Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. M.. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi yra paskirta yra nepilnametės G. M. globėja. Pareiškėjos globotinės G. M. tėvas yra A. M.. A. M. testamento sudaręs nebuvo. Pareiškėja nurodė, kad dėl palikimo priėmimo laiku nesikreipė dėl teisinių žinių stokos, manydama, kad tėvo valdžios apribojimo jai nereikia kreiptis dėl palikimo priėmimo globotinės vardu. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad pareiškėja, atstovaudama nepilnametį vaiką, terminą palikimui priimti ar atsisakyti, nustatytą CK 5.50 straipsnio 3 dalyje, atsiradusį po nepilnamečio vaiko tėvo mirties, praleido.

Byloje pridėti dokumentai patvirtina, kad mirusiojo A. M. palikimą sudaro AB Šiaulių banko sąskaitoje esantys 3,09 Eur ir UAB Luminor investicijų valdymas pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys pensijų vienetai (2022 m. lapkričio 7 d. buvo 2 053,790700). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje A. M. liko neišmokėta 337,30 Eur ligos išmokos suma. Remiantis 2022 m. gruodžio 1 d. VMI prie FM pažyma dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo (A. M.) Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. liko skolingas valstybės biudžetui 26,19 Eur mokestinės nepriemokos, kurios išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstoliui G. J.. Taipogi mirusiojo vardu išieškojimą vykdo ir antstolė Lina Pužienė, kurios vykdomojoje byloje išieškotina suma be vykdymo išlaidų yra 1 120,68 Eur. Byloje duomenų apie vykdomųjų bylų vykdymo išlaidas nėra.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 5.1 straipsnio 1 dalis)). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje akcentuota ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-335-436/2018).

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

CK 3.272 straipsnio 1 dalis numato, kad vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Pagal CK 3.271 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vaiko globėjas (rūpintojas), spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, turi bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis. Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis). Remiantis CK 4.242 straipsnio 2 dalimi, administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Tėvai be išankstinio teismo leidimo neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pareiškėja nurodo, kad po globotinės tėvo mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl teisinių žinių stokos. Terminas palikimui priimti praleistas nežymiai. Pažymėtina ir tai, kad byloje pateiktas Klaipėdos miesto 13-iojo notaro biuro pranešimas, kad po palikėjo A. M. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų jog pareiškėjai būtų atnaujintas terminas palikimui priimti neteikė, todėl nėra pagrindo manyti, kad atnaujinus terminą palikimui atsisakyti priimti, kiltų grėsmė kitų asmenų teisėms ir interesams. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos nurodytos termino palikimui priimti / atsisakyti priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir šis terminas atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti / atsisakyti priimti globotinės nepilnametės G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu palikimą, atsiradusį po A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.