- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-83-861/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17787-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Panerių konversija“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „VRC Baltic“
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Panerių konversija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Panerių konversija“ prevencinį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VRC Baltic“ dėl uždraudimo uždarajai akcinei bendrovei „VRC Baltic“ atlikti neteisėtus veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Inreal valdymas“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Panerių konversija“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu atsakovei UAB ,,VRC Baltic“, prašydama: uždrausti atsakovei vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, kurios metu į pastato ventiliacijos sistemas patektų kenksmingos cheminės medžiagos, pažeidžiančios kitų nuomininkų ir lankytojų sveikatą bei interesus ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo byloje uždrausti atsakovei vykdyti ūkinę-komercinę veiklą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios metu naudojamos cheminės medžiagos (tokios kaip acetonas), keliančios grėsmę kitų pastato nuomininkų sveikatai ir interesams.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „VRC Baltic“ pateikė atsiliepimą į ieškinį bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė nesutinkanti su ieškiniu bei ieškovės prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė grįsdama nesutikimą su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nurodo: 1) ūkinės-komercinės paskirties patalpomis ji naudojasi pagal paskirtį, t. y., užsiima durų gamyba, todėl jos veikloje yra naudojamos tam tikros cheminės medžiagos, tačiau jos atitinka visus keliamus reikalavimus; 2) pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų kompleksas yra skirtas būtent gamybai, pramonei ir sandėliavimui, o ne visuomenės poreikiam tenkinti, t. y. tai nėra visuomeninės paskirties pastatas, todėl šio pastato patalpoms yra taikomos kitokios higienos normos, nei kad visuomeninės paskirties patalpoms. Nurodo, kad ieškovė patalpas, skirtas gamybai ir/ar sandėliavimui, naudoja kitiems tikslams (sportui), todėl būtent ieškovė patalpas naudoja ne pagal paskirtį bei neturėdama higienos paso, taip pažeisdama teisės aktus; 3) 2024 m. liepos 5 d. ir 2024 m. rugsėjo 4 d. oro mėginiai kenksmingiems kvapams ištirti yra paimti nedalyvaujant nei atsakovei, nei (duomenys neskelbtini) sporto aikštyno / (duomenys neskelbtini)sporto arenos atstovams, todėl oro mėginiai paimti neteisėtai; 4) 2024 m. rugsėjo 18 d. paėmus oro mėginius buvo nustatyta, jog teršalų kiekis ore neviršija leistinų ribų; 5) atsakovė neprivalėdama, tačiau geranoriškai savo lėšomis patalpose įrengė kvapus sulaikančią sienelę iš gipso kartono plokščių ir apie tai informavo (duomenys neskelbtini) sporto arenos atstovus, kurie patvirtino, kad šiuo metu kvapų neliko. Atsakovė papildomai nurodo, jog būtent dėl ieškovės, o ne atsakovės veiksmai sudaro sąlygas tiesioginiams ar netiesioginiams nuostoliams kilti, nes būtent ieškovė patalpas naudoja ne pagal paskirtį.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Inreal valdymas“ pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, kad su ieškovės prašymu sutinka; nurodė, kad ieškovės pateikti argumentai pagrindžia būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
4.1 Nurodė, kad ieškovė pareiškusi prevencinį ieškinį, prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovei vykdyti ūkinę-komercinę veiklą nurodytose patalpose, kuria daromas neigiamas poveikis kitiems pastato naudotojams;
4.2 Preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, taip pat įvertinus atsakovės atsiliepimo argumentus, teismas nurodė, jog negali padaryti išvados, kad ieškovui (ne)galėtų, būti priimtas palankus teismo sprendimas, kadangi šioje proceso stadijoje šalių pozicijos ir pateikti įrodymai iš esmės skiriasi;
Šalies argumentai
4.3 Ieškovė prašymą grindžia nurodydama, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali toliau didinti oro taršą, keliančią pavojų kitų pastato naudotojų sveikatai; esant tokiai situacijai kiti nuomininkai gali nutraukti nuomos sutartis, o pastato lankytojai patirti sveikatos sužalojimus (apsinuodijimą kenksmingomis medžiagomis), kas sukels ieškovei tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Dėl šios priežasties būtina užtikrinti esamos padėties stabilumą it užkirsti kelią dar didesniems nuostoliams, kurie gali kilti atsakovei toliau tęsiant neteisėtą veiklą;
Žemesnės instancijos teismas
4.4 Teismas nustatė, kad atsakovė 2022 m. gegužės 20 d. Subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu naudojasi patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini); Subnuomos sutartyje nurodyta, jog atsakovės naudojamų patalpų paskirtis – gamybos, pramonės, o nuomininko veikla minėtose patalpose yra sandėliavimas, gamyba. Iš byloje esančių bei viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovė patalpas naudoja ūkinei-komercinei veiklai, t. y. užsiima durų ir kt. įrenginių gamyba, kurios metu yra naudojamos kvapą skleidžiančios cheminės priemonės. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog pastato nuomininkai du kartus kreipėsi į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją dėl sklindančių kenksmingų kvapų, dėl ko buvo atlikti du tyrimai bei surašyti du Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus Oro cheminių tyrimų protokolai – 2024 m. liepos 5 d. protokolas Nr. CH7/2024-Ch6845/2024 bei 2024 m. rugsėjo 9 d. protokolas Nr. CH9037/2024-Ch9039/2024; ieškovė teismui yra pateikusi 2024 m. liepos 5 d. protokolą Nr. CH7/2024-Ch6845/2024 iš kurio matyti, kad UAB „Prodget & Management“ (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) sporto aikštyne) išmatuotas lakiųjų organinių junginio, t. y. acetono kiekis yra 1,06 mg/m³, kuris ieškovės teigimu viršija nustatytas normas; tuo tarpu 2024 m. rugsėjo 9 d. protokolas Nr. CH9037/2024-Ch9039/2024, teismui nėra pateiktas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad kreipėsi į UAB „AV Consulting“ aplinkos tyrimo laboratoriją, todėl (duomenys neskelbtini) sporto aikštyno patalpoje, lauke, ir koridoriuje buvo paimti oro mėginiai; teismui pateikti tyrimo protokolai Nr. 2024-09-18/TP(Apps)/1, Nr. 2024-09-18/TP(Apps)/2 ir Nr. 2024-09-18/TP(Apps)/3), iš kurių matyti, kad minėtose erdvėse buvo tirtas visuminės dujinės organinės anglies (t. y. visų lakių organinių junginių, įskaitant acetoną) kiekis ore, kuriais vadovaudamasi atsakovė nurodo, kad teršalų kiekis ore neviršija leistinų ribų;
4.5 Byloje esantys duomenys atvirtina, jog atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant sumažinti patalpose sklindantį kvapą – įrengė kvapus sulaikančią apsauginę sienelę bei kreipėsi į (duomenys neskelbtini) sporto arenos atstovą, kuris 2024 m. rugsėjo 20 d. el. laišku patvirtino, kad po sienelės įrengimo kvapai nėra jaučiami;
4.6 Teismas pažymėjo, kad vien ieškinio pateikimas, ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių, taikant laikinąsias apsaugos priemones;
4.7 Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą ar neteisėtą veikimą. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė siekia užkirsti kelią galimam oro taršos padidėjimui. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog egzistuoja reali grėsmė galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ieškovės prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB ,,Panerių konversija“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, tenkinant ieškovės prašymą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1 Nurodo, jog teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatavo, kad ieškinys prima facie nepagrįstas. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo vieningos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, pagal kurią teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas;
5.2 Teismas, nepaaiškindamas, kodėl prašymas laikomas prima facie nepagrįstu, pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą pareigą motyvuoti padarytas išvadas;
5.3 Ieškovė įrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, keliama reali grėsmė teismo sprendimo vykdymui. Teismas atmesdamas prašymą nevertino, kad atsakovė nuolatos kelia didžiulį pavojų aplinkinių žmonių sveikatai ir gyvybei. Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė ne rašytiniams įrodymams, o trečiųjų asmenų paaiškinimams, taip pat netinkamai vertino atsakovės pateiktus duomenis;
5.4 Teismas netinkamai vertino šalių interesų pusiausvyrą. Suabsoliutindamas pareigą įrodyti nesąžiningumą, teismas sudarė galimybes atsakovei tęsti neteisėtą veiklą, kuri kelia neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir gyvybei;
5.5 Nutartimi neįvertintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prioritetas teikiamas žmonių sveikatai ir gyvybei, o ne materialiniai atsakovės gerovei;
Šalies argumentai
5.6 Vertina, jog laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos.
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB „VRC Baltic“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1 Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, vadovaudamasis CPK 290–291, 144, 147 straipsniais, 2024 m. rugsėjo 27 d. priėmė nutartį, kuria nutarė netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, Teismas 2024-09-27 nutartimi neišsprendė bylos iš esmės, todėl ieškovė klaidingai remiasi CPK 263 str. 1 d. bei atitinkamai cituojama kasacinio teismo praktika;
Motyvuojamoji dalis
6.2 Teismas vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą neturi detaliai analizuoti argumentų ir įrodymų. Teismas turi vertinti ne tik ieškovės, bet ir atsakovės pateiktus argumentus bei įrodymus;
Žemesnės instancijos teismas
6.3 Teismas aiškiai išdėstė priimtos nutarties motyvus ir pasisakė dėl šalių skirtingų pozicijų;
6.4 Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų kompleksas nėra visuomeninės paskirties ir todėl šios patalpos negali būti nuomojamos kitais, su gamyba/pramone/sandėliavimu nesusijusiais tikslais. Tačiau faktiškai, galimai neteisėtai, patalpos, su ieškovės žinia, yra nuomojamos ne pagal paskirtį (pvz. sportui ir laisvalaikiui);
6.5 Vertina, jog ieškovė, leisdama ūkio subjektams nuomojamas patalpas naudoti ne pagal jų funkcinę paskirtį, kelią pavojų lankytojams ir naudotojams ir yra atsakinga už iš to kylančias pasekmes;
6.6 Vykdant veiklą, susietą su sportu (tuo labiau kai sportuoja vaikai), būtina turėti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išduotą Higienos pasą, o turimais duomenimis tokią veiklą vykdantys ūkio subjektai patalpose (duomenys neskelbtini)tokio dokumento neturi ir, atsižvelgiant į pastato paskirtį, negali turėti;
6.7 Pastato, esančio, (duomenys neskelbtini), patalpų kompleksas skirtas gamybai/pramonei/sandėliavimui, todėl Lietuvos higienos normos HN 35:2007 normatyvai, susiję su gyvenamosiomis ir visuomeninės paskirties pastatų patalpomis, vertinant oro taršą šiose patalpose iš viso negali būti taikomi;
6.8 Atsakovės iniciatyva buvo atlikti atsakovės nuomojamų bei greta šių patalpų oro taršos matavimai (UAB „AV Consulting“ Aplinkos tyrimo laboratorijos Tyrimo protokolus Nr. 2024-09-18/TP(Apps)/1, Nr. 2024-09-18/TP(Apps)/2 ir Nr. 2024-09-18/TP(Apps)/3)), tačiau jokių nukrypimų nuo normų nenustatyta.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnio 1 dalis). CPK 5 straipsnio 1 dalimi užtikrinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Procesinis terminas – tai įstatyme arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukuria procesinius teisinius padarinius, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Pasibaigus procesiniam terminui, išnyksta teisė atlikti procesinį veiksmą, t. y. pasibaigia subjektinė procesinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015). Procesinio praleidimas lemia teisės atlikti procesinius veiksmus praradimą – pasibaigus procesiniam terminui, procesinė teisė atlikti tam tikrus veiksmus išnyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje).
10. Apeliantė atskiruoju skundu iš esmės nurodo, jog teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nepagrįstai atsakovės atžvilgiu nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Vertina, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatavo, kad ieškinys prima facie nepagrįstas. Ieškovė įrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, keliama reali grėsmė teismo sprendimo vykdymui. Teismas atmesdamas prašymą nevertino, kad atsakovė nuolatos kelia didžiulį pavojų aplinkinių žmonių sveikatai ir gyvybei, taip pat netinkamai vertino atsakovės pateiktus duomenis. Nutartimi neįvertintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
11. Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar yra tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra būtinos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-100-910/2022).
12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Teismo nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones, paprastai jų galiojimas laike teismo nutartimi specialiai nėra apibrėžiamas ir jos galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, kai ieškinys patenkinamas, arba iki įsiteisėjimo, kai ieškinys atmetamas, jeigu teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pakeistos ar panaikintos anksčiau (CPK 150 str. 2 d. ir 3 d.). CPK 149 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bendrasis tikslas – užtikrinti galutinio teismo sprendimo įvykdymą. Todėl bendruoju atveju laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių ginčams sureguliuoti, jų paskirtis yra kita – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tiek, kiek tai yra būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
14. Kita vertus, tam tikrais įstatyme numatytais atvejais, pavyzdžiui, pareiškus prevencinį ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.255 straipsnis), teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais, siekdamas prevencinio tikslo – laikinos pažeidžiamų arba gresiančių, kad bus pažeistos, teisių apsaugos tol, kol nagrinėjama civilinė byla Visgi, kaip yra nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009; 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-115-178/2016; 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-912/2023). Vadinasi, su ieškinio dalyku sutampančios laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik itin išskirtiniais ir pavieniais atvejais. Byloje dalyvaujantis asmuo, prašydamas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti, kad yra susiklosčiusios išskirtinės aplinkybės ir nėra galimybės jokiu kitu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti išvadą, kad apeliantės argumentai bei teikiami įrodymai patvirtina tokį situacijos išskirtinumą, dėl kurio objektyviai kyla poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sutampančias su jos pareikšto ieškinio dalyku.
15. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės išdėstytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus dėl prevencinio ieškinio, nenustatė pagrindo nuspręsti, jog ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar ieškovė pasirinko neleistiną ir aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, t. y. atsakovės veiksmų (neveikimo) teisėtumo įvertinimas, žalos, jeigu tokiais veiksmais ji buvo padaryta, nustatymas ir pan., sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Tik teismui ištyrus ir įvertinus abiejų šalių į bylą pateiktų įrodymų visumą bei išklausius kiekvienos šalies argumentus bus nustatyta, ar ieškinyje dėstomi argumentai dėl atsakovės atliekamų veiksmų, keliančių apeliantei žalą, pasitvirtino. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė argumentuoja, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų kompleksas nėra visuomeninės paskirties ir todėl šios patalpos negali būti nuomojamos kitais, su gamyba/pramone/sandėliavimu nesusijusiais tikslais. Tačiau faktiškai, galimai neteisėtai patalpos su ieškovės žinia yra nuomojamos ne pagal paskirtį (pvz. sportui ir laisvalaikiui). Taip pat akcentavo, jog pastato, esančio, (duomenys neskelbtini), patalpų kompleksas skirtas gamybai/pramonei/sandėliavimui, todėl Lietuvos higienos normos HN 35:2007 normatyvai, susiję su gyvenamosiomis ir visuomeninės paskirties pastatų patalpomis, vertinant oro taršą šiose patalpose iš viso negali būti taikomi. Pateikė duomenis, jog buvo atlikti atsakovės nuomojamų bei greta šių patalpų oro taršos matavimai (UAB „AV Consulting“ Aplinkos tyrimo laboratorijos Tyrimo protokolus Nr. 2024-09-18/TP(Apps)/1, Nr. 2024-09-18/TP(Apps)/2 ir Nr. 2024-09-18/TP(Apps)/3)), tačiau jokių nukrypimų nuo normų nenustatyta. Vertintina, jog tokie bylos nagrinėjimą iš esmės sudarantys faktai negali lemti poreikio laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
17. Todėl atsižvelgus į laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslą bei jų paskirtį, apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė ir toliau galės vykdyti neteisėtus veiksmus, o dėl to patiriama žala tik didės, pripažįstami teisiškai nepagrįstais. Su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikti neginčytini įrodymai, kad atsakovė kelia pavojų aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Priešingai, atsakovė byloje nurodė, kad atsakovė neprivalėdama, tačiau geranoriškai savo lėšomis patalpose įrengė kvapus sulaikančią sienelę iš gipso kartono plokščių ir apie tai informavo (duomenys neskelbtini) sporto arenos atstovus, kurie patvirtino, kad šiuo metu kvapų neliko. Atsakovė papildomai pažymėjo, jog būtent ieškovės, o ne atsakovės veiksmai sudaro sąlygas tiesioginiams ar netiesioginiams nuostoliams kilti, nes būtent ieškovė patalpas naudoja ne pagal paskirtį.
18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei netaikymas išbalansuoja šalių interesų pusiausvyrą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, ar, priešingai, jų netaikydamas, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, o ekonomiškumo ir kiti bendrieji civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, kuri suprantama kaip nė vienai iš šalių pranašumo nesuteikimas, arba vienos proceso šalies teisių suvaržymas ne daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šioje konkrečioje situacijoje būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemtų pirmiau aptartų principų ir šalių interesų derinimo taisyklės pažeidimą. Ieškovė byloje įrodinėja, kad atsakovė vykdydama ūkinę – komercinę veiklą, didina oro taršą, keliančią pavojų kitų pastato naudotojų sveikatai. Tuo tarpu atsakovė aiškina, jog ji patalpomis naudojasi pagal paskirtį, atlikti tyrimai, priešingai nei nurodo ieškovė, neviršija leistinų normų. Todėl byloje esant ginčui, prioritetas negali būti teikiamas tik apeliantės interesams .
20. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ištyręs faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Todėl pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės atskirasis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010) .
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės UAB „Panerių konversija“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.