- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- e2S-674-828/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-01168-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika (pirm.)
- Ieškovas
- R. P., Ryčio, L. P.
- Atsakovas
- Remigijui, V. I.
- Suinteresuotas asmuo
- Biudžetinė įstaiga Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- VMI, VSDFV
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovų Ryčio ir L. P. ieškinį atsakovams Remigijui ir V. I. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. P. prašė iš dalies pakeisti įsiteisėjusio Panevėžio apylinkės teismo 2018-12-21 sprendimo vykdymo tvarką, nustatant, kad priteista iš atsakovo R. I. žala 40 978,1 Eur ieškovui R. P. išieškoma tiesiogiai Valstybinei mokesčių inspekcijai, nustatant ją išieškotoja. Likusią Sprendimo dalies vykdymo tvarką palikti nepakeista. Taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę: šio prašymo nagrinėjimo teisme laikotarpiui sustabdyti priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą iš ieškovo R. P..
2. Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ginčą išsprendė visiškai. Sprendimo esmėje yra teisinė situacija, kuomet dėl atsakovo neteisėtų bei kaltų veiksmų nebuvo sumokėtos mokestinės prievolės valstybei (GPM ir PVM) ir jų piniginė išraiška buvo priteista ieškovui kaip patirtos žalos atlyginimas. Dalį šios žalos ieškovas jau yra sumokėjęs į mokesčių surenkamąją sąskaitą. Tuo tarpu didžioji dalis VMI reikalavimų ir toliau priverstine tvarka išieškoma iš ieškovo.
3. Atsakovas piktybiškai vengia atlyginti žalą. Esant tokiai situacijai, kai skolininkas elgiasi nesąžiningai, vengia įvykdyti sprendimą bei įvertinant objektyvias aplinkybes, kurioms susidėjus sprendimo vykdymas tampa griozdišku ir dubliuojančiu, mano, kad teismas turi pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. liepos 29 d. nutartimi prašymo netenkino.
5. Nustatė, kad tarp R. P. ir VMI yra susiklostę mokestiniai teisiniai santykiai: jis 2016-06-16 su VMI buvo sudaręs mokestinės paskolos sutartį dėl 40 117,53 Eur (20 896,71 Eur GPM ir 19 220,82 Eur PVM) sumokėjimo dalimis iki 2021-03-15, šios sutarties nevykdė, todėl 2020-05-27 VMI šią sutartį nutraukė ir R. P. įteikė raginimą sumokėti likusius nesumokėtus mokesčius – 25 651,67 Eur. R. P. niekuomet neskundė VMI jam apskaičiuotos mokestinės nepriemokos ir tai lėmė, kad šią nepriemoką įpareigotas mokėti jis.
6. Tarp R. I. ir R. P. yra susiklostę žalos atlyginimo teisiniai santykiai: Panevėžio apylinkės teismo 2018-12-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4022-1001/2018 priteista iš R. I. R. P. 40 978,1 Eur turtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
7. R. P. teisingai nurodo, kad 2018-12-21 sprendimu nustatyta, kad PVM ir GPM valstybei turėjo sumokėti R. I., jis to nepadarė ir sukėlė žalą R. P.. Tačiau teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, negali keisti sprendimo esmės. Pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalims suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems. Nagrinėjamu atveju R. P. prievolė VMI kyla iš mokesčius reguliuojančių įstatymų, o R. I. prievolė R. P. - iš civilinės atsakomybės santykių. Civilinėje byloje R. P. nereikalavo, kad žalos atlyginimas iš R. I. būtų priteistas VMI ir tokio klausimo teismas nesprendė. Teismo sprendimu R. I. R. P. mokestinė nepriemoka perkelta nebuvo. VMI ir R. I. nesieja jokie teisiniai santykiai.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vykdymo procese teismas neturi pagrindo iš R. I. R. P. priteistą žalą kvalifikuoti kaip R. I. nesumokėtus mokesčius valstybei ir įpareigoti R. I. mokėti šią žalą tiesiogiai VMI. Tokiu atveju teismas nutrauktų visus tarp VMI ir R. P. susiklosčiusius mokestinius teisinius santykius, panaikintų R. P. prievoles valstybei, o R. I. nustatytų naujas pareigas, t. y. keistų 2018-12-21 sprendimo esmę.
9. Pažymėjo, kad mokestinė nepriemoka gali būti perimama, kai sudaroma mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis, kuria išreiškiama abiejų šalių valia perduoti/perimti mokestinę nepriemoką ir gaunamas mokesčių administratoriaus sutikimas dėl nepriemokos perėmimo. Nagrinėjamu atveju mokestinės nepriemokos sutartis nesudaryta, todėl nėra pagrindo mokestinės nepriemokos perkėlimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovas R. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jų prašymą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo tenkinti.
11. Nurodo, kad teismo nutartis yra neargumentuota, nepagrįsta, neteisinga bei neteisėta ir todėl, naikintina. Mano, kad teismas visiškai nepagrįstai ieškovo pateiktą prašymą vertino kaip sprendimo esmės pakeitimą, tai grįsdamas prievolių kilme. Sprendimo esmė yra pripažinti atsakovą skolininku teisminiame ginče dėl pastarojo įsipareigojimų, kildinamų iš mokestinių santykių, nevykdymo. Priteistą iš atsakovo žalą sudaro dvi dalys: iki teismo sprendimo priėmimo ieškovo jau sumokėti VMI pinigai paskaičiuoti pagal tuo laiku galiojusią mokestinės paskolos sutartį ir dar tik ateityje, pagal šią sutartį mokėtinos sumos. Tokiu būdu, į ateinančius mokėjimus tiesiogiai VMI nukreiptos mokėtinos sumos iš įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinto skolininko tiesiogiai į Valstybės biudžetą, nepakeistų priimto sprendimo esmės, o tik teisingiau sureguliuotų jo vykdymą. Esamas teisinių santykių pakeitimas nepakeistų priimto sprendimo esmės turinio.
12. Ieškovas prieš kreipdamasis į teismą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo bandė su atsakovu tartis ir dėl galimo mokestinės prievolės perkėlimo instituto taikymo. Tačiau, atsakovas su tokiu siūlymu nesutiko.
Šalies argumentai
13. Pažymi, kad ieškovai savo prašyme prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismas šio prašymo visiškai nesprendė.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į ieškovų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VMI prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
15. Nurodo, kad sutinka su teismo nutartimi. Pažymi, jog mokesčių administratorius vykdydamas įstatymo priskirtas funkcijas vadovaujasi išimtinai MAĮ nuostatomis. Todėl tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas kreipiasi dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, taikytinos specialios MAĮ nuostatos reglamentuojančios šį teisinį santykį. MAĮ 86 straipsnyje yra nustatyta mokesčių mokėtojams galimybė perimti mokestinę nepriemoką, tačiau siekiant perduoti ar perimti mokestinę nepriemoką turi būti išpildomos Aprašo nuostatos (užpildoma mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis, kuria išreiškiama aiški abiejų šalių valia perduoti / perimti mokestinę nepriemoką bei gaunamas sutikimas iš mokesčių administratoriaus dėl šios nepriemokos perėmimo). Neišpildžius šių sąlygų, mokesčių administratorius neturi teisės sutikti su mokestinės nepriemokos perėmimu, kadangi taip būtų pažeidžiamos imperatyvios MAĮ bei Aprašo nuostatos. Taigi, mokestinė nepriemoka gali būti perimama, kai sudaroma mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis, kuria išreiškiama abiejų šalių valia perduoti/perimti mokestinę nepriemoką ir gaunamas mokesčių administratoriaus sutikimas dėl nepriemokos perėmimo. Nagrinėjamu atveju mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis nesudaryta, todėl nėra pagrindo mokestinės nepriemokos perkėlimui.
16. Mokesčių teisės aktuose nėra reglamentuoti atvejai, kuomet mokesčių administratorius turi teisę perkelti mokestinę prievolę kitam mokesčių mokėtojui, todėl mokestinės prievolės perkėlimui kitam mokesčių mokėtojui nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
18. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta pakeisti vykdymo tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013). Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu priteisė iš atsakovo R. I. ieškovui R. P. 40 978,1 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 333,25 Eur advokato pagalbai apmokėti, 246,5 Eur žyminio mokesčio. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliaciniu skundu ir įsiteisėjo 2019 m. sausio 22 d.
21. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti nurodyto sprendimo vykdymo tvarką, tačiau kokia konkreti įsitesėjusio sprendimo vykdymo tvarka turėtų būti nustatyta ar kaip konkrečiai ji turėtų būti pakeista nenurodė. Iš pateikto prašymo galima suprasti, kad apeliantas pageidavo pakeisti sprendimą dalyje dėl išieškotojo bei nustatyti, kad dalį sprendimu priteistų sumų turėtų išieškoti VMI, o ne jis.
22. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto skunde nurodytiems argumentams. Pažymėtina, jog būtent ieškovas teikė ieškinį atsakovui ir reiškė reikalavimą atsakovui R. I. dėl žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad VMI būtų pareiškusi reikalavimus atsakovui R. I. dėl nesumokėtų PVM ir GPM valstybei. Be to apeliantas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo neskundė. Taigi pats apeliantas jau įgyvendino savo teisę ginti savo interesus, suformuluodamas ieškinio dalyką ir pagrindą bei reikalaudamas priteisti žalą būtent jam.
23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog civilinėje byloje apeliantas nereikalavo, kad žalos atlyginimas iš R. I. būtų priteistas VMI ir tokio klausimo teismas nesprendė. Todėl tai negali būti nustatyta ir vykdymo tvarkos pakeitimu. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo persvarstyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra įvertintos priimant teismo sprendimą. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima.
24. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad patenkinus apelianto prašymą, būtų pakeista ne tik sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir įsiteisėjusio bei vykdytino teismo sprendimo esmė, būtų pakeistos teismo sprendimu bylos šalims nustatytos teisės bei pareigos, sukurtos pareigos kitiems subjektams. Sutiktina, kad R. P. prievolė VMI kyla iš mokesčius reguliuojančių įstatymų, o R. I. prievolė R. P. - iš civilinės atsakomybės santykių.
25. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iš R. I. R. P. priteistą žalą kvalifikuoti kaip R. I. nesumokėtus mokesčius valstybei ir įpareigoti R. I. mokėti šią žalą tiesiogiai VMI. Tokiu atveju teismas nutrauktų visus tarp VMI ir R. P. susiklosčiusius mokestinius teisinius santykius, panaikintų R. P. prievoles valstybei, o R. I. ir VMI nustatytų naujas pareigas, tokiu būdu keistų 2018-12-21 sprendimo esmę. Pažymėtina, kad mokestinė nepriemoka gali būti perimama, kai sudaroma mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis, kuria išreiškiama abiejų šalių valia perduoti/perimti mokestinę nepriemoką ir gaunamas mokesčių administratoriaus sutikimas dėl nepriemokos perėmimo. O nagrinėjamu atveju mokestinės nepriemokos sutartis nesudaryta, todėl pagrįstai teismo pripažinta, kad nėra pagrindo mokestinės nepriemokos perkėlimui.
26. Tokiu būdu, tenkinus apelianto prašymą, tai reikštų, kad teismas, taikydamas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutą, pasisakytų dėl klausimo, kuris nebuvo svarstytas bylą nagrinėjant iš esmės. Tai prieštarautų CPK 7, 18, 284 straipsnių nuostatoms ir teismų praktikai. Todėl pagrįstai pripažinta, kad ieškovo pateiktas prašymas pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką neatitinka 284 str. numatyto instituto paskirties.
27. Sutiktina su apelianto argumentais, kad teismas nepagrįstai neišsprendė ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad byla yra išnagrinėta, o laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti taikomos iki klausimo išsprendimo iš esmės, sprendžia, kad nėra pagrindo šiuo atveju spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
29. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, o apeliantas nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.