir priverstinai vykdytinam teismo sprendimui. Tai nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą.

1.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo, sprendimus dėl teisinių santykių modifikavimo ir sprendimus dėl priteisimo. Sprendimu dėl pripažinimo patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai. Sprendimu dėl teisinių santykių modifikavimo pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai. Sprendimu dėl priteisimo atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus. Remiantis teismo sprendimo priverstinio vykdymo būtinumu skiriami teismo sprendimai, reikalingi priverstinai vykdyti (vykdytini teismo sprendimai) ir nereikalingi priverstinai vykdyti. Vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinių padarinių patys savaime be jokios specialios priverstinio jų vykdymo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1046/2000, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009, 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai laikė, kad ginčo situacijai taikytinas CPK 771 straipsnis, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu.

1.3. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje normoje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomas vykdymas. Taigi teismo sprendimas, kuriuo vienašališkas skolininkų R. M. ir A. M. 2014 m. gruodžio 18 d. privačios žemės nuomos sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu, yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, tame tarpe ir skolininkams. Teismui sprendimu tenkinus išieškotojo G. B. įmonės reikalavimą dėl vienašališko ginčo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu jau ipso facto reiškia, kad ginčo privačios žemės sklypo sutartis yra vykdytina ir ji šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), ką skolininkai ir taip privalo daryti ir daro vesdami derybas dėl tolesnio sutarties vykdymo su išieškotoju, tačiau tai jau nėra vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo ir teismo sprendimo vykdymo klausimai.

1.4. Aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas nėra priverstinai vykdytinas teismo sprendimas, nes pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktą jis laikytinas teismo sprendimu dėl pripažinimo ir teisinius padarinius sukuria CPK 18 straipsnio pagrindu procesinį sprendimą išviešinus, t. y. jam įsiteisėjus. Todėl CPK 771 straipsniu negalėjo būti remiamasi siekiant paneigti apeliantų argumentus dėl to, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas neva tai yra vykdytinas.

1.5. Pagal CPK 771 straipsnį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Be to, CPK 771 straipsnis reglamentuoja tik sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų įvykdymo tvarką. Tuo tarpu patys sprendimai, kuriais atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, yra reglamentuoti CPK 273 straipsnyje. Pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Todėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas neatitinka CPK 273 straipsnio sąlygų, kadangi sprendime nenurodytas nei terminas, nes jis ir negalėjo būti nurodomas.

1.6. Tai patvirtina ir paties antstolio veiksmai, nes antstolis, vadovaudamasis CPK 585 straipsniu, reikalauja per 10 dienų nuo šio reikalavimo gavimo raštu pateikti paaiškinimą, ar vykdoma Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019 dalis dėl privačios žemės nuomos sutarties vykdymo. Taigi, pats antstolis jokio akto CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka surašyti nesiekė ir nesiekia. Antstolis, veikdamas neteisėtai, reikalavo paaiškinimo iš apeliantų dėl to, kaip (ar) vykdomas teismo sprendimas. Tai savo turiniu yra informacinio pobūdžio paklausimas, to negalima laikyti net faktinių aplinkybių konstatavimu ir apeliantams nėra aiškus nei tokio „paklausimo“ tikslas, nei kuo vadovaujantis antstolis turi teisę tokio pobūdžio paklausimus siųsti apeliantams, už kurį kartu jiems yra pateikiamas ir vykdomosios bylos išlaidų paskaičiavimas, t. y. antstolis sudaro tokią situaciją, kai prašo informacijos iš apeliantų ir kartu dar patvarko patiems apeliantams už šią informaciją susimokėti.

1.7. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu. CPK 651 straipsnio 2 dalyje pateiktas akivaizdžių kliūčių sąrašas nėra baigtinis, sprendimas dėl CPK 651 straipsnio 2 dalyje nedetalizuotų akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priklauso nuo faktinių konkrečios bylos aplinkybių nustatymo ir įvertinimo, tačiau akivaizdžiomis laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui.

1.8. Akivaizdu, kad teismo sprendimas dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu priverstinai vykdomas būti negali, nes tai yra teisės faktas, o pati ginčo sutartis, kurios nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu, gali būti arba vykdoma, arba nevykdoma, o jei ji yra nevykdoma visiškai ar vykdoma netinkamai, tokiu atveju šalis, mananti, kad sutartis yra nevykdoma (ar vykdoma netinkamai), savo teises turėtų ginti CPK nustatyta tvarka kreipiantis į teismą. Antstolis negali priversti išieškotojo ir apeliantų susitarti dėl 2014 m. gruodžio 18 d. sutarties sąlygų nustatymo ir vykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, kurių pagrindu nepagrįstai atmetė pareiškėjų skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų.