- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-03
- Bylos Nr.
- e2A-1441-1041/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01130-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Tomas Ridikas, Simona Dementavičienė
- Atsakovas
- I. J.
- Ieškovas
- R. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos) ir Tomo Ridiko, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui I. J. dėl skolos priteisimo ir atsakovo I. J. priešieškinį ieškovui dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 29 500 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2022–2023 m. išrašė keturis paprastuosius neprotestuotinus vekselius (toliau – vekselis arba ginčo sandoris), kuriais atsakovas besąlygiškai juose nurodytais terminais įsipareigojo grąžinti prašomą priteisti sumą. Šalys buvo susitarę, kad pirks mišką, ieškovas finansuos, o atsakovas rūpinsis miško pirkimo reikalais. Atsakovas pasirašęs vekselius pinigus gavo, tačiau susitarimo nesilaikė ir miško nenupirko, pinigų negrąžino.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad šalys buvo susitarusios, jog atsakovas nupirks mišką, jį iškirtęs parduos medieną ir pasidalins gautą pelną. Nors pats atsakovas išrašė vekselius, tačiau jis pinigų negavo.
Šalies argumentai
3. Atsakovas priešieškiniu prašo vekselius pripažinti negaliojančiais, nes vekseliai įvertinus jų sumą turėjo būti notarinės formos, tačiau restitucija netaikytina, nes atsakovas pinigų negavo.
Atsiliepimas
4. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašė jį atmesti, tačiau vis tik, jeigu atsakovo išrašyti vekseliai dėl nustatytos formos nesilaikymo būtų pripažinti negaliojančiais, turėtų būti taikoma restitucija, nes pinigai pagal vekselius buvo perduoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu pripažino 2022 m. lapkričio 28 d., 2022 m. gruodžio 3 d., 2023 m. sausio 31 d. ir 2023 m. balandžio 22 d. vekselius negaliojančiais ir taikė restituciją priteisdamas ieškovui iš atsakovo 29 500 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir 664 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad ginčo sandorius surašė atsakovas nurodydamas jų surašymo datą, išrašymo ir mokėjimo vietas, sumą ir laiką, iki kurio jis be sąlygų įsipareigoja nurodytus pinigus sumokėti ieškovui. Teismas vertino, kad atsakovo argumentas, kad šalys buvo sutarusios, jog vekseliuose nurodytas sumas ieškovas atveš, kai pas notarą bus tvirtinamas miško pirkimo sandoris, yra nelogiškas, nes esant tokiam susitarimui atsakovui nebūtų poreikio išrašyti ieškovui vekselius. Atsakovo surašytų vekselių tekstai yra aiškūs, tikslūs, logiški ir nedviprasmiški, juose nurodyta, kad atsakovas pinigus ieškovui įsipareigojo sumokėti savo arba ieškovo gyvenamojoje vietoje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai vertino atsakovo argumentą, kad pinigai miško pirkimo metu turėjo būti perduoti pas notarą, kaip nelogišką, nes pinigų perdavimo faktas byloje nėra įrodytas. Ginčo sandoriuose pinigų perdavimas nėra užfiksuotas. Liudytoja negalėjo paliudyti apie pinigų perdavimo faktą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas ginčo sandorių surašymo metu turėjo juose nurodytas pinigų sumas, juos išsigrynino. Miško pirkimo sandoris neįvyko, pinigai nebuvo perduoti, o vekselius ieškovas, atsakovo žiniomis, sunaikino. Todėl ieškovo reikalavimas yra netikėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
8. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Apeliantas (atsakovas) tais pačiais argumentais, kaip ir pirmosios instancijos teisme, grindžia apeliacinį skundą. Apelianto (atsakovo) prievolę patvirtina ginčo sandoriai, kurie turi visus vekselio rekvizitus, kuriuos atsakovas ne tik išrašydamas pasirašė, tačiau besąlygiškai įsipareigojo grąžinti ieškovui vekseliuose nurodytas pinigų sumas. Apeliantas (atsakovas) neįrodė, kad ginčo teisiniai santykiai tarp šalių neegzistuoja ar yra pasibaigę. Ginčo sandoriuose pats pinigų perdavimo faktas nėra užfiksuotas, tačiau apeliantas (atsakovas) yra verslininkas, pats surašė keturis vekselius, todėl labiau tikėtina, kad negavęs vekseliuose nurodytos pinigų sumos jis vekselių išrašęs nebūtų. Šalys pripažįsta, kad jie buvo sutarę pirkti mišką, o vekselių išrašymo pagrindas – tokio susitarimo vykdymo dalis. Ieškovas miško pirkimo sandorį finansavo, o apeliantas (atsakovas) turėjo surasi pardavėjus ir su jais atsiskaityti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme
9. Apeliantas (atsakovas) (vekselio davėjas) ieškovo (vekselio gavėjo) atžvilgiu išrašė keturis neprotestuotinus paprastuosius vekselius, kaip antai 2022 m. lapkričio 28 d. už 12 000 Eur sumą (grąžinimo terminas – 2023 m. kovo 1 d.), 2022 m. gruodžio 3 d. už 5 000 Eur sumą (grąžinimo terminas – 2022 m. gruodžio 20 d.), 2023 m. sausio 31 d. už 9 000 Eur sumą (grąžinimo terminas – 2023 m. birželio 31 d.), 2023 m. balandžio 22 d. už sumą 3 500 Eur sumą (grąžinimo terminas – 2023 m. spalio 22 d. (toliau – vekselis arba ginčo sandoris). Vekseliai notarine tvarka patvirtinti nebuvo.
10. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš apelianto (atsakovo) 29 500 Eur skolą įrodinėdamas, kad pinigai pagal vekselius atsakovui buvo perduoti, tačiau iki šiol nėra grąžinti. Apeliantas (atsakovas) priešieškiniu su ieškiniu nesutiko nurodydamas, kad vekseliai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais, nes nebuvo laikytasi privalomos notarinės jų sudarymo tvarkos, o paskolos sandoris taip pat privalo būti notarinės formos, kas lemia jo negaliojimą, tačiau netaikytina restitucija, nes apeliantas (atsakovas) pinigų pagal vekselius negavo.
11. Pirmosios instancijos teismas pripažino vekselius negaliojančiais, taikė restituciją ir priteisė ieškovui iš apelianto (atsakovo) 29 500 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė pinigų apeliantui (atsakovui) perdavimo faktą.
12. Apeliantas (atsakovas) su skundžiamu sprendimu nesutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo argumentų pagrindu.
Dėl apeliacinio skundo
13. Byloje ginčo nekilo, kad vekselis, kaip sandoris, negali būti laikomas galiojančiu, nes nebuvo notarinės formos (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 2 dalis), todėl ĮPVĮ netaikytinas.
14. Tačiau, kai atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties 32 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019. Teismų praktika. 2019, 51, p. 61-72).
15. Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo faktiniu ieškinio pagrindu nurodydamas, kad šalys susitarė, jog ieškovas duos apeliantui (atsakovui) pinigus ir jis suderins miško pirkimo reikalus, o patvirtinimui apie pinigų gavimą apeliantas (atsakovas) išdavė vekselius. Tačiau apeliantas (atsakovas) miško nenupirko, todėl turėtų būti laikomas pažeidusiu prievolę grąžinti pinigus už nenupirktą mišką. Ginčo nekilo, kad miško pirkimo sandoris neįvyko ir tai, kad tokiu atveju ieškovo reikalavimas yra grindžiamas paskolos teisiniais santykiais, kai ieškovas įrodinėja aplinkybes, kad jis suteikė apeliantui (atsakovui) 29 500 Eur paskolą grynaisiais pinigais. Tačiau apelianto (atsakovo) teigimu, pinigai jam nebuvo perduoti, todėl jis neturi pareigos jų grąžinti. Taigi, įrodinėjimo dalyką sudarė faktinė aplinkybė ar ieškovas pinigus apeliantui (atsakovui) perdavė.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovas apeliantui (atsakovui) 29 500 Eur perdavė. Byloje ginčo nekilo, kad apeliantas (atsakovas) ginčo sandorius surašė ir pasirašė, atitinkami dokumentai iki šiol yra ieškovo žinioje. Apeliantas (atsakovas) siekdamas paneigti pinigų gavimo faktą remiasi formaliais argumentais apie netinkamą įrodymų vertinimą ir įstatymų reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymą. Todėl nėra pagrindo kitokiai išvadai, nei kad apeliantas (atsakovas) ieškovui ginčo sandorius perdavė, taip patvirtindamas, kad pinigus pagal juos gavo. Apeliantas (atsakovas) yra verslininkas, ieškovo atžvilgiu išdavė net keturis vekselius. Neabejotinai apeliantui (atsakovui) buvo suprantamos tokių veiksmų teisinės pasekmės, o jo nurodymas, kad pagal ginčo sandorį pinigų negavo laikomas nepagrįstu (CPK 178, 185 straipsniai). Teismų praktika, kuri suformuota labai panašiomis aplinkybėmis, yra nuosekli, kai tokiais atvejais niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, kaip neatitinkanti privalomos notarinės formos, pripažįstama paskolos sutartis ir pritaikius restituciją skola priteisiama vekselio gavėjui (ieškovui) iš vekselio davėjo (apelianto (atsakovo) (Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-942-924/2025; 2025 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1380-1041/2025).
17. Pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį paskolos sutarčiai, jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, taip pat nustatytas notarinės formos reikalavimas. Nagrinėjamu atveju ginčo sandorių vertės (12 000 Eur, 5 000 Eur, 9 000 Eur ir 3 500 Eur) didesnės nei 3 000 Eur ir jie buvo vykdomi grynaisiais pinigais. Todėl ginčo sandoriai prieštarauja nurodytam teisiniam reguliavimui, nes neatitinka tokio pobūdžio paskolos sutarčiai nustatyto imperatyvaus notarinės formos reikalavimo. Nustačius pinigų kaip paskolos apeliantui (atsakovui) perdavimo faktą ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) ginčo sandoris nesilaikius notarinės formos pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, t. y. kaip prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015) ir taikomos iš to kylančias teisinės pasekmės – restitucija ieškovui iš apelianto (atsakovo) priteisiant negaliojančio sandorio pagrindu perduotas pinigines lėšas (CK 1.80 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties 29 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020).
18. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
19. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Iš bylą pralaimėjusio apelianto (atsakovo) priešingai šaliai ieškovui priteisiamos 400 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas yra ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš apelianto (atsakovo) I. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.