- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-24
- Bylos Nr.
- 2A-1414-577/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35874-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- V. K., S. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“, kurios teisių perėmėja – akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, ieškinį atsakovams V. K. ir S. K. dėl skolos, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
1. Pradinė ieškovė UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. K. ir S. K. 191,09 Eur skolos, 5,40 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam namui adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame pastate atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso patalpos. Atsakovai laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. nevykdė prievolės mokėti ieškovei mokesčius už šilumos energiją, priskirtą pastato bendro naudojimo patalpų šildymui (šilumos energiją bendroms reikmėms), todėl susidarė 191,09 Eur skola.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad jam priklausančios patalpos šildomos gamtinėmis dujomis, jos neturi bendro įėjimo su jo korpuso namo gyventojais. Šiame korpuse yra viena bendra laiptinė, kuria jis nesinaudoja ir kurioje nėra šildymo. Mokestis už bendrų patalpų šildymą nėra teisingas; nesuprantama, kodėl paskaičiuota tokia didelė suma. Atkreipė dėmesį, jog dujų tiekėjai neteikia sąskaitų gyventojams, perkantiems šilumą iš Vilniaus energijos, nors name yra visi inžineriniai tinklai, kuriuos taip pat reikia išlaikyti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė solidariai iš atsakovų V. K. ir S. K. ieškovei 191,09 Eur skolos, 5,40 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2016 m. spalio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei lygiomis dalimis 22,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3.1. Teismas nustatė, kad atsakovams priklausančios negyvenamosios patalpos nešildomos iš gyvenamajame name esančių centralizuoto šildymo sistemos, tačiau šilumos kiekis paskirstomas ir paskaičiuojamas už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, remiantis įstatymo nustatyta tvarka patvirtintomis metodikomis, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis. Pažymėjo, kad pastato bendrosioms reikmėms suvartotam šilumos kiekiui priskiriama šiluma, suvartota bendrojo naudojimo patalpose ir bendrojo naudojimo įrenginiuose (šildymo sistemos paskirstymo vamzdynuose namo rūsyje, palėpėse, stovuose bei kitose patalpose).
3.2. Atmesdamas atsakovo argumentus, teismas nurodė, jog prievolė sumokėti už namo bendrosioms reikmėms skirtą šilumos energiją kyla iš įstatymo - Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76, 4.82 straipsnių, Šilumos ūkio įstatymo. Pareiga atsiskaityti už šią paslaugą nesiejama su tuo, kad atsakovams priklausančios negyvenamosios patalpos nešildomos iš centralizuotų tinklų, kad yra šildomos kitais būdais, o taip pat ir su ta aplinkybe, kad atsakovas nesinaudoja gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpomis bei, kad jų korpusui priskirta laiptinė yra nešildoma. Atsakovams ši pareiga kyla iš bendrojo naudojimo patalpų priklausomybės, šilumos energijos naudojimo bendroms reikmėms. Kadangi atsakovai yra namo bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiai, teismas sprendė, jog jie proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat vykdyti kitas iš įstatymo kylančias pareigas, susijusias su bendraturčių teisėmis ir pareigomis naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant.
3.3. Teismas nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. yra susidaręs 191,09 Eur įsiskolinimas už pastatui teiktą šilumos energiją proporcingai atsakovų nuosavybės teise valdomo ploto, šią sumą ir už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 29 d., bei paskaičiuotas 5,40 Eur palūkanas priteisė iš atsakovų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
4. Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo prašo atmesti UAB „Vilniaus energijos“ ieškinį kaip nepagrįstą. Skundė nurodė, kad iš korpuse esančių 6 turtinių vienetų, 3 šildosi dujomis, o kiti 3 – perka šilumą iš UAB „Vilniaus energijos“. Teigia, jog visi butai palėpėje šildomi dujomis, todėl nuostolių per palėpės stogą nėra; rūsio patalpose nėra jokių vamzdynų – jame patalpos taip pat apšildomos dujomis; perkantys šilumą iš UAB „Vilniaus energija“, turi tiesioginius įvadus į savo patalpas, o bendros patalpos, t. y. laiptinė, yra nešildoma. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įžvelgė prievolę butų savininkams, kurie patalpas šildo dujomis. Pasak atsakovo, nuostoliai yra tik vamzdynuose. Pabrėžia, kad savininkai, kurie patalpas šildo dujomis taip pat patiria nuostolius vamzdynuose, šildo pastato sienas. Kadangi pusė pastato būtų šildomi dujomis, o kita pusė – perka šilumą iš ieškovės, laiko, jog nuostoliai yra vienodi.
Atsiliepimas
5. Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atsakovo V. K. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
5.1. Atsakovai nepateikė duomenų, kad pastato vartotojai būtų pasirinkę kitą šilumos paskirstymo metodą, atitinkantį Pastato šildymo ir karšto vandens sistemą ir įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, todėl šilumos suvartojimas skirstomas pagal komisijos rekomenduojamus ir su ja suderintus metodus, t.y. remiantis teisiniu reguliavimu.
5.2. Pastatas yra vienas konstrukcinis ir inžinerinis elementas (vienetas). Net jei atskiros patalpos nėra šildomos nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, patalpos savininkas privalo apmokėti ir prižiūrėti jam, kaip bendraturčiui, priklausantį namą ar pastatą ir jame esančias inžinerines sistemas. Šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas pastato konstrukcijas ir ertmes, o šilumos nuostoliai, susidarantys eksploatuojant inžinerinę sistemą priskiriami prie šilumos kiekio, tenkančio bendroms reikmėms.
5.4. Bendrojo naudojimo patalpas sudaro ne tik laiptinės, o visos pastato konstrukcijos, bendrosios pastato inžinerinės sistemos, vietiniai inžineriniai tinklai ir kt., todėl atsakovo argumentai, kad pastate yra tik viena bendro naudojimo patalpa (laiptinė), kuri nešildoma, yra neteisingi.
5.5. Tai, kad šilumos kiekis paskirstomas apmokėti visiems pastato bendraturčiams, nesvarbu kokiu būdu šildomos jam nuosavybės teise priklausančios patalpos, pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2015 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015, 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004, 2012 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; Nr. 3K-7-515/2009).
6. Atsakovė S. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau ir VŠT) pateikė prašymą pakeisti pradinę ieškovę UAB „Vilniaus energija“ jos procesinių teisių perėmėja AB „Vilniaus šilumos tinklai“ Nurodė, jog nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo VŠT, , 2017 m. kovo 29 d. VŠT buvo perleisti Vilniaus energijos reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas; reikalavimų perleidimo procedūra baigta 2017 m. birželio 15 d. Prie prašymo pridėjo UAB „Vilniaus energija“ patvirtinimą, kad pastaroji perleido VŠT nuosavybės teises į perleidimo dieną Vilniaus energijos turimas vartotojų skolas bei permokas.
8. Pagal LR CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.
9. Atsižvelgiant į šias nuostatas, prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus, pradinė ieškovė UAB „Vilniaus energija“ pakeičiama teisių perėmėja AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (CPK 48 straipsnio 1 dalis).
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Byloje nustatyta, kad atsakovams V. K. ir S. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 98,69 kv. m. bendro ploto negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), kuri šildoma vietiniu centriniu šildymu. Ieškovė teikia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam namui, kuriame yra minėtos atsakovams priklausančios patalpos. UAB „Vilniaus energija“ išrašė atsakovams PVM sąskaitas-faktūras už laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gegužės mėnesio sunaudotą šilumą bendrosioms reikmėms (bendra suma 191,09 Eur) ir 2016 m. gegužės 31 d. pateikė atsakovams pretenziją dėl susidariusio įsiskolinimo apmokėjimo. Atsakovams nepadengus skolos, ieškovė kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė solidariai iš atsakovų 191,09 Eur skolos, 5,40 Eur palūkanų, taip pat procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas V. K. pateikė apeliacinį skundą. Nesutikdamas su priimtu teismo sprendimu, apeliantas teigia, kad dėl palėpėje bei rūsyje esančių patalpų šildymo dujomis, šilumos nuostolių per stogą, rūsį nėra; jie galimi tik per vamzdynus, tačiau patalpų, kurios šildomos dujomis savininkai taip pat patiria nuostolius per vamzdynus ir pastato sienas; o bendro naudojimo laiptinė yra nešildoma, todėl mano, jog ieškovės reikalavimas sumokėti už šilumos energiją bendroms reikmėms yra nepagrįstas.
12. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo pritarti tokiai atsakovo pozicijai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino byloje esančių įrodymų visumą, išsamiai aptarė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, atsižvelgė į šios kategorijos bylose suformuotą teismų praktiką, ir padarė teisingas išvadas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
13. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Pagal šio straipsnio 2 dalį - daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas.
14. Nagrinėjamu atveju, apeliantas teigia, jog pastate, kuriame yra atsakovams priklausanti patalpa, yra viena laiptinė, ir ji yra nešildoma. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad į bylą pateiktame 2015 m. spalio 22 d. akte, sudarytame UAB „Vilniaus energija“ bei eksploatuojančios organizacijos darbuotojų, nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinių yra keturios, iš kurių trys yra šildomos (b. l. 60). Apeliantas nepateikė įrodymų, kad savininkai yra priėmę sprendimą (kitokiu būdu išreiškę sutikimą) nutraukti šilumos tiekimą bendro naudojimo patalpose. Taip pat atsakovas neginčija fakto, kad pastatas buvo šildomas centralizuotai, kad jame yra šilumos įvadas, šilumos punktas, įvadinis šilumos apskaitos prietaisas, ir ši sistema priklauso visiems pastato butų ir kitų patalpų savininkams.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017 35 punktą, 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016 16 punktą ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką)
16. Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-611/2017 pažymėta, jog bylą nagrinėję teismai pagrįstai nurodė, kad ieškovai, nepaisydami pasirinkto jiems priklausančių patalpų šildymo būdo ir to, jog namo laiptinėje nėra šilumos prietaisų, turėjo pareigą mokėti už bendrojo naudojimo patalpoms tiekiamą energiją, nes bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą. Toks aiškinimas atitinka šioje nutartyje aptartas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei kasacinio teismo formuojamą šių normų taikymo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017 39 punktą).
17. Taigi, atsižvelgiant į paminėtus išaiškinimus, darytina išvada, jog faktas, kad viena laiptinė atsakovo nurodytame korpuse yra nešildoma, ir šiuo atveju, neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti už sunaudotą šilumos energiją bendroms reikmėms. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės pripažįsta, kad nuostoliai per vamzdynus yra galimi, tačiau mano, jog reikalavimas atlyginti šiuos nuostolius iš savininkų, kurie patalpas šildo dujomis, kuomet jų patiriami šilumos nuostoliai neatlyginami, yra neteisingas. Taigi, iš esmės atsakovas kelia klausimą dėl šilumos paskirstymo vartotojams.
18. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.
19. Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes, kad pastato bendraturčiai nepriėmė sprendimo dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo, atitinkančio pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, todėl apelianto argumentai, susiję su individualiomis pastato bei atskirų jo dalių šildymo ypatybėmis (nuostolių per stogą, rūsį nebuvimu ir kt.) šiuo atveju neturi reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui. Be to, apeliantas ir neįrodinėja, kad jo paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti kitą konkretų metodą, t. y. kad ieškovės parinktas metodas neatitinka nustatyto teisinio reguliavimo. Aplinkybės dėl savininkų, kurie patalpas šildo dujomis, per vamzdynus bei sienas partiriamų nuostolių, nėra šios bylos dalykas, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, jog atsakovams prievolė sumokėti už namo bendrosioms reikmėms skirtą šilumos energiją kyla iš įstatymo, t.y. 4.76, 4.82 straipsnių, Šilumos ūkio įstatymo.
20. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.
21. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo V. K. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Pakeisti pradinę ieškovę UAB „Vilniaus energija“ teisių perėmėja AB „Vilniaus šilumos tinklai“.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.