Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Viešojo valdymo agentūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, jog atsakovas Raštu neatsakė į Skundo 1 ir 2 prašymus, konstatavo, kad atsakovas Rašte struktūruotai nurodė, į kokius Skundo prašymus atsako, o atsakymas dėl 1 ir 2 prašymų yra išdėstytas Rašto 1–4 lapuose. Teismo vertinimu, atsakovas išsamiai išdėstė aplinkybes dėl susipažinimo su vaizdo ir garso įrašais, pateikė savo vertinimą ir pagrindimą dėl to, kodėl atsakovo darbuotoja neleido susipažinti su dalimi medžiagos (ji nebuvo parodyta, nes ji nesusijusi su pretendentu, tai matyti Rašto 4 lape). Taip pat teismas nurodė, kad iš Rašto turinio matyti, kas 2022 m. spalio 10 d. supažindino pareiškėją su konkurso medžiaga (R. R.), t. y. ir tuo pačiu, kas atsisakė supažindinti su dalimi medžiagos. Todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovas pateiktu Raštu atsakė į Skundo 1 ir 2 prašymus.

8. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas neginčija paties Rašto, o apie tokią galimybę teismas pareiškėjui nurodė skundo priėmimo stadijoje (2022 m. gruodžio 23 d. nutartyje). Esant nenuginčytam sprendimui (Raštui), kuriuo ginčo klausimas išspręstas, taip pat nesant vilkinimo atlikti veiksmus požymių, teismas nurodė, jog byloje nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018).

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

12. Byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl įpareigojimo atsakovą Viešojo valdymo agentūrą atlikti veiksmus – teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjo Skundo 1 ir 2 prašymus ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

13. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nusprendęs, jog atsakovas Raštu pateikė savo vertinimą, t. y. tinkamą atsakymą į Skundo 1 ir 2 prašymus.

14. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde siekia įrodyti, jog šiuo atveju pareiškėjo supažindinimas vyko neteisėtai, atsakovui Raštu nenurodžius konkretaus asmens, priėmusio administracinį sprendimą neleisti pareiškėjui susipažinti su visa prašoma medžiaga. Pareiškėjas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime netinkamai vadovavosi šiai bylai nereikšminga teismų praktika.

15. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) skunde, be kita ko, privalo būti nurodyti jo pagrindas (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai) bei skundo dalykas, t. y. pareiškėjo reikalavimas (ABTĮ 24 str. 2 d. 7–8 p.), kurie apsprendžia ginčo administraciniame teisme ribas ir ribas, pagal kurias teismas nagrinėja bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-662-502/2021). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3027-624/2019). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent šiame teisme pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ir apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-316-662/2024).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto naujas aplinkybes dėl atsakymų į Skundo 1 ir 2 prašymus pagrįstumo, taip faktiškai keisdamas savo skundo pagrindą bei siekdamas išplėsti pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos ribas. Dėl to šie argumentai bei aplinkybės pripažįstami nereikšmingais ir yra nenagrinėjami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2406-624/2020).

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dalyvavo viešame konkurse į Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus patarėjo pareigas, kuris įvyko Pretendentų vertinimo komisijos 2022 m. rugsėjo 29 d. posėdyje. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 29 d. pateikė atsakovui prašymą, kuriame teigė, jog konkurso rezultatai yra neteisingi, ir prašė pareiškėjui pateikti minėto posėdžio protokolą su individualiomis komisijos narių vertinimo lentelėmis ir šio posėdžio skaitmeninį garso bei vaizdo įrašą (laikmeną). Atsakovas 2022 m. spalio 4 d. raštu Nr. 27D-2327 informavo pareiškėją, kad jis turi teisę susipažinti su konkurso skaitmeniniu garso ir (ar) vaizdo įrašu ta apimtimi, kiek tai susiję su pareiškėjo vertinimu komisijoje, protokolu ir pareiškėjo spręstomis užduotimis, dalyvaujant atsakovo atstovui, o susipažinimą organizuoja konkretaus konkurso pretendentų vertinimo komisijos sekretorius (R. R.), pareiškėjui pasiūlant skirtingas datas susipažinti su medžiaga atsakovo patalpose.

18. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į atsakovą su Skundu, kuriame suformulavo 8 prašymus, be kita ko, 1 ir 2 prašymus: „1) nustatyti ir nurodyti kas (konkretų asmenį) nusprendė 2022-10-10 nerodyti pareiškėjui Įrašo dalies su konkurso (skelbimo Nr. 52893) galutiniais rezultatais?; 2) nustačius, tai nusprendusiam asmeniui taikyti atsakomybę ir atitinkamą tarnybinę (darbo pareigų pažeidimo) nuobaudą.“ Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų prašymų pobūdį, pritaria atsakovo pozicijai, jog šie prašymai yra tarpusavyje susiję, t. y. jie yra dėl asmens, nusprendusio pareiškėjui nerodyti įrašo dalies su konkurso galutiniais rezultatais, nustatymo bei atsakomybės šiam asmeniui taikymo.

19. Kadangi pareiškėjas teigia, jog atsakovas neatsakė į šiuos prašymus, bei prašo įpareigoti atsakovą tai padaryti, pažymėtina, jog VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintas išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes bei konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį.

20. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-822/2024).

22. VAĮ 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 45 punktas nustato, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 p.); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 p.); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 p.); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 p.).

23. Byloje iš atsakovo pateikto Rašto, kuriuo buvo atsakyta į Skundą, matyti, kad Rašte visų pirma yra akcentuojamas atsakovo 2022 m. spalio 4 d. raštas Nr. 27D-2327, kuriuo buvo nuspręsta, jog pareiškėjas turi teisę susipažinti su konkurso ar atrankos skaitmeniniu garso ir (ar) vaizdo įrašu ta apimtimi, kiek tai susiję su jo vertinimu komisijoje, protokolu ir savo spręstomis užduotimis, dalyvaujant atsakovo ar įstaigos, organizuojančios atranką, atstovui (Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, 57 p.). Rašte taip pat informuojama apie asmens duomenų saugojimo ir tvarkymo taisykles, siūlytas susipažinimo su medžiaga datas, už supažindinimą atsakingą asmenį (R. R.), kartu nurodant, jog supažindinimas su konkurso vaizdo įrašo dalimis, kurios susijusios su pareiškėjo vertinimu konkurso komisijoje, įvyko 2022 m. spalio 10 d. Rašte akcentuojama, jog atsakovas, veikdamas suteiktų įgaliojimų ribose, užtikrindamas trečiųjų asmenų (kitų pretendentų) teisę į asmens duomenų apsaugą, neturėjo teisinio pagrindo rodyti pareiškėjui vaizdo įrašo dalies, kurioje yra matomi tik kiti pretendentai, todėl Atrankų skyriaus vyriausioji specialistė R. R. pareigas vykdė tinkamai, o pareiškėjas šias aplinkybes žinojo taip pat iš atsakovo 2022 m. spalio 4 d. rašto Nr. 27D-2327.

24. Įvertinus atsakovo 2022 m. spalio 4 d. rašto Nr. 27D-2327, į kurį referuojama Rašte, turinį, nustatyta, kad šiame akte atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 29 d. prašymą, iš esmės nusprendė dėl pareiškėjui pateiktinos medžiagos apimties, t. y. jog pareiškėjas turi teisę susipažinti su konkurso ar atrankos skaitmeniniu garso ir (ar) vaizdo įrašu ta apimtimi, kiek tai susiję su jo vertinimu komisijoje, protokolu ir savo spręstomis užduotimis, dalyvaujant atsakovo departamento ar įstaigos, organizuojančios atranką, atstovui. Šiuo raštu pareiškėjui taip pat pasiūlytos susipažinimo su medžiagos dalimi datos bei pateiktas konkurso protokolo ir individualių komisijos narių vertinimų lentelės išrašas. Teisėjų kolegija pažymi, jog 2022 m. spalio 4 d. raštas Nr. 27D-2327 iš esmės atitinka administracinio sprendimo požymius (VAĮ 10 str. 5 d.), o šis raštas buvo priimtas atsakovo, jį pasirašius tuometiniam Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriui G. M.

25. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas, spręsdamas pareiškėjo Skundo 1 ir 2 prašymus, Rašte atsakė į šiuos pareiškėjo prašymus, nurodydamas, jog sprendimas dėl atsisakymo pareiškėjui rodyti kitą medžiagos dalį buvo priimtas atsakovo 2022 m. spalio 4 d. raštu Nr. 27D-2327, t. y. atitinkamą sprendimą priėmė atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas (juridinis asmuo), minėtą raštą pasirašius tuometiniam Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriui G. M., o pareiškėjo supažindinimą su medžiaga įgyvendinus Atrankų skyriaus vyriausiajai specialistei R. R.. Atsakovas šias aplinkybes tinkamai išdėstė bei aiškiai nurodė Rašte, o dėl atsakovo priimtų sprendimų R. R. nesudarė galimybės pareiškėjui susipažinti su kita medžiaga.

26. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju pareiškėjo Skundo 1 ir 2 prašymai atsakovo priimtu Raštu buvo tinkamai ir laiku išnagrinėti, atsakant į pareiškėjo prašymus, o pareiškėjui byloje neginčijant Rašto, šio akto ar 2022 m. spalio 4 d. rašto Nr. 27D-2327 išvadų, atsisakymo pareiškėjui sudaryti galimybę susipažinti su visa medžiaga ar R. R. veiksmų teisėtumas nėra vertinami. Taigi, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, byloje nenustačius atsakovo neveikimo požymių, nėra pagrindo įpareigoti jį atlikti veiksmus.

27. Kartu pažymėtina, jog pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018, yra atmestini. Priešingai nei teigia pareiškėjas, šioje išnagrinėtoje byloje nebuvo sprendžiamas ginčas, reikšmingas nagrinėjamai bylai, nes minėtoje byloje buvo sprendžiamas tik skundo (jo reikalavimo) priimtinumo klausimas. Dėl to nagrinėjamoje byloje priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi nurodyta nutartimi dėl teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės. Taigi pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką esant nenuginčytam sprendimui, kuriuo ginčo klausimas išspręstas, taip pat nesant vilkinimo atlikti veiksmus, teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

28. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir kartu pažymi tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat kitose nutartyse yra konstatavęs, jog tuo atveju, kai asmuo, paduodamas skundą administraciniam teismui, ginčija šiam asmeniui pateikto atsakymo į jo kreipimąsi apimtį bei teigia, kad jam nebuvo tinkamai atsakyta į keltus klausimus, išvada apie ginčijamo rašto pobūdį paprastai gali būti daroma tik iš esmės išnagrinėjus pareikštą reikalavimą dėl atitinkamo atsakymo panaikinimo (žr., pvz., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-293-520/2022; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-510-602/2022; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-415/2022).

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus, tinkamai nustatė ir įvertino ginčo faktines aplinkybes bei pritaikė materialiosios teisės normas. Įvertinus tai, pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.