- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- 2-49-213/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01967-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Ieškovas
- O. Y.
- Atsakovas
- I. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. Y. ieškinį atsakovui I. K., institucija, teikiančiai išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-09 sprendimą dalyje dėl dukters A. K. gyvenamosios vietos nustatymo, nustatant A. K. gyvenamąją vietą su ieškovė O. Y., taip pat pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-09 sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo, priteisiant išlaikymą iš atsakovo, vaiko tėvo I. K. po 190,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir pinigines lėšas pervedant į O. Y. nurodyta sąskaitą banke iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. eN2-571-127/2016 buvo pakeistas 2014-05-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-3116-96/2016, kuriuo nepilnametės dukters A. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, atsakovu I. K., o iš ieškovės, vaiko motinos, priteistas išlaikymas dukrai A. K. po 115,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Nuo 2016 m. gegužės mėnesio, atsakovas nesudarė sąlygų ieškovei bendrauti su dukra. Nurodė, kad ji yra dviejų vaikų motina, turinti aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, dirbanti ir turinti asmeninės nuosavybės teise įsigytą gyvenamąjį būstą su visais patogumais, todėl galinti ir turinti visas sąlygas tinkamai aprūpinti bei prižiūrėti nepilnametę dukrą A. K.. Ieškovės vyresnioji dukra I. J. šiuo metu jau yra pilnametė ir studijuoja Anglijoje. A. K. nori gyventi su ieškove, tai ji pati buvo ne kartą pasakiusi asmeniškai ieškovei. Ieškovės nuomone atsakovas netinkamai prižiūri nepilnametę dukrą, kadangi į susitikimus su ieškove mergaitė atvežama aprengtą netvarkingai, ne pagal sezoną, atsakovas nesugeba tinkamai įvertinti mažametės dukters poreikių ir nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiko sveikata. Dukra per daugiau nei vienerius metus, kai nuolat gyvena su tėvu, net šešis kartus gulėjo ligoninėje dėl ūmaus plaučių uždegimo, dėl ūmaus gastroenterito, dėl ūminio tonzilito, ūminio abstrukcinio laringito, ūmaus bronchito ir kitų ligų, todėl atsakovas nesugeba užtikrinti sveikos ir visapusiškai saugios aplinkos mažametei mergaitei augti ir vystytis. Ieškinio pateikimo dienai dukra buvo penkerių metų amžiaus, o jos sveikatai žala jau padaryta. Mergaitei viešint ieškovės namuose, jai buvo gaminamas specialus maistas, puoselėjama vaiko sveikata, ko atsakovas akivaizdžiai nesugeba. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-09 sprendime padarė išvadą, kad I. K. yra rūpestingesnis, pareigingesnis ir atsakingesnis tėvas lyginant su motina O. Y., tačiau ieškovė nesutinka su tokia teismo išvada, nes nebuvo įvertintos aplinkybės, susiklosčiusios dėl paties I. K. elgesio ieškovės atžvilgiu. Nurodo, kad buvo pablogėjusi ieškovės sveikata, ir ji pati paprašė atsakovo pasirūpinti A. K.. Atsakovas pasinaudodamas situacija visiškai uždraudė ieškovei bendrauti su dukra, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-09 sprendime net padarė išvadą, jog „Gyvenant su tėvu pagerėjo Anastasijos sveikata“, nurodydamas 2015-02-10 išrašą iš medicininių dokumentų, kai tuo tarpu 2015-01-09 išrašas iš ligos istorijos Nr. 189-15 (VšĮ Trakų ligoninė) liudija priešingai - dukra pateko net į ligoninę dėl netinkamos mitybos ir jai diagnozuotas ūminis gastroenteritas, 2015-05-21 į tą pačią ligoninę nuvežta vėl dėl ūminio dešiniojo plaučio uždegimo, skysčių ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimo. Šiuos duomenis I. K. nuslėpė ne tik nuo ieškovės, bet ir nuo teismo, ko pasėkoje teismas buvo suklaidintas ir priėmė neteisingą sprendimą. Tuo metu neturėdama duomenų apie tikrąją vaiko sveikatos būklę, negalėjo to ginčyti teisme, be to, dar su atsakovu bylinėjosi baudžiamojoje byloje, dėl jo paties veiksmų, kurie stipriai pakenkė ieškovės sveikatai. Nurodė, kad I. K. 2016-12-21 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam skirtas laisvės apribojimas 1 metams dėl fizinio smurto prieš ieškovę. Nurodė, kad dėl pasikeitusios ieškovės sveikatos būklės, ji esant būtinybei vartoja reikiamus medikamentus, todėl neturėjo nedarbingumo, ji pati gali ir nori rūpintis nepilnamete dukra A. K., ir gali tą daryti geriau nei vaiko tėvas, atsakovas I. K.. Be to, dukters gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, būtų sugrąžinta prigimtinė teisė auginti, rūpintis bei auklėti vaiką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškove O. Y. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad nuo to momento, kai mergaitės gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, jai buvo daromi trikdžiai bendrauti su vaiku, tik vėliau nustačius su vaiku bendravimo tvarką, ji pradėjo bendrauti su dukra. Nurodė, kad tėvas nepakankamai rūpinasi mergaite, jai kaip motinai yra geriau prižiūrėti dukrą. Kai kalbėdavosi su dukra apie su ,kuo norėtų gyventi mergaitė, tai Anastasija sakydavo kad norėtų gyventi su ja, savo mama. Be to, ieškovė nurodė, kad ji turi dviejų kambarių butą, mergaitė turėtų geras sąlygas gyvenimui, o dėl tėvo elgesio Anastasija skundėsi, kad tėvas ją mušą, jeigu neklauso, verčia ją dirbti, t.y. skusti bulves, nes priešingu atveju negaus valgyti. Nurodė, kad tuomet, kai tėvas važiuoja dirbti (koncertuoti) vakarais, mergaitė paliekama namuose viena. Nurodė, kad kai duktė gyveno kartu su ja, neturėjo tiek sveikatos problemų, kiek jų yra gyvenant su tėvu. Taip pat nurodė, kad prasidėjus šiai civilinei bylai, atsakovas dukrą A. K. neteisėtai išvežė į užsienį, t.y. į Sevastopolio miestą, Krymo regione, kuris dabar priklauso Rusijai, be ieškovės sutikimo, taip pat dukrai buvo suteikta Rusijos pilietybė be jos sutikimo. Šiuo metu su dukra gali bendrauti tik elektroninėmis ryšio priemonėmis, tačiau viskas priklauso nuo atsakovo – bendravimas vyksta tuomet, kai atsakovas atsiliepia telefonu. Taip pat pažymėjo, kad dukrai augant užsienyje, jai nėra žinomos jos gyvenimo sąlygos, ji kaip motina neturi galimybės susitikti su dukra, atsakovas buvo prižadėjęs atvežti mergaitę į Lietuvą prieš Naujuosius Metus kai vaikams bus atostogos, bet to nepadarė. Laiko, kad vaikas turi būti sugrąžintas jai.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė D. V. palaikė ieškovės ieškinį ir prašė jį tenkinti ir priteisti iš atsakovo valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nurodė, kad atsakovas tinkamai neprižiūri dukros, ne kartą yra sudavęs dukrai per veidą, tačiau ikiteisminis dėl smurto prieš dukrą buvo nutrauktas, bet dėl smurto ieškovės atžvilgiu atsakovas buvo nuteistas. Ieškovės sveikatos būklė yra stabili, ji sugeba kontroliuoti savo ligą, yra pajėgi išlaikyti save, būstą. Atsakovas elgėsi savanaudiškai, pažeidė vaiko teises nesuteikdamas galimybės ieškovei bendrauti su vaiku. Atsakovas su dukra yra išvykęs į Sevastopolį. Byloje atlikus kompleksinę ekspertizę buvo nustatyta, kad vaiko emocinis ryšys yra stipresnis su ieškove.
A. I. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pateikė pažymą iš I. K. ir A. K. dabartinės gyvenamosios vietos, kurioje nurodoma, kad mergaitė serga.
Atsiliepimas
A. I. K. pateiktame atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Jis nurodė, kad dukters A. K. gyvenamoji vieta su tėvu nustatyta 2016-05-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. Sprendimas priimtas išnagrinėjus visas aktualias faktines aplinkybes, atlikus medicinines, psichologines ekspertizes, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus - sprendimu nustatyti prejudiciniai faktai, kurie iki šios dienos nėra paneigti jokiais įrodymais. Ieškovės argumentai keisti vaiko gyvenamąją vietą paremti tik pačios ieškovės subjektyviu aplinkybių vertinimu, tai yra tuo, kad atsakovas I. K. trukdo ieškovei bendrauti su nepilnamete dukterimi, nesirūpina vaiko sveikata bei pačiu vaiku. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas trukdo jos ir dukters bendravimui, tiek ieškovės pateiktuose dokumentuose - susirašinėjime su atsakovu, tiek atsakovo ankščiau pateiktuose dokumentuose matyti, kad atsakovas nesiekia apsunkinti ieškovės ir dukters bendravimo, atvirkščiai - atsakovas skatina dukters ir motinos bendravimą, teiraujasi ar ieškovė nori pasimatyti su vaiku bei tinkamai vykdo teismo nustatytą bendravimo su mama tvarką, neapribodamas motinai galimybės bendrauti su dukra. Manytina, kad ieškovės reikalavimas pakeisti dukters gyvenamąją vietą ypač sietinas su tarp šalių ilgai trunkančiais konfliktiniais santykiais, faktu, kad šalių dukra jau nuo 2014-05-12 gyvena su tėvu. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2015 metų rudenio ieškovė visiškai nesidomėjo ir nesusitikinėjo su dukra, per vėlesnį laikotarpį buvo ne vienas laiko tarpas, kada ieškovė daugiau nei du mėnesius ne tik kad nesiekė bendravimo su dukra, tačiau ir ignoruodavo atsakovo prašymus ir skatinimus bendrauti. Iš ankstesnių teisminių procesų matyti, kad atsakovas ne siekė ryšių tarp motinos ir dukters nutrūkimo, o atvirkščiai - siekė, jog palaipsniui tarp motinos ieškovės ir dukters užsimegztų glaudesnis ryšys ir dukra galėtų bendrauti su ieškove. Nurodo, kad ieškovė nesilaiko teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Iš aukščiau pateiktų faktų ir teismui teiktame atsiliepime dėl ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių prieduose pateiktų įrodymų matyti, kiek kartų per atostogas ieškovė pažeidė nustatytą bendravimo su dukra tvarką. Tačiau nustatytos tvarkos pažeidimai taip pat užfiksuoti ir ieškovės pateiktame susirašinėjime su atsakovu. Ieškovė su dukterimi galėjo bendrauti, tą parodo ir ieškovės pateikti įrodymai: nuo 2016-08-16 dukra buvo su mama jos atostogų laiku. Mama 3 kartus keitė jos atostogų pabaigos laiką. Neleido atsakovui bendrauti su dukra telefonu, neatsakinėjo į atsakovo skambučius, neatvedė dukters į ugdymo įstaigos darželio šventę - rugsėjo 1 d., neatvedė dukros į 09-04 prasidėjusį ugdymo procesą, gimnastiką, taip pat į iš anksto registruotą vizitą pas gydytoją bei neleido dukrai būti kartu su tėvu jo gimtadienio rugsėjo 5 d. metu. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas netinkamai rūpinasi dukters sveikata, toks ieškovės teiginys visiškai nepagrįstas, nes iki tol, kol dukters gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta su atsakovu, dukrai buvo nustatytas neįgalumas, o 2016-05-09 sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas, kaip vieną iš argumentų nustatant dukters gyvenamąją vietą su tėvu būtent nurodė, kad gyvenant su tėvu pagerėjo vaiko sveikata. Ieškovės teiginys, kad vaikas gyvenant su tėvu daugiau nei šešis kartus gulėjo ligoninėje tik iš dalies pagrįstas, kadangi tai buvo daroma dukters interesais - dukra gydoma stacionariai ligoninėje, kadangi tokiu būdu daug greičiau ir operatyviau esant bet kokiam sveikatos pablogėjimui suteikiama visapusiška pagalba. Taip pat 2016-05-09 sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad I. K. yra rūpestingas, pareigingas bei atsakingas dukters atžvilgiu. Kaip matyti ir iš ieškovės pateiktos 2017-07-14 LR vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymos Dėl galimo A. K. teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, iš kurios tyrimo eigos matyti, kad ieškovės teiginiai dėl vaiko nepriežiūros nepasitvirtino. Atsakovas stengiasi visapusiškai pasirūpinti ir dukters ugdymu - dukra lanko baseiną, taip pat gimnastiką, mergaitė nori tęsti šias treniruotes, nors ieškovė priešiškai nusistačiusi prieš šią veiklą. Atsakovas rūpinasi ir laisvalaikiu su dukra - lankomi muziejai, atrakcionai, vaikštoma į kiną, teatrą ir pan., ir kaip nurodė ieškovė - atsakovas dirba orkestro muzikantu, todėl tais atvejais, kai vykdomi vaikams pritaikyti koncertai, jis dukrą imasi su savimi kartu. Negana to, atsakovas taip pat turi pedagoginį laipsnį ir, skirtingai nei ieškovė, yra dirbęs pedagoginį darbą, darbą susijusį su menais, todėl matomai atsakovo pagrindinė veikla gali teigiamai prisidėti prie dukros vystymosi. Darželio pažymos taip pat rodo tinkamą ir nuoseklų dukters ugdymo procesą, kurio nevalia nutraukti pagal motinos įgeidžius.
A. I. K. teismo posėdžio, vykusio 2017-10-23 metu papildomai paaiškino, kad dukra A. K. gyvena su juo nuo 2014 metų gruodžio 15d., mano, kad jis vaikui sudaro geresnes sąlygas augti, jo alga didesnė, jis turi geresnes gyvenimo sąlygas. Dukra sirgdavo kaip ir kiti jos amžiaus vaikai, o kai sirgdavo, ją prižiūrėdavo, slaugydavo. Nurodė, kad mergaitei reikia ir tėvo ir mamos. Tarp atsakovo ir ieškovės kildavo ginčai dėl mergaitės paso, norėjo su mergaite skristi į Europą, reikėjo Baltarusijos paso, tačiau ieškovė jo nedavė, o pati ieškovė nori išsivežti dukrą į Jungtinę Karalystę. Kai dukra pradėjo gyventi su juo, į koncertines gastroles nebevažiuoja. Dukra lanko gimnastiką, eina į baseiną, lanko kitus užsiėmimus.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė advokatė V. N. teismo posėdžio metu palaikė atsakovo poziciją išdėstytą atsiliepime į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti.. Paaiškino, kad atsakovas su dukra išvyko gyventi į savo gimtinę, siekiant užtikrinti dukros sveiką aplinką, nes gyvena prie jūros. Atsakovas siūlė ieškovei taikiai išspręsti šią bylą, tačiau susitarti nepavyko. Ieškovė nenuvyksta aplankyti dukros, todėl yra tolinamas dukros ir motinos ryšys, todėl mano, kad geriausia vaikui yra augti su tėvu, nes ieškovė ilgą laiko sirgo, ji yra nestabilios būsenos. Atsakovas pripažįsta, kad tarp dukros ir motinos turi būti ryšys, tačiau byloje atlikus ekspertizę, buvo konstatuota, kad ieškovė blogai atsiliepia dukrai apie atsakovą, tokiu būdu ieškovė daro įtaką dukrai. Mano, kad nėra pagrindų keisti teismo nustatytą dukros gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką. Laiko, kad šį ginčą galima buvo spręsti taikiai.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnametės A. K. gyvenamoji vieta tūrėtų būti nustatyta su jos mama O. Y.. Atsakovas pažeidė ieškovės teisę bendrauti su dukra, nes atsakovas dukrą išvežė į užsienį be ieškovės sutikimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad O. Y. (toliau - Ieškovė) ir I. K. (toliau - Atsakovas) gyvendami ne santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros A. K., kuri yra nepilnametė.
Iš prie šios civilinės bylos prijungtos civilinės bylos Nr. eN2-571-127/2016 matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3116-96/2014 nepilnametės A. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su Ieškove (Civ. bylos Nr. eN2-571-127/2016 t. 3, b. l. 79).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-09 sprendimu civilinėje byloje eN2-571-127/2016 nusprendė pakeisti nepilnametės A. K. gyvenamąją vietą ir ją nustatė su atsakovu O. K.. Teismas taip pat priteisė iš ieškovės nepilnametės A. K. išlaikymui po 115,00 Eur kas mėnesį, gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą (Civ. bylos Nr. eN2-571-127/2016 t. 3, b.l. 79-83). Teismas A. K. gyvenamąją vietą pakeitė, nustatęs, kad tuo metu geriausiai jos poreikius atitinka gyvenimas su atsakovu (Civ. bylos Nr. eN2-571-127/2016 t. 3, b.l. 81).
Ieškovė 2017-07-03 kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus (buvęs pavadinimas - Trakų rajono apylinkės teismas) ieškiniu dėl A. K. gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo.
Bylą nagrinėjant teisme iš esmės, paaiškėjo, kad atsakovas I. K. 2018 metų birželio mėnesį deklaravo savo išvykimą į Rusiją (t. 2, b.l. 158), taip pat su savimi kartu išsivežė nepilnametę dukrą A. K. iš Lietuvos į Sevastopolio miestą (dabar Rusijos Federacijai priklausantis miestas), ir ten pasiliko gyventi. A. K. buvo suteikta Rusijos Federacijos pilietybė (t. 2, b.l. 188, t. 3, b.l. 45). Atsakovas nuo 2018-07-20 dirba (duomenys neskelbtini) (t 2., b.l. 192). A. K. mokosi Sevastopolio miesto Bendrojo lavinimo mokykloje Nr. 60 (3 tomas, b.l. 19-21), iš išrašo ių buto nuomininko knygos matyti, kad I. K. su dukra A. K., gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini) (3 tomas, b.l. 32-34).
Byloje kilo ginčas dėl nepilnametės A. K. gyvenamosios vietos pakeitimo. Ieškovė ir jos atstovė teigia, kad A. K. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes atsakovas pažeidžia ieškovės ir A. K. teisę bendrauti, susitikti su motina. Atsakovas ir jo atstovė nesutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes atsakovas suteikia geresnes sąlygas vystytis A. K..
Dėl nepilnametės A. K. gyvenamosios vietos nustatymo.
Kasacinio teismo praktikoje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nurodyta, kad, pareiškus tokį ieškinį, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Ž. C., bylos Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y. sudarančios pakankamą pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodomos, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
LR CK 3.169 str. 3 d. įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptardamas šioje teisės normoje įtvirtintas pakartotinio ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).
Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-09 sprendimu nustatytos A. K. gyvenamosios vietos su tėvu (atsakovu) pakeitimo, turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta dukros gyvenamoji vieta kartu su atsakovu.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-09 sprendimo matyti, kad teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad O. Y. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ieškovė negali užtikrinti dukrai saugių, ramių sąlygų gyventi ir vystytis, kad ji negalinti pasirūpinti mažamete dukra, vaikui gyventi su motina yra nesaugu. Vilniaus miesto apylinkės teismas pakeisdamas A. K. gyvenamąją vietą įvertino tai, kad atsakovas gyvena erdvesniame bute, taip pat, kad I. K. yra rūpestingesnis, pareigingesnis ir atsakingesnis tėvas lyginant su motina O. Y., taip pat dukrai augant su tėčiu, pagerėjo jos sveikata (Civ. Bylos Nr. eN2-571-127/2016 t. 3, b.l. 81).
Šalių prašymu, nagrinėjant civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo 2017-11-08 buvo paskirta psichologinė kompleksinė ekspertizė (t. 2., b.l. 103), kurią atlikus buvo nustatyta, kad A. K. ryšys su abiem tėvais yra pakankamai geras, tačiau su mama jis yra artimesnis, mama labiau gali atliepti emocinius vaiko poreikius, tačiau tėvas gali geriau atliepti ugdymosi, pažintinės raidos poreikius. Vaiko tėvo ir mamos gyvenamoji aplinka, gyvenimo sąlygos yra panašios. Atsižvelgiant į vaiko amžių padarė išvadą, kad gyvenimas su motina šiuo metu vaikui užtikrintų daugiau emocinio saugumo ir užpildytų anksčiau patirtą motinos trūkumo spragą(t. 2, b.l. 129-140).
Iš byloje esančių sveikatos priežiūros įstaigos VŠĮ Karoliniškių poliklinika 2016-12-28 rašto matyti, kad atlikus psichologinį tyrimą, buvo padaryta išvada, kad ieškovės mąstymas konkretus, nuoseklus, ji sugeba išskirti esmines objektų savybes, apibendrinti, yra sąmoninga, pilnai orientuota laike, vietoje, savyje, kontaktas geras. Padidėjęs nerimo lygis, emocijų ir afektų kontrolė. Stresinėje situacijoje galimos impulsyvios reakcijos. Depresijos požymių nėra, savęs vertinimas pakankamai stabilus. Adaptaciniai gebėjimai - vidutiniai. Psichinė būklė stabili (t. 2, b.l. 39)
Žemesnės instancijos teismas
Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovei priklauso 70/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), likusi 30/100 dalis buto priklauso jos pilnametei dukrai I. J. (2 t., b.l. 40). Iš Vilniaus - lopšelio - darželio (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad ieškovė nuo 2018-10-01 dirba darželio auklėtoja (t. 2, b.l. 27), todėl konstatuotina, kad gauna nuolatines pajamas.
Iš to seka, kad pokyčiai ieškovės gyvenime, leidžia konstatuoti, kad yra pagrindas pakeisti nepilnametės A. K. gyvenamąją vietą, nustatant ją su jos motina - ieškove.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, turi būti įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeniniai bruožai ir kiekvieno iš jų reali galimybė sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykiai bei jų pobūdis, vaiko norai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t.y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Be to, sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienu atveju kasacinio teismo išaiškinimai yra suformuluojami nutartyse, priimtose konkrečiose civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra tapačios arba iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, tačiau tėvų tarpusavio ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo išsprendimo požiūriu nurodyta kasacinio teismo praktika kaip tokia yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje.
Teismo vertinimu byloje nėra objektyvių duomenų bei įrodymų, jog A. K. gyvenimas pas tėvą prieštarautų vaiko interesams. Kita vertus teismas sprendžia, kad byloje surinkta medžiaga suteikia pagrindą daryti išvadą, kad A. K. gyvenamoji vieta turi būti pakeista ir nustatyta su motina, o gyvenamosios vietos pakeitimas labiausiai atitiks vaiko interesus. Neabejotina, kad vaikui reikšmingi bei reikalingi abu tėvai, ką pažymi bei nurodo šioje byloje atlikta psichologinė kompleksinė ekspertizė, tačiau spręstina, kad šiuo atveju ieškovės, kaip motinos, vaidmuo A. K. gyvenime, ją auklėjant, vystant bei lavinant, turi didesnę reikšmę. Nors kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokio pobūdžio bylose teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, tačiau teismas negali neimti duomėn šioje byloje psichologų-psichiatrų pateiktų išvadų, kad vaikui motina yra būtina, jos niekas negali pakeisti ir būtent motina suteikia vaikui saugumo jausmą. Kaip jau nurodyta aukščiau, šiai dienai yra iš esmės pasikeitusios faktinės aplinkybės, kurioms esant teismo 2016-05-09 sprendimu vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Bylos duomenys patvirtina apie iš esmės pagėrėjusią ieškovės sveikatą, stabilizavusią jos socialinę ir finansinę padėtį. Teismas pažymi, kad be pastarųjų aplinkybių itin svarbią reikšmę sprendžiant dėl vaikos gyvenamosios vietos pakeitimo turi tai, kad per pastarąjį laikotarpį atsirado itin artimas, stiprus ieškovės, kaip motinos, ir A. K. ryšys.
Taip pat pažymėtina, kad atsakovas prasidėjus šios civilinės bylos procesui, be ieškovės sutikimo, su dukra A. K. išvyko gyventi į Sevastopolio miestą, esantį Rusijos Federacijoje. Atsakovo iniciatyva A. K. buvo suteikta Rusijos Federacijos pilietybė. Atsakovas pažeidė CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, tokiu būdu neleisdamas ieškovei dalyvauti A. K. auklėjime. Teismo vertinimu ši aplinkybė leidžia spręsti apie atsakovo asmenybę, būdo savybes, kurios rodomos vaiko atžvilgiu ir daro neigiamą poveikį jo emociniam vystymuisi ir asmenybės formavimuisi. Taip pat pažymėtina, kad šioje byloje pasikeitė A. K. gyvenamoji vieta ir teismas neturi duomenų, ar dabartinės nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos yra tinkamos, ar atsakovas užtikrina A. K. saugią aplinką (teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ėmėsi visų priemonių, kad gauti būtinos informacijos apie nepilnamečio vaiko gyvenimo, mokymosi sąlygas kitoje valstybėje, tačiau tokia tarpinstitucinė pagalba suteikta nebuvo. Atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų patikimumą ir pagrįstumą teismas patikrinti negalėjo).
Teismo sprendimą vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina apsprendžia motinos pastangos bei galimybės suteikti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, motinos asmeniniai bruožai bei savybės. Byloje esantis Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktas ieškovės buities tyrimo aktas leidžia spręsti, kad moteris turi tinkamas gyvenimo sąlygas auginti dukrą. Ieškovė gyvena 2 kambarių bute, kurio dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei, kita dalis jos pilnametei dukrai. Buities tyrimo akte pažymėta, kad bute yra kambarys, skirtas mažametei dukrai. Kambarys yra labai erdvus, šviesus ir jaukus. Kambaryje yra išskleidžiama dviejų vietų sofa - lova, komoda, spinta, rašomasis stalas, kiti baldai. Pastebėta daug žaislų, knygų. Apsilankymo metu bute buvo labai tvarkinga ir švaru, mergaitei sudarytos tinkamos buitinės sąlygos augti, vystytis ir ilsėtis.
Vertinant visų aukščiau byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad ieškovė (motina) pagal savo asmenines savybes pajėgi tinkamai išauklėti savo dukrą, suteikti savo vaikui reikiamas sąlygas jo vystymuisi, tobulėjimui, todėl ir esant paties vaiko norui ir valiai, teismas neturi pagrindo išspręsti ginčą kitaip, todėl tenkina ieškovės ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatant nepilnametės A. K. gyvenamąją vietą su ieškove..
Tenkinus ieškovės reikalavimą nustatyti nepilnametės A. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, yra pagrindas spręsti ieškovės reikalavimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo.
Dėl išlaikymo A. K. priteisimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. eN2-571-127/2016 buvo nuspręsta priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnametei A. K. po 115,00 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2014-12-29, iki dukros pilnametystės, atsakovą paskiriant nepilnametės A. K. gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Kaip jau teismas konstatavo, A. K. gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina, ieškove, todėl spręstinas klausimas dėl išlaikymo A. K. priteisimo.
CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. K. po 190,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės. Atsakovas savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio priteisimo neišreiškė, todėl ginčo dėl išlaikymo dydžio šioje byloje nėra.
Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K. , bylos Nr. 3K-3-286/2004).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2019-01-01 yra 555,00 Eur.
Įvertinus tai, kad atsakovas pagal savo sveikatos būklę yra darbingas, teismas konstatuoja, kad esant dabartinei atsakovo finansinei situacijai teismas neturi pagrindo mažinti prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydžio. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu 190,00 Eur išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui per mėnesį, yra pakankamas minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti, todėl ieškovės prašymas dėl išlaikymo tenkinamas visiškai.
Vadovaujantis išdėstytu, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 190,00 Eur per mėnesį mokamomis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikui išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185, 3.190 straipsniai).
Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos valstybei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Byloje yra gauti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei O. Y., kuriaisyra nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą 100 procentų ją atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Valstybė šioje byloje patyrė 1168,42 Eur išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybės naudai ir yra priteistina šį pinigų suma.
Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinas mokėtinas žyminis mokestis, tai yra 20,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis padidinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei 100,00 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Iš atsakovo taip pat priteistina 76,15 Eur teismo patirtų pašto išlaidų valstybei. Taigi, iš viso iš atsakovo priteistina 196,15 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi,150 straipsniu,259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. eN2-571-127/2016 dalyje dėl A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti A. K. gyvenamąją vietą su jos motina O. Y., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. eN2-571-127/2016 dalyje dėl priteisto išlaikymo A. K., gim. 2012-03-23, priteisiant išlaikymą iš I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki A. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant į O. Y. nurodytą sąskaitą banke iki kiekvieno mėnesio 25 dienos išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant O. Y., a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1168,42 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už O. Y. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (gavėjas: Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas: AB „Swedbank“, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas: 5630).
Priteisti iš atsakovo I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 196,15 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas: Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas: AB „Swedbank“, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas: 5660).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo vykdymo.