Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB “Vilniaus energija” ieškinį atsakovams V. K. ir S. K. dėl skolos, palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė pilnai ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 98,69 kv. m. bendro ploto negyvenamoji patalpa - SPA paslaugų patalpos, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurios šildomos vietiniu centriniu šildymu (b.l. 8-9). Ieškovas teikia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam namui, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovams priklausančios patalpos. Pastate suvartotą šilumos kiekį apskaičiuoja pastato įvade įrengtas šilumos skaitiklis. Suvartotos šilumos kiekis paskirstomas vartotojams proporcingai kiekvienam patalpų savininkui priklausančiam plotui, tame tarpe ir už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Šilumos kiekis paskaičiuojamas, remiantis LR šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 dalimi, pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr.4 ir Nr.5.

Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. turi būti paskirstomas visas pastate suvartotas šilumos kiekis. Šilumos ūkio įstatymo 25 str. 1 d. norma nustato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „.Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo" (toliau - Taisyklės), 29.2.4 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo-vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį taikomas Metodas Nr. 4. Jeigu dalis patalpų nėra prijungtos arba yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas šilumos paskirstymo Metodas Nr. 4 kartu su Metodu Nr. 5. Metodo Nr. 5 1 punkte numatyti Metodo Nr. 5 taikymo atvejai. Metodo Nr. 5 1.5 punkte numatyta, kad metodas taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų nėra ir nebuvo prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.). Į šilumos kiekio bendro naudojimo patalpoms šildyti sąvoką patenka ir šilumos sąnaudos bendrosioms reikmėms, kadangi dalis šilumos nuostolių atsiranda ir per pastato stogą, perdangas virš rūsio, grindis ant grunto, galines pastatų senas, paskirstomuosius šildymo sistemos vamzdynus, todėl šie šilumos nuostoliai, vadovaujantis patvirtintais metodais, paskirstomi visiems pastato butų ir patalpų bendraturčiams pagal teisės aktų nustatytas proporcijas ir formules.

Atsakovams priklausančios negyvenamosios patalpos nešildomos iš gyvenamajame name esančių centralizuoto šildymo sistemos, tačiau šilumos kiekis paskirstomas ir paskaičiuojamas už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, remiantis įstatymo nustatyta tvarka patvirtintomis metodikomis, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis. Pastato bendrosioms reikmėms suvartotam šilumos kiekiui priskiriama šiluma, suvartota bendrojo naudojimo patalpose ir bendrojo naudojimo įrenginiuose (šildymo sistemos paskirstymo vamzdynuose namo rūsyje, palėpėse, stovuose bei kitose patalpose).

Pagal Civilinio kodekso 4.76 str. nuostatas kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui (turtui) išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Remiantis Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis (25 str.), daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Šilumos energija paskaičiuojama pagal įvadinius šilumos apskaitos prietaisus. Todėl atsakovai proporcingai jiems priklausančių negyvenamųjų patalpų daliai atsako ieškovei už namo bendrosioms reikmėms tiekiamą ir sunaudotą šilumos energiją, nepriklausomai nuo to, kad negyvenamosios patalpos šildomos iš kitų šilumos energijos šaltinių.

Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt. v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., bylos Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt. v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., Nr. 3K-3-342/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. V. L. N., bylos Nr. 3K-3-229/2012; kt.).

Pripažįstami nepagrįstais atsakovo argumentai, išdėstyti teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu. Prievolė sumokėti už namo bendrosioms reikmėms skirtą šilumos energiją kyla iš įstatymo - Civilinio kodekso 4.76, 4.82 str., Šilumos ūkio įstatymo. Pareiga atsiskaityti už šią paslaugą nesiejama su tuo, kad atsakovams priklausančios negyvenamosios patalpos nešildomos iš centralizuotų tinklų, kad yra šildomos kitais būdais, o taip pat ir su ta aplinkybe, kad atsakovas nesinaudoja gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpomis bei, kad jų korpusui priskirta laiptinė yra nešildoma. Tačiau atsakovams ši pareiga kyla iš bendrojo naudojimo patalpų priklausomybės, šilumos energijos naudojimo bendroms reikmėms. Atsakovai yra bendraturčiai gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų, kurių dalis lygi jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų ploto santykiui, todėl proporcingai savo daliai atsakovai privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat vykdyti kitas iš įstatymo kylančias pareigas, susijusias su bendraturčių teisėmis ir pareigomis naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant (Civilinio kodekso 4.76, 4.82 str. nuostatos).

Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir tokia teisė ieškovei suteikia įstatymas - Civilinio proceso kodekso 5, 7 str., Civilinio kodekso 1.138 str. Pretenzija dėl skolos apmokėjimo atsakovams buvo pateikta 2016-05-31, tačiau atsakovai skolos nėra apmokėję (b.l. 10).

Remiantis pateiktais įsiskolinimo sumos ir metinių palūkanų paskaičiavimais bei pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-05-02 yra susidaręs 191,09 Eur įsiskolinimas už pastatui teiktą šilumos energiją proporcingai jjiems nuosavybės teise valdomo ploto (b.l. 4-5, 11-18).

Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.1-6.5, 6.37, 6.38, 6.71, 6.210 str. nuostatomis iš atsakovų ieškovės naudai priteisiama 191,09 Eur dydžio skola už bendrojo naudojimo objektų šildymą.

Nustatyta, kad už vėlavimą atsiskaityti ieškovas paskaičiavo 5,40 Eur metinių palūkanų per laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2016-09-29. Todėl remiantis išdėstytu, iš atsakovų ieškovui priteistina 5,40 Eur metinių palūkanų, taip pat 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 191,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-10-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 4 d., 6.210 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pateikdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 32 Eur žyminio mokesčio (b.l. 67). Ieškinį patenkinus iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro šyminis mokestis 20 Eur, išrašas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 0,87 Eur, Gyventojų registro tarnybos pažymos -1,68 Eur, iš viso ieškovui priteistina 22,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 140 str., 1 d., 293 str. 4 p., 259, 265, 268, 270 straipsniais teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 191,09 Eur skolos, 5,40 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 191,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei lygiomis dalimis 22,55 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Vilniaus energija“, į.k. 111760831, naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.