- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- 2S-1096-967/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12551-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Revestus“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Inovatyvi inžinerija“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Revestus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Inovatyvi inžinerija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Revestus“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Inovatyvi inžinerija“ (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovei UAB „Revestus“ (toliau – atsakovės), kuriuo prašoma iš jos priteisti 27 835,64 Eur skolą, 605,75 Eur delspinigių, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant 28 441,39 Eur sumos, ir uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; iš areštuoto turto atsakovei leisti atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį atsakovės darbuotojams, atlikti įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus.
3. Nurodė, kad atsakovė vengia įvykdyti prievolę, į raginimus nereaguoja, yra nesąžininga, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17854-905/2020 ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino ir areštavo atsakovei priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, už 28 441,39 Eur.
5. Teismas nurodė, kad nežinant atsakovės turtinės-finansinės būklės, ieškinio suma – 28 441,39 Eur vertintina kaip didelė, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matant, kad atsakovei dėl prievolių nevykdymo kreditoriams yra iškeltų bylų.
6. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės reikalavimas nėra užtikrintas, byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą ir stabilią atsakovės finansinę-turtinę būklę, sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priėmus ieškovei palankų procesinį sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atsakovė atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-17854-905/2020. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nevertino atsakovės turtinės padėties. Ieškovė nepateikė jokių aplinkybių ar įrodymų, kuriais remiantis, būtų pagrįstas argumentas, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, t. y. byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės turimą turtą, jos gaunamą pelną ir pan. Kadangi ieškovė neįrodė, kad atsakovei ieškinio suma yra didelė, vien ieškinio sumos dydis atsakovei ar jos neatsiskaitymas su procesą inicijavusia ieškove, savaime nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas dėl atsakovės nesąžiningumo ar su tokiu jos elgesiu nesusijusių priežasčių. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės, remiantis didele ieškinio suma, nesant tai patvirtinančių įrodymų, pritaikytos neteisėtai.
7.2. Ieškovės argumentai, kad atsakovė yra nesąžininga, nes vilkina atsiskaitymą su ieškove, be to, mėgino suklastoti jos atstovo parašą, yra deklaratyvūs ir neįrodo atsakovės nesąžiningumo. Aplinkybė, ar atsakovė nepagrįstai vilkina atsiskaitymą su ieškove, paaiškės tik išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ji negali būti laikoma įrodančia atsakovės nesąžiningus veiksmus ieškovės atžvilgiu. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta priešingai.
7.3. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad atsakovės atžvilgiu iškeltos civilinės bylos sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepagrįstas. Atsakovės atžvilgiu iškeltų civilinių bylų kriterijus nepatvirtina realios būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.
7.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino grėsmės rizikos, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra adekvačios (proporcingos) ir neatitinka teisėtumo kriterijų. Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDF) įsiskolinimo neturi, jos metinė apyvarta 2018 metais sudarė nuo 3 000 001,00 Eur iki 5 000 000,00 Eur, todėl ieškinio suma jai nėra didelė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovės bandymus turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų.
7.5. Aplinkybė, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove, sudaro prielaidą kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau vien kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesant byloje įrodymų ir duomenų apie atsakovės nesąžiningumą ar keliamą grėsmę teismo sprendimo užtikrinimui, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas lemia neproporcingą atsakovės teisių suvaržymą.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-17854-905/2020 palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovės reikalavimas sumokėti skolą už atliktus projektavimo darbus būtų nepagrįstas.
8.2. Atsakovė, siekdama paneigti būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pareigą įrodyti, kad pareikšto reikalavimo suma jai nėra didelė, o jos turtinė padėtis eliminuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos gerą finansinę būklę, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio sumos reikšmingumo sudarė prielaidas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovės teiginiai, kad ji neturi skolų VSDF, o jos metinė apyvarta 2018 metais sudarė nuo 3 000 000,00 Eur iki 5 000 000,00 Eur – deklaratyvūs. Pagal viešai prieinamus duomenis atsakovė iš viso turi 165 434,55 Eur dydžio skolų, o tai rodo, kad ji nėra pajėgi laiku ir tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus.
8.3. Pagal Lietuvos teismų praktiką, vengimas laiku ir tinkamai vykdyti savo pinigines prievoles kitiems kreditoriams kelia abejonių dėl tokio asmens sąžiningumo. Todėl aplinkybė, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove, pagrindžia atsakovės nesąžiningumą, dėl ko kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pripažinus, jog 28 441,39 Eur ieškinio suma atsakovei laikytina didele, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, esant atsakovės atžvilgiu iškeltoms byloms dėl netinkamo prievolių vykdymo kreditoriams. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje susiklosčiusios situacijos kontekste.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
13. Kadangi kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovė preliminariai pagrindė ieškinio reikalavimus, o apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje šalių ginčo dėl to, jog ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas nėra, apeliacinės instancijos teismas pasisako išimtinai tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
14. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių gerą ir stabilią atsakovės turtinę būklę, sprendė, jog egzistuoja grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priėmus ieškovei palankų procesinį sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
15. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui – ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškinio suma atsakovei būtų didelė; iškeltos civilinės bylos nepatvirtina realios būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos; tuo tarpu duomenų apie atsakovės bandymą turimą turtą perleisti, paslėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų nėra.
16. Ieškovė, nesutikdama su atskirojo skundo argumentais, nurodė, kad atsakovė turėjo pareigą įrodyti, jog jos turtinė padėtis eliminuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, tačiau apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos gerą finansinę būklę; pagal viešai prieinamus duomenis įsiskolinimams sudarant 165 434,55 Eur, aplinkybė, kad atsakovė vengia laiku ir tinkamai vykdyti savo pinigines prievoles kreditoriams, pagrindžia atsakovės nesąžiningumą.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų išvadai daryti, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
18. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
19. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.
20. Todėl, kaip pažymėta teismų praktikoje, svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).
21. Nors ieškovė akcentuoja atsakovės turtinę padėtį, kuri, jos vertinimu, yra prasta, ši savaime nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad atsakovė yra realiai veiklą vykdantis juridinis asmuo, turi 22 apdraustuosius darbuotojus, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo, 2020 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui yra pateikusi 2019 metų finansinę ataskaitą.
22. Nepaisant to, jog, kaip ieškovė pabrėžė, atsakovė įrodymų apie turimą turtą nepateikė, jos, kaip asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis neturi esminės reikšmės, sprendžiant ar yra pagrindas jos atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Net ir tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas būtų konstatavęs prastą atsakovės turtinę padėtį, ji neturėtų teisinės reikšmės sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme.
23. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
24. Sutiktina su atsakove, jog šiuo atveju ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės ketinimą sumažinti savo turimą turtą ar atlikti kitus nesąžiningus veiksmus. Dėl to, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir šalių nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė nepagrindė atsakovės nesąžiningumo, jos ketinimo perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Neįrodžius grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nėra ir teisėto pagrindo atsakovės turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingu atveju, pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.
25. Kiti atsakovės atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, darydamas išvadą, kad ieškovė įrodė egzistuojant realią grėsmę, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, neįvertinęs atsakovės elgesio sąžiningumo aspektu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimą išsprendžiant iš esmės ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetant (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
tenkinti atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-17854-905/2020 ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inovatyvi inžinerija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.