Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. B. ir R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. B. ir R. B. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Rojaus vartai“ dėl nuomininko iškeldinimo ir skolos priteisimo ir atsakovės viešosios įstaigos „Rojaus vartai“ priešieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutarties modifikavimo bei įpareigojimo vykdyti sutartį natūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas antstolės prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 28 d. patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys be kita ko susitarė, kad atsakovės skola už patalpų nuomą nuo 2023 m. liepos 11 d. iki 2024 kovo 1 d. yra 8 000,00 Eur, kurią nuomininkė įsipareigojo padengti iki 2024 m. lapkričio 30 d., kas mėnesį mokant po 890,00 Eur, atitinkamai po 445,00 Eur kiekvienam nuomotojui; taip pat šalys susitarė, kad nuo 2024 m. kovo 1 d. nuomininkė moka nuomotojams už patalpų nuomą 2 100,00Eur už vieną kalendorinį mėnesį, atitinkamai po 1 050,00 Eur kiekvienam nuomotojui; pirmąją įmoką, t. y. po 1 495,00 Eur kiekvienam ieškovui, atsakovė įsipareigojo pervesti iki 2024 m. kovo 29 d. (2.1.1.-2.2.3. punktai). 2024 m. balandžio 29 d. ieškovai pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl iškeldinimo ir netesybų, nes atsakovė netinkamai mokėjo taikos sutartimi susitartas įmokas. 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi teismas patenkino ieškovų prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išdavė ieškovams vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtintą ieškovų ir atsakovės 2024 m. kovo 26 d. sudarytą taikos sutarties 2.3. punktą, kuriame numatyta, kad nuomininkei vėluojant sumokėti nuomotojams po 1 495,00 Eur bent tris kalendorines dienas, laikoma, kad nuomininkė pažeidė taikos sutarties sąlygas, ir nuomotojai įgyja teisę gauti vykdomąjį dokumentą, pareikalauti nedelsiant atlaisvinti patalpas ir sumokėti likusią skolos dalį ir nuomos mokestį, susikaupusius iki faktinio išsikeldinimo dienos bei pagal taikos sutarties 2.4 punktą, kuriame numatyta, kad šalys susitaria, kad nuomininkei pažeidus taikos sutarties 2.3 p., nuomotojai turi teisę skaičiuoti 100,00 Eur netesybas, kurios laikomos minimaliais nuomotojų nuostoliais, iki faktinio išsikraustymo dienos. Atsakovė Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartį apskundė, tačiau Kauno apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. ieškovams išdavė vykdomuosius raštus Nr. e2-286-584/2024, kurių pagrindu antstolės R. P. kontoroje buvo užvestos dvi vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 29 d. antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-183-40144, kuriame be kita ko buvo nurodyta, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. vykdomąjį dokumentą, išieškotojo naudai iš skolininkės yra išieškoma 540,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ir 6 000,00 Eur netesybos, o ieškotojos naudai iš skolininkės išieškoma 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ir 6 000,00 Eur netesybos. 2024 m. lapkričio 8 d. antstolės kontoroje buvo gautas atsakovės atstovės el. laiškas, kuriame ji kreipėsi į antstolę R. P., nurodydama, kad atsakovė nesutinka su priskaičiuotomis netesybomis, kadangi taikos sutarties 2.3 punkte numatyta, jog yra skaičiuojamos paprasčiausiais 100,00 Eur netesybos, tačiau minėtame punkte nėra nustatyta, kad 100,00 Eur netesybos būtų skaičiuojamos už dieną, savaitę, mėnesį ar metus. Antstolė R. P., gavus skolininkės el. laišką 2024 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo Nr. S-24-183-42094, prašydama išaiškinti, ar iš skolininkės turi būti išieškomos tik 100,00 Eur netesybos, ar 100,00 Eur netesybos turi būti skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. iki faktinio išsikraustymo dienos, nurodant jų skaičiavimo pradžią. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi išaiškino antstolei, kad pagal Kauno apylinkės Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. vykdomuosius raštus Nr. e2-286-584/2024 iš skolininkės VšĮ „Rojaus vartai“ turi būti išieškomos iš viso 100,00 Eur netesybos, t. y. kiekvienam išieškotojui po 50,00 Eur. Ieškovai nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą.

13. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).

14. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Tokį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 straipsnio 2 dalis).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad abi minėtos teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek CPK 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-823/2021).

16. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje 3K-3-224-1075/2021).

17. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021).

18. Atskiruoju skundu apeliantai su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, nurodydami, kad teismas aiškindamasis taikos sutartį turėjo analizuoti tikrąją sutarties šalių valią, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas gavęs antstolės pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo nustatė ieškovams terminą atsiliepimui pateikti, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčo šalys šiuo atveju išreiškė priešingus ketinimus ir valią susitariant dėl netesybų, nurodytų sutarties 2.4. punkte – išieškotojai nurodo susitarę dėl 100,00 Eur netesybų, skaičiuojamų už kiekvieną neišsikraustymo dieną, tuo tarpu skolininkė nurodo, kad susitarė dėl iš viso 100,00 Eur dydžio netesybų. Kaip jau minėta prieš tai, tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtent ir rėmėsi pažodiniu sutarties teksto aiškinimui, kadangi, kaip jau minėta, šalys išreiškė priešingus ketinimus ir valią dėl netesybų numatytų 2.4 punkte. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas su apeliantų argumentu, kad teismas neanalizavo tikrosios sutarties šalių valios, negali sutikti.

19. Atskirajam skunde apeliantai pažymi ir tai, kad netesybos skaičiuojamos iki „faktinio išsikraustymo dienos“, o tai priklauso nuo trukmės, todėl vadovaujantis sutarčių aiškinimo praktika, tokiose nuostatose dažniausiai netesybos apibrėžiamos kaip vienos dienos nuostoliai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantų argumentu nesutinka, pažymėdamas, kad CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., o CK 6.71 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma. Šiuo atveju šalys konkrečiai nurodė, kad pažeidus sutarties 2.3. punktą, nuomotojai turi teisę skaičiuoti 100,00 Eur netesybas, kurios laikomos minimaliai nuomotojų nuostoliai, iki faktinio išsikraustymo dienos, t. y. nustatė vienkartinę sankciją, kuri nepriklauso nuo trukmės, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantų argumentą, kad netesybos turėjo būti nurodytos kaip vienos dienos nuostoliai, atmeta kaip nepagristą. Be to atskirajame skunde apeliantai taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į kitas sutarties nuostatas, t. y. į taikos sutarties 3.3. punktą, kuriame numatyta, kad jei nuomininkė vėluoja išsikraustyti iki 2024 m. lapkričio 30 d., tokiu atveju nuomininkė moka 100,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą išsikraustymo dieną iki faktinio patalpų atlaisvinimo dienos, kadangi būtent šis taikos sutarties punktas įrodo, kad ir 2.4. punkte turėjo būti numatyta, kad 100,00 Eur netesybos skaičiuojamos už kiekvieną dieną. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir atsižvelgus į taikos sutarties 3.3. punktą, tai tik įrodo, kad 3.3. punkte yra numatytos baudinės netesybos, kurios skaičiuojamos už kiekvieną dieną iki išsikraustymo, o 2.4. punkte 100,00 Eur netesybos yra taikoma kaip vienkartinė sankcija už praleistą terminą sumokėti nuomininkams skolą ir nuomos mokesčio įmoką, tačiau tai jokiu būdu neįrodo, kad būtent ir taikos sutarties 2.4. punkte šalys susitarė, kad 100,00 Eur netesybos skaičiuojamos už kiekvieną dieną, nes pirma, sankcijos numatytos už skirtingus pažeidimus (piniginės prievolės vykdymo termino praleidimą ir patalpų atlaisvinimą), antra, kaip numatyta CK 6.983 straipsnio 1 dalyje taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, o papildžius 2.4. punktą žodžiais „už kiekvieną dieną“, teismas ne aiškintų taikos sutarties punktą, o jį iš esmės keistų, kas neatitiktų CPK 278 straipsnyje numatytų tikslų, ką teisingai šioje situacijoje pabrėžė pirmosios instancijos teismas.

20. Atskirajame skunde apeliantai taip pat nurodo, kad netesybos buvo aptartos nuomos sutartyje, todėl analogiškai buvo perkeltos ir į taikos sutarties tekstą, siekiant apsaugoti nuo nuomotojos nesąžiningų veiksmų, tačiau šiuo atveju sutiktina su atsakovės pozicija, kad taikos sutartis ir nuomos sutartis yra dvi atskiros sutartys, dėl kurių šalys derėjosi atskirai, skirtingais laikotarpiais ir esant kitokiai teisinei bei ekonominei padėčiai, todėl derybos dėl atskirų sutarčių turi būti vertinamos savarankiškai. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, todėl nėra pagrindo daryti prielaidai, kad nuomos sutartyje numatytos netesybos buvo / turėjo būti perkeltos į ir į taikos sutarties tekstą.

21. Apeliacinės instancijos teismas apibendrinant pažymi, kad 2024 m. kovo 28 d. nutartimi buvo patvirtinta pačių šalių suderinta taikos sutartis, kurios turiniui teismas daryti įtakos negalėjo, o tai reiškia, kad šalys, sudarydamos taikos sutartį, pačios susitarė dėl taikos sutarties sąlygų, tuo labiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalis atstovavo advokatės, t. y. profesionalūs teisininkai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nėra pagrindo išvadai, jog sutarties šalys susitarė dėl kitokio nei sutarties 2.4 punkte nurodyto netesybų skaičiavimo, o priešingu atveju, teismas ne aiškintų taikos sutarties punktą, o jį keistų, kas iš esmės neatitiktų CPK 278 straipsnyje nustatytų tikslų. Pabrėžtina ir tai, kad iš pirmosios instancijos teismui pateiktos 2024 m. kovo 26 d. šalių taikos sutarties matyti, kad šalys pasirašydamos taikos sutartį pareiškė, kad taikos sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia, nėra jokių priežasčių, kurios darytų taikos sutartį neteisėta ar negaliojančia, o sudarydamos taikos sutartį veikė sąžiningai ir protingai, šalys atidžiai susipažino su jos sąlygomis ir reikalavimais.

22. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.