Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės APRIFOOD TARIM ÜRÜNLERI GIDA SANAYI VE TICARET LTD STI ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ARIMEX“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006). Įskaitymas – vienas prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-701/2022, 49 punktas ir kt.). Reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu (toks priešieškinis pareikštas šioje byloje), taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, todėl teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008).

Kaip jau minėta, 2023 m. vasario 9 d. atsakovės atstovas advokatas M. B. pateikė atsakymą ieškovei, kuriame, be kita ko nurodė, kad UAB „Arimex“ nuostolių suma yra 21 930 JAV dolerių. UAB „Arimex“ taip pat informavo, kad iš mokėtinos sumos išskaito nuostolių sumą, todėl mokėtina suma ApriFood Ltd. yra 88 070 JAV dolerių, t. y. atsakovė vienašališkai pareiškė apie įskaitymą (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Teisme atsakovas patikslino įskaitomą sumą, nurodydamas, jog ji yra 16 848,15 JAV dolerių. Pastebėtina, kad įstatymas nenustato specialios pranešimo apie įskaitymą formos, kas reiškia, jog tai gali būti pranešama įvairia forma. Tačiau kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-445/2013). Iš 2023 m. vasario 9 d. atsakymo matyti, jog atsakovė nurodė dėl kokios prievolės tinkamo neįvykdymo ji patyrė nuostolius ir koks jų atsiradimo pagrindas, nurodyta kokio dydžio nuostoliai patirti ir pareiškė apie jų išskaitymą iš mokėtinos sumos. Vertinant įskaitymo sąlygas, akivaizdu, jog šiuo atveju abi ginčo šalys viena kitai turi abipusių teisių ir pareigų, t. y. ieškovė yra kreditoriumi pagal sutartį I ir tuo pačiu skolininke pagal sutartį II. Atsakovė atvirkščiai – skolinga pagal sutartį I ir yra kreditore pagal sutartį II, kas neabejotinai reiškia, jog abi ginčo šalys viena kitos atžvilgiu turi priešpriešinius reikalavimu. Pagal sutartį I ieškovė atsakovei pristatė abrikosus, dėl ko 2022 m. rugsėjo 26 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. APR2022000000005, 110 000,00 JAV dolerių sumai, o kadangi trys dėžės pradingo, buvo padaryta 206,25 JAV dolerių nuolaida, todėl galutinė kaina už pristatytas prekes yra 109 793,75 JAV dolerių. Savo argumentams pagrįsti, jog atsakovė patyrė nuostolių, pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad atsakovė sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis ir nusipirko džiovintų abrikosų. Iš 2023 m. sausio 16 d. sutarties matyti, jog iš Nutland BV atsakovė nupirko 5 000 kg džiovintų abrikosų už 31 500 Eur (33 654,60 JAV dolerių, kursas 2023 m. kovo 2 d. atlikto mokėjimo dieną) sumą; pagal 2023 m. sausio 20 d. sutartį su Nutland BV atsakovė nupirko 3 000 kg džiovintų abrikosų už 18 900 Eur (20 292,93 JAV dolerių, kursas 2023 m. kovo 15 d. atlikto mokėjimo dieną) sumą; pagal 2023 m. sausio 31 d. sutartį su Nutland BV atsakovė nupirko 550 kg džiovintų abrikosų už 3 465 Eur (3 671,16 JAV dolerių, kursas 2023 m. kovo 17 d. atlikto mokėjimo dieną) sumą; iv) pagal 2023 m. vasario 8 d. sutartį su Delinuts atsakovė nupirko 7 000 kg džiovintų abrikosų už 41 300 Eur (45 021,13 JAV dolerių, kursas 2023 m. balandžio 5 d. atlikto mokėjimo dieną) sumą ir pagal 2023 m. vasario 13 d. sutartį su Nutland BV atsakovė nupirko 3 687,50 kg džiovintų abrikosų už 23 415,63 Eur (25 843,83 JAV dolerių, kursas 2023 m. gegužės 9 d. atlikto mokėjimo dieną) sumą. Taip pat atsakovė patyrė transporto išlaidų, kurios sudarė 1990 Eur (2118,15 JAV dolerių), 206,35 JAV dolerių kreditavimo sąskaita bei 40 JAV dolerių rezervacijos mokestis (T.1, e. b. l. 64–86). Bendra atsakovės sumokėta suma 130 848,15 JAV dolerių. Pasak atsakovės, kadangi ieškovė buvo įsipareigojusi pateikti abrikosus už 114 000 JAV dolerių, tačiau sutartį II pažeidė, atsakovė patyrė 16848,15 JAV dolerių žalą. Aiškindama reikalavimo įskaitymo galimybę, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Specialiosios paskirties akcinė bendrovė ,,Šiaulių energija“ v. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, bylos Nr. 3K-3-699, konstatavo, kad sąvoka ,,vienarūšiai reikalavimai“ yra taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, ir nėra kliūčių įskaityti piniginių reikalavimų, kurie atsirado iš skirtingų sutarčių, arba iš sutarties ir nesutartinės prievolės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2006). Teismo vertinimu, ginčo atveju atliktas įskaitymas atitinka visas sąlygas – šalys viena kitai turėjo reikalavimų, kurie buvo galiojantys ir vykdytini, priešpriešiniai, vienarūšiai bei apibrėžti. Taigi, atsakovės atliktas įskaitymas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus,

Kaip jau minėta, atsakovė nuostolių atsiradimą grindė aplinkybe, jog nuostoliai atsirado, ieškovei neįvykdžius sutartimi II prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko ji buvo nutraukta, o atsakovei teko ieškoti kitų tiekėjų. Tačiau ieškovės paaiškinimais, sutartis II nebuvo nutraukta, jos vykdymas sustabdytas iki bus atsiskaityta pagal sutartį I. Teismas su tokia ieškovės paaiškinimais nesutinka dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuoja CK 6.207 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Taigi nurodytose prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus reglamentuojančios teisės normose nustatyta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis). Iš minėto teisinio reglamentavimo seka, jog šalys gali sustabdyti prievolių vykdymą pagal tą pačią sutartį esant tam tikroms sąlygoms, tačiau toks sustabdymas negalimas esant prievolinių įsipareigojimų tinkamam nevykdymui pagal skirtingas sutartis.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177straipnsio 1 dalis). Tai, kad šiuo atveju sutartis I buvo nutraukta, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaip antai, 2022 m. gruodžio 12 d. el. laiške, siųstame ieškovei, atsakovės darbuotoja I. nurodo: „Jūs neišsiuntėte savo konteinerio, kaip buvo sutarta, ir mums teks įsigyti reikiamą kiekį kitus. Todėl siūlau: -Raskite abrikosų ES ir pristatykite mums arba - Juos rasime mes, o jums reikės padengti kainos skirtumą.” (T.1, e. b. l. 153). 2022 m. gruodžio 15 d. raštu atsakovė informavo Turkijos ambasadą, kad „kadangi jie neatsiuntė prekių pagal susitarimą, mes neturėsime kito pasirinkimo, kaip tik atlikti padengimo pirkimą vietoje Europoje ir pareikalauti iš jų sumokėti kainų skirtumą.“ (T.1, e. b. l. 144–145). 2023 m. vasario 6 d. raginime ieškovė niekaip neužsimena apie sutartį II galiojimą ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą, tačiau „siūlo taikiai išspręsti ginčą ir sutinka, kad UAB „Arimex“ sumokėtų 100.000 JAV dolerių už pristatytas prekes bei ateityje nereikštų jokių pretenzijų dėl nepristatytų prekių“. (T.1, e. b. l. 51). Taigi minėtieji duomenys patvirtina, jog šalys nedėjo jokių pastangų sutartiniams santykiams pagal sutartį II tęsti, priešingai – iš minėtųjų laiškų matyti, kad sutartiniai santykiai pasibaigę ir buvo bandoma ieškoti kompromiso.

Pažymėtina, jog įstatymas nenustato privalomos rašytinės formos sutarties nutraukimui. Maža to, teismų praktikoje suformuota, kad sutarties nutraukimas tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais išreikštu šalių susitarimu byloje aktualių faktinių aplinkybių kontekste yra galimas ir išplaukia iš sutarties laisvės principo, todėl kiekvienu atveju rašytinis sutarties nutraukimo įforminimas nėra būtinas. Tačiau vien tik vienos šalies pareiškimas dėl sutarties nutraukimo nėra pakankamas faktas konstatuoti sutartinių santykių pabaigą, būtina nustatyti ir tokią šalių valią patvirtinančius jų veiksmus. Sutarties nutraukimui šalių susitarimu taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir sutarties sudarymui (CK 1.63, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.162 straipsnio 1 dalis, 6.167 straipsnis, 6.173 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012).Šiuo atveju, minėtieji šalių laiškai patvirtina, kad nei viena iš šalių neišreiškė valios sutartiniams santykiams tęstis.

Ieškovės atstovas laikėsi pozicijos, kad šalys nebuvo sutarusios dėl abrikosų pristatymo termino, todėl atlyginus skolą pagal sutartį I ieškovė yra pasiruošusi pristatyti prekes pagal sutartį II. Iš sutarties II matyti, jog jos šalys nesusitarė dėl konkretaus abrikosų pristatymo termino, tačiau 5 punkte nustatyta, kad gabenimas „skubiai“ (T.1, e. b. l. 87-88). 2022 m. lapkričio 22 d. el. laišku ieškovės atstovas A. A. patvirtino užsakymą internetinėje platformoje, o 2022 m. gruodžio 6 d. elektroniniame laiške nurodė, jog „mes numatėme paimti tuščią konteinerį gruodžio 8 d.“ 2022 m. gruodžio 8 d. laiške nurodo, jog „atlikus pakrovimą į konteinerį, jis bus pristatytas į uostą pilnas rytoj ryte“. Nors ginčo šalys sutartyje II neaptarė konkretaus prievolės įvykdymo termino, jį įvardindamas neapibrėžtu terminu „skubiai“ , tačiau iš toliau tarp šalių vykusio susirašinėjimo akivaizdu, jog pakrautas abrikosais konteineris į uostą turėjo būti pristatytas 2022 m. gruodžio 9 d. Šį susitarimą paneigiančių byloje jokių duomenų nėra. Be to, 2022 m. gruodžio 16 d. elektroniniame laiške A. A. nurodo, jog „Tai, kad prekės į Klaipėdą bus pristatytos savaite ar dvejomis vėliau nei sausio vidurys( koks buvo organizuojamo pristatymo terminas) tikrai nėra problema...“ (T.1, e. b. l. 146–147). Taigi, teismo vertinimu, minėtieji duomenys neabejotinai patvirtina, jog šalys buvo susitarę dėl abrikosų pristatymo termino.

Apibendrinant, darytina išvada, kad atsakovė turėjo vienarūšius (piniginius), priešpriešinius reikalavimus ieškovei. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą ir galėjo atlikti įskaitymą dėl patirtų nuostolių ieškovei neįvykdžius pagal sutartį II įsipareigojimų 16 848,15 JAV dolerių sumai. Todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas iš dalies – jai priteistina 10 613,20 JAV dolerių suma.

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti 2466,78 JAV dolerių palūkanas, kadangi atsakovė praleido terminą apmokėti pateiktas sąskaitas. Paaiškino, kad 82 332,40 JAV dolerių sumokėjimo terminas buvo 2022 m. gruodžio 9 d., tačiau sumokėta tik 2023 m. kovo 6 d., dėl to susidarė 1551,90 JAV dolerių palūkanos. 27 461,35 JAV dolerių skola, kurios mokėjimo terminas 2022 m. gruodžio 9 d. nesumokėta, todėl susidarė 914,88 JAV dolerių palūkanos. Teismui pripažinus, kad atsakovė pagrįstai atliko įskaitymą 16 848,15 JAV dolerių sumai, prašymas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, ieškovei priteistina 1905,48 JAV dolerių palūkanų (1551,90+ 353,58 (10613,20 x 914,88 / 27461,35)).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą – skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-26-798/2022). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

Mokėjimų prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos; 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (12 518,68 JAV dolerių) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – iš viso 7184,98 Eur sumą, atsakovė prašo priteisti iš viso 7182,97 Eur sumą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų susijusių, su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Byloje abi šalys pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Pastebėtina, jog šalys prašo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurias patyrė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (2 kartus) ir apeliacinės instancijos teisme. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, taip pat buvo teikiamas apeliacinis skundas bei atsiliepimas į jį. Šiuo atveju prašomos priteisti išlaidų advokatų ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti sumos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą įtvirtintų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (tenkinta 41,82 proc. ieškinio reikalavimų) ieškovei priteistinas iš atsakovės 3004,75 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovei iš ieškovės priteistinas 4179,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ARIMEX“, juridinio asmens kodas 123433467, ieškovės APRIFOOD TARIM ÜRÜNLERI GIDA SANAYI VE TICARET LTD STI, juridinio asmens kodas 0710388493, naudai 10 613,20 JAV dolerių (dešimt tūkstančių šešis šimtus trylika JAV dolerių ir 20 ct) skolą; 1905,48 JAV dolerių (vieną tūkstantį penkis JAV dolerius ir 48 ct) palūkanas; 8 proc. metines palūkanas už priteistą 12 518,68 JAV dolerių sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3004,75 Eur (tris tūkstančius keturis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės APRIFOOD TARIM ÜRÜNLERI GIDA SANAYI VE TICARET LTD STI, juridinio asmens kodas 0710388493, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ARIMEX“, juridinio asmens kodas 123433467, naudai 4179,05 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus 05 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ARIMEX“, juridinio asmens kodas 123433467, valstybei 5,56 Eur (penkių eurų 56 ct), iš ieškovės APRIFOOD TARIM ÜRÜNLERI GIDA SANAYI VE TICARET LTD STI, juridinio asmens kodas 0710388493, 7,72 Eur (septynių eurų 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.