- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- e2A-600-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01353-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pirm.), Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- Kasos aparatų gamintojų, Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacija
- Išvadą teikia
- Viešųjų pirkimų tarnyba
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacijos ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA) sukūrimo ir įdiegimo paslaugų įsigijimo viešojo pirkimo Nr. 448888 reikalavimų (sąlygų) pripažinimo neteisėtais ir pirkimo nutraukimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacija (toliau – Asociacija) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI) ir prašė:
1.1. pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės – perkančiosios organizacijos 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti ieškovės 2019 m. rugpjūčio 23 d. pretenziją dėl atsakovės paskelbto Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA) sukūrimo ir įdiegimo paslaugų įsigijimo viešojo pirkimo sąlygų nenagrinėtą; pripažinti neteisėtomis ir panaikinti tokias Pirkimo dokumentų sąlygas, kad pirkimo objektas į dalis neskaidomas, kad pirkimas vykdomas atviro konkurso būdu bei kitas ieškinyje nurodytas dar 80 pirkimo sąlygų;
1.2. pripažinti pirkimą neteisėtu dėl juo siekiamų įgyti el. paslaugų VK (API) ir VK (i.EKA) prieštaravimo Lietuvos Respublikos ir ES konkurencijos teisei; nutraukti atsakovės vykdomą viešąjį pirkimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ketindama dalyvauti atsakovės paskelbtame Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA) sukūrimo ir įdiegimo paslaugų įsigijimo viešajame pirkime Nr. 448888, susipažino su šio pirkimo dokumentais, kuriuose nurodyta, kad pirkimo būdas – atviras konkursas; pirkimo objektas – Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų (i.EKA) posistemio, sukūrimo ir įdiegimo paslaugos; pirkimo objektas į dalis neskaidomas. Manydama, kad pirkimas turėtų būti nutrauktas, nes neatitinka įstatymo reikalavimų, o dalis perkančiosios organizacijos paskelbtų pirkimo sąlygų yra neteisėtos, Asociacija pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, tačiau VMI 2019 m. rugsėjo 3 d. raštu paliko pretenziją nenagrinėtą dėl to, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo konkursu.
3. Ieškovės nuomone, perkančiosios organizacijos atsisakymas nagrinėti pretenziją nepagrįstas, kadangi tiekėjo teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu nesietinas su formaliu dalyvio ar kandidato statusu, jo veiklos ar juridinio asmens teisine forma; teisinis suinteresuotumas pagrįstas ieškovės dalyvavimu konkurse, o aplinkybė, ar ji, jos pasiūlymas atitinka atsakovės iškeltas pirkimo sąlygas, šiuo atveju teisiškai nereikšminga, kadangi dėl jos turės būti sprendžiama vėlesniuose konkurso etapuose.
4. Ieškovė aktyviai dalyvavo pirmame identiškame atsakovės paskelbtame pirkime, kuriame tiek atsakovė savo veiksmais ir sprendimais, tiek ankščiau ginčą nagrinėjęs teismas ieškovę i.EKA paslaugų pirkimo prasme pripažino tiekėju ir dėl šios aplinkybės tarp tų pačių šalių nebuvo kilęs ginčas.
5. Pažymėjo, kad šiame pirkime ieškovė taip pat aktyviai veikė, siekdama dalyvauti konkurse ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį: dalyvavo atsakovės paskelbtose išankstinėse konsultacijose dėl pirkimo objekto su rinkos dalyviais; teikė savo pastabas, siūlymus ir rekomendacijas dėl pirkimo vykdymo, techninės specifikacijos ir visų su tuo susijusių klausimų, pateikė motyvuotą pretenziją.
6. Ieškovė yra juridinis asmuo, kurio nariai yra didžiausi elektroninių kasos aparatų gamintojai, tiekėjai ir aptarnavimo įmonės Lietuvoje ir Baltijos šalyse, turintys patirties dideliuose EKA ir kituose IT projektuose; pirkimo sąlygos leidžia ieškovei konkurse dalyvauti ne vienasmeniškai, bet ir su kitais dalyviais, ir tuo tikslu ieškovė yra sudariusi atitinkamus sandorius.
Šalies argumentai
7. Ieškovės teigimu, jos buvimas viešuoju asmeniu nereiškia, kad ji negali vykdyti ūkinės – komercinės veiklos, teikti paslaugų, sudaryti sandorių, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti pelno ir kt. Ieškovės įstatuose nėra draudimo vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, gauti pelno, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, todėl ieškovė tiek de jure, tiek de facto laikytina tiekėja, turinčia visas Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) numatytas teises, įskaitant teisę teikti pretenziją dėl pirkimo sąlygų.
8. Ieškovė nurodė, kad rinka iškreipiama ir pažeidžiama sąžininga konkurencija, nes el. paslauga „virtualus kasos aparatas“ bus teikiama viešųjų finansų pagrindu, neatlygintinai, vienintelio subjekto, kuris kartu yra ir EKA techninius reikalavimus, naudojimosi tvarką nustatantis subjektas, asmuo, kurios sprendimais atitinkamas EKA pripažįstamas leidžiamu naudoti Lietuvoje, asmuo, vykdantis nurodytų reikalavimų laikymosi kontrolę ir už jų nesilaikymą taikantis sankcijas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
10. Teismas atsižvelgdamas į teisės normas reglamentuojančias viešojo juridinio asmens teisnumą, į ieškovės – Asociacijos, kaip tokios, bei ją sudarančių narių pobūdį, veiklos sritį, tikslą ir uždavinius, kurie yra ir privalo būti susiję ne su privačių, bet išimtinai tik su viešųjų interesų tenkinimu, ne pelno siekimu ir pan., konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog ji siūlo rinkoje ginčo viešuoju pirkimu perkančiosios organizacijos siekiamas įgyti aukščiau nurodytas paslaugas, susijusias su informacinės sistemos (posistemio) sukūrimu, įdiegimu, eksploatavimu ir pan., tad atitinkamai galėtų būti suinteresuota viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Asociacija vienija būtent kasos aparatų gamintojus, importuotojus ir aptarnautojus, t. y. konkrečias prekes – kasos aparatus – gaminančius, platinančius ir jų priežiūrą atliekančius ūkio subjektus, tačiau ne informacines sistemas kuriančius, platinančius ir aptarnaujančius subjektus, t. y. ne informacinių technologijų rinkos dalyvius.
12. Pažymėjo, kad ginčo viešuoju pirkimu nėra siekiama įgyti, aptarnauti kasos aparatus, o siekiama sukurti, įdiegti bei įgyvendinti informacinę sistemą, į kurią tiesiog suplauktų, būtų tvarkomi ir apdorojami atitinkami duomenys iš naudojamų kasos aparatų, ir kuri būti skirta visiems kasos aparatų naudotojams, teiksiantiems į tokią sistemą duomenis.
13. Taip pat, ginčijamu viešuoju pirkimu nėra siekiama paveikti kasos aparatų, kaip tokių, gamybos – platinimo – techninio aptarnavimo - procesus, o tik norima mokesčių administravimo tikslu sukurti bei įdiegti informacinę sistemą, kurioje figūruotų kasos aparatų pagalba / per kasos aparatus gauti duomenys. Dėl to, teismo vertinimu, akivaizdu, kad visų asmenų - tiek gaminančių ir platinančių, tiek savo kasdienėje ūkinėje – komercinėje veikloje naudojančių tuos kasos aparatus, laikymas suinteresuotais ginčijamu viešuoju pirkimu asmenimis ir tiekėjais VPĮ prasme, galinčiais tapti potencialiais viešojo pirkimo sutarties dalyviais, būtų nelogiškas, neprotingas ir iškreiptų tiekėjo sąvoką VPĮ prasme.
14. Atsižvelgiant į tai, teismo manymu, apie galimą ieškovės suinteresuotumą būtų įmanoma kalbėti tuose viešuosiuose pirkimuose, kuriuose, pavyzdžiui, būtų perkami kasos aparatai, techninė ir programinė įranga, reikalinga tokiems aparatams veikti, kasos aparatų aptarnavimo, priežiūros ar kitos susijusios paslaugos.
15. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą bei kasacinio teismo praktiką dėl tiekėjų teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygas įgyvendinimo, pagal kurią teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tik tais atvejais ir tik tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo.
16. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacija nėra tinkama ieškovė kvestionuoti ginčo konkurso sąlygas, nes ji šio pirkimo atžvilgiu nelaikytina tiekėja VPĮ prasme, taip pat pažymėjo, kad ji neįrodė, jog nustatant ginčo viešojo pirkimo sąlygas buvo pažeistos kokios nors jos, kaip asociacijos, subjektinės teisės ir kaip tai buvo padaryta. Ieškovei apskritai nepripažinus teisinio suinteresuotumo kvestionuoti ginčo pirkimo sąlygas, teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
17. Apeliaciniame skunde ieškovė Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacija prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – civilinę bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ nuostatas dėl asmens teisinio suinteresuotumo viešajame pirkime kvalifikavimo ir tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai apribojo ieškovės teisę į teisminę gynybą.
17.2. Apeliantės vertinimu, tiekėjo suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus yra ne asmens teisinė forma, jo galimybės laimėti konkursą, bet asmens siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Jo egzistavimui pagrįsti pakanka įrodyti hipotetinį asmens suinteresuotumą viešosios pirkimo sutarties sudarymu.
17.3. Teismui netinkamai kvalifikavus asmens teisinio suinteresuotumo viešuoju pirkimu požymius, neteisėtai ir nepagrįstai buvo apribota konstitucinės ieškovės, kaip tiekėjos, teisė į teisminę gynybą – ginčyti atsakovės sprendimus dėl Pirkimo sąlygų.
17.4. Teismas taip pat visiškai nepagrįstai sprendė, kad ieškovė, kaip asociacija, negali būti laikoma teisinį suinteresuotumą Pirkimu turinčiu asmeniu. Teismo sprendime minimos LR Asociacijų įstatymo, LR CK, ieškovės įstatų nuostatos niekaip neriboja ieškovės (ar kitos asociacijos) teisės ir galimybės būti pripažintam asmeniu, turinčiu teisinį suinteresuotumą viešuoju pirkimu.
17.5. Ieškovė neneigia, kad jo, kaip ir kiekvienos asociacijos, vienas iš pagrindinių tikslų yra savo narių interesų atstovavimas ir gynimas, tačiau ieškovės buvimas viešuoju juridiniu asmeniu (asociacija) nereiškia, kad ji negali vykdyti ūkinės-komercinės veiklos (teikti paslaugų), sudaryti sandorių, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti pelno ir kt. Įstatymuose bei ieškovės įstatuose nėra įtvirtinta draudimų jai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, gauti pelno, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, įskaitant Konkursą, ir kt.
17.6. Ieškovė, kartu su jungtinės veiklos partneriais (asociacijos nariais ir kitais ūkio subjektais), siekia dalyvauti Pirkime, kurio objektas tiesiogiai ir betarpiškai yra susijęs su ieškovės ir jos partnerių veiklos sfera – elektroniniais kasos aparatais ir su jais sąveikaujančiomis informacinėmis sistemomis, t. y. ieškovė siekia Pirkimo sutarties sudarymo ir įvykdymo būtent savo profesinės veiklos sferoje, priešingai nei buvo konstatuota sprendime cituotuose kasacinio teismo sprendimuose.
17.7. Ieškovė siekdama Pirkimo sutarties sudarymo ir vykdymo, iniciavo ir sudarė jungtinės veiklos sutartį su didžiausiais elektroninių kasos aparatų gamintojais ir tiekėjais Lietuvoj ir Baltijos šalyse, turinčiais ilgametės patirties dideliuose EKA ir kituose informacinių technologijų projektuose.
17.8. Visiškai nepagrįsti ir teismo sprendimo teiginiai, kad ieškovės ar/ir jo partnerių profesinė veikla yra nesusijusi informacinėmis technologijomis/sistemomis. Visų pirma pažymėtina tai, kad šios teismo nurodytos aplinkybės nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko – byloje šiomis aplinkybėmis ieškovės reikalavimai ir atitinkamai atsakovės atsikirtimai į juos nebuvo grindžiami. Atsakovė byloje įrodinėjo tik ieškovės pateiktų įrodymų (jungtinės veiklos sutarties ir kt.) formos, bet ne turinio, tariamus trūkumus ir apie ieškovės kartu su partneriais galimybes įvykdyti Pirkimo sutartį atsikirtimų nepateikė. Dėl šių priežasčių, ieškovės manymu, nurodyti teismo sprendimo motyvai dėl įrodymų vertinimo, tyrimo konvencinės teisės į teisingą teismą prasme laikytini siurpriziniais, pažeidžiančiais ieškovės teisę į teisingą teismą / rungtynišką procesą
17.9. Be to, teismas nepagrįstai teigia, kad Pirkimo objektas nėra susijęs su elektroniniu kasos aparatu (EKA), nes pasak teismo, pagal atsakovės paskelbtą Konkursą perkamos tiesiog informacinės sistemos sukūrimo paslaugos. Sprendime minimas EKA (elektroninis kasos aparatas, kurių gamintojus, tiekėjus, aptarnavimo įmones, kaip asociacija, vienija ieškovė) yra kompiuterio pagrindu sukonstruotas kasos aparatas (IT įrenginys (sistema). Jį, be techninės kompiuterinės įrangos, sudaro fiskalinis blokas, fiskalinio bloko programinė įranga, kasos aparato darbo programinė įranga, taikomoji kasos aparato programinė įranga, kasos aparato aptarnavimo programinė įranga ir kiti elementai. Atskiri prekybos vietos EKA yra prijungti prie kitų IT įrenginių ir informacinių sistemų (serverių, duomenų bazių ir kt.), įdiegtų prekybos vietose. Pastarosios yra prijungtos prie dar stambesnių IT/informacinių sistemų prekybos vietų grupės, miesto, regiono, valstybės, jų grupės mastu. Minėtose sistemose vyksta intensyvūs, didelio kiekio EKA (fiskalinių ir nefiskalinių) duomenų mainai, archyvavimas ir kt. Visas šias sistemas gamina, kuria, tiekia ir programuoja būtent EKA gamintojai/tiekėjai (ieškovės partneriai), nes tik šie asmenys turi įstatyminę teisę ir galimybes, įskaitant profesines žinias, gaminti/kurti EKA ir su jų informacines sistemas.
17.10. Atitinkamai atsakovės siekiama sukurti informacinė sistema i.EKA (Pirkimo objektas) pagal jos techninę specifikaciją turi turėti visas pagrindines minėtas EKA ir jų informacinių sistemų savybes, atitikti atsakovės išleistus teisės aktus. Neturint žinių ir patirties EKA sistemų kūrimo/gamybos sferoje, kokią turi ieškovė ir jos partneriai, Pirkimo objekto tinkamas sukūrimas neįmanomas. Dėl nurodytų priežasčių, priešingai nei nepagrįstai konstatavo teismas, būtent ieškovė ir jos partneriai, atsižvelgiant į viešai skelbiamą informaciją, preliminariai vertinant turi galimybes sudaryti ir vykdyti Pirkimo sutartį.
17.11. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinyje nenurodyta ir nėra aišku, kaip ginčijamomis Pirkimo sąlygomis galimai yra pažeidžiamos ieškovės, kaip tiekėjos, teisės.
17.12. Be to, byloje pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada taip pat tiesiogiai įrodo, kad atsakovė Pirkimo dokumentacijoje, lyginant su pirmuoju i.EKA paslaugų pirkimu, pašalino tik dalį neteisėtų sąlygų. Tuo tarpu kita neteisėtų Pirkimo sąlygų dalis liko nepašalinta/nepatikslinta.
Atsiliepimas
18. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
18.1. Apeliantė klaidingai aiškina Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, neva teisiniam subjektiškumui ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus neprivaloma tenkinti Viešųjų pirkimų įstatymo keliamus reikalavimus — tiekėjui rinkoje siūlyti atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas, nes tokiu atveju viešuosiuose pirkimuose negalėtų dalyvauti joks kol kas atitinkamų paslaugų ar prekių neteikiantis, bet ketinantis pradėti jas teikti (pradėti veikti atitinkamoje rinkoje) ūkio subjektas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą tiekėju bus laikomas ir dar tik pradedantis rinkoje teikti paslaugas ūkio subjektas, jeigu jo siūlomų rinkoje teikti paslaugų pobūdis tinkamas pirkimo objektui įgyvendinti, t. y. ūkio subjektas verčiasi ta veikla, kuri reikalinga pirkimo tikslams pasiekti.
18.2. Teismas išaiškino, kad ūkio subjektui, kuris gali būti laikomas tiekėju Viešųjų pirkimų įstatymo prasme, keliamas reikalavimas ne tik turėti vienokią ar kitokią teisinę formą, bet ir reikalavimas siūlyti rinkoje atitinkamus darbus, prekes ar paslaugas, tuo tarpu toks tiekėjas, norėdamas ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus bei sprendimus, turi įrodyti ne tik konkrečių įstatymo reikalavimų pažeidimą, bet ir tai, jog tokiais perkančiosios organizacijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos ar neabejotinai bus pažeistos būtent jo teisės ir teisėti interesai.
18.3. Apeliantė, skundo 5 punkte komentuodama byloje esančią Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, iškraipo faktus, teigdama, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvada įrodo, jog esminės Pirkimo sąlygos yra neteisėtos, prieštaraujančios Viešųjų pirkimų įstatymo normoms ir principams. Priešingai nei teigia apeliantė, Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje išvadoje pasisakydama apie Pirkimo sąlygas, neįvardijo nė vieno teisės akto pažeidimo. Taigi ir apeliantės teiginys, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinys atmestinas, nepaisant akivaizdžių atsakovės atliktų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, yra visiškai nepagrįstas.
18.4. Išvadą teikianti institucija — Viešųjų pirkimų tarnyba, savo išvadoje nurodė, kad ieškovės pripažinimui turinčia teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai būtinas teisinis suinteresuotumas Pirkimo sutarties sudarymu, kuris nustatomas, atsižvelgiant į ieškovės gebėjimą suteikti perkančiajai organizacijai reikalingas paslaugas ir interesą gauti finansinį atlygį už minėtų paslaugų atlikimą. Nagrinėjant gebėjimo suteikti perkančiajai organizacijai reikalingas paslaugas klausimą, nustatytinos pagrindinės ieškovės, kurios teisinė forma yra asociacija, veiklos sritys.
18.5. Apeliantė neįrodė, kad ji Pirkime teisiškai galėtų būti laikoma tiekėju, kad rinkoje teikia paslaugas, susijusias su informacinių sistemų kūrimu ir diegimu, taip pat neįrodė, kad Asociacija realiai turėtų teisę sukurti ir perkančiajai organizacijai įdiegti Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemį (i.EKA), kaip sudėtinę Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) dalį.
Šalies argumentai
18.6. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimas tiekėjui rinkoje siūlyti atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas, kurios reikalingos Pirkimo objektui, šioje skundžiamo Pirkimo stadijoje neturi teisinės reikšmės. Taip pat apeliantė neteisingai aiškina, kad sprendime minima Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nuostata yra materialioji teisės norma, apibrėžianti asmenų teisę į dalyvavimą viešojo pirkimo teisiniuose santykiuose, t. y. kas gali perkančiajai organizacijai pateikti pasiūlymą ir apeliantės nuomone, ši norma nereguliuoja asmenų teisės į teisminę gynybą sąlygų ir šios teisės įgyvendinimo.
18.7. Priešingai nei teigia apeliantė, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 101 – 104 straipsnių nuostatas tik tiekėjui suteikta teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus, t. y. ūkio subjektui, kuris atitinka Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytą tiekėjo statusą. Jeigu normatyvinė tvarka būtų aiškinama ir taikoma priešingai, dėl neribojamos laisvės ginčijant viešojo pirkimo procedūras, kiltų grėsmė viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo specifiškumui ir stabilumui.
18.8. Atsakovės nuomone, teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, kad Asociacija vykdytų kokią nors ūkinę-komercinę veiklą, iš jos gautų pajamas ir pelną. Taip pat šioje byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad Asociacija siūlytų rinkoje teikti Pirkimo sąlygose apibrėžtas paslaugas, t. y. tokias paslaugas, kokias siekiama įsigyti ginčo viešuoju pirkimu.
18.9. Atsakovė sutinka su teismo argumentu, kad aplinkybė dėl Asociacijos sudarytos jungtinės veiklos sutarties, ketinant dalyvauti Pirkime, negali paneigti išvados dėl Asociacijos negalėjimo būti šio konkretaus viešojo pirkimo prasme tiekėja, atitinkamai ir neturinčios teisės kvestionuoti Pirkimo sąlygų, nes šiuo konkrečiu atveju vertinamas būtent ieškinį teismui pateikusios pačios Asociacijos suinteresuotumas Pirkimo objektu, tad atsakovės nuomone visiškai nepagrįstas skundo 2.7 papunktyje dėstomas apeliantės aiškinimas, kad teismas siurpriziniais motyvais konstatavo apeliantės teisinio suinteresuotumo nebuvimą ir tuo buvo padarytas esminis civilinio proceso įstatymo pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių
20. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2019 m. rugpjūčio 13 d. paskelbė Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA) sukūrimo ir įdiegimo paslaugų įgijimo viešąjį pirkimą Nr. 448888 atviro konkurso būdu pagal Viešojo pirkimo komisijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. posėdžio protokolu Nr. 57-443 patvirtintus Konkurso dokumentus (pirkimo sąlygas).
21. 2019 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl tam tikrų viešojo pirkimo sąlygų, manydama, kad jos neatitinka VPĮ reikalavimų, yra neteisėtos bei prašydama jas atitinkamai pakeisti arba nutraukti pirkimo procedūras.
22. 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu atsakovė ieškovės pateiktą pretenziją paliko nenagrinėtą iš esmės dėl to, kad ieškovė, kaip asociacija, kuri neteikia su informacinių sistemų kūrimu ir diegimu susijusių ar panašių paslaugų, neturi kompetencijos, pajėgumo ir patyrimo vykdyti perkamas paslaugas, yra ne pelno siekianti organizacija, negali būti suinteresuota viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir gauti atlygį už paslaugas, todėl nelaikytina tiekėju, turinčiu teisę pateikti perkančiajai organizacijai pretenziją, Viešųjų pirkimų įstatymo prasme.
23. Nesutikdama su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo įrodinėja tiek savo suinteresuotumą viešojo pirkimo sutarties sudarymu bei buvimą tiekėju, galinčiu dalyvauti viešajame pirkime ir turinčiu visas VPĮ numatytas teises, įskaitant ir teisę skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus, tiek ginčija paskelbto pirkimo sąlygas, prašydama jas panaikinti, kaip neteisėtas ir dėl to viešąjį pirkimą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu atmesdamas ieškovės ieškinį, sprendė, kad Asociacija nėra tinkama ieškovė kvestionuoti ginčo pirkimo sąlygas, nes ji šio pirkimo atžvilgiu nelaikytina tiekėja Viešųjų pirkimų įstatymo prasme, taip pat, kad ieškovė neįrodė, jog nustatant ginčo pirkimo sąlygas, buvo pažeistos kokios nors jos, kaip Asociacijos, subjektinės teisės.
25. Apeliantė pateikusi skundą jį iš esmės grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismas sprendimu netinkamai aiškino ir taikė VPĮ nuostatas dėl asmens teisinio suinteresuotumo viešajame pirkime kvalifikavimo ir tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai apribojo ieškovės teisę į teisminę gynybą; 2) teismas nepagrįstai ieškovės teisinį suinteresuotumą byloje vertino išimtinai ieškovės, kaip ieškinį pareiškusio asmens, aspektu, ignoruodamas esmines aplinkybes, kad ieškovė kartu su partneriais yra sudariusi jungtinės veiklos sutartį dėl pirkimo sutarties sudarymo ir vykdymo; 3) teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinyje nenurodyta ir nėra aišku, kaip ginčijamomis pirkimo sąlygomis galimai yra pažeidžiamos ieškovės, kaip tiekėjo teisės; 4) teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys atmestinas, nepaisant akivaizdžių atsakovės atliktų VPĮ pažeidimų; 5) jei iš tiesų egzistuotų pagrindas byloje pripažinti, kad atsakovė priėmė teisėtą sprendimą dėl ieškovės pretenzijos nenagrinėjimo, teismas privalėjo bylą nutraukti, o ne ieškinį atmesti.
Dėl tiekėjo suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo sąlygas
26. Apeliantė pateikusi skundą, tvirtina, kad pagrindinis jos siekis yra sudaryti ir vykdyti viešo pirkimo sutartį, o tiekėjo suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus yra ne asmens teisinė forma, jo galimybės laimėti konkursą, bet asmens siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Dėl to, teismui iš esmės netinkamai kvalifikavus ieškovės teisinio suinteresuotumo viešuoju pirkimu požymius, neteisėtai ir nepagrįstai buvo apribota konstitucinė ieškovės, kaip tiekėjos, teisė į teisminę gynybą – ginčyti atsakovės sprendimus dėl pirkimo sąlygų.
27. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tiek pretenziją perkančiajai organizacijai, tiek ieškinį teismui pateikė Asociacija, t. y. ne pelno siekiantis viešas juridinis asmuo ir nors buvimas viešu juridiniu asmeniu nėra kliūtis dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nes tiekėjais VPĮ prasme gali būti laikomi įvairių formų juridiniai asmenys, tačiau buvimas viešu juridiniu asmeniu nesuteikia tokiam subjektui tiekėjo statuso bei su juo susijusių įstatyme numatytų teisių. Teismas taip pat akcentavo, kad šiuo atveju ieškovė siekia dalyvauti pirkime ir ginčija pirkimo sąlygas veikdama savo pačios vardu ir naudai, o ne atstovaudama savo, kaip asociacijos, narius ar gindama jų interesus santykiuose su perkančiąja organizacija, taip pat nebūdama įgaliota ginti jų teises ir interesus, kas tokiu atveju atitiktų jos įstatuose numatytus veiklos tikslus. Kaip minėta, teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad Asociacija nėra tinkama ieškovė kvestionuoti ginčo konkurso sąlygas, nes ji šio pirkimo atžvilgiu nelaikytina tiekėja VPĮ prasme, taip pat ji neįrodė, jog nustatant ginčo viešojo pirkimo sąlygas buvo pažeistos kokios nors jos, kaip Asociacijos, subjektinės teisės ir kaip tai buvo padaryta. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka ir laiko jas pagrįstomis.
28. Pagal įstatymuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą teisę ginčyti viešąjį pirkimą turi tiekėjai, kurie potencialiai ir (ar) realiai gali patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl atitinkamo pirkimo objekto ir viešojo pirkimo procedūrų apskundimo procese gali įrodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, VPĮ nuostatomis gali remtis ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, bet dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs.
29. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.
30. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas – tai jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti.
31. VPĮ 101 – 104 straipsniai įtvirtina teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir priimtus sprendimus tiek ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, pateikiant perkančiajai organizacijai pretenziją, tiek teismine tvarka, pareiškiant ieškinį teismui, tiekėjui, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus.
32. Pagal VPĮ 2 straipsnio 36 punktą tiekėjas – tai ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatus ar viešas juridinis asmuo, kita organizacija ir padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas.
33. Kaip teisingai šiuo atveju pastebėjo pirmosios instancijos ginčijamame sprendime, ūkio subjektui, kuris gali būti laikomas tiekėju VPĮ prasme, keliamas reikalavimas ne tik turėti vienokią ar kitokią teisinę formą, bet ir reikalavimas siūlyti rinkoje atitinkamus darbus, prekes ar paslaugas, o norėdamas ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus bei sprendimus toks tiekėjas turi įrodyti ne tik konkrečių įstatymo reikalavimų pažeidimą, bet ir tai, kad tokiais perkančiosios organizacijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos ar neabejotinai bus pažeistos jo teisės ir teisėti interesai.
34. Kaip minėta, kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl tiekėjų (ieškovų) teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygas įgyvendinimo. Iš kasacinio teismo praktikos dėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas matyti, kad pirma, šis klausimas aktualus visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar dėl jo ginčo šalys tiesiogiai nesutaria, antra, teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 34 punktą).
35. Kasacinio teismo, be kita ko, yra išaiškinta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir abi kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 36 punktas).
36. Svarbiausi tiekėjų teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygas įgyvendinimo aspektai, apibendrinant aktualiausią praktiką šioje srityje (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014; 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015; 2017 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018; 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018 ir šiose nutartyse nurodytą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktiką), yra išsamiai aptarti vienos naujausių pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35 punkte.
37. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į išdėstytą teisinį reglamentavimą, taip pat į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju apeliantė neįrodė savo teisinio suinteresuotumo, t. y., jog ji šiame pirkime galėtų būti laikoma tiekėja; kad teikia paslaugas, susijusias su informacinių sistemų kūrimu ir diegimu; jog Asociacija realiai turėtų teisę sukurti ir perkančiajai organizacijai įdiegti Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemį, kaip sudėtinę Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos dalį bei neįrodė, kad būtent jos teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos.
38. Nagrinėjamoje byloje atsakovė viso proceso metu kvestionavo ieškovės suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmų nustatyti ginčo Konkurso sąlygas teisėtumą, tvirtindama, kad ieškovė yra ne pelno siekianti organizacija, neturinti nei pajėgumo, nei kompetencijos vykdyti perkamas paslaugas, todėl ieškovė negali būti laikoma tiekėja ir neturi teisės ginčyti pirkimo sąlygų.
39. Byloje nustatyta, kad ieškovės teisinė forma yra asociacija. Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asociacija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems Civiliniame kodekse, šiame Asociacijų įstatyme ir asociacijos įstatuose, o 2 dalis numato, kad asociacija turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jos tikslams pasiekti. Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje.
40. Iš byloje esančių apeliantės įstatų nustatyta, kad Asociacija yra savanoriška kasos aparatų gamintojų ir/ar juos importuojančių, aptarnavimo įmonių Lietuvos Respublikoje veikiančių asmenų organizacija, kurios tikslas – koordinuoti narių veiklą, atstovauti narių interesams ir juos ginti, tenkinti kitus viešuosius interesus (1.1 punktas). Asociacijos nariais gali būti kasos aparatų gamintojų ir/ar kasos aparatus importuojančių, aptarnaujančių subjektų rinkoje Lietuvos Respublikoje veikiantys juridiniai asmenys ir/ar fiziniai asmenys, t. y. tiesiogiai susiję su kasos aparatų gamyba, pardavimu, aptarnavimu (3.1 punktas). Asociacijos veiklos tikslai detalizuoti įstatų 2.1 punkte ( ieškoti ir analizuoti pažangias kasos aparatų gamybos, pardavimo, aptarnavimo verslo vadybos bei įmonių valdymo sistemos; įsisavinti pažangias kasos aparatų gamybos, pardavimo, aptarnavimo verslo vadybos bei įmonių valdymo sistemas ir pan.), o veiklos uždaviniai 2.2 punkte – ieškovė gali apibendrinti narių patirtį, kelti problemas, teikti siūlymus svarstant teisės aktų, reglamentuojančių kasos aparatų gamybos, naudojimo, diegimo, aptarnavimo įmonių veiklą, plėtoti santykius su giminingomis Lietuvos ir užsienio organizacijomis, teikti informacinę pagalbą nariams ir pan.
41. Išanalizavus byloje esančius ieškovės įstatus, matyti, kad ji vienija būtent kasos aparatų gamintojus, importuotojus ir aptarnautojus, t. y. konkrečias prekes – kasos aparatus – gaminančius, platinančius ir jų priežiūrą atliekančius ūkio subjektus, tačiau ne informacines sistemas kuriančius, platinančius ir aptarnaujančius subjektus. Tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, kuri laikytina teisinga.
42. Kaip minėta ieškovės įstatų 1.1 ir 2.1 papunkčiuose numatytas Asociacijos tikslas: koordinuoti narių veiklą, atstovauti narių interesams ir juos ginti. Pažymėtina, kad Asociacijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asociacija turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiama ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jos tikslams pasiekti. Tai, teisėjų kolegijos manymu, parodo, kad ieškovės ūkinė veikla gali būti skirta tik Asociacijos įstatuose numatytiems tikslams – koordinuoti narių veiklą, atstovauti narių interesams ir juos ginti.
43. Pastebėtina ir tai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog Asociacija vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą, taip pat į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad Asociacija siūlytų rinkoje teikti pirkimo sąlygose apibrėžtas paslaugas.
44. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas dėl viešojo juridinio asmens teisnumo, į ieškovės – Asociacijos įstatuose nusistatytus tikslus, veiklos sritį ir uždavinius, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti ieškovės suinteresuotumą kvestionuoti ginčo Konkursų sąlygas. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė siūlo rinkoje ginčo viešuoju pirkimu perkančiosios organizacijos siekiamas įgyti aukščiau nurodytas paslaugas, susijusias su informacinės sistemos (posistemio) sukūrimu, įdiegimu, eksploatavimu ir pan., tad atitinkamai galėtų būti suinteresuota viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu.
45. Nors apeliantė skundo 2.6 papunktyje teigia, kad ji turi interesą, jog ateityje kiti tiekėjai neginčytų atsakovės priimtų sprendimų bei sudarytos sutarties dėl tiekėjų konkurencijos ribojimo ir kitų ieškinyje nurodytų neteisėtų pirkimo sąlygų. Pažymėtina, kad kaip jau minėta, kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, jog teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos. Šiuo gi atveju, neaišku, kaip toks minėto apeliantės intereso gynimas yra susijęs su tariamai pažeistų apeliantės teisių gynimu. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teisėjų kolegijos vertinimu, be bendrojo siekio (intereso) dalyvauti konkurse, iš esmės nenurodė kitų argumentų, kurie būtų pagrindę, kaip buvo pažeistos būtent apeliantės subjektinės teisės.
46. Šiuo atveju, apeliantė taip pat nurodo, kad ji siekia su atsakove sudaryti pirkimo sutartį ne vienasmeniškai, bet veikdama kartu su partneriais. Nurodo, kad veikdama tik asmeniškai, objektyviai negalės įvykdyti pirkimo sutarties, todėl teisiškai ir faktiškai nepagrįsta teismo sprendimo motyvacija, kad ieškovės teisinis suinteresuotumas turi būti vertinamas atskirai nuo kitų esminių bylos aplinkybių. Su tokiais apeliantės argumentais, teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos LI skyriaus normos nereglamentuoja iš jungtinės veiklos atsirandančių civilinių procesinių santykių (bylų nagrinėjimo tvarkos), inter alia teisės kreiptis į teismą. Dėl to, civiliniuose ginčuose, kylančiuose iš jungtinės veiklos santykių, taikomos bendrosios Civilinio proceso kodekso normos, taip pat Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis, pagal kurį teisę kreiptis į teismą turi teisiškai suinteresuotas asmuo. Dėl to, jungtinės veiklos partneriai gali pareikšti ieškinį teismui tiek visi kartu, tiek atskirai, jeigu atitinka teisinio suinteresuotumo kriterijų. Atitinkamai civilinėje byloje jie gali dalyvauti kaip procesiniai bendrininkai – ieškovai (Civilinio proceso kodekso 43 straipsnis), arba tretieji asmenys, pareiškiantys ar nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011).
47. Be to, pastebėtina ir tai, kad Asociacija skundą pateikė atskirai, savo vardu. Šią aplinkybę patvirtina pati apeliantė dubliko 1.11 papunktyje, nurodydama: „Ieškovas veikė, kaip savarankiškas subjektas – tiekėjas, savo vardu ir interesais bei nevykdė savo narių atstovavimo veiklos, kuri yra iš esmės kitokio pobūdžio nei dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose“. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinkamai ir teisinis suinteresuotumas pirkime turi būti vertinamas tik pačios Asociacijos, o ne jungtinės veiklos partnerių.
48. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apeliantė neįrodė, jog Asociacija turi teisę verstis veikla, kuri reikalinga pirkimo tikslui pasiekti, atitinkamai ir neįrodė, kaip pirkimo sąlygomis galimai yra pažeidžiamos pačios Asociacijos subjektinės teisės.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad Asociacija nėra tinkama ieškovė kvestionuoti ginčo pirkimo sąlygas, nes ji šio pirkimo atžvilgiu nelaikytina tiekėja Viešųjų pirkimų įstatymo prasme bei neįrodė, jog nustatant ginčo pirkimo sąlygas, buvo pažeistos kokios nors jos, kaip Asociacijos, subjektinės teisės ir kaip tai buvo padaryta.
Dėl civilinės bylos nutraukimo
50. Apeliantė skundo 6.1 punkte, remdamasi Civilinio proceso kodekso 423² straipsnio 3 dalies nuostatomis, tvirtina, kad, jei iš tiesų egzistuotų pagrindas byloje pripažinti, jog atsakovė priėmė teisėtą sprendimą dėl ieškovės pretenzijos nenagrinėjimo, teismas tokiu atveju privalėtų bylą nutraukti, o ne ieškinį atmesti Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio pagrindu.
51. Civilinio proceso kodekso 423² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; Civilinio proceso kodekso 423² straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali kreiptis į teismą, pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia.
52. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nurodytų nuostatų, yra išaiškinęs, kad jose įtvirtinta tiek ieškovo procesinė pareiga teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su atsakovo sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos, tiek bylą nagrinėjančio teismo pareiga patikrinti, ar perkančioji organizacija tiekėjo pretenziją atsisakė nagrinėti pagrįstai ir tiekėjas pripažintinas nesilaikiusiu privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos – tokiu atveju teismas turėtų civilinę bylą nutraukti Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 2 punkte įtvirtintu pagrindu, išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014, 2015 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015).
53. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovės pateiktą pretenziją paliko nenagrinėta, nustačiusi, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo ją teikti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodytoje normoje įtvirtinta ieškovės procesinio elgesio taisyklė teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su atsakovės sprendimu nenagrinėti jos pretenzijos aiškintina plačiai ir turi būti suprantama kaip apimanti įvairius atvejus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė nuo proceso pirmosios instancijos teisme ginčijo atsakovės sprendimą atsisakyti nagrinėti jos pretenziją, nurodydama priežastis dėl kurių ieškovė vis dėl to laikytina tiekėja bei įrodinėdama, kad ji gali dalyvauti pirkime. Šiuos argumentus pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir spręsti, ar jie sudaro pagrindą bylą nagrinėti iš esmės. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendė ir pasisakė dėl perkančiosios organizacijos nenagrinėtos pretenzijos reikalavimų pagrįstumo ir taip buvo užtikrinta ieškovės interesų gynybos teisė.
54. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog dėl Civilinio proceso kodekso 423[2] straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo bylos nenagrinėjimo iš esmės ir proceso nutraukimo atveju teismai sprendžia savo iniciatyva (ex officio), apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo šią bylą nutraukti, laikytini nepagrįstais.
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
55. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui.
Dėl bylos procesinės baigties
56. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas, pagrįstai įvertino šalių paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
57. Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
58. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacijai nepriteistinas (Civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniai).
59. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neprašo atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.