Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-71-425/2025

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-05
Bylos Nr.: e2A-71-425/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06882-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Ignas Totilas
Ieškovas: APRIFOOD TARIM

Civilinė byla Nr. e2A-71-425/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06882-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.4; 2.6.6.2; 3.3.1.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Igno Totilo, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės APRIFOOD TARIM ÜRÜNLERI GIDA SANAYI VE TICARET LTD STI apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11549-1171/2024 pagal ieškovės APRIFOOD TARIM ÜRÜNLERI GIDA SANAYI VE TICARET LTD STI ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ARIMEX“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu, kurio reikalavimai buvo tikslinti, ieškovė APRIFOOD TARIM ÜRÜNLERI GIDA SANAYI VE TICARET LTD STI prašė priteisti iš atsakovės UAB „Arimex“ 27 461,35 JAV dolerių skolą, 2466,78 JAV dolerių palūkanas, 8 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. rugpjūčio 23 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl džiovintų abrikosų pirkimo–pardavimo (toliau – ir Sutartis I), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti ir pristatyti džiovintus, saldžius, nesmulkintus abrikosus be kauliukų. Šalys sutartyje numatė šias būtinąsias sąlygas: produktas – džiovinti saldūs nesmulkinti abrikosai be kauliukų, Turkija 2022 m. derlius ir be pašalinio kvapo, kiekis– vienas jūrinis 20 pėdų konteineris, kokybė – dydis nenustatytas (maksimalus dydis 160), remiantis pirkėjo specifikacija Nr. (duomenys neskelbtini), aprūkyta siera daugiausia 2 000 ppm, kiekis – 1 fcl – 20', pakuotė – 12,5 kg grynojo pristatyto svorio, stiprios dėžės be kabių, siuntimas – skubus, kaina – JAV dol./kg: 5,5 kg JAV dol., mokėjimas – 45 dienos po važtaraščio–pavedimu. Šalys nustatė, kad ginčo atveju, taikoma Lietuvos teisė. Jurisdikcija taikoma pagal „Arimex Ltd.“ registruotos buveinės adresą. Remiantis sutartimi ieškovė 2022 m. rugsėjo 26 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė sumą – 110 000,00 JAV dolerių. Kadangi trys dėžės nebuvo pristatytos, ieškovė padarė nuolaidą ir 206,25 JAV dolerius išskaičiavo iš bendros sumos pagal 2022 m. lapkričio 23 d. kredito raštelį, todėl galutinė kaina už pristatytas prekes buvo 109 793,75 JAV dolerių. Nurodė, kad prekės buvo pristatytos, tačiau suėjus 45 dienų terminui po pristatymo atsakovė pinigų nesumokėjo. Paskutinė diena sumokėti skolą buvo 2022 m. gruodžio 9 d. Ieškovės atstovas advokatas J. U. 2023 m. vasario 6 d. kreipėsi į atsakovę su raginimu apmokėti skolą. Atsakovės atstovas advokatas M. B. 2023 m. vasario 9 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad UAB „Arimex“ sutinka apmokėti tik dalį skolos. Atsakovė UAB „Arimex“ 2023 m. kovo 6 d. tarptautiniu bankiniu pavedimu apmokėjo tik dalį skolos – 82 332,40 JAV dolerių, todėl atsakovė liko skolinga 27 461,35 JAV dolerių (ekvivalentas skolos mokėjimo 2022 m. gruodžio 10 d. dieną – 26 007,53 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Skundžiamu 2024 m. spalio 14 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės UAB „ARIMEX“ ieškovės APRIFOOD TARIM ÜRÜNLERI GIDA SANAYI VE TICARET LTD STI naudai priteisė 10 613,20 JAV dolerių skolą; 1 905,48 JAV dolerių palūkanas; 8 proc. metines palūkanas už priteistą 12 518,68 JAV dolerių sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 004,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė. Taip pat pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės APRIFOOD TARIM ÜRÜNLERI GIDA SANAYI VE TICARET LTD STI atsakovės UAB „ARIMEX“ naudai 4 179,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei – atitinkamai iš ieškovės7,72 Eur, o iš atsakovės – 5,56 Eur.

4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš esmės tarp šalių ginčo nėra dėl to, jog atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti už pristatytus abrikosus pagal Sutartį I, tačiau šio ginčo išsprendimui yra svarbu išsiaiškinti, ar atsakovė pagrįstai įskaitė jos patirtus nuostolius pagal šalių sudarytą 2022 m. spalio 17 d. džiovintų abrikosų pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis II).

5. Iš 2023 m. vasario 9 d. atsakymo matyti, jog atsakovė nurodė dėl kokios prievolės tinkamo neįvykdymo ji patyrė nuostolius ir koks jų atsiradimo pagrindas, nurodyta kokio dydžio nuostoliai patirti ir pareiškė apie jų išskaitymą iš mokėtinos sumos. Pagal Sutartį I ieškovė atsakovei pristatė abrikosus, dėl ko 2022 m. rugsėjo 26 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 110 000,00 JAV dolerių sumai, o kadangi trys dėžės pradingo, buvo padaryta 206,25 JAV dolerių nuolaida, todėl galutinė kaina už pristatytas prekes yra 109 793,75 JAV dolerių. Savo argumentams pagrįsti, jog patyrė nuostolių, atsakovė pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad atsakovė sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis ir nusipirko džiovintų abrikosų (bendra atsakovės sumokėta suma yra 130 848,15 JAV dolerių). Pasak atsakovės, kadangi ieškovė buvo įsipareigojusi pateikti abrikosus už 114 000 JAV dolerių, tačiau sutartį II pažeidė, atsakovė patyrė 16848,15 JAV dolerių žalą.

6. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog aplinkybę, kad šiuo atveju Sutartis I buvo nutraukta, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaip antai, 2022 m. gruodžio 12 d. el. laiške, siųstame ieškovei, atsakovės darbuotoja I. nurodo: „Jūs neišsiuntėte savo konteinerio, kaip buvo sutarta, ir mums teks įsigyti reikiamą kiekį kitus. Todėl siūlau: -Raskite abrikosų ES ir pristatykite mums arba - Juos rasime mes, o jums reikės padengti kainos skirtumą.” (1 t., 153 b. l.). 2022 m. gruodžio 15 d. raštu atsakovė informavo Turkijos ambasadą, kad „kadangi jie neatsiuntė prekių pagal susitarimą, mes neturėsime kito pasirinkimo, kaip tik atlikti padengimo pirkimą vietoje Europoje ir pareikalauti iš jų sumokėti kainų skirtumą.“ (1 t., 144–145 b. l.). 2023 m. vasario 6 d. raginime ieškovė niekaip neužsimena apie Sutarties II galiojimą ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą, tačiau „siūlo taikiai išspręsti ginčą ir sutinka, kad UAB „Arimex“ sumokėtų 100 000 JAV dolerių už pristatytas prekes bei ateityje nereikštų jokių pretenzijų dėl nepristatytų prekių“. (1 t., 51 b. l.). Taigi minėtieji duomenys patvirtina, jog šalys nedėjo jokių pastangų sutartiniams santykiams pagal Sutartį II tęsti, priešingai – iš minėtųjų laiškų matyti, kad sutartiniai santykiai pasibaigę ir buvo bandoma ieškoti kompromiso.

7. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, jog iš Sutarties II matyti, jog jos šalys nesusitarė dėl konkretaus abrikosų pristatymo termino, tačiau 5 punkte nustatyta, kad gabenimas „skubiai“ (1 t., 87-88 b. l.). 2022 m. lapkričio 22 d. el. laišku ieškovės atstovas A. A. patvirtino užsakymą internetinėje platformoje, o 2022 m. gruodžio 6 d. elektroniniame laiške nurodė, jog „mes numatėme paimti tuščią konteinerį gruodžio 8 d.“ 2022 m. gruodžio 8 d. laiške nurodo, jog „atlikus pakrovimą į konteinerį, jis bus pristatytas į uostą pilnas rytoj ryte“. Nors ginčo šalys Sutartyje II neaptarė konkretaus prievolės įvykdymo termino, jį įvardindamas neapibrėžtu terminu „skubiai“ , tačiau iš toliau tarp šalių vykusio susirašinėjimo akivaizdu, jog pakrautas abrikosais konteineris į uostą turėjo būti pristatytas 2022 m. gruodžio 9 d. Šį susitarimą paneigiančių byloje jokių duomenų nėra. Be to, 2022 m. gruodžio 16 d. elektroniniame laiške A. A. nurodo, jog „Tai, kad prekės į Klaipėdą bus pristatytos savaite ar dvejomis vėliau nei sausio vidurys( koks buvo organizuojamo pristatymo terminas) tikrai nėra problema...“ (1 t., 146–147 b. l.). Taigi, teismo vertinimu, minėtieji duomenys neabejotinai patvirtina, jog šalys buvo susitarę dėl abrikosų pristatymo termino.

8. Apibendrindamas teismas sprendė, jog atsakovė turėjo vienarūšius (piniginius), priešpriešinius reikalavimus ieškovei, todėl atsakovė turėjo teisinį pagrindą ir galėjo atlikti įskaitymą dėl patirtų nuostolių ieškovei neįvykdžius pagal Sutartį II įsipareigojimų 16 848,15 JAV dolerių sumai. Todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas iš dalies – jai priteistina 10 613,20 JAV dolerių suma.

9. Kartu teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti 1 905,48 JAV dolerių palūkanas bei procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat atitinkamai paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

10.1. Nurodo, kad šalių susirašinėjimo turinys patvirtina, jog atsakovė pirmoji sustabdė 2022 m. rugpjūčio 23 d. sutarties vykdymą, todėl ieškovė, nepaisant įvykusio nelaimingo atsitikimo, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.314 straipsnio 7 dalimi, iš esmės turėjo teisę sustabdyti prekių pagal antrąjį susitarimą perdavimą iki visiško atsakovės atsiskaitymo už anksčiau perduotas prekes. Šiuo atveju byloje nėra pateikta įrodymų apie 2022 m. spalio 17 d. Sutarties nutraukimą. Be kita ko, 2022 m. spalio 17 d. sutartyje nebuvo nurodoma terminų, per kuriuos ieškovė privalo pristatyti prekes atsakovei, o šalys susitarė, jog prekės bus išsiunčiamos iki 2022 m. gruodžio 15 d., todėl nepaisant 2022 m. gruodžio 9 d. įvykusios sunkvežimio avarijos, ieškovė buvo suinteresuota tęsti sutarties vykdymą ir išsiųsti prekes 2022 m. gruodžio 13 d., tačiau iš atsakovės susirašinėjimo tapo aišku, jog atsakovė nebėra suinteresuota sutarties įvykdymu ir iš esmės krovinio atsisakė. Šalys kelis kartu keitė išsiuntimą datą, todėl data negali būti laikoma, kaip esminė sutarties sąlyga. Tuo labiau, kad 2022 m. spalio 17 d. sutartyje pristatymo datos nebuvo nurodytos.

10.2. Dėl įskaitymo teisės apeliantė pabrėžia, jog atsakovė atlikti įskaitymo negalėjo, kadangi toks įskaitymas neatitiko jam keliamų sąlygų, t. y. sutartis nebuvo nutraukta, todėl yra vykdytina. Atsakovės ir ieškovės prievolės dalykas nesutapo, nes ieškovė įsipareigojo tiekti produkciją, o atsakovė – apmokėti sąskaitas už gautas prekes. Atsakovė nustatė terminą prekėms išsiųsti iki 2022 m. gruodžio 15 d., tačiau nepavykus jų išsiųsti 2022 m. gruodžio 9 d., nebedėjo pastangų toliau vykdyti sutartį, nors prekės ieškovė siūlė išsiųsti 2022 m. gruodžio 13 d. Šiuo atveju ieškovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko (nepažeidė pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų), o Sutartyje II nebuvo nustatyta sutarties įvykdymo data, todėl atsakovė neturi teisės reikalauti atlyginti nuostolius pagal Sutartį II.

10.3. Kartu apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovė atsakovei pristatė daugiau nei 100 tūkstančių dolerių vertės siuntinį ir už jį negavo apmokėjimo, tačiau atsakovė primigtinai reikalavo, kad būtų išsiųstas ir antras, dar didesnės vertės siuntinys. Atsakovė nepateikė jokio savo prievolės įvykdymą galinčio įrodyti argumento, o atsakovės darbuotojai vedė melagingą komunikaciją su ieškove ir sudarė akivaizdų įspūdį, jog už pristatytą pirmąjį užsakymą atsiskaityti net neketinama. Susiklosčiusioje situacijoje ieškovė susirašinėjo su atsakovės darbuotojomis, kurios klausė, kas atlygins nuostolius dėl neišsiųstų prekių pagal antrąją sutartį, tačiau apie Sutarties stabdymą jos neužsiminė. Be to, 2022 m. gruodžio 15 d. iš Turkijos komercijos patarėjo buvo gautas laiškas, kuriame atsakovės vadovas A. J. nurodė, jog pirmosios sutarties vykdymas sustabdytas, tai reiškia, jog sutarties vykdymą atsakovė sustabdė jau pasibaigus terminui apmokėti už pristatytą užsakymą (apmokėjimo terminas suėjo 2022 m. gruodžio 3 d.; 2 tomas, 115 b. l.). Taigi, atsakovė pati atliko neteisėtus veiksmus dėl sutarties vykdymo bei melagingai informavo ieškovę, kad sąskaita buvo apmokėta ir nurodė atsakovei kreiptis į SEB banką dėl patvirtinimo gavimo (2 t., 109-113 b. l.), o 2022 m. gruodžio 15 d. atsakovės vadovas A. J. tik patvirtino, kad apskritai neketina apmokėti sąskaitos už pirmąjį krovinį.

10.4. Papildomai pabrėžiama, kad atsakovė pakeičiančias sutartis sudarė su Nyderlanduose registruotomis įmonėmis, kas gali sąlygoti didesnę prekių (sandorių) kainą. Apeliantės vertinimu, atsakovė abrikosus būtų pirkusi iš kitų tiekėjų net ir gavusi prašomą kiekį abrikosų iš ieškovės, kadangi toks yra atsakovės verslas. Šiuo atveju nėra pagrįsto pagrindo manyti, jog atsakovės sudarytos papildomos sutartys tikrai yra pakeičiančios šalių 2022 m. spalio 17 d. sutartį. Be to, atsakovės nurodomos pakeičiančios sutartys sudarytos dėl kelių mažesnių produkcijos kiekių, todėl natūralu, kad produkcijos kaina yra didesnė, nei perkant didesnį kiekį. Kita vertus, šalių 2022 m. spalio 17 d. sutartyje sutarta dėl A kokybės, nerūšiuotų pagal dydį ir 4 dydžio abrikosų ir pristatymo, tačiau 2023 m. vasario 8 d. pakeičianti sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Delinuts) sudaryta dėl Nr. 6 abrikosų, kas gali lemti didesnę prekių kainą. Apeliantė taip pat pažymi, jog atsakovės darbuotojų vykdyta atsaini komunikacija ieškovei leido susidaryti pagrįstą abejonę dėl sutarties vykdymo pažeidimų, dėl šios priežasties, siekdama apsaugoti savo finansinius interesus, ieškovė neišsiuntė sutartos produkcijos atsakovei pagal antrąją sutartį, tačiau šią sutartį ketina įvykdyti įsitikinus, jog jai bus tinkamai atsiskaitytą už jau įvykdytą pirmąją sutartį.

10.5. Taigi, būtent atsakovė savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie kilusios žalos atsiradimo, todėl teismas, manydamas, jog yra pagrindas priteisti atsakovės nuostolių atlyginimą, turėtų atsižvelgti į atsakovės kaltę ir atsakovės prašomus atlyginti nuostolius sumažinti tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakinga atsakovė, nes ieškovė neprivalo prisiimti atsakomybės už atsakovės veiksmus. Be to, pirmos instancijos teismas iš esmės nevertino įskaitymo pagrįstumo, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu atsakovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.1. Nurodo, kad Sutarties II vykdymo data, nors ir nebuvo tiesiogiai įtvirtinta Sutartyje II, tačiau buvo aiškiai sutarta šalių, kai 2022 m. lapkričio 22 d. ieškovės atstovas A. A. el. laišku nurodė, kad patvirtino užsakymą elektroninėje platformoje „Twill”, kas leidžia vertinti, jog atsakovės pasiūlytas terminas – 2022 m. gruodžio 10 d. krovinio išsiuntimas, buvo priimtas ir akceptuotas ieškovės. Tokią išvadą papildomai patvirtina ieškovės atstovo nurodytos aplinkybės, jog tuščias konteineris bus paimtas gruodžio 8 d. ir pristatytas į uostą gruodžio 9 d.

Žemesnės instancijos teismas

11.2. Kartu pastebėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog Sutartis II buvo nutraukta, o įskaitymas padarytas teisėtai. Tai, kad Sutartis II buvo nutraukta, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaip antai, 2022 m. gruodžio 12 d. el. laiške, siųstame ieškovei, atsakovės darbuotoja nurodė: „Jūs neišsiuntėte savo konteinerio, kaip buvo sutarta, ir mums teks įsigyti reikiamą kiekį kitur. Todėl siūlau: -Raskite abrikosų ES ir pristatykite mums arba - Juos rasime mes, o jums reikės padengti kainos skirtumą.”. 2022 m. gruodžio 13 d. gautas ieškovės atstovo A. A. atsakymas: „akivaizdu, kad jokios problemos negalėsime išspręsti susirašinėjimu, nes praradome abipusį pasitikėjimą.“. 2022 m. gruodžio 15 d. raštu atsakovė informavo Turkijos ambasadą, kad „kadangi jie neatsiuntė prekių pagal susitarimą, mes neturėsime kito pasirinkimo, kaip tik atlikti padengimo pirkimą vietoje Europoje ir pareikalauti iš jų sumokėti kainų skirtumą.“. 2023 m. vasario 6 d. raginime ieškovė niekaip neužsimena apie Sutarties II galiojimą ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą, tačiau „siūlo taikiai išspręsti ginčą ir sutinka, kad UAB „Arimex“ sumokėtų 100 000 JAV dolerių už pristatytas prekes bei ateityje nereikštų jokių pretenzijų dėl nepristatytų prekių“. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Sutartis II buvo nutraukta. Ieškovės nurodomo argumento, jog Sutartis II nebuvo nutraukta, nepatvirtina ir tai, jog iki šios ieškovė atsakovei nėra pateikusi prekių ar kreipusis dėl šios sutarties vykdymo.

Atsiliepimas

11.3. Atsiliepime pažymima, kad nepagrįsti ir ieškovės argumentai dėl Sutarties II sustabdymo, kadangi šalys gali sustabdyti prievolių vykdymą pagal tą pačią sutartį esant tam tikroms sąlygoms, tačiau toks sustabdymas negalimas esant prievolinių įsipareigojimų tinkamam nevykdymui pagal skirtingas sutartis. Taigi, ieškovė neturėjo pagrindo stabdyti Sutarties II vykdymo dėl to, kad atsakovė, anot ieškovės, nevykdė Sutarties I.

11.4. Nurodoma ir tai, kad šiuo atveju įskaitymas buvo galimas, kadangi abi ginčo šalys viena kitai turėjo abipusių teisių ir pareigų, t. y. ieškovė yra kreditoriumi pagal Sutartį I ir tuo pačiu skolininkė pagal Sutartį II. Atsakovė atvirkščiai – skolinga pagal Sutartį I ir yra kreditorė pagal Sutartį II, kas neabejotinai reiškia, jog abi ginčo šalys viena kitos atžvilgiu turėjo priešpriešinius reikalavimus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įskaitymo pranešimo formai nėra nustatyta jokių specialiųjų reikalavimų, atsakovės 2023 m. vasario 23 d. siųstas pranešimas dėl įskaitymo buvo aiškus ir suprantamas. Pabrėžiama papildomai ir tai, kad ieškovė, nesutikdamas su įskaitymu, jo dydžio iš esmės neginčijo, t. y. neteikė jokių skaičiavimų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog atsakovės sumokėtos lėšos yra netikslios ar nepagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą, atsiliepimą į jį, o taip pat byloje esančius duomenis, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta, jog atsakovė UAB „Arimex“ turėjo teisinį bei faktinį pagrindą atlikti 16 848,15 JAV dolerių įskaitymą dėl Sutarties II nevykdymo už atsakovės prievoles, kylančias iš Sutarties I.

14. Iš pateiktų šalių procesinių dokumentų turinio matyti, jog ginčas tarp šalių dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, skolos valiutos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų dydžio nekyla, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys yra verslo subjektai, kuriems atstovauja profesionalūs teisininkai advokatai, civilinę bylą nagrinėja kilusio ginčo ribose ir vertina tik ieškovei priteistos skolos dydžio pagrįstumą.

Faktinės bylos aplinkybės

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė APRIFOOD TARIM ÜRÜNLERI GIDA SANAYI VE TICARET LTD STI ir atsakovė UAB „Arimex“ 2022 m. rugpjūčio 23 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti ir pristatyti džiovintus, saldžius, nesmulkintus abrikosus be kauliukų 2022 m. derliaus be pašalinio kvapo, o atsakovė įsipareigojo per 45 dienas po važtaraščio pavedimu sumokėti už pristatytus abrikosus (1 t., 5-6 b. l.).

16. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 26 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 110 000,00 JAV dolerių (1 t., 7-8 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytas 3 dėžių trūkumas, 2022 m. lapkričio 23 d. kredito rašteliu ieškovė padarė 206,25 JAV dolerių nuolaidą, todėl galutinė kaina už pristatytas prekes buvo 109 793,75 JAV dolerių (1 t., 9-10 b. l.).

17. 2022 m. spalio 17 d. šalys sudarė džiovintų abrikosų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė APRIFOOD TARIM ÜRÜNLERI GIDA SANAYI VE TICARET LTD STI įsipareigojo pateikti 20 000 kg džiovintų abrikosų už 114 000 JAV dolerių (107 900 Eur) sumą (1 t., 88 b. l.).

18. 2023 m. vasario 6 d. raginimu ieškovės atstovas advokatas J. U. kreipėsi į atsakovę, prašydamas per keturias kalendorines dienas, t. y. iki 2023 m. vasario 9 d. apmokėti sąskaitą bei pateikti apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus (1 t., 11 b. l.).

19. 2023 m. vasario 9 d. atsakovės atstovas advokatas M. B. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad: „UAB „Arimex“ ir ApriFood Ltd. 2022 m. spalio 17 d. sudarė džiovintų abrikosų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ApriFood Ltd. įsipareigojo pateikti 20 000 kg džiovintų abrikosų už 114 000 JAV dolerių (107 900 Eur) sumą. ApriFood Ltd. pagal 2022 m. spalio 17 d. sutartį įsipareigojimų neįvykdė. UAB „Arimex“ šiuo metu iš kitų tiekėjų jau yra nupirkusi 8 550 kg džiovintų abrikosų už 54 866 Eur kainą, likusį kiekį 11 450 kg UAB „Arimex“ nupirks artimiausiu metu už rinkoje siūlomą 6,41 Eur/kg kainą arba 73 394 Eur. Bendra 20 000 kg džiovintų abrikosų kaina iš kitų tiekėjų – 128 260 Eur. Atitinkamai kainų skirtumas tarp ApriFood Ltd. džiovintų abrikosų, kuriuos ši bendrovė turėjo parduoti, ir džiovintų abrikosų, kuriuos UAB „Arimex“ yra priversta pirkti iš kitų tiekėjų dėl ApriFood Ltd. padaryto esminio sutarties pažeidimo, yra 20 360 Eur. Lietuvos banko skelbiamas EUR ir USD santykis 2023-02-09 yra 1 : 1,0771. UAB „Arimex“ nuostolių suma yra 21 930 USD. UAB „Arimex“ informuoja, kad iš mokėtinos sumos išskaito nuostolių sumą, todėl mokėtina suma ApriFood Ltd. yra 88 070 USD. Būtent tokią sumą UAB „Arimex“ galėtų sumokėti ApriFood Ltd. UAB „Arimex“ siūlo šalims taikiai išspręsti kilusį ginčą” (1 t., 12 b. l.).

20. Ieškovės atstovas 2023 m. vasario 19 d. el. laišku siūlė atsakovei taikiai išspręsti kilusį ginčą, kuriame nurodė, kad sutinka, jog atsakovė sumokėtų 100 000 JAV dolerių už pristatytas prekes bei ateityje nereikštų jokių pretenzijų dėl nepristatytų prekių (1 t., 51 b. l.).

21. Atsakovė 2023 m. vasario 23 d. pranešimu informavo, kad pateiktas ieškovės pasiūlymas atsakovei nėra priimtinas, kadangi neatlygina atsakovės patirtų nuostolių. Nurodė, kad bendra UAB „Arimex“ nuostolių suma yra 137 667,60 JAV dolerių. Taip pat informavo, kad „Dėl ApriFood Ltd. neįvykdytos sutarties susidarę nuostoliai yra 27 667,60 JAV dolerių, todėl iš mokėtinos 110 000 JAV dolerių sumos UAB „Arimex“ išskaito nuostolių sumą. Likusią 82 332,40 JAV dolerių sumą UAB „Arimex“ sumokės bankiniu pavedimu ne vėliau kaip per 10 dienų.“ (1 t. 53 b. l.).

22. Atsakovė 2023 m. kovo 6 d. tarptautiniu bankiniu pavedimu sumokėjo ieškovei 82 332,40 JAV dolerių (1 t., 13 b. l.) už pagal Sutartį I prisiimtas prievoles.

23. Iš šalių tarpusavio susirašinėjimo turinio matyti, jog po ieškovės nurodyto nelaimingo atsitikimo prekės pagal Sutartį II nebuvo pakrautos į laivą 2022 m. gruodžio 8-9 dienomis.

Teisinis ginčo vertinimas

24. Išties, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aktualioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato draudimą, kuriuo draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme.

25. Tačiau nagrinėjamu atveju kartu pažymėtina ir tai, jog CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Dėl šios priežasties, taikant sutartinę civilinę atsakomybę turi būti įvertinti ne tik sutartinę prievolę galbūt pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, kuri taip pat turi pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmai. Jeigu civilinė atsakomybė yra taikoma dėl to, kad skolininkas praleido sutartyje nustatytą terminą, turi būti įvertinta, ar visas šis terminas buvo praleistas tik dėl skolininko kaltės, ar prievolės termino pažeidimo bent iš dalies nenulėmė kreditoriaus veiksmai, kokiu mastu ši sandorio šalis prisidėjo prie pažeidimo padarymo, ar dėl šių aplinkybių gali būti sumažintas skolininko atsakomybės mastas.

26. Papildomai pastebėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, kad šių teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Nors aptariamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokią išvadą darė nagrinėdamas reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas, ir reikalavimus, kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021), tačiau aplinkybė, jog įskaitymo atveju reikalavimai turėtų būti vertinami ir vykdytinumo bei akivaizdumo aspektais, yra reikšminga ir svarbi kiekvienu atveju, siekiant įvertinti bei nustatyti atlikto įskaitymo pagrįstumą.

27. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių ir pirmiau aptartų duomenų matyti, kad ieškovė atsakovei buvo išsiuntusi ir pristačiusi prekes už maždaug 110 tūkstančių JAV dolerių (Sutartis I bei Kredito raštelis dėl 206,25 Eur nuolaidos už 3 pradingusias dėžes) bei sutarusi išsiųsti prekes už 114 tūkstančių JAV dolerių (Sutartis II). Ieškovė viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog terminas atsakovei atsiskaityti pagal Sutartį I suėjo 2022-12-09, tą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, o bylos šalys šios aplinkybės neginčijo. Kartu byloje nustatyta, kad atsakovė dalį mokėjimo ieškovei pagal Sutartį I atliko tik 2023-03-06, o kitą mokėtiną sumą – įskaitė kaip nuostolius, nors net pačios atsakovės apskaičiuota nuostolių suma yra mažesnė 10 000 JAV dolerių. Tokia susiklosčiusi situacija leidžia spręsti, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prisiimtą prievolę, ką iš esmės pripažino ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nustatęs, kad prievolės įvykdymo terminas pagal Sutartį I suėjo 2022-12-09.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovės atlikto įskaitymo nepagrįstumo, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau kartu vertina, jog nagrinėjamu atveju atsakovės atliktų veiksmų eiliškumas ir sąžiningumas, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė įskaitymą atliko pagrįstai.

29. Kaip jau minėta pirmiau, prievolės atsiskaityti pagal Sutartį I terminas jau buvo suėjęs 2022-12-09, o dalinis apmokėjimas buvo atliktas tik 2023-03-06. Tačiau, nepaisant to, bylos medžiaga patvirtina ne tik prievolės apmokėti termino praleidimo faktą, tačiau ir pačios atsakovės nesąžiningumą.

30. CK 6.38 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (1 dalis), taip pat kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (3 dalis).

31. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakovė 2022-12-09, atsakydama į ieškovės užklausą, kodėl nėra atliktas apmokėjimas pagal Sutartį I, nors terminas apmokėjimui jau yra suėjęs, nenurodė tikrosios situacijos, t. y. kad ji nėra atlikusi mokėjimo pagal Sutartį I, tačiau dar 2022-12-08 prašė ieškovės pateikti SWIFT pranešimą (2 t., 110 b. l.), o 2022-12-09 elektroniniame laiške tvirtino, kad „visų pirma, aš nieko neatidėdinėju! Antra, nejau manot, kad su banku susisieksime kitaip nei Jūs? Mes taip pat jiems siunčiame elektroninius laiškus arba skambiname. Todėl, nesuprantu, kodėl to paties negalite padaryti, jei šis apmokėjimas buvo Jūsų, o ne mano sumanymas (per banką)“ Ieškovė 2023-12-13 elektroniniame laiške atsakovei nurodė: „Tai, ką kol kas padarė Jūsų pusė: - tyčia neapmokėjote sąskaitos faktūros, kurios apmokėjimo terminas baigėsi gruodžio 3 dieną; - Jūsų bankas neatrašo į mūsų banko gruodžio 6 d. SWIFT pranešimą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus faktus, pabrėžiu, kad elektroninis susirašinėjimas nėra vaisingas. Bandote gaišinti sklandų verslo procesą ir atidėti viską vietoje to, kad judėtumėte į priekį“.(2 t., 109 – 119 b. l.).

32. Taigi, aptartame susirašinėjime atsakovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad suėjus prievolės pagal Sutartį I vykdymo terminui, atsakovė nebuvo atlikusi mokėjimo, geranoriškai neteikė ieškovei savo atlikto mokėjimo nurodymo duomenų, tačiau leido suprasti, kad neva mokėjimą yra atlikusi, dėl ko ieškovė, nesulaukdama apmokėjimo, turėtų kreiptis tiesiogiai į banką, nors bylos duomenys patvirtina, kad mokėjimas pagal Sutartį I buvo atliktas tik po beveik trijų mėnesių nuo atsakovės deklaruotos neva tinkamai įvykdytos pareigos atsiskaityti pagal Sutartį I. Toks atsakovės elgesys rodo jos nesąžiningumą bei nėra suderinamas su pirmiau aptartomis CK 6.38 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis šalių tarpusavio bendradarbiavimą, kooperaciją bei sąžiningumą.

33. Kartu pastebėtina ir tai, jog tuo pačiu metu, kai atsakovė leido suprasti neva esanti atlikusi apmokėjimą ieškovei, kad neva yra įvykdyta prievolė pagal Sutartį 1, atsakovė iš tikro mokėjimo atlikusi nebuvo, aktyviai siekė, kad ieškovė išsiųstų prekes pagal Sutartį II, o ieškovei, jos paaiškinimu, iškilus nenumatytoms aplinkybėms (eismo įvykis), iškart nurodė atlyginti nuostolius, kurių tuo metu dar nebuvo realiai patyrusi ir nežinojo, ar jų patirs, taip pat net nesiekė bendradarbiauti su ieškove dėl galimai patirtinų nuostolių sumažinimo bei nesutiko su ieškovės pateiktu pasiūlymu apmokėti sumažintą 100 000 Eur skolą pagal Sutartį I, po ko būtų galima toliau vykdyti Sutartį II.

34. Pirmiausia pažymėtina tai, kad Sutartis II neįtvirtina jokio konkrečia data apibrėžto termino, kada ieškovė turėjo išsiųsti prekes ieškovei. Aptariamoje sutartyje numatyta nuostata „skubiai“ iš dalies leidžia vertinti, kad atsakovei išties buvo reikalingas kuo greitesnis ir operatyvesnis prekių išsiuntimas. Tačiau pačios atsakovės pozicija, kaip matyti iš byloje esančio susirašinėjimo, nebuvo tokia aiški ir konkreti, jog leistų ieškovei suprati, kad galimų nenumatytų aplinkybių atsiradimas (ieškovės nurodomas eismo įvykis) automatiškai nutraukia Sutartį II ir užkerta kelią spręsti klausimą dėl prekių išsiuntimo kitu vykstančiu keltu, juo labiau kad prekių išsiuntimo laikas ir tvarka, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, buvo derinamas šalių tarpusavio susirašinėjimu (nebuvo konkrečiai įtvirtintas sutartyje), taip pat atsižvelgiant į įvertinant keltų grafiką (2 t., 53-59, 84-87, 100-102 b. l.).

35. Kartu pastebėtina ir tai, jog viena iš atsakovės darbuotojų 2022-12-12, jau po ieškovės nurodomo įvykusio eismo įvykio, klausė ieškovės, kada ši ketina pakrauti prekes siuntimui (2 t, 79 b. l.) ir ar šiuo atveju po įvykusio eismo įvykio reikia pateikti naują užsakymą (2 t., 126 b. l.), o kita darbuotoja, tą pačią dieną (2022-12-12) pareiškė kategorišką ir (atsižvelgiant į pačios atsakovės veiksmus nevykdant prievolės pagal Sutartį I, tačiau leidžiant suprasti, kad apmokėjimas yra atliktas) su sutarties šalių sąžiningumu bei tarpusavio bendradarbiavimo principo užtikrinimu nederančią sąlygą: „Jūs neišsiuntėte savo konteinerio, kaip buvo susitarta, ir mums teks įsigyti reikiamą kiekį kitur. Todėl siūlau: - Raskite abrikosų ES ir pristatykite juos mums arba - Juos rasite mes, o jums reikės padengti kainos skirtumą“ (2 t., 79 b. l.). Kartu atsakovės darbuotoja el. laišku 2022-12-12 ieškovei nurodė: „nedelsiant pateikite galutinį atsakymą dėl mano siūlymo, kad išvengtumėte mūsų klientų baudų. Kai tik gausiu atsakymą, galėsime pasikalbėti apie ankstesnės sąskaitos faktūros apmokėjimą“ (2 t., 124 b. l.). Tokie atsakovės pareiškimai leidžia vertinti, kad ji mokėjimą už Sutartį I, nors apmokėjimo terminas jau buvo suėjęs, o atsakovė jau buvo teigusi neva atlikusi šį apmokėjimą, vertino ne kaip savo pradelstą įvykdyti prievolę, o įrankį, taikomą kitos sudarytos sutarties klausimas spręsti, kai tik pati atsakovė parenka galimus Sutarties II vykdymo sprendimo būdus.

36. Taigi, 2022-12-12 atsakovė, pati neįvykdžiusi prievolės pagal Sutartį I, nesiekė susitarti dėl galimų naujų Sutarties II vykdymo terminų, tačiau iškart pareikalavo pristatyti perkamas prekes jau iš Europos arba apmokėti galimus būsimus nuostolius pačiai atsakovei prekes perkant iš Europos Sąjungos, nors prekės pagal Sutartį II buvo perkamos iš Turkijos, o atsakovė į bylą neteikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad prekių pirkimas iš Europos Sąjungos pardavėjų buvo būtinas. Kartu pastebėtina ir tai, jog kad ieškovės advokatas J. U. dar 2023-02-19 atsakovei bei jos atstovui siuntė pasiūlymą taikiai išspręsti ginčą atsakovei UAB „Arimex“ sumokant 100 000 JAV dolerių už pristatytas prekes (1 t., 51 b. l.).

37. Nagrinėjamoje byloje reikšminga ir tai, kad dar 2022-12-16 ieškovė kreipėsi į atsakovę siūlydama atlikti apmokėjimą pagal Sutartį I ir toliau spręsti klausimą dėl Sutarties II vykdymo, kuris, atlikus apmokėjimą pagal Sutartį I, butų ilgesnis vos savaite ar dviem nuo pirminės šalių susirašinėjimu sutartos datos t. y. kiek vėliau nei sausio vidurys (1 t., 147 b. l.). Be to, iš atsakovės siųsto laiško Turkijos ambasadai turinio matyti, kad jau 2022-12-15 atsakovė iš karto ketino skaičiuoti galimus būsimus nuostolius ir nurodė, kad sustabdė mokėjimą pagal Sutartį I, nors mokėjimo terminas jau buvo suėjęs 2022-12-09, o atsakovė ieškovei buvo nurodžiusi aplinkybes dėl neva jau atlikto atsiskaitymo, t. y. iki ieškovė nežinojo, kad atsakovė negali išsiųsti krovinio pagal Sutartį II, tol ji ieškovei leido suprasti, kad neva yra atlikusi mokėjimą ir tinkamai įvykdžiusi prievolę, tačiau tik sužinojusi, kad ieškovė negali aptartu laiku išsiųsti prekių, pakeitė savo poziciją ir vertino, kad sustabdo mokėjimą už Sutartį I, nors prievolės įvykdymo terminai jau buvo pasibaigę.

38. Kartu pažymėtina ir tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės nurodomos kaip pakeičiančios sutartys buvo sudarytos 2023 m. sausio – kovo mėnesiais, o atsakovė jas apmokėjo laikotarpiu nuo 2023 m. kovo iki gegužės mėnesių. Tačiau šioje byloje atsakovė nepateikė jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai vertinti, kad po 2022-12-09 įvykusio ieškovės nurodomo eismo įvykio atsakovė negalėjo susitarti su ieškove dėl kitos krovinio išsiuntimo datos, kuri, pagal byloje esančius duomenis, galėjo būti dar 2022 m. gruodžio mėnesį (ieškovė pasiūlyme ginčą išspręsti taikiai nurodė galimą prekių pristatymo datą – kiek vėliau nei sausio vidurys; be to prekes buvo siūloma išsiųsti 2022-12-13 (2 t., 125 b. l.). Be to, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovės nurodomos pakeičiančios sutartys buvo sudarytos dėl mažesnių produkcijos kiekių bei ne visas prekių turinys buvo tapatus (šalių 2022 m. spalio 17 d. sutartyje sutarta dėl A kokybės, nerūšiuotų pagal dydį ir 4 dydžio abrikosų ir pristatymo, tačiau 2023 m. vasario 8 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) („Delinuts“) sudaryta dėl Nr. 6 dydžio abrikosų), tuo labiau, kad džiovintų abrikosų pardavimas yra nuolatinė atsakovės vykdoma veikla.

39. Taigi, apibendrindama pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovės atlikti nesąžiningi veiksmai (tiek dėl neva atlikto mokėjimo pagal Sutartį 1, tiek dėl daugiau nei 10 000 JAV dolerių didesnės sumos įskaitymo į nurodytus patirtus nuostolius) bei akivaizdi bendradarbiavimo stoka, o taip pat aplinkybė, jog atsakovė jau 2022-12-09 buvo praleidusi prievolės įvykdymo terminą ir, neturėdama jokių relių duomenų apie galimus kilti nuostolius (už nurodomas, kaip pakeičiančias, sutartis atsakovė mokėjimus atliko tik 2023 m. kovo – gegužės mėnesiais), taip pat nesiekdama tęsti Sutarties II vykdymo, stabdė jau pradelstos įvykdyti prievolės vykdymą, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad įskaitymas nagrinėjamu atveju buvo atliktas nepagrįstai, o atsakovės skaičiuojamų nuostolių akivaizdumas ir vykdytinumas prievolės sumokėti skolą ieškovei metu nebuvo pagrįstas.

40. Taigi, įvertinus visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas vertinti, kad būtent atsakovės nesąžiningi veiksmai bei pastangų išspręsti kilusį nesutarimą nedėjimas sąlygojo atsakovės nurodomus kilusius nuostolius, dėl ko nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti, kad ieškovei neturėtų būti priteisiama visa susidariusi skola iš atsakovės.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

41. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas pirmosios instancijos teismui nepakankamai įvertinus byloje esančius įrodymus dėl atsakovės, kaip sutarties šalies elgesio, ir iš atsakovės ieškovei priteisiama visa ieškiniu reikalauta suma (27 461,35 JAV dolerių skola ir 2466,78 JAV dolerių palūkanos), 8 proc. dydžio procesinės palūkanos, taip pat ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

42. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 357 Eur žyminis mokestis bei 1 210 Eur už apeliacinio skundo parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), kurias patvirtina PVM sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) bei lėšų pervedimo nurodymo kopija. Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad ieškovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.

43. Kartu apeliacinės instancijos teismas perskirsto bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidariusias bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškovės ieškinys yra tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisiamos jos pirmosios instancijos teisme bei procese patirtos bylinėjimosi išlaidos.

44. Ieškovė pirmosios instancijos teismui, atsižvelgdama į visą vykusį civilinės bylos procesą, prašė priteisti iš atsakovės 7 184,98 Eur sumą, susijusią su advokato teikta teisine pagalba. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pažymi, jog šioje civilinėje byloje ieškovė teikė ieškinį (2023-05-11), patikslintą ieškinį (2023-05-23), dubliką (2023-07-14), teikė papildomus įrodymus į bylą (2023-11-20), dalyvavo 2023-09-14, 2023-10-05, 2023-11-23, 2024-08-13 teismo posėdžiuose, rengė atsiliepimą į apeliacinį skundą (2024-02-13).

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašyta priteisti suma, įvertinus visą civilinės bylos procesą bei eigą, yra pagrįsta, nemažintina ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis), todėl yra priteisiama iš atsakovės. Taip pat iš atsakovės ieškovei priteistinas 588 Eur žyminis mokestis už pareikštą ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ARIMEX“, juridinio asmens kodas 123433467, ieškovės APRIFOOD TARIM ÜRÜNLERI GIDA SANAYI VE TICARET LTD STI, juridinio asmens kodas 0710388493, naudai 27 461,35 JAV dolerių (dvidešimt septynis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt vieną JAV dolerį ir 35 ct) skolą; 2 466,78 JAV dolerių (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt šešis JAV dolerius ir 78 ct) palūkanas; 8 proc. metines palūkanas už priteistą 29 928,13 JAV dolerių sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 7184,98Eur (septynis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 588 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį už pareikštą ieškinį.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ARIMEX“, juridinio asmens kodas 123433467, valstybei 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct), išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ARIMEX“, juridinio asmens kodas 123433467, ieškovės APRIFOOD TARIM ÜRÜNLERI GIDA SANAYI VE TICARET LTD STI, juridinio asmens kodas 0710388493, naudai 357 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasIgnas Totilas