Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-608-864/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-02
Bylos Nr.: e2A-608-864/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ramunė Mikonienė
Ieškovas: R. M., E. J.
Atsakovas: K. K.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. M. ir E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. M. ir E. J. ieškinį atsakovui K. K. dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. M. ir E. J. (toliau atitinkamai ir ieškovas, ieškovė, abu kartu ir ieškovai) pateiktu teisimui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo K. K. (toliau ir atsakovas): 1) 913,21 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos ieškovui; 2) 54,38 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos ieškovei; 3) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

Šalies argumentai

2. Ieškovai savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2019 m. spalio 5 d. apie 12:30 val. ieškovo automobiliu (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) atvyko apžiūrėti parduodamo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo ieškovas, ieškovė sėdėjo keleivio vietoje ir ant rankų laikė savo dekoratyvinį Maltos bišonų veislės šuniuką. Ieškovams atvykus į ketinamą apžiūrėti sklypą, jame jokių asmenų nebuvo, tačiau prie automobilio pribėgo palaidas ir be antsnukio bulterjerų veislės šuo. Tuo metu paskambinusi nekilnojamojo turto agentė A. M., su kuria buvo susitarę susitikti ieškovai, paragino ieškovus išlipti iš automobilio, tačiau ieškovai atsisakė ir paprašė šunį pririšti. Po kurio laiko agentei A. M. priėjus prie automobilio ir dar kartą paraginus ieškovus išlipti, atsakovo šuo pradėjo draskyti ieškovo automobilio keleivio pusės dureles ir sparną, taip padarydamas automobiliui žalą. Tuo metu prie automobilio priėjo nepažįstamas asmuo ir pabandė atitraukti šunį, tačiau jam nepavyko. Dėl to ieškovas išlipo iš automobilio ketindamas padėti, tačiau šuo akimirksniu apibėgo transporto priemonę ir per praviras duris įšoko į automobilio saloną, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų automobilyje sėdinčiai ieškovei bei jos augintiniui. Ieškovas nedelsdamas puolė paskui šunį į automobilio saloną ir bandė gyvūną ištempti. Grumtynių su gyvūnu, kurios trūko apie 5 min. metu, prie automobilio priėjo dar vienas asmuo, kuris kaip vėliau paaiškėjo, buvo šuns savininkas, atsakovas K. K.. Atsakovas kurį laiką pasyviai, nesiimdamas jokių aktyvių veiksmų stebėjo, kaip ieškovas bando iš automobilio salono ištraukti agresyvų gyvūną ir tik po kurio laiko padedamas anksčiau minėto nepažystamo asmens, šunį iš automobilio ištraukė.

3. Ieškovai teigia, jog atsakovo veiksmais jiems padaryta turtinė ir neturtinė žala:

3.1. Ieškovui padaryta turtinė žala :

3.1.1 remiantis 2019 m. lapkričio 8 d. UAB „Martonas“ sudaryta automobilio remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), minėto incidento metu, atsakovo šuns ieškovo automobiliui padaryti pažeidimai įvertinti 604,01 Eur. Pažymi, kad pateikta UAB „Martonas“ remonto darbų sąmata sudaryta pasitelkiant automobilių servisų naudojamą „Audatex“ sistemą. Atkreipia dėmesį, kad „Audatex“ naudojimas numatytas ir 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000-04-14 Lietuvos Respublikos Susisiekimo bei LR Finansų ministrų įsakyme Nr. Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti sąmatoje numatytos žalos dyžiu;

3.1.2 už šios sąmatos sudarymą ieškovas sumokėjo 30 Eur;

3.1.3 dėl minėto įvykio sąlygoto ilgalaikio nedarbingumo ieškovas prarado 235,82 Eur pajamų (Sodros išmoka ieškovui sudarė 471,44 Eur, t. y. 62,06 proc. nuo jo gaunamo vidutinio darbo užmokesčio minus 2 darbo dienos apmokamos darbdavio). Ieškovas pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo medicininį išsilavinimą neurologijos srityje, todėl jo argumentai dėl ieškovo sveikatos pablogėjimo yra tik nieko nepagrįsta nuomonė. Be to, esamam kontekste nėra svarbu ar incidentas su atsakovo šunimi sukėlė ligą ar ligos paūmėjimą. Abiem atvejais egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovo neveikimo ir atsiradusių pavojingų padarinių, dėl ko ieškovas buvo priverstas ilgą laiką kęsti didelį skausmą, negalėjo dirbti, vykdyti kitų biosocialinių funkcijų;

3.1.4 patyrė 43,38 Eur išlaidų medikamentams ir reabilitacijos priemonėms (28,73 Eur vaistams ir 14,65 Eur specialių kineziterapinių pratimų atlikimui skirto kilimėlio įsigijimui).

3.2. Ieškovui padaryta neturtinė žala, kurią vertina 500 Eur. Nurodo, kad dėl per ginčo įvykį patirto šoko ir streso, ieškovui buvo sutrikdyta sveikata, prasidėjo intensyvūs stuburo juosmeninės dalies skausmai, kurie taip intensyvėjo, kad ieškovas negalėjo išlipti iš lovos, paeiti, t. y. ilgam laikui (29 d.) buvo sutrikdytos jo biosocialinės funkcijos: gebėjimas judėti, apsitarnauti, dirbti, vykdyti socialinę veiklą ir t. t. Be to, ieškovas incidento metu patyrė ir stiprius dvasinius išgyvenimus, stiprų baimės jausmą dėl savo ir ieškovės sveikatos. Po incidento atsirado ir liekamųjų reiškinių fizinei bei psichinei sveikatai, t. y. juosmeninės dalies skausmai pradėjo kartotis, o taip pat, ieškovui išsivystė baimė šunims, kurios iki incidento ieškovas neturėjo ir dėl kurios dabar patiria psichologinį stresą ir baimę kiekvieną kartą matydamas didelius šunis ar girdėdamas lojimą.

3.3. Dėl šio įvykio ieškovei padaryta turtinė žala grindžiama aplinkybe, kad ieškovė buvo priversta ieškovą slaugyti, kadangi po incidento jis negalėjo savarankiškai judėti ir apsitarnauti. Ieškovei teko atsisakyti darbo antraeilėse pareigose, nes negalėjo suderinti ieškovo slaugos ir darbo dviejose darbovietėse, dėl ko ieškovė neteko 54,38 Eur pajamų;

3.4. Ieškovės 500 Eur neturtinė žala grindžiama tuo, kad dėl įvykio ji patyrė stresą, nepatogumus, emocinius išgyvenimus dėl kilusios grėsmės savo ir augintinio sveikatai, ieškovo slaugymo.

4. Ieškovai nurodo, kad 2020 m. vasario 6 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisija viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažino atsakovą padariusiu nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 2, 4 dalis, bei vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi pripažino ieškovus nukentėjusiaisiais dėl atsakovo padarytų nusižengimų.

5. Ieškovai atsakovo teiginius apie incidentą (kad ieškovai nenurodo, jog šuo buvo agresyvus, bandė juos pulti ar kandžioti, o aplinkybė jog ieškovas savarankiškai bandė šunį ištraukti iš savo automobilio rodo, jog jis minėto gyvūno nebijojo) vertina kaip cinišką bandymą manipuliuoti faktinėmis bylos aplinkybėmis ir formuoti teismui nuomonę, jog kovinės veislės šuo, lakstantis be priežiūros ir antsnukio viešoje teritorijoje nekelia jokio pavojaus. Atsakovas ne tik, kad puikiai supranta jog pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-3344 8.9 ir 8.10 punktus, tuo atlikdamas (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies ir 346 straipsnio 4 dalies normų pažeidimus, bet ir prisipažįsta jog šis pažeidimas yra tęstinis. Ieškovų nuomone, tik ieškovo veiksmų dėka pavyko išvengti skaudesnių pasekmių ir dar didesnės žalos, bei atsakovui galėjusios kilti baudžiamosios atsakomybės. Incidento metu atsakovas kurį laiką pasyviai, nesiimdamas jokių aktyvių veiksmų stebėjo, kaip ieškovas bando iš automobilio salono ištraukti agresyvų gyvūną ir tik po kurio laiko padedamas kito asmens, šunį iš automobilio ištraukė. Šiame kontekste atsakovo argumentai, jog šuo buvo dresuojamas, paklusnus bei vykdo savininko komandas yra niekiniai, kadangi ištraukti iš automobilio „dresiruotam ir paklusniam“ gyvūnui prireikė dviejų vyrų pastangų. Taip pat sunkiai paaiškinamas ir atsakovo elgesys incidento metu. Jis tik stebėjo kaip ieškovas, stengdamasis apsaugoti ieškovę ir jos augintinį, bando ištraukti iš automobilio stiprų ir agresyvų gyvūną, tačiau nedavė jokių balso komandų savo „dresiruotam“ augintiniui, jog šis ateitų pas šeimininką. Be to, atsakovas, charakterizuodamas savo augintinį kaip jauną, aktyvų ir nepavojingą, sąmoningai bando priskirti minėtą teisės aktų pažeidimą prie nepavojingų. Pažymi, jog iš internete prieinamos informacijos matyti, jog bulterjerų veislės šunys išvesti šunų pjautynėms ir bulių pjudymui, kol ši pramoga nebuvo uždrausta, taip pat kad šie šunys sunkiai dresuojami.

Atsiliepimas

6. Ieškovų nuomone atsakovui tenka pareiga atlyginti visą ieškovų patirtą žalą, nes yra visos sąlygos, būtinos atsakovo deliktinei atsakomybei kilti. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas savo atsiliepime iš esmės neneigia ir neginčija ieškovų reikalavimų pagrįstumo, t. y. jog atsakovas neužtikrino, kad jo priežiūroje buvęs šuo nebūtų palaidas ir nelakstytų be antsnukio bei nesukeltų pavojaus aplinkiniams, ir tokiu būdu pažeidė galiojančias teisės normas. Ieškovai nesutinka su atsakovo pasiryžimu savanoriškai atlyginti tik 1/5 ieškovų prašomos neturtinės žalos sumos. Teigia, jog visų pirma, incidentas su atsakovo šunimi ieškovams sukėlė labai didelius dvasinius išgyvenimus išgąstį ir šoką, baimės dėl savo ir savo augintinio sveikatos ar net gyvybės netekimo jausmą. Visų antrą, dėl incidento nulemto sveikatos sutrikdymo, ieškovui teko ilgą laiką kęsti stiprų skausmą, būti prikaustytam prie lovos ir negalėti savarankiškai vykdyti kasdienių tame tarpe ir fiziologinių bei higienos funkcijų, ko pasėkoje ilgą laiką buvo patiriamas didelis gėdos ir pažeminimo jausmas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė buvo priversta padėti ieškovui su minėtų funkcijų vykdymų, t. y. atlikti slaugytojos-sanitarės funkcijas. Trečia, incidentas turi ir ilgalaikes pasekmes, t. y. atsiradusi baimė šunims ieškovams trukdo jaustis saugiai būnant viešose vietose ir girdint ar matant šunis. Ieškovai negali pilnavertiškai gyventi ir užsiimti norima veikla, hobiais, sportu, dėl ko pablogėjo jų fizinė forma ir būklė. Ieškovų įsitikinimu, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis įvertinus visas faktines aplinkybes, yra minimaliai kompensuojantis dėl incidento ieškovų patirtą neturtinę žalą ir išgyvenimus.

7. Atsakovas K. K. atsiliepime į ieškinį, triplike su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko atlyginti ieškovui R. M. 118,73 Eur turtinės (automobilio remonto darbų kainą 60 Eur, kas atitinkamai sudaro 10 proc. automobilio likutinės kainos; 30 Eur išlaidas, susijusias su automobilio remonto sąmatos sudarymu; 28,73 Eur išlaidas vaistams) ir 100 Eur neturtinės žalos, ieškovei E. J. - 100 Eur neturtinės žalos. Kitus reikalavimus prašė atmesti kaip nepagrįstus.

8. Atsakovas iš esmės neginčijo įvykio faktinių aplinkybių, žalos padarymo fakto bei jo pareigos žalą atlyginti.

Atsiliepimas

9. Atsakovas nesutiko su turtinės žalos dydžiu:

9.1. dėl automobilio remonto išlaidų dydžio atsakovas nurodo, kad ieškovo pateikta sąmata automobilio remonto darbams 604 Eur nėra pagrįsta. Pažymi, kad nesant automobilio sugadinimo nuotraukų, nėra galimybės įvertinti tam tikrų darbų atlikimo poreikio bei mąsto. Atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad jeigu šie automobilio sugadinimai būtų reikšmingi, tai ieškovas nedelsiant, įvykio metu, iškviestų kelių eismo policiją užfiksuoti eismo įvykį. To nebuvo padaryta. Be to, atsakovui kelia įtarimą, ar ieškovas nenori šioje situacijoje pasipelnyti, nes remonto išlaidos atitinka automobilio pardavimo kainai. Pagal automobilių pardavimo portalo Autoplius.lt duomenis 2020 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) pagaminimo, pardavimo kaina yra tarp 400 ir 700 Eur. Mano, kad nėra prasmės dažyti vieną automobilio šoną, kai kitos automobilio dalys liks su senais dažais, kurių spalva bus išblyškusį nuo laiko bei pritaikyti spalvą tokiu atveju yra neįmanoma. Atsakovo nuomone, žalos dydžio nustatymui reikia vadovautis žalos atlyginimo nuostatomis, kurios taikomos turto draudimo santykiuose. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 punkte („Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) numatyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Tokiu būdu, pagrindinis žalos atlyginimo principas yra sugadinto ar prarasto turto rinkos vertės iki eismo įvykio kompensavimas. Atsakovas pažymi, kad ieškovo reikalaujama žalos atlyginimo suma viršijo automobilio rinkos vertę iki jo sugadinimo dienos, todėl atsakovas sutinka kompensuoti padarytą žalą proporcingai automobilio sugadintų detalių rinkos kainai. Jo paskaičiavimu, automobilio remonto darbų kaina yra 60 Eur, kas sudaro 10 proc. automobilio likutinės kainos. Be to, atsakovas sutinka padengti ieškovo patirtas 30 Eur išlaidas, susijusias su automobilio remonto sąmatos sudarymu. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas nepateikė automobilio rinkos kainos įvertinimo, t. y. nepaneigė atsakovo pateikto argumento, kad ieškovo reikalaujama automobilio dalių žalos suma viršija viso automobilio rinkos kainą. Atsakovo nuomone, ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes nori neteisėtai pasipelnyti atsakovo sąskaita;

9.2. Turtinę žalą, kurią ieškovai nurodo kaip negautas pajamas, atsakovas mano nesant įrodytą ir nesusijusią su įvykiu. Atkreipia dėmesį, kad nuo įvykio iki žalos ieškovo sveikatai atsiradimo praėjo 6 dienos. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, kurias nurodo ieškovai, skausmo intensyvumas bei 29 nedarbingumo dienos, liudija apie rimtą sveikatos sutrikimą, kuris turėtų pasireikšti nedelsiant įvykio metu arba iš karto po jo, t. y. tą pačią dieną ar kitą dieną. Išrašuose iš ligos istorijos nurodomi skirtingi ligos kodai - (duomenys neskelbtini), kurie apibūdina skeleto ir nugaros raumenų neurologinius susirgimus. Šie susirgimai atsiranda dėl traumos arba dėl kitų ilgo poveikio priežasčių; ar lėtinę ligą, kurios paūmėjimą galimai galėjo sukelti aukščiau paminėtas įvykis. Atsakovo nuomone, priežastinis ryšys galimas tik tarp įvykio ir ligos paūmėjimo, bet ne dėl jos atsiradimo bei su tuo susijusių pasekmių. Dėl minėtos priežasties atsakovas nemano, kad yra pagrindas atlyginti ieškovo negautas pajamas. Atsakovo nuomone, ieškovės pajamų praradimas dar labiau nesusijęs su įvykiu. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių atsakovas sutinka padengti ieškovo išlaidas vaistams - 28,73 Eur.

10. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovų prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu. Pažymėjo, kad ieškovų reikalaujama 500 Eur suma kiekvienam iš ieškovų kompensuoti neturtinei žalai yra neįrodyta. Teigė, jog sutinka ieškovams atlyginti po 100 Eur neturtinės žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Pirmosios instancijos teismas bylos dalyvių sutikimu bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo K. K.: 1) ieškovui R. M. 118,73 Eur turtinės žalos atlyginimą, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 218,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 52,11 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) ieškovei E. J. 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 100 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 52,11 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

12. Vadovaudamasis byloje esančia rašytine medžiaga bei remdamasis skirtingų internetinių tinklapių (www.pasveik.lt; www.sveikaszmogus.lt; www.autoplius.lt; www.auto-lab.lt) duomenimis, teismas padarė išvadas:

12.1. kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo forma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 6.267, 6.245-6.250 straipsniai);

12.2. jog byloje nėra objektyvių duomenų konstatuoti, kad ieškovo į bylą pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta diagnozė (ligos kodas (duomenys neskelbtini)) ar šios ligos paūmėjimas yra nulemti vienkartinių grumtynių su šunimi. Taip pat pažymėjo, jog medicininių dokumentų išraše nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai, nes jame užfiksuoti ne gydytojo nustatyti, o paties ligonio (ieškovo) nurodyti faktai. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas serga radikulopatija, t. y. patyrė neigiamas pasekmes prieš tai arba vėliau, o ne 2019 m. spalio 5 d. buvusio įvykio veiksmų. Teismas laikė neįrodytą priežastinį ryšį tarp įvykio ir negautų pajamų bei patirtų išlaidų reabilitacijos priemonėms. Šioje dalyje tenkino reikalavimą iš dalies ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 28,73 Eur sumą (vaistams) gydymo išlaidų;

12.3. jog byloje nėra objektyvių duomenų apie ieškovo automobiliui padarytą didesnę žalą, nei įbrėžimai iš keleivio pusės. Teismas suabejojo tuo, jog ieškovo pateiktoje serviso sąmatoje nurodomi darbai, tiesiogiai susiję su priekinės automobilio dalies apgadinimu, antai sąmatoje nurodyti tokie remonto darbai - abiejų galinių žibintų nuėmimas/uždėjimas, durų angų tarpinių nuėmimas/uždėjimas, ar durų vidinio antikorozinio padengimo darbai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo šuo negalėjo padaryti žalos galiniams automobilio žibintams, tarpinėms ar vidiniam durų antikoroziniam padengimui. Kiti sąmatoje nurodyti darbai bent iš dalies galėtų turėti priežastinį ryšį su atsakovo šuns elgesiu, tačiau teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytą, taip pat ir į automobilio amžių (21 m. senumo automobilis yra akivaizdžiai nusidėvėjęs ir žalos atlyginimas negali būti skaičiuojamas kaip naujam automobiliui), manė, jog ieškovo prašoma priteisti turtinė žala už automobilio apgadinimus mažintina. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog žalos automobiliui dydį ieškovas įrodinėja vien tik minėta sąmata, kuri yra tik vienas iš galimų įrodymų rūšių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnis). Pažymėjo, kad ieškovas į bylą nepateikė ne tik apgadinto automobilio nuotraukų, nenurodė, ar šie jo automobilio apgadinimai yra jau pašalinti, nepateikė faktinio remonto sąskaitų. O tuo atveju, jeigu ieškovas savo automobilio iki šiol dar nesuremontavo ir jį eksploatuoja, tai reikštų, kad apgadinimai nėra kritiniai ir tikrai nesiekia ¾ analogiško automobilio vertės. Be to, kadangi byloje nėra jokių įrodymų apie automobilio būklę iki nagrinėjamo įvykio, teismas padarė išvadą, kad nėra įmanoma nustatyti, ar visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su nagrinėjamo įvykio metu patirtais apgadinimais. Padarė išvadą, kad būtų logiška ir protinga manyti, jog įvykio metu ieškovo automobiliui būnant 20 metų senumo, jo būklė nebuvo ideali ir nepriekaištinga. Priešingo ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu iš atsakovo ieškovo naudai priteista 90 Eur suma turtinei žalai už automobilio apgadinimus atlyginti yra protinga kompensacijos suma, atitinkanti protingumo, sąžiningumo ir abiejų šalių interesų pusiausvyros principus;

12.4. kad byloje turimais duomenimis neįmanoma nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės išėjimo iš darbo (pagal ieškovės 2019 m. spalio 15 d. prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2019 m. spalio 15 d. įsakymu ieškovė atleista iš užimamų pareigų pagal Darbo kodekso 55 straipsnį), todėl jos reikalavimą dėl 54,38 Eur prarastų pajamų antraeilėse pareigose (vidutinio vieno mėnesio darbo užmokesčio) dėl būtinybės slaugyti ieškovą atmetė kaip nepagrįstą;

12.5. kad ieškovai incidento metu realiai patyrė stresą, emocinius išgyvenimus, tačiau neįrodė pasekmių (ieškovas po incidento ilgą laiką jautė stiprų skausmą, buvo prikaustytas prie lovos, negalėjo pats apsitarnauti, dėl ko patyrė ir stiprų pažeminimo jausmą. Be to, atsirado ir liekamųjų reiškinių fizinei bei psichinei sveikatai, t. y. juosmeninės dalies skausmai pradėjo kartotis, o taip pat, ieškovui išsivystė baimė šunims, kurios iki incidento jis neturėjo ir dėl kurios dabar patiria psichologinį stresą ir baimę kiekvieną kartą matydamas didelius šunis ar girdėdamas lojimą. Dėl šio įvykio ieškovė nepatogumus dėl ieškovo slaugymo), todėl prašomą priteisti po 500 Eur neturinės žalos sumą sumažino iki 100 Eur kiekvienam.

13. Teismas pažymėjo, kad už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.37 straipsnyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovų reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkintinas.

14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovai naudojosi advokato pagalba ir patyrė 600 Eur išlaidas. Tokiu būdu proporcingai patenkintiems reikalavimams (16,2 proc.) ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovo priteistinas ir 3,51 Eur žyminis mokestis (16,2 proc. nuo sumokėtų 44,00 Eur) ir po 48,60 Eur už advokato paslaugas (16,2 proc. nuo sumokėtų 600 Eur) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 3 p., 85 str. 1 d. 8 p., 96 str., 98 str.). Tokiu būdu ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovo priteisė viso po 52,11 Eur kiekvienam.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Ieškovai R. M. ir E. J. (toliau ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo apeliantų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus dokumentus.

16. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pažeidė materialinės (CK 6.250, 6.251, 6.283 straipsnius) ir procesines (CPK 178, 179, 183, 185, 212 straipsnius) teisės normas, bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, rungimosi principo aiškinimo ir taikymo, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

17. Teigia, jog bylos duomenimis nustatyta aiški ir nuosekli veiksmų seka, kuri nulėmė atsiradusius pavojingus padarinius, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai, neužtikrinant jo žinioje esančio naminio gyvūno tinkamo valdymo, priežastiniu ryšiu susiję su ieškovams padaryta turtine ir neturtine žala, kurios dydį apeliantai pagrindė į bylą pateiktais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

18. Apeliantų nuomone, nagrinėjama byla pagal savo pobūdį nėra susijusi su viešojo intereso apsauga, nėra priskiriama vadinamųjų nedispozityviųjų bylų kategorijai, kuriose teismas turi būti aktyvus ir disponuoja platesnėmis teisėmis: gali savo iniciatyva rinkti įrodymus kaip antai šeimos ((duomenys neskelbtini) straipsnis), darbo ((duomenys neskelbtini) straipsnis) bylose. Teismas turi likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauti procesui, vykdyti CPK nustatytus procesinius veiksmus. Nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas, remdamasis iš internetinių puslapių www.pasveik.lt ir www.sveikaszmogus.lt gauta ir byloje nesančia informacija kvestionavo ieškovo pateiktus medicininius dokumentus, dėl ko padarė ekspertinių žinių reikalaujančią išvadą, kad „kad vienkartinio grumtynių su šunimi veiksmo nepakanka, kad jis sukeltų ieškovui radikulitą arba pagrįstų dėl to kilusį ligos paūmėjimą“. Kaip nurodyta skundžiamame sprendime, minėtais internetiniais šaltiniais teismas rėmėsi vadovaudamasis CPK 179 straipsnio nuostatomis. Su šiais teismo į bylą pateiktais įrodymais šalys neturėjo galimybės susipažinti ir į juos atsikirsti. Tokiu būdu, pirmos instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas ir jose įtvirtintus dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo principus, ko pasėkoje padarė objektyviais duomenimis nepagrįstą išvadą, kad ieškovo sveikatos būklės pablogėjimas nėra sukeltas incidento su atsakovo šunimi metu.

19. Teigia, jog iš byloje esančios medžiagos akivaizdžiai matyti, kad nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovui priklausanti transporto priemonė incidento su atsakovo šunimi metu buvo apgadinta, t. y. ieškovui buvo padaryta turtinės žalos. Minėtą aplinkybę patvirtina tiek byloje esantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tiek ir pirmos instancijos teismas, be to, šios faktinės aplinkybės neginčija ir atsakovas. Siekdamas nustatyti savo patirtos žalos dydį, ieškovas kreipėsi į UAB „Martonas“. Šios įmonės parengta remonto darbų sąmata buvo pateikta į bylą kaip įrodymas, pagrindžiantis ieškovo patirtos žalos dydį.

20. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto sunaikinimu ar sugadinimu atsiradusios žalos atlyginimo, nurodo, kad pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.).

21. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Apeliantų teigimu, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, remdamasis internetiniame puslapyje www.auto- lab.lt rasta ir byloje nesančia informacija kvestionavo UAB „Martonas“ remonto darbų sąmatoje nurodytą remonto darbų kainą. Pažymi, kad teismas nepagrįstai būdamas aktyvus tokio pobūdžio byloje, dar kartą pažeidė anksčiau minėtas procesines teisės normas ir jose įtvirtintus dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo principus. Be to, ir šiuo atveju su šiais, teismo į bylą pateiktais įrodymais šalys neturėjo galimybės susipažinti ir į juos atsikirsti.

22. Apeliantų nuomone, teismo argumentai, kad „akivaizdu, kad ieškovo reikalaujamas remonto dydis yra neproporcingas automobilio rinkos kainai, kai galima už tą pačią sumą įsigyti analogišką automobilį su panašia rida ir tuo pačiu turėti savo buvusį automobilį“ yra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais, akivaizdžiai pažeidžiant CPK normas. Atsakovo į byla pateiktas ieškovo automobilio rinkos kainos subjektyvus vertinimas remiantis internetinio portalo www.autoplius.lt duomenimis taip pat laikytinas niekiniu, kadangi tai nėra ekspertinis automobilio rinkos kainos vertinimas. Pažymi, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų UAB „Martonas“ sąmatoje nurodytą ieškovo automobilio būklės atstatymo iki buvusios iki incidento kainą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad prašomas priteisti žalos dydis pagal UAB „Martonas“ sudarytą sąmatą apima automobilio kėbulo detalių ardymo, jų dažymo ir surinkimo darbų kainą, todėl šių darbų pobūdis ir kaina niekaip nekoreliuoja su ieškovo automobilio amžiumi, t. y. naujo ar seno automobilio dažymo darbų kaina yra praktiškai identiška.

23. Apeliantų nuomone, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, galėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, spręsti dėl ekspertizės byloje paskyrimo CPK 212 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, o ne vadovautis prielaidomis ir daryti ekspertinių žinių reikalaujančias išvadas remiantis internete rasta informacija, tuo pažeisdamas procesines teisės normas ir kasacinio teismo suformuotą praktiką.

24. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas atmetė ir ieškinio dalį dėl ieškovės E. J. prarastų 54,38 Eur pajamų antraeilėse pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodydamas, kad „nurodytas Darbo kodekso 55 straipsnis visiškai nėra susijęs su ieškinyje nurodytomis priežastimis išeiti iš darbo. Šis straipsnis nurodo, kad „Nacionalinė, šakos ir teritorinė kolektyvinė sutartis įsigalioja nuo jų įregistravimo dienos ir galioja iki jose nurodytos dienos ar naujos nacionalinės, šakos ar teritorinės kolektyvinės sutarties sudarymo“, bei tai, kad „ieškovė E. J., būdama (duomenys neskelbtini) (taip nurodyta pačiame įsakyme dėl jos atleidimo iš darbo), visiškai nepaaiškina, kodėl ji nepasiėmė nedarbingumo ieškovo slaugymui, kadangi tokią galimybę teisės aktai numato, o pasirinko radikaliausią sprendimą – išėjimą iš darbo, kas teismui atrodo visiškai nelogiška. Todėl ieškovų nurodomos atleidimo iš darbo priežastys yra ne tik, kad neįrodytos, bet ir teismo vertinimu yra teismą klaidinančios (CPK 185 str.)“.

25. Apeliantai pažymi, kad : 1) ieškovė, negalėdamas suderinti darbo dviejose darbovietėse ir ieškovo slaugos, išėjo iš darbo antraeilėse pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“ remiantis Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia, skirtingai nei nurodė pirmos instancijos teismas, darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių; 2) priešingai nei teigia teismas, ieškovė nebūdama ieškovo sutuoktinė ar artima giminaitė, neturėjo galimybės pasiimti nedarbingumo ieškovo slaugymui; 3) net jei ieškovė ir būtų turėjusi hipotetinę galimybę pasiimti nedarbingumą ieškovo slaugymui, jos negautos pajamos per šį laikotarpį būtų ženkliai didesnės, nei ji prarado atsisakydama antraeilių pareigų. Todėl, skirtingai nei teigia pirmos instancijos teismas, toks ieškovės sprendimas ne tik, kad nebuvo radikalus, bet priešingai, logiškas minėtų aplinkybių kontekste bei priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovo neteisėtais veiksmais.

Šalies argumentai

26. Ieškovai taip pat nesutinka ir su pirmos instancijos teismo motyvu, jog „ieškovas ir ieškovė incidento metu realiai patyrė stresą, emocinius išgyvenimus. Tačiau kitų jų nurodomų pasekmių ieškovai neįrodė. Todėl prašoma priteisti neturtinė žala po 500 eurų yra nepriteisiama. Ieškovams priteisiam po 100 eurų neturtinės žalos“. Akivaizdu, kad teismas nesivadovavo visiško žalos atlyginimo principu, taip pat neatsižvelgė į nuoseklią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, kuriose nurodyta, kad sveikata yra fundamentaliausia vertybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

27. Pažymi, kad ieškovų nurodytos faktinės aplinkybės ir į bylą pateikti įrodymai nedviprasmiškai pagrindžia, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovai patyrė stiprius fizinius ir dvasinius išgyvenimus dėl kurių atsirado ir liekamųjų reiškinių fizinei bei psichinei sveikatai. Ieškovui ilgą laiką teko kęsti tokio intensyvumo skausmą, kad net buvo sprendžiamas klausimas dėl skausmo klinikos. Be to, ilgam laikui (29 d.) buvo sutrikdytos jo biosocialinės funkcijos: gebėjimas judėti, dirbti, vykdyti socialinę veiklą ir t. t. Dėl negalėjimo apsitarnauti, teko patirti ir stiprų pažeminimo jausmą. Atsižvelgiant į tai, kad po incidento ieškovas negalėjo savarankiškai judėti ir apsitarnauti, ieškovė buvo priversta jį slaugyti. Ieškovei teko atsisakyti darbo antraeilėse pareigose, nes negalėjo suderinti ieškovo slaugos ir darbo dviejose darbovietėse. Be to, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų sąlygoto incidento, ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Dėl atsiradusios baimės šunims ieškovė patiria nuolatinį psichologinį stresą ir baimę kiekvieną kartą, kai reikia išvykti iš namų ar išvesti į lauką savo augintinį.

28. Apeliantų nuomone, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Netyrė ir nevertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal kasacinio teismo praktikoje nustatytus kriterijus, bei žalos dydžio kompensavimo ribas, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą.

Atsiliepimas

29. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30. Atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, kritiškai įvertino šalių pateiktus įrodymus, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

31. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

32. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimas, kuriuo teismas ieškovų ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo K. K.: 1) ieškovui R. M. 118,73 Eur turtinės žalos atlyginimą, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 218,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 52,11 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) ieškovei E. J. 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 100 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 52,11 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Faktinės bylos aplinkybės

33. Byloje nustatyta, kad 2019 m. spalio 5 d. apie 12:35 min., (duomenys neskelbtini), prie ieškovų automobilio pribėgo atsakovo bulterjero veislės šuo, kuris buvo be antsnukio ir be pavadėlio. Automobilio salone buvusi ieškovė E. J. laikė ant rankų savo dekoratyvinį Maltos bišonų veislės šuniuką. Atsakovo K. K. šuo bandė įlipti į automobilio vidų pro keleivio duris, atsiremdamas į automobilio dureles ir automobilio priekinį sparną. Ieškovui išlipus iš automobilio, atsakovo šuo greitai įšoko į automobilio saloną, tokiu būdu išgąsdindamas ieškovus. Ieškovai nurodo, kad dėl šio įvykio patyrė didelį stresą, buvo sugadinta automobilio išorės apdaila. Ieškovui R. M. laikotarpiui nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nedarbingumo priežastimi nurodant „Liga“. Ieškovė slaugė ieškovą. Ieškovė nuo 2019 m. spalio 15 d. nutraukė darbo santykius su AB „(duomenys neskelbtini)“.

34. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos 2020 m. vasario 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui K. K. paskirta administracinė nuobauda (galutinė 230 Eur bauda) už tai, kad jis nesilaikė Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-3344, 8.9 ir 8.10 punktų reikalavimų ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 ir 4 dalyse. Nutarime be kita ko konstatuota, kad K. K. neužtikrino, kad jo prižiūrimas šuo (juodai baltas, bulterjero veislės vardu (duomenys neskelbtini)) nebūtų palaidas ir nelakstytų be antsnukio, dėl to šuo apgadino R. M. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), atsiremdamas į automobilį iš keleivio pusės ant automobilio palikdamas įbrėžimus, padarydamas turtinę žalą. Šuo įšokęs į minėtą transporto priemonę sukėlė grėsmę nukentėjusiojo R. M. sveikatai, išgąsdino ir sukėlė grėsmę automobilyje sėdėjusios nukentėjusiosios E. J. sveikatai. Nutarimas įsiteisėjęs.

35. Dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo forma (CK 6.263, 6.267., 6.245 - 6.250 straipsniai). Įvykio faktinių aplinkybių, žalos padarymo fakto bei jo pareigos žalą atlyginti iš esmės neginčijo ir pats atsakovas.

36. Ieškovai apeliaciniame skunde šio pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas, anot ieškovų, netinkamai taikė materialines teisės normas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250, 6.251, 6.283 straipsnius), pažeidė procesines (CPK 178, 179, 183, 185, 212 straipsnius) teisės normas, bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, rungimosi principo aiškinimo ir taikymo, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

37. Remiantis bylos medžiaga, byloje ginčas kilęs dėl 2019 m. spalio 5 d. įvykio metu ieškovų patirtos žalos (turtinės ir neturtinės) dydžio bei jo įrodinėjimo.

Dėl turtinės žalos dydžio

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas yra fakto klausimai, kurių konstatavimas neatsiejamas nuo procesinių teisės normų, apibrėžiančių įrodymų vertinimo ir kitas taisykles, taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-500/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 177/2011).Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12,178 straipsnis).

39. Pažymėtina, kad pasirengimo nagrinėti teisme metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Ginčo atveju pasiruošimas bylai vyko paruošiamųjų dokumentų būdu bei nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka (CPK 227 straipsnis), kas suponavo šalių pareigą pateikti visus su byla susijusius įrodymus teismui iki bylos nagrinėjimo. Apeliantų argumentą apie negalėjimą atsikirsti ir pateikti įrodymus kolegija atmeta kaip nepagrįstą, kadangi ieškovai, atstovaujami advokato, turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą į atsakovo atsiliepimą atsikirsti tripliku ir pateikti visus turimus papildomus įrodymus bei galimybę juos teikti po to, kai teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. rezoliucija nustatė 5 dienų terminą nuomonei dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka pareiškimo. Ieškovai šia procesine teise nesinaudojo. Apeliantai jokių papildomų įrodymų nepateikė ir su apeliaciniu skundu.

40. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosiuos nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovai (CPK 178 straipsnis).

41. Apeliantai skunde pateikia argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui jo automobilio sužalojimu padarytą žalą, grindžiamą UAB „Martonas“ sąmata ir nepagrįstai sprendė, kad dėl automobilio amžiaus sąmatoje nurodytos darbų kainos yra neprotingai didelės. Sutiktina su apeliantų teiginiu, kad tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, į bylą pateikta UAB „Martonas“ sąmata vertintina kritiškai vien todėl, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apibūdinančių pirminį žalos fiksavimą (pvz.: foto nuotraukos, policijos pareigūnų pažyma, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ar kt.), kurių pagrindu būtų galima susieti apeliantų pateiktą žalos dydžio įrodymą su konkrečiu žalos padarymo faktu bei apimtimi. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta tik ta faktinė aplinkybė, kad „<...> šuo apgadino R. M. priklausančią transporto priemonę <...>, atsiremdamas į automobilį iš keleivio pusės palikdamas įbrėžimus, padarydamas turtinę žalą.<...>“ (Administracinių nusižengimų komisijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Tesimo nuomone, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai kritiškai vertino UAB „Martonas“ sąmatą, kurioje dalis įvardintų darbų akivaizdžiai, net ir neturinčiam specialių žinių asmeniui, nėra susijusi su automobilio dešinės pusės durelių ar kitų detalių dažymu, ir rėmėsi atsakovo teikiamais duomenimis iš viešai prieinamų duomenų tinklapyje www.autoplius.lt apie (duomenys neskelbtini) pagaminimo automobilio pardavimo kainą (400-700 Eur). Tokiu būdu, darytina išvada, kad ieškovo automobilio apgadinimų šalinimo kaštai pagrįstai teismo vertinti atsižvelgiant į automobilio amžių bei biso automobilio vertę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentu, kad teismas nepagrįstai būdamas aktyvus tokio pobūdžio byloje, rinko duomenis tinklapyje www.auto-lab.lt ir tokiu būdu pažeidė CPK 179, 183, 185 straipsnių normas ir jose įtvirtintus dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo principus. Tačiau kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, minėti duomenys nebuvo esminiai. Teismas sprendimą šioje dalyje priėmė vadovaudamasis visų byloje esančių įrodymų visuma ir savo vidiniu įsitikinimu. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad iš atsakovo ieškovo naudai priteista 90 Eur suma turtinei žalai už automobilio sugadinimą atlyginti yra protinga kompensacija, atitinkanti protingumo, sąžiningumo ir abiejų šalių interesų pusiausvyros principus.

42. Apeliantų teigimu, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl ieškovo netektų pajamų ir todėl nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 235,82 Eur negautų pajamų. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

43. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė - siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Deliktinės atsakomybės atveju aktualus konstitucinis visiško žalos atlyginimo principas. Skirtingai nei aiškina apeliantai, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita - abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012).

44. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstomis nustatytas aplinkybes, jog 2019 m. spalio 5 d. įvykio metu ieškovo grumtynės su atsakovo šunimi nebuvo ieškovo į byla pateiktuose medicininiuose dokumentuose nustatytos ieškovui diagnozės (ligos kodai (duomenys neskelbtini)) priežastimi, o tik galimai jos paūmėjimui (CPK 12, 178 straipsniai). Tesimo vertinimu, apeliantas nėra sąžiningas, kadangi jo teiginiai procesiniuose dokumentuose prieštarauja jo paties pateiktų į bylą įrodymų tyriniui, kaip pvz.: 2019 m. spalio 31 d. E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad „ <...> Skausmas juosmenyje atsirado prieš kelis metus, 2017 m. nustatyta (duomenys neskelbtini) Dabar [pablogėjo kai pacientas grūmėsi su šunimi <...>“. Tokiu būdu sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamų duomenų daryti vienareikšmiškai išvadai, kad ieškovo nedarbingumą nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d. nulėmė vien 2019 m. spalio 5 d. įvykis, todėl turtinės žalos atlyginimą 28,73 Eur sumoje gydymo išlaidoms (vaistams) padengti laiko protingu ir pakankamu kompensavimu, siekiant grąžinti ieškovą į iki įvykio buvusią padėtį.

45. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl teismo padarytų ekspertinių žinių reikalaujančių išvadų. Kaip teisingai nurodė apeliantas, pirmos instancijos teismas, naudojosi iš internetinių puslapių www.pasveik.lt ir www.sveikaszmogus.lt gauta informacija, tokiu būdu būdamas nepagrįstai aktyvus šios kategorijos byloje. Tačiau, kaip matyti iš sprendimo, teismas rėmėsi tik tokio turinio informacija, kuri paaiškina ieškovo medicininiuose dokumentuose nurodytus ligos kodus. Nes ieškovas tokių duomenų nepateikė. Tokiu būdu, teismas kvestionavo ieškovo pateiktus medicininius dokumentus pagal suformuotą vidinį įsitikinimą dėl juose ir ieškovo procesiniuose dokumentuose esančių prieštaravimų.

46. Remiantis byloje pateikta medžiaga, ieškovė 2019 m. spalio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 593P pagrindu nuo 2019 m. spalio 16 d. atleista iš užimamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį, t. y. ieškovės iniciatyva be svarbių priežasčių. Sutiktina su apeliantų skundo motyvu, kad teismas klaidingai nurodė ieškovės atleidimo pagrindą, kas galimai nulėmė ir netinkamą šių aplinkybių aiškinimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo į bylą pateiktais medicininiais dokumentais nenustatė, kad ieškovui būtų paskirtas gulintis režimas ar slauga, todėl pagrindo pagrįstai išvadai, kad ieškovė nutraukė darbo sutartį dėl 2019 m. spalio 5 d. įvykio pasekmių, t. y. kad yra priežastinis ryšys, nepakanka objektyvių duomenų (CPK 178 straipsnis). Nesant nustatytos bent vienos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, atmestinas ieškovės reikalavimais priteisti iš atsakovo jos naudai 54,38 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos

47. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

48. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai susiję su ieškovų sveikatos ir emocine būkle labiau tikėtina patvirtina, kad jie 2019 m. spalio 5 d. dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė stresą. Ieškovo teigimu, jis patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, stiprų baimės jausmą dėl savo ir ieškovės sveikatos. Po incidento atsirado ir liekamųjų reiškinių fizinei bei psichinei sveikatai, t. y. juosmeninės dalies skausmai pradėjo kartotis, o taip pat, ieškovui išsivystė baimė šunims, kurios iki incidento ieškovas neturėjo ir dėl kurios dabar patiria psichologinį stresą ir baimę kiekvieną kartą matydamas didelius šunis ar girdėdamas lojimą. Apeliantės teigimu, dėl šio įvykio ji patyrė stresą, nepatogumus, emocinius išgyvenimus dėl kilusios grėsmės savo ir augintinio sveikatai. Be to, atsirado liekamieji reiškiniai kaip baimė šunims, psichologinis stresas kai reikia išvykti iš namų ar išvesti į lauką savo augintinį. Šias aplinkybes ieškovai įrodinėja savo teiginiais procesiniuose dokumentuose, tačiau įrodymų, kad dėl jų nurodytų liekamųjų reiškinių kreipėsi į specialistus, pirko medikamentus ir pan. byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovai įrodė ir teismas teisingai nustatė neturtinės žalos – po 100 Eur kiekvienam - dydžio pagrįstumą.

Dėl procesinės bylos baigties

49. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

50. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Atsakovas nepateikė duomenų apie apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl ko jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

ieškovų R. M. ir E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė Mikonienė