Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui T. R., ieškovo T. R. atstovui advokatui V. D., atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovei J. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus viešasis transportas“ dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į darbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad jis nedarė nei pravaikštų, nei avarijų, o dispečerė R. M. darbdavio buvo priversta žymėti jam pravaikštas, tuo tarpu jis visus klausimus sprendė ne su ja, o su budinčiu dispečeriu; 2016 m. gegužės 2, 3, 4 dienomis į darbą atvyko, tačiau darbas jam suteiktas nebuvo, todėl jis nedirbo, jam buvo sakoma, kad jis bus atleistas iš darbo, tomis dienomis nusibosdavo jam darbe būti, todėl jis išeidavo; dar prieš 2016-05-02 jis pasiskambino dispečerei, kuri jį informavo, kad darbo jam neduos, liepė eiti pas vadovą aiškintis situacijos; vėliau teikdamas paaiškinimus ieškovas jau teigė, kad nuo 2016 m. balandžio mėn. jam darbas nebesuteikiamas; ieškovas nurodė, kad jis 2016 m. gegužės 2, 3, 4 dienomis ėjo į darbą, tačiau neveikė jo kortelė, jį praleisdavo apsauga, nuo 2016-05-05 į darbą nebėjo, nes nusibodo vaikščioti, gal dar kokį kartą ir buvo nuėjęs; dėl atleidimo iš darbo šalių susitarimu ar savo valia nesikreipė; R. M. sudaro visam mėnesiui grafiką ir jo pakanka, atvykęs į darbą gaudavo kelionės lapą iš budinčio dispečerio; patvirtino, kad ant reikalavimo pasiaiškinti yra jo parašas, kiekvieną mėnesį jam duodavo ką nors pasirašyti, jis nepaskaitė to rašto; teigė turintis vidurinį išsilavinimą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad 2016 m. gegužės 2, 3, 4 d. ieškovas nebuvo išleistas dirbti vairuotojo darbą, o kito darbo pas atsakovą jis nedirbo, todėl mano, kad skundžiami įsakymai yra neteisėti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovas pats nurodė, kad 2016 m. gegužės 2, 3, 4 dienomis darbe nebuvo pagal darbo tvarkos taisykles, kadangi atvykus į darbą reikia pasižymėti jam suteiktu pažymėjimu, tik jį atleidus iš darbo jo pažymėjimas nustojo galioti, todėl iki jo atleidimo iš darbo dienos jis veikė; pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas darė pravaikštas 2016 m. gegužės 2–4, 12, 17–20, 23–26 d., kitomis dienomis pravaikštos nežymėtos, o jis teigia, kad nuo 2016 m. gegužės 5 d. į darbą nebevyko, kas rodo, kad dispečerė nebuvo priversta žymėti pravaikštas, pats ieškovas painiojasi savo paaiškinimuose; dispečerė jam skambino ir sakė, kad jis turi 2016 m. gegužės 2 d. atvykti į darbą, tačiau jis buvo neblaivumo būsenoje, vėliau nemandagiai (vartodamas keiksmažodžius) bendravo su tiesioginiu vadovu; kadangi ieškovas į darbą 2016 m. gegužės 2, 3, 4 dienomis neatvyko, tai jam kelionės lapai nebuvo išrašomi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pas atsakovą dirbo Autobusų parko Antrojo transporto skyriaus autobuso vairuotoju (b. l. 4–5), atsakovo Autobusų parko Antrojo transporto skyriaus dispečerė–paskyrininkė R. M. 2016-05-02 surašė neatvykimo į darbą aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad ieškovas 2016-05-02 neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties (b. l. 45), 2016-05-03 surašė neatvykimo į darbą aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad ieškovas 2016-05-03 neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties (b. l. 46), 2016-05-04 surašė neatvykimo į darbą aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad ieškovas 2016-05-04 neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties (b. l. 47), 2016-05-05 surašė tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad ieškovas nuo 2016-05-02 iki 2016-05-04 neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties (b. l. 44), atsakovo Autobusų parko Antrojo transporto skyriaus viršininko pavaduotojas A. R. 2016-05-05 surašė ieškovui reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas gavo 2016-05-06 (b. l. 43), atsakovo Autobusų parko Antrojo transporto skyriaus viršininkas 2016-05-10/2016-05-11 surašė tarnybinį pranešimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo siūlė atsakovo generaliniam direktoriui skirti ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo ir neišmokėti 100 proc. priemokos prie darbo užmokesčio už 2016 m. gegužės mėn. (b. l. 42), atsakovo generalinis direktorius 2016-05-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinę sąjungą, prašydamas duoti išankstinį sutikimą skirti ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (b. l. 50–51), kuri 2016-05-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) sutikimą skirti drausminę nuobaudą davė (b. l. 52), atsakovo generalinio direktoriaus 2016-05-24 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbuotojui T. R. drausminės nuobaudos skyrimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“ ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (b. l. 6), atsakovo generalinio direktoriaus 2016-05-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl T. R. darbo sutarties nutraukimo“ ieškovas atleistas iš darbo 2016-05-27 DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu (b. l. 7).

DK 136 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).

DK 228 str. nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.

DK 234 str. nustatyta, jog darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.

DK 235 str. 1 d. nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Pagal DK 235 str. 2 d. 9 p., šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą).

Pagal DK 237 str. 1 d., už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).

Pagal DK 238 str., skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

DK 300 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu darbuotojas nesutinka su <...> atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

CK 1.131 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti; 2 d. nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Dėl drausminės nuobaudos

Teismas pažymi, kad įstatymas numato drausminę atsakomybę kaip vieną iš priemonių, padedančių užtikrinti tinkamą darbo pareigų vykdymą. Drausminė nuobauda yra neigiamo poveikio priemonė, skiriama darbuotojui kaip sankcija, įvertinant jo padarytą darbo drausmės pažeidimą. Tuo pačiu drausminė nuobauda atlieka ir prevencinės drausminančios priemonės funkcijas pažeidėjo ir kitų tame pačiame kolektyve su pažeidėju dirbančių asmenų atžvilgiu. DK 234 str. įtvirtinta norma reiškia, kad darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką, sąlygas, kurių pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai, sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012).

Tam, jog būtų konstatuotas DK 235 str. 2 d. 9 p. nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatyti šie faktai: 1) darbuotojo neatvykimas į darbą per visą darbo dieną (pamainą); 2) neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų. <...> Apie darbo drausmės pažeidimo priskyrimą prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų teismas sprendžia pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015). DK 237 str. 1 d. nustato tris skirtingo griežtumo drausminių nuobaudų rūšis: pastabą, papeikimą, atleidimą iš darbo. Atsižvelgiant į DK 136 str. 3 d. nuostatas, galima daryti išvadą, kad griežčiausia drausminė nuobauda taikytina, kai darbo drausmės pažeidimo atvejis yra pasikartojantis arba šiurkštus, t. y. itin netoleruotinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2004).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – paskirta už jo neatvykimą į darbą 2016-05-02, 2016-05-03, 2016-05-04 be svarbių priežasčių, taip, atsakovo teigimu, pažeidžiant atsakovo generalinio direktoriaus 2013-04-23 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbo tvarkos taisyklių (toliau – Darbo tvarkos taisyklės) 42.1 p., 43.4 p. reikalavimus (b. l. 6, 42, 43). Darbo tvarkos taisyklių 42.1 p. nustatyta, kad šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), 43.4 p. nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimu laikomas nerūpestingumas atliekant savo pareigas, su Darbo tvarkos taisyklėmis ieškovas buvo susipažinęs pasirašytinai, ką patvirtina jo parašas (civilinės bylos Nr. 2-18346-996/2016 b. l. 48, 49–57, 58). A. A. parko Antrojo transporto skyriaus dispečerės–paskyrininkės R. M. 2016-05-02 surašytas neatvykimo į darbą aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45), 2016-05-03 surašytas neatvykimo į darbą aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 46), 2016-05-04 surašytas neatvykimo į darbą aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 47), 2016-05-05 surašytas tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 44), 2016 m. gegužės mėn. darbo grafikas (b. l. 48–49) patvirtina, kad ieškovas 2016-05-02, 2016-05-03, 2016-05-04 neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties. Nors ieškovas nurodė, kad jokių pravaikštų tomis dienomis nepadarė ir į darbą vyko, bet darbas jam nebuvo suteikiamas, tačiau savo teiginių neįrodė, priešingai, teismui teikė prieštaringus paaiškinimus, akivaizdu, jog bandė išvengti drausminės atsakomybės, kadangi jis pats teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2016-05-05 į darbą nebevyko, nes nusibodo vaikščioti, kadangi darbas jam nebuvo suteikiamas, tačiau atsakovo Autobusų parko Antrojo transporto skyriaus dispečerės–paskyrininkės R. M. 2016-05-12 surašytas neatvykimo į darbą aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 108), 2016-05-17 surašytas neatvykimo į darbą aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 109), 2016-05-18 surašytas neatvykimo į darbą aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 110), 2016-05-19 surašytas neatvykimo į darbą aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 111), 2016-05-20 surašytas neatvykimo į darbą aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 112), 2016-05-23 surašytas neatvykimo į darbą aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 113), 2016-05-24 surašytas neatvykimo į darbą aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 114), 2016-05-25 surašytas neatvykimo į darbą aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 115), 2016-05-26 surašytas neatvykimo į darbą aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 116) patvirtina, kad laikotarpyje nuo 2016-05-05 iki 2016-05-26 ieškovas į darbą neatvyko 2016-05-12, 2016-05-17, 2016-05-18, 2016-05-19, 2016-05-20, 2016-05-23, 2016-05-24, 2016-05-25, 2016-05-26, o kitomis jam pagal grafiką priklausančiomis dirbti dienomis (b. l. 48–49), nei nurodyta aukščiau aktuose, tai yra, 2016-05-05, 2016-05-06, 2016-05-09, 2016-05-10, 2016-05-11, 2016-05-16 į darbą vyko, dispečerės D. K. 2016-05-11 tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 54) taip pat patvirtina, kad 2016-05-11 ieškovas buvo darbe, tačiau atsisakęs vykdyti dispečerės nurodymus iš jo išėjo, be to, pats ieškovas 2016-05-06 susipažino su darbdavio reikalavimu pasiaiškinti, vadinasi, jis 2016-05-05, 2016-05-06, 2016-05-09, 2016-05-10, 2016-05-11, 2016-05-16 dirbo, šios aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad dispečerė–paskyrininkė R. M. nebuvo verčiama darbdavio, kaip kad teigė ieškovas, žymėti jam pravaikštas, kadangi tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo ieškovui žymimos pravaikštos, yra dienų, kai jos jam nebuvo žymimos (tai yra tomis dienomis kai jis atvykdavo į darbą dirbti). Be to, pagal Darbo tvarkos taisyklių 37.7.1 p. darbuotojas privalo įėjimo ir išėjimo faktą pažymėti darbo pažymėjimu. Ieškovas teigia, kad būtent ginčo dienomis – 2016-05-02, 2016-05-03, 2016-05-04 – jo pažymėjimas neveikė ir jį į darbovietę įleido apsaugos darbuotojas, atsakovo atstovė nurodė, kad ieškovo pažymėjimo galiojimas sustabdytas tik jį atleidus iš darbo, matyti, kad ieškovas nesikreipė į darbdavį dėl pažymėjimo neveikimo, kas patvirtina faktą, kad darbuotojas savo nepagrįstais paaiškinimais siekia suklaidinti teismą.

Ieškovo teigimu, darbdavys nepaprašė jo nei žodžiu, nei raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo. Pažymėtina, kad DK 240 str. 1 d. nuostatos įpareigoja darbdavį prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti darbuotojo pasiaiškinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinti, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Taigi pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Įstatymo leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudą ir be pasiaiškinimo, jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytą terminą be svarbių priežasčių pasiaiškinimo nepateikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2014). Teismas pažymi, jog įstatyme nėra įtvirtintas konkretus terminas, kurį darbuotojui privalo nustatyti darbdavys pasiaiškinimui dėl darbo drausmės pažeidimo pateikti, pagal aukščiau minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą terminas pasiaiškinimui pateikti turi būti protingas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo Autobusų parko Antrojo transporto skyriaus viršininko pavaduotojas A. R. 2016-05-05 surašė ieškovui reikalavimą iki 2016-05-09 pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo (neatvykimo į darbą 2016 m. gegužės 2, 3, 4 dienomis) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 43), kuris, teismo vertinimu, yra aiškus ir išsamus, aukščiau nurodytą reikalavimą pasiaiškinti ieškovas gavo 2016-05-06, ką patvirtina jo paties parašas (b. l. 43), pasiaiškinti skirtas terminas buvo protingas tam atlikti, vadinasi, darbuotojo teisė teikti pasiaiškinimus nebuvo pažeista, tačiau akivaizdu, kad ieškovas pasiaiškinimo neteikė sąmoningai, taigi, ieškovo teiginys, jog iš jo nebuvo parašyta pasiaiškinti yra visiškai nepagrįstas.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad ieškovas neatvyko į darbą 2016-05-02, 2016-05-03, 2016-05-04, pagrindų pateisinančių neatvykimo į darbą faktą nėra, todėl įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad ieškovas pažeidė DK 228 str., Darbo tvarkos taisyklių 42.1 p., 43.4 p. – nevyko į darbą tris dienas iš eilės, taigi, nesilaikė reikalavimo paklusti teisėtiems darbdavio nurodymams ir tokiu būdu sistemiškai darė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, kas pagrįstai sukėlė darbdavio nepasitikėjimą tokiu darbuotoju ir pagal nustatytas aplinkybes darbdavys pagrįstai tokius pažeidimus laikė šiurkščiais ir atleido ieškovą iš darbo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovas padaryto pažeidimo nepripažino, dėl jo nesigailėjo, kritiškai savo poelgių nevertino, priešingai, siekė išvengti drausminės atsakomybės, teikdamas teismui nepagrįstus paaiškinimus, taigi, nustatytos visos būtinos drausminės atsakomybės sąlygos. Ieškovo nurodytas teiginys, kad jis pas ieškovą išdirbo iš viso apie 42 metus, nekeičia fakto, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, pagal kurį darbdavys paskyrė jam pagrįstą drausminę nuobaudą, be to, pagal byloje esančią medžiagą, ieškovas per visą savo darbo pas atsakovą laikotarpį daug kartų buvo įspėtas ir baustas drausminėmis nuobaudomis (b. l. 58–92), nesilaikė darbo drausmės ir laikotarpyje nuo šioje byloje nagrinėjamo darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo iki jo atleidimo iš darbo dienos (b. l. 53–54, 108–116). Nustatyta, kad atsakovas laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo procedūrinės tvarkos, skirdamas ieškovui drausminę nuobaudą laikėsi DK 238 str. įtvirtintų reikalavimų, paskirta nuobauda atitinka darbo drausmės pažeidimo sunkumą. Taigi, drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ieškovui paskirta pagrįstai.

Dėl priemokos neskyrimo

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui nutarta neišmokėti 100 proc. 2016 m. gegužės mėn. dydžio priemokos, vadovaujantis atsakovo 2014-05-16 kolektyvinės sutarties 3 priedo 5.1 p. (b. l. 6). Pagal atsakovo 2014-05-16 kolektyvinės sutarties 3 priedo 5.1 p. (b. l. 93), kai darbuotojas padaro pravaikštą visą darbo dieną (pamainą) jam 100 proc. mažinama priemoka už saugų ir reguliarų eismą, kultūringą keleivių aptarnavimą ir darbą be pažeidimų. Aukščiau teismo jau konstatuota, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ieškovui paskirta pagrįstai. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas sutinka su atsakovo teiginiu, kad ieškovas savo veiksmais šiurkščiai pažeidęs lokalinių teisės aktų reikalavimus, automatiškai prarado teisę reikalauti sumokėti priemoką prie darbo užmokesčio, nes nustatęs darbo drausmės pažeidimą (pravaikštą visą darbo dieną) atsakovas pagal 2014-05-16 kolektyvinės sutarties 124 p., 2014-05-16 kolektyvinės sutarties 3 priedo 5.1 p. (civilinės bylos Nr. 2-18346-996/2016 b. l. 18–47), įgijo teisę mažinti darbuotojui tenkančią priemokos sumą 100 proc.

Taigi, pagal aukščiau nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad skundžiami įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, todėl pagrindo juos naikinti nėra, taip pat nėra pagrindo tenkinti išvestinį ieškovo reikalavimą dėl jo grąžinimo į darbą pas atsakovą vairuotojo pareigose.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovas teismo prašė taikyti ieškinio senatį. Teismas pažymi, kad nors ieškinyje ieškovas teigė, jog skundžiamus įsakymus jis gavo 2016-06-13 (b. l. 2–3), tačiau tai patvirtinančių įrodymų, net ir teismo 2016-07-15 nutartimi paprašytas (b. l. 14–15), į bylą nepateikė. Pagal byloje esančią medžiagą, skundžiami įsakymai ieškovui išsiųsti 2016-06-01 lydraščiu Nr. 3-270 ir 2016-06-09 įteikti jam asmeniškai, ką patvirtina paties ieškovo parašas (b. l. 55, 56, 57). Pagal DK 300 str. 1 d., jeigu darbuotojas nesutinka su <...> atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovui nesutinkant su atleidimu iš darbo, jis atleidimą iš darbo (skundžiamus įsakymus) turėjo teisę ginčyti per 1 mėnesio terminą, skaičiuotiną nuo 2016-06-09, paskutinė kreipimosi į teismą diena buvo 2016-07-11 (pirmadienis), ieškinys surašytas ir teismui pateiktas 2016-07-13 (b. l. 2–3), vadinasi, ieškovas į teismą kreipėsi praleisdamas DK 300 str. 1 d. nustatytą terminą kreiptis į teismą. Ieškovas, nors ir teisinio išsilavinimo neturi, tačiau ieškinį teikė atstovaujamas advokato, atstovavimo sutartį su advokatu pasirašė 2016-06-29 (b. l. 8), t. y. daugiau kaip 10 dienų likus iki termino kreiptis į teismą suėjimo, vadinasi, ieškovas, atstovaujamas advokato, turėjo galimybę parengti ir pateikti ieškinį teismui laiku, tačiau to nepadarė, termino praleidimo priežasčių nenurodė, teismas nenustatė jokių svarbių priežasčių sąlygojusių ieškinio senaties termino praleidimą. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad egzistuoja pagrindas ieškinio senaties taikymui, todėl teismas taiko ieškinio senatį, pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra, o pagal CK 1.131 str. 1 d., ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atmetus ieškovo ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jam klausimą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas prašymo priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. yra atleistas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. teismas

nusprendė:

ieškovo T. R. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.